Civilinė byla Nr. e2-760-330/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00259-2023-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:        3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.18.2

             (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. L. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarčių, kuriomis netenkinti ieškovo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

1.       Ieškovas A. L. patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Caldus“ ir UAB „Tarex LTD“ prašo solidariai iš̌ atsakovių priteisti 140 150,29 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove UAB „Caldus“ 2023 m. sausio 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2023/01/26-1 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Ieškovas 2023 m. vasario 10 d. atsakovei pervedė 148 651,70 Eur avanso dalį. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas nuo 2023 m. balandžio 25 d. nutraukė sutartį. Atsakovė negrąžino ieškovui avanso. Ieškovo prašymu statybos ekspertas 2023 m. gegužės 29 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė atliko pastato rekonstravimo darbų tik už 8 501,41 Eur.

3.       Reikalavimų užtikrinimui ieškovas ieškinio pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnės nei 140 150,29 Eur sumos atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, – areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises, reikalavimo teises ir kitą turtą̨ (iš̌ jų̨ – ir bendrą su kitais asmenimis), esančius pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip  apsunkinti, tačiau leidžiant iš̌ šio turto atsiskaityti su ieškovu. 

4.       Ieškovo vertinimu, jo reikalavimas pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad atsakovės vadovas nereagavo į ieškovo prašymus grąžinti sumokėto avanso dalį, neperdavė atliktų darbų, iki šiol vengia bendrauti su ieškovu. Atsakovė nesąžiningai elgėsi su kitais savo kontrahentais, neatsiskaitė su subrangovais, ieškovui nutraukus sutartį neatlaisvino pastato teritorijos. Atsakovė neteikė ieškovui ataskaitos apie gautos avanso dalies panaudojimą, todėl ieškovui kyla pagrįsta abejonė, kad avanso lėšas atsakovė galėjo panaudoti kitais tikslais, šių lėšų iki teismo sprendimo priėmimo gali nebelikti. Pasak ieškovo, jo reiškiamo reikalavimo suma, įvertinus atsakovės finansinę padėtį, yra itin didelė. Atsakovė tinkamai nevykdo savo pareigos Juridinių asmenų registrui laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 finansinius metus, viešai skelbiamais duomenimis atsakovė 2022 m. gavo tik 6 839 Eur grynojo pelno ir turėjo 2 192,11 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui. Ieškovo nuomone, tokios aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pateikė teismui dar vieną prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad iš kartu su prašymu pateiktos projekto išlaidų lentelės matyti, jog itin didelės pinigų sumos iš avanso buvo išmokėtos darbuotojams grynaisiais pinigais kaip darbo užmokestis (iš viso 18 100 Eur), nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalis draudžia darbo užmokestį mokėti grynaisiais pinigais. Dar didesnės sumos (iš viso net 39 000 Eur) grynaisiais pinigais išmokėtos juridiniams asmenims. Ieškovas mano, kad tokio pobūdžio mokėjimai parodo atsakovės ir jos atstovo (vadovo) A. M. nesąžiningumą, todėl realiai tikėtina, kad ieškovo 148 651,70 Eur sumos avansinis mokėjimas buvo netinkamai apskaitytas, panaudotas neteisėtais tikslais, nesumokant mokesčių, ar apskritai iššvaistytas. Tokius įtarimus ieškovas išdėstė  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pateiktame 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtoje projekto išlaidų lentelėje nurodyta, kad vykdant rangos sutartį tariamai patirta 142 169 Eur išlaidų, nors statybos ekspertas M. R. 2023 m. gegužės 29 d. išvadoje nustatė, kad pagal rangos sutartį darbų buvo atlikta tik už 8 501,41 Eur. Tokia aplinkybė patvirtina, kad atsakovės tariamo atstovo pateikti duomenys išlaidų lentelėje visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja, neaiškiais tikslais ir neaiškiems asmenims perleidinėja turtą, todėl egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

7.       Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės apie tai, jog atsakovė nebendradarbiauja ir nebendrauja su ieškovu, iki šiol negrąžino ieškovui avanso ir nenurodė jokių aplinkybių dėl avanso negrąžinimo, savaime nevertintinos kaip atsakovės nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės siekį paslėpti ar perleisti kitiems asmenims jai priklausantį turtą. Atsakovės 2 192,11 Eur sumos įsiskolinimas VSDF biudžetui nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, kad aplinkybes, jog atsakovė tinkamai nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 finansinius metus, o viešai skelbiamais duomenimis atsakovė 2022 m. gavo tik 6 839 Eur grynojo pelno, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ar grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius, o bylos medžiaga vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovės ketinimo imtis nesąžiningų veiksmų. Atsakovės finansinė padėtis negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius jos nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti tikėtinai jai nepalankų teismo sprendimą.  

9.       Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo 2023 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.      

10.       Teismas vertino, kad ieškovo pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytos aplinkybės neįrodo atsakovės ir (ar) jos vadovo nesąžiningumo. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas ieškovo pastato rekonstrukcijos projekto išlaidų lentelės vertinimas ir aplinkybė, kad ieškovas 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės, jos atstovo A. M. ir kitų įtariamų bendrininkų atžvilgiu pradėjimo, nepatvirtina realių nesąžiningų atsakovės ir jos atstovo veiksmų bei nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog atsakovė ar jos vadovas ketina perleisti ar jau būtų perleidę atsakovės turtą, t. y. imasi aktyvių ir konkrečių veiksmų. Rekonstrukcijos projekto išlaidų lentelėje pateikta tik bendra informacija apie tam tikrų lėšų išmokėjimą atitinkamiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau nėra aišku, ar tos lėšos iš tiesų buvo išmokėtos nepagrįstai. 

III. Atskirųjų skundų argumentai

11.       Ieškovas pateikė du atskiruosius skundus dėl pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis netenkinti jo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių atskirųjų skundų pagrindu apeliacinės instancijos teisme buvo pradėtos civilinės bylos Nr. e2-760-330/2023 ir Nr. e2-923-XX/2023. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-760-330/2023 ir Nr. e2-923-XX/2023 buvo sujungtos, sujungtai civilinei bylai suteiktas Nr. e2-760-330/2023.

12.       Atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties ieškovas A. L. prašo panaikinti šią nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnės nei 140 150,29 Eur sumos atsakovei UAB „Caldus“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises, reikalavimo teises ir kitą turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas gali remtis tik vieša ir (ar) ieškovui žinoma informacija apie atsakovės finansinę būklę; jis neturi prieigos prie atsakovės buhalterinės apskaitos duomenų ar informacijos apie tikėtinai sudaromus sandorius ir panašius veiksmus, lemiančius realius ir konkrečius atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius. Atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2022 m., taip slėpdama savo finansinę situaciją. Viešai prieinami duomenys rodo, kad atsakovė yra įsiskolinusi reikšmingą sumą VSDF  biudžetui. Tai leidžia manyti, kad ieškinio suma atsakovei UAB „Caldus“ yra didelė.

12.2.                      Atsakovės vadovas A. M. nuo šalių bendradarbiavimo pradžios reguliariai dingdavo be paaiškinimo, neatsakydavo į ieškovo skambučius ir elektroninius laiškus. Jis, būdamas rangovo (atsakovės) vadovu, atsakingu už tinkamą darbų organizavimą, turinčiu asmeniškai dalyvauti rekonstravimo darbų pasitarimuose (RDP), ne kartą nepateisinamai ilgai nesirodydavo pastato teritorijoje. Vykdydama sutartį atsakovė nesąžiningai elgėsi su kitais savo kontrahentais. Darbus projekte sustabdė subrangovai individuali K. B. įmonė, UAB „Donarta“, atsakovės atstovas N. A. (MB „Arintoma“), nes atsakovė nesumokėjo jiems už atliktus darbus. Atsakovės vadovas iki šiol nepasiekiamas nei telefonu, nei elektroniniu paštu, jis neperdavė atliktų darbų. Atsakovė ignoruoja ieškovo prašymus grąžinti avansą.

12.3.                      Teismas, pateikdamas kitokį nesąžiningumo kriterijaus aiškinimą, nukrypo nuo teismų praktikos, ieškovui pritaikė iš esmės neįmanomą įrodinėjimo standartą. Labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022 nustatė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamoje byloje yra analogiška situacija – atsakovė su ieškovu visiškai nebendradarbiauja, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją vengia atsiskaityti su ieškovu ir su kitais savo kontrahentais, viešai skelbiami finansinės būklės duomenys rodo, kad ieškovo reikalavimas atsakovei yra itin didelis. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs ir su siekiu užtikrinti nepakitusią atsakovės turto sudėtį bei vertę, kad atsakovės finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų iš esmės tokia pati, kaip ir prieš bylos nagrinėjimą.

12.4.                      Vienintelis neigiamas aspektas, kuris atsakovei gali kilti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai galimybės perleisti turtą tretiesiems asmenims apribojimas. Tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kils nepalyginamai mažesnės neigiamos pasekmės atsakovei nei potencialūs neigiami padariniai ieškovui. Ieškovo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės pernelyg nesuvaržys atsakovės interesų.

13.       Atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ieškovas  A. L. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 140 150,29 Eur sumos atsakovei UAB „Caldus“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises, reikalavimo teises ir kitą turtą, esantį pas atsakovę UAB „Caldus“ ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

13.1.                      Ieškovas pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė jo sumokėto atsakovei avanso iššvaistymo įrodymu – projekto išlaidų lentele, kuri, nors ir netiksli bei pateikta neaiškaus šaltinio, rodo, kad atsakovė tikėtinai jau yra perleidusi turto net už 142 169 Eur, nors pagal faktą darbų buvo atlikta vos už 8 501,41 Eur. Tai yra svarus įrodymas, sukuriantis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – egzistavimą grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismui neatsižvelgus į šį įrodymą, ieškovui buvo nustatytas iš esmės neįmanomas įrodinėjimo standartas, kuris teismų praktikoje nėra įtvirtintas.

13.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra būtina surinkti objektyvius duomenis apie atsakovo realius ketinimus perleisti ginčo turtą, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikalingas status quo (esamos padėties) išsaugojimui. Taigi, ieškovui nėra būtina surinkti objektyvius duomenis apie atsakovės realius ketinimus perleisti avansą, tačiau ieškovas su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė avanso tikiėtino švaistymo duomenis.

2.                      Atsiliepimų į ieškovo atskiruosius skundus nebuvo gauta.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4.                      Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

5.                      Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

6.                      Ieškovas nesutinka su skundžiamose nutartyse pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovės galimo nesąžiningumo vertinimu, teigia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.

7.                      Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą tiek, kiek tai būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

8.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas tikėtinai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

9.                      Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). 

10.                      Bylos pagal ieškovo A. L. ieškinį medžiagoje yra R. B., UAB „Būsto sprendimai“ techninės priežiūros vadovo, 2023 m. gegužės 1 d. elektroninis laiškas, kuriame išvardintos aplinkybės vertintinos priežasčių, dėl kurių ieškovas nutraukė sutartį su atsakove, aspektu. Šiame laiške išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės vadovas A. M. vengė vykdyti rangos sutartyje apibrėžtus įsipareigojimus, nesprendė pastato rekonstrukcijos darbų eigoje susidariusių probleminių situacijų, nesilankė rekonstravimo darbų objekte, blogai komunikavo su ieškovu, darbininkais ir medžiagų tiekėjais, teikė neteisingą informaciją. Atsakovės pasitelkti subrangovai individuali K. B. įmonė, UAB „Donarta“, atsakovės atstovas N. A. (MB „Arintoma“) darbus objekte sustabdė, nes atsakovė jiems įsiskolino už atliktus darbus (1 t., b. l. 38–39). Pastato rekonstravimo darbų pasitarimų protokolai patvirtina, kad šiuose susirinkimuose atsakovės vadovui būdavo akcentuojamas jo atsakingumas už konkrečių darbų įgyvendinimą, tačiau paskirtos užduotys nebuvo atliekamos (1 t., b. l. 64–86). Elektroniniais laiškais atsakovės vadovas nuolat ragintas imtis priemonių vykdyti sutartyje nustatytas atsakovės pareigas, jam pranešta apie inicijuojamą sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 87–90, 100). Ieškovui  adresuotame elektroniniame laiške atsakovės vadovas A. M. atsiprašinėjo dėl savo elgesio (1 t., b. l. 100). Dėl vykdytų darbų rekonstruojamame pastate į ieškovą kreipėsi ne atsakovės vadovas A. M., o atsakovės UAB „Caldus“ atstovu prisistatęs A. B., pateikęs projekto išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, kad vykdant projektą atsakovė išleido 142 169 Eur be PVM (1 t., b. l. 157–158). Ieškovas teigia, kad šioje lentelėje nurodytos išlaidų sumos yra nepagrįstos, jis vadovaujasi ekspertine išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovė rekonstruojamame objekte atliko darbų tik už 8 501,41 Eur su PVM (1 t., b. l. 91–96). Priėmus ieškovo ieškinį nagrinėti teisme, atsakovei (jos atstovui) niekaip nepavyksta įteikti procesinių dokumentų; ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti konkrečius rašytinius įrodymus iš atsakovės UAB „Caldus“ (2 t., b. l. 148–153).    

11.                      Teismų praktikoje pasisakyta, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie konkrečius atsakovės veiksmus, kuriais ji mėgintų slėpti, perleisti jai priklausantį turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, šios nutarties 22 punkte aptarti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie ateityje galinčią iškilti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės galimų nesąžiningų veiksmų. Pirmiau aptarti buvę atsakovės vadovo veiksmai nedera su sąžiningo elgesio standartu. Atsakovės vadovo elgesys dalykinio bendravimo su ieškovu aspektu, taip pat sutartinių kontrahentų (subrangovų) atžvilgiu iki rangos sutarties nutraukimo, sukuria pakankamą atsakovės (jos atstovo) galimo nesąžiningo veikimo ateityje tikimybę, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu mėginant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, arba kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartų rašytinių duomenų pakanka daryti išvadą, kad ieškovo argumentais paneigta atsakovės sąžiningumo prezumpcija, net ir nesant akivaizdžių faktų apie atsakovės atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nukreiptus siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kontekste atsakovės vadovo veikimas iki rangos sutarties nutraukimo laikytinas reikšminga ir atitinkamai vertintina aplinkybe.  

12.                      Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi slėpti, perleisti tretiesiems asmenims turtą ar kitaip mažinti jo masę (apimtį), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino analizuojamas aplinkybes, nesivadovavo sąžiningumo ir protingumo principais pagal šio konkretaus ginčo situaciją, todėl darė nepagrįstą išvadą dėl tikėtinos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

13.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, formuluoja išvadą, kad ieškovas įrodė grėsmės jam tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo tikimybę, todėl buvo pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apskųstos pirmosios instancijos teismo nutartys naikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį bei 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Galimo teismo sprendimo pagal ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 140 150 Eur (vieno šimto keturiasdešimties tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) vertės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caldus“, juridinio asmens kodas 304715478, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei jį valdyti, bet leidžiant naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Paaiškėjus, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Caldus“ neturi materialaus turto ar jo vertės nepakanka pagal taikomo arešto mastą, areštuoti atsakovei priklausančius vertybinius popierius, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar pas trečiuosius asmenis. Piniginių lėšų arešto atveju leisti atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei su ieškovu A. L. pagal jo pareikštą reikalavimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas           Gintaras Pečiulis