Baudžiamoji byla Nr. 1-1138-673/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08242-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 7 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorei Stasei Svetickienei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018-12-11, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2 kartus: 1) 2017-03-14 pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme; 2) 2017-11-07 pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus su 2017-03-14 nuosprendžiu – 90 parų areštu, arešto bausmę atlikęs 2018-03-05, teistumas neišnykęs,
n u s t a t ė :
2019 m. vasario 25 d. apie 21.00 val., J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia kirvio pentimi sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sugyventinei A. L. į galvą, taip smurtaudamas padarė jai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirvio pentimi sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sugyventinei A. L. į galvą. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Su sugyventine kartu gyvena 11 metų.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios sesers A. L. pranešimą, kad jos sesers A. L. sugyventinis kirviu sudavė A. L. per galvą ir ją praskėlė (b. l. 12-14).
Nukentėjusioji A. L. patvirtino, kad sugyventinis J. J., su kuriuo kartu gyvena kaip sugyventiniai 11 metų, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietose, būdamas girtas, kirviu sudavė jai į kaktą, kaktą prakirto, jai skaudėjo, bėgo kraujas. Ji paskambino ir apie tai papasakojo seseriai A., kuri iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaltinamajam pretenzijų neturi (b. l. 53-54).
Įvykio vietoje ant grindų rasta dėmių, panašių į kraują, kirvukas, fotografuota (b. l. 15-26).
Įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame sumušta nukentėjusioji nurodo, kad ją kirviu sumušė sugyventinis. Įrašas CD (b. l. 27-32).
Kirvukas apžiūrėtas, ant jo kraujo nerasta (b. l. 33-39).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. L. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryta muštinė kaktos žaizda, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 70).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 21.00 val., J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia kirvio pentimi sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sugyventinei A. L. į galvą, taip smurtaudamas padarė jai muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie vienuolika metų, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis –sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, kirviu ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat įrodo ir byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sudavė kirviu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, todėl privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl J. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 117-144): teistas du kartus, abu kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2017 m. įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, iš policijos iškvietimų duomenų matyti, kad kaltinamasis smurtauja (fiziškai, grasina sumušti) daugiau kartų, nei buvo teistas.
Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 str.), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į nukentėjusiosios poziciją, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskiriant mažesnę bausmę nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-02-26 16.50 val. iki 2019-02-28 12.59 val., paleidus jam paskirta kardomoji priemonė: įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Daiktinis įrodymas. Kirvukas, saugomos PK, kvito Nr. 0045666, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.). CD, saugomą byloje (b. l. 32), palikti saugoti byloje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: J. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.
Daiktinį įrodymą – kirvį, saugomą PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
CD, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė