Bylos Nr. eII-413-1230/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01514-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 29 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. K. 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2024 m. liepos 3 d. apie 14 val. 55 min. Šalčininkų r. sav., A15 magistralinio kelio Vilnius – Lyda 29,800 km, vairuodama automobilį, lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo nustatytas horizontalus ženklinimas 1.1 p.), tuo pažeidė KET reikalavimus, jai paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.
Teisme gautas pareiškėjos I. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti arba pakeisti Nutarimu paskirtą nuobaudą ir skirti specialiosios teisės atėmimą 1 mėnesiui.
Skunde pareiškėja nurodė, kad į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo pradėdama lenkimo manevrą jau pasibaigus ištisinei kelio ženklinimo juostai ir prasidėjus ilgajam punktyrui. Pavojingumo jos veiksmuose nebuvo, ji neatliko jokių staigių judesių, nesudarė kliūčių priešais važiuojančiam transportui, nė vienas automobilis nepakeitė savo judėjimo krypties, lenkimo manevras buvo užbaigtas galiojant punktyriniam kelio ženklinimui. Mano, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes formaliai kirto ištisinę liniją. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jeigu teismas spręstų, kad pareiškėja padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, mano, kad jai turėtų būti skiriama ne didesnė kaip 170 Eur bauda ir sumažintas specialiosios tesės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas iki 1 mėnesio.
Pareiškėja pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai reikalinga tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek ir kasdieniams gyvenimo poreikiams tenkinti. Pareiškėja išsituokusi, turi du nepilnamečius vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini), vaikai lanko mokymo įstaigas (duomenys neskelbtini), t. y. mokymosi įstaigos apie 30 km nutolusios nuo gyvenamosios vietos. Be to, sūnus G. K. yra tokio amžiaus, kai be suaugusiųjų palydos jis negalėtų nuvykti į mokyklą, nes vykimas viešuoju transportu susidarytų iš dviejų etapų : 1) vykimas tarpmiestiniu maršrutu iki (duomenys neskelbtini); 2) vykimas viešuoju transporto iš stoties iki mokymosi įstaigos. Tokio amžiaus vaikui (G. (duomenys neskelbtini) metų) kelionė su persėdimais nesaugi. Pati dirba (duomenys neskelbtini), labai dažnai užsibūna darbe iki 19–20 val., būna skubių darbų, kuriuos būtina užbaigti. Paskutinis autobusas (duomenys neskelbtini) kryptimi iš (duomenys neskelbtini) išvyksta 20.00 val., todėl be automobilio tiek jos, tiek ir vaikų patekimas namo apsunkintas. Vaikus augina viena, todėl privalo turėti galimybę bet kuriuo momentu išvažiuoti iš gyvenamosios vietos automobiliu, pvz., į ligoninę, jeigu vaikai susižalotų.
Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašo palikti Nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, Nutarimas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai ir kita medžiaga) pateikti administracinės bylos medžiagoje, įrodo, kad pažeidėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir tenkinti pareiškėjos skundą – pakeisti skundžiamą Nutarimą, nes administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų atlikimą automobiliu – lenkimą draudžiamoje vietoje. Pareiškėja turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbanti, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Nutarimo. Pareiškėjai dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai ir suvaržymai natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja kaltę pripažino, neginčijo, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad priešais ją lėtai (60–70 km per valandą greičiu) važiavo automobilis, nors tame kelio ruože galimas greitis 90 km per valandą, blaškėsi kelyje (rodė posūkį, paskui vėl nerodė), todėl nusprendė priešais važiuojantį automobilį aplenkti. Lenkimo manevrą pradėjo esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, baigus manevrą buvo likę keletas metrų iki punktyrinės linijos. Vairuoja 20 metų, neturi nė vienos nuobaudos, išskyrus už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomojo draudimo.
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas). Lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 punktuose (KET 140.7 punktas). Pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. K. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jai skirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams už tai, kad ji, 2024 m. liepos 3 d. apie 14 val. 55 min. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Lyda 29,800 km, vairuodama automobilį, lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją (KET 3 priedas 1.1 punktas), ir taip pažeidė KET 140.7 punkto reikalavimus.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėja) iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo faktinių aplinkybių, t. y., kad tiek pradėdama, tiek baigdama lenkimo manevrą kirto ištisinę liniją, tačiau kelia nusižengimo teisinio kvalifikavimo klausimą, prašydama administracinį nusižengimą, jai inkriminuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjos vertinimu, ji pavojaus eismo saugumui nesukėlė.
Teismas, pažymi, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia, be kita, ko reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Bet kuri iš nurodytų situacijų (t. y. bet kuris iš paminėtų alternatyvių veiksmų) yra laikoma pavojingu vairavimu, kuris paprastai sukelia pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus 2 punktas – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kadangi tokia yra administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo esmė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nubausta už KET 140.7 punkto nuostatų pažeidimą dėl to, kad lenkė kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas. Būtent pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, siaurą ištisinę liniją draudžiama kirsti ir važiuoti priešinga transporto srautui kryptimi (t. y. priešpriešine eismo juosta). Išimčių šios KET nuostatos taikymui nėra, t. y. nėra galimybės nesilaikyti šios taisyklės net ir tuo atveju, jeigu nėra iš priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių ir (ar) ta pačia eismo juosta važiuojančios kitos transporto priemonės juda mažesniu greičiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad KET 140.7 punkte įtvirtinta taisyklė nenustato jokių išimčių, tarp jų ir aplinkybės, jog transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama. KET 140.7 punkte nustatytas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024). Tais atvejais, kai atliekant lenkimo manevrą, kertama linija, kurią kirsti draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas, administracinis nusižengimas sudaro nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog konkrečiu atveju neįvyko eismo įvykis ir (ar) nebuvo sužaloti asmenys arba sugadintas turtas, nepaneigia realios grėsmės eismo saugumui kilimo fakto ir nesumenkina padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo laipsnio, kai lenkiama toje vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, ypač, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, kelyje esant daugiau eismo dalyvių, intensyvaus eismo kelyje. Būtent toks kelio ženklinimas, kaip draudžiantis kitų transporto priemonių lenkimą, yra naudojamas tose kelio atkarpose, kuriose toks lenkimas būtų pavojingas. Dėl to teigti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas, įvertinus jo aplinkybes (lenkimo manevras atliktas magistraliniame kelyje, esant intensyviam judėjimui ir pačios pareiškėjos teigimu, viršijant leistiną greitį („Body“ kameros vaizdo įrašo laikas nuo 00:54 iki 01:20), nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nėra pagrindo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos KET pažeidimo esmė yra ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, bet jos veiksmais sukeltas pavojus eismo saugumui, todėl toks KET pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio administracinio nusižengimo padarymą patvirtina tiek pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai: pareigūnės Gabrielos Poliakienės 2024 m. liepos 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 3 d. apie 14:55 val. patruliuojant kartu su specialistu Saladžiumi, Šalčininkų r. sav., A15 kelias 29,80 km pastebėjo, kaip automobilis „Porche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešingą eismo juostą ir kirto ištisinę juostą. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo I. K., vairuotoja su pažeidimu sutiko iš dalies (elektroninės b. l. 10); tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas: pareiškėjos atlikto lenkimo aplinkybės užfiksuotos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše pavadinimu „V1883 galas“ įrašo laikas nuo 14:55:16 val. iki 14:55:19 val.
Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukta I. K., nagrinėjamo įvykio metu vairuodama transporto priemonę, kirtusi siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto eismo srautus, bei išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ir lenkusi kitas transporto priemones, pažeidė KET 140.7 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Jos veiksmų kvalifikacija yra teisinga, kaltė, padarius šį administracinį nusižengimą, įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.
Skunde pareiškėja taip pat prašo sumažinti jai paskirtą baudą ir sutrumpinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje įrodyta, administracinė nuobauda adekvati padarytam nusižengimui, nuobaudos dydis artimas sankcijos minimaliai ribai, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl nėra pagrindo I. K. mažinti paskirtos baudos.
Pareiškėjai už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 4 mėnesiams. Pareiškėja prašė sutrumpinti šį terminą, argumentuodama tuo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viena augina du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), vaikai taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti jai būtina. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad vienas vaikas (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau dar mokosi.
Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, pirmiausiai pažymi tai, kad padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešerių mėnesių. Skirti mažesnę švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos netaikyti, galima tik išimtiniais atvejais (ANK 34 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja administracine tvarka nubausta už KET 140.7 punkte įtvirtintą draudimo lenkti pažeidimą. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėja per pastaruosius penkerius metus bausta keturis kartus, iš jų vieną kartą už tai, kad lenkė kitą transporto priemonę pažeisdama horizontalaus ženklinimo liniją, taip pat greičio viršijimą, automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, nors teismo posėdyje nurodė, kad vairuoja 20 metų ir bausta tik vieną kartą, dėl to, kad vairavo privalomuoju transporto priemonės savininkų (valdytojų) draudimu neapdraustą transporto priemonę. Pareiškėjos teigimu, ji ankstesnių administracinių nusižengimų neprisimena. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio KET laikymuisi nepadarė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja charakterizuojama išskirtinai teigiamai, o padarytas nusižengimas nepavojingas.
Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas šeimos pareigų vykdymas, vykimas į darbą ir grįžimas namo, pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde minimos asmeninio pobūdžio aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pareiškėjos nuo administracinio nusižengimo nesulaikė. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pareiškėja turėjo suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas neigiamas pasekmes tiek jai, tiek šeimos nariams, todėl tokias pasekmes ji turi prisiimti. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir ar jo šeimos gerove, darbinių pareigų vykdymu, kitais nepatogumais nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.
Vis dėl to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja teismo posėdyje kaltę pripažino, dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi, kritiškai vertino savo poelgį, sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat į ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas specialiosios teisės atėmimo ribas (nuo 3 iki 6 mėnesių), padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, sprendžia, kad administracinio poveikio priemonės tikslai bus pasiekti skiriant pareiškėjai minimalų 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą (ANK 420 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
I. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumažinti už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo I. K. skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki trijų mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė