Administracinės byla Nr. Ik-2604-554/2014.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00361-2014-1.
Procesinio sprendimo kategorija: 12.3.1.; 12.3.2.; 12.3.4.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjui – R. V. ,
atsakovo – VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgai Lukošiūtei,
trečiojo suinteresuoto asmens - VĮ Registrų centro atstovei Jurgai Lukošiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-01-10 sprendimą Nr. KAKT - 65;
2) panaikinti VĮ Registrų centro 2014-02-10 sprendimą Nr. spr1-38;
3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti pirminį teisinį įregistravimą nukeltam senam namui 1986-88 m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 261,58 m2, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Kauno rajonas.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 126-130) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo sprendimas nėra pagrįstas visomis aplinkybėmis, nevisapusiškai neobjektyviai ištirtos aplinkybės ir nesiremta įrodymais, todėl neteisėtas sprendimas užkerta kelią pirminį teisinį įregistravimą seno namo (duomenys neskelbtini) be kiemo įrengimų. Atsakovo 2014-02-10 sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę lengvatine tvarka pirkti eksploatavimo tikslais valstybinę žemę namų valdai suformuoti kaime ir pradėti gyvenamojo namo rekonstrukcijos 83 proc. užbaigimą. Atsakovas taikė ne tą įstatymą, kadangi pareiškėjas prašo įregistruoti seną namą, o ne namo rekonstrukciją. Pirminis įregistravimas leistų pareiškėjui pradėti baigimą objekto rekonstrukcijos, kurio suformavimo dokumento reikalauja atsakovas ir vilkina laiką pasinaudoti įregistruoti savininko teisėmis pirkti kiemo įrengimams lengvatine tvarka miško paskirties žemės sklypą Nr. 96 su 0,15 ha kitos paskirties žemė sklypo rekonstrukcijos užbaigimui. Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis 1986-1988 metais statyto statinio (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje nuosavybės teisę, yra ūkinių knygų įrašas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuris patvirtina namų valdos faktą. Iš registro duomenų matyti, kad senas statinys (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos metu nepakeistas, neperstatytas ir tai užfiksuota kadastro matavimais 1990-09-06, kurie sutampa su 2008-07-17 atliktais kadastro matavimais. Tik vietoje nugriauto antstato ant antro aukšto rekonstrukcijos metu pastatyta mansarda, kurios baigtumas 83 proc. pagal 1992-05-20 leidimą ir taip pat iškasta garažo duobė. Mansardos ir kiemo įrengimų suformavimą pagal naują 2014-03-15 statybos leidimą galima pradėti tik gavus leidimą pirkti žemės sklypą Nr. 96 ir tada bus užbaigtas statinio suformavimas iki 330,9 kv.m. bendro ploto su mansarda. Suformuoti kiemo įrengimus teisėtai ir baigti rekonstrukciją galima tik atlikus seno namo pirminę teisinę registraciją.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo bei jų atstovė teismo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į skundą (b.l. 60-63, 100) nurodė, taip pat jų atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas 2013-12-17 VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą įregistruoti gyvenamąjį namą, statytą 1986-1988 metais ir daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014-01-10 sprendimu Nr. KAKT-65 nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi prie prašymo pareiškėjo pateikti dokumentai nėra tinkami juridiniai pagrindai nekilnojamajam daiktui bei nuosavybės teisėms į jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014-02-10 sprendimu Nr. cspr1-38 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Nurodė, kad teisės aktai nustato, jog statiniai kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai gali būti registruojami nekilnojamojo turto registre tik tada, kai jie suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo turto kadastro byla, išskyrus atvejus nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 203-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo, yra savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai buvo pasatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai. Pareiškėjo kartu su prašymu pateikto Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-02-23 pažymoje apie nekilnojamąjį turtą Nr. 13-87 nurodyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 51 pareiškėjo vardu užregistruotas 330,90 kv.m bendro ploto gyvenamasi namas (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj., tačiau pagal 2008-07-05 kadastrinių matavimų duomenis minėtas gyvenamasis namas yra 1992-2008 metais rekonstruotas ir nebaigtas statyti - baigtumas 83 procentai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nebaigti statyti (rekonstruoti) statiniai nekilnojamojo turto registre yra registruojami pateikus kadastro tvarkytojui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie nebaigtą statyti statinį. Pareiškėjas dokumentų, kurie patvirtintų gyvenamojo namo suformavimo teisėtumą, su prašymu nepateikė, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į jį.
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2013-12-17 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą ir prašė įregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statytą 1986-1988 metais, ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (b.l. 65). VĮ Registrų centro Kauno filialas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą įrašyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį bei pateiktus dokumentus, 2014-01-10 sprendimu Nr. KAKT-65 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą“ nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi pateikti dokumentai nėra tinkami juridiniai pagrindai nekilnojamajam daiktui bei nuosavybės teisėms į jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre (b.l. 101-102). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-01-10 sprendimo Nr. KAKT-65, 2014-02-10 sprendimu Nr. spr1-38 paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti (b.l. 121-122).
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo įrašyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį teisėtumo bei pagrįstumo.
Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą detaliai reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai). Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiais teisės aktais.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi tik pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą procedūra paprastai yra pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 13 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai – žemė sklypai, patalpos, statiniai yra registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d., Nekilnojamojo turto kadastro objektais yra žemės sklypai, statiniai ir patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. (objektas, unikalus statinio numeris, kuris nekinta visą statinio buvimo laiką, statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas, statinio parametrai, statinio statybinė medžiaga, statinio vidaus įrangos charakteristikos bei kt.). Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad statiniai kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai gali būti registruojami nekilnojamojo turto registre, kai jie suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., 13 str. 1, 2 d., Kadastro nuostatų 84, 85, 88 p. nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą jo tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 d.. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991-07-25, Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, nustato LR Vyriausybė. Toks sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo". Pagal minėto nutarimo 2.1. p. nuostatas - pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai. Teismui yra pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-02-23 pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. 13-87 (minėtą pažymą pareiškėjas taip pat buvo patekęs kartu su 2013-12-17 prašymu VĮ Registrų centro Kauno filialui), iš kurios matyti, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 51 pareiškėjo vardu užregistruotas 330,90 kv.m bendro ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) k., SB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. (b.l. 78). Tačiau 2008-07-05 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis 330,90 kv. m gyvenamasis namas lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.. Kauno r. sav., 1992-2008 metais yra rekonstruotas ir nebaigtas statyti (baigtumas - 83 procentai)(b.l. 89). Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 p. nuostatas statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį. plotį, aukštį ir pan.). Pažymėtina, kad statinys kaip nekilnojamasis daiktas, gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 str. 4, 12 p., Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.5. p. (akto redakcija, galiojusi iki 2014-04-08) nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir pažyma apie nebaigtą arba fiziškai pažeistą statinį, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas nebaigtas arba fiziškai pažeistas statinys (pirminis nebaigto ar fiziškai pažeisto statinio registravimas) arba keičiasi statinio baigtumo procentas (paskesni nebaigto ar fiziškai pažeisto statinio kadastro duomenų pakeitimai). Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 str. 1 d. reglamentavimą pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be esminių nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pareiškėjas, teikdamas atsakovui 2013-12-17 prašymą, kartu su prašymu nepateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie nebaigtą statyti statinį (b.l. 65-67). Atsižvelgiant į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes laikytina, jog, esant atliktai ginčo statinio rekonstrukcijai, atsakovas pagrįstai vertino, jog gyvenamojo namo kadastro duomenys pateiktos Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-02-23 pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. 13-87 pagrindu negali būti įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl pagrįstai atsisakė įregistruoti nekilnojamojo turto registre gyvenamąjį namą lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daiktines teisės į jį (ABTĮ 57 str.).
Įvertinus visumą nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darytina išvada, skundžiami VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-01-10 sprendimas Nr. KAKT-65 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-02-10 sprendimas Nr. spr1-38 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovą atlikti pirminį teisinį įregistravimą nukeltam senam namui 1986-88 m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 261,58 m2, adresu (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. Todėl pareiškėjo patikslintas skundas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus T. T. formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Algis Markevičius
Jolanta Medvedevienė
Audrius Grauželis