Civilinė byla Nr. e2A-222-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00634-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Nyderlandų Karalystėje registruotos bendrovės Inter Jet B. V. ir Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės „Inter Rao Ues“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Nyderlandų Karalystėje registruotos bendrovės „Inter Jet B. V.“ ir Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės „Inter Rao Ues“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Ground Services“ ir Prancūzijos Respublikoje registruotai bendrovei „CHUBB European Group SE“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota bendrovė „Allianz Global Corporate & Speciality SE“, išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) priteisti ieškovei Nyderlandų Karalystėje registruotai bendrovei „Inter Jet B. V.“ (toliau – ir ieškovė1) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Ground Services“ (toliau – ir atsakovė1) ir Prancūzijoje registruotos bendrovės „CHUBB European Group SE“ (toliau – ir atsakovė2) 3 475 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV doleriai) nuostolių, patirtų dėl lėktuvo „Bombardier Challenger CL-600-2B16 (CL 605)“ (toliau – lėktuvas, orlaivis) rinkos vertės sumažėjimo ir 811 122,30 Eur nuostolių dėl lėktuvo trūkumų šalinimo, 7 822,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje; 2) priteisti ieškovei Rusijos Federacijoje registruotai akcinei bendrovei „Inter Rao Ues“ (toliau – ir ieškovė2) solidariai iš atsakovių 1 415 407,47 Eur ir 2 424 234,05 JAV dolerių nuostolių, patirtų dėl negalėjimo naudotis lėktuvu, 136 473,90 Eur išlaidų už lėktuvo dažymą; 3) priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovių 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad jos 2016 m. balandžio 5 d. sudarė orlaivio eksploatavimo nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė1 (duomenys neskelbtini) suteikė jai nuosavybės teise priklausantį orlaivį ieškovei2 valdyti ir naudoti. Ieškovė2 ir Slovėnijos Respublikoje registruota bendrovė „Elit Avia d. o. o.“ (toliau – operatorė) 2010 m. rugsėjo 24 d. sudarė orlaivio naudojimo ir priežiūros sutartį (toliau – naudojimo ir priežiūros sutartis), kuria šalys susitarė dėl orlaivio valdymo ir techninio eksploatavimo. Operatorei pavesta eksploatuoti orlaivį keleiviams vežti. 

3.       Orlaivis 2019 m. balandžio 30 d. pastatytas Vilniaus oro uoste, orlaivių stovėjimo aikštelėje Nr. 30. Į greta esančią orlaivio stovėjimo aikštelę Nr. 29 2019 m. gegužės 7 d., 12.16 val., turėjo atskristi bendrovės Wizzair lėktuvas „Airbus A320“ iš Londono. Antžemines paslaugas, taip pat ir orlaivio keleivių vežimo paslaugas Vilniaus oro uoste teikė atsakovė1. Ji išsiuntė tris autobusus, turėjusius pervežti „Airbus A320“ lėktuvo keleivius į oro uosto atvykimo terminalą. Du atsakovės autobusai stovėjo netoli orlaivio. Į paskirties vietą 12.17 val. važiavęs trečiasis atsakovės1 autobusas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – autobusas) dėl neaiškių priežasčių nesustojo, pakeitė važiavimo kryptį – pasuko kairėn į stovėjimo aikštelę Nr. 30 ir priekine dalimi trenkėsi į orlaivio dešinįjį korpusą (fiuzeliažą). Orlaivio priekinė dalis nuo staigaus smūgio pasisuko apie 10 metrų į kairę pusę apie 50 laipsnių kampu, apgadintos orlaivio korpuso priekinė ir dešinioji pusės.

4.       „McLarens Aviation“ aviacijos žalų administravimo ekspertai 2019 m. gegužės 17 d. preliminarioje ataskaitoje nustatė, kad apgadinta išorinė korpuso dugno plokštė, deformuota sritis yra sumažinto vertikaliojo skirstymo minimumo (RVSM) zonoje, kuriai taikomi griežti korpuso tolygumo reikalavimai. Susidūrimo metu pažeisti atakos kampo ir viso oro srauto temperatūros jutikliai, pažeidimai netaisomi. Reikia pakeisti mažiausiai dvi viršutinės ir apatinės apdailos plokštes. Preliminarioje ataskaitoje nurodyta, kad iš bendrovės „Safran Landing Systems“ tikimasi papildomų nurodymų dėl vairavimo mechanizmo remonto (pakeitimo). Žalų administravimo ekspertai pažymėjo, kad sugedusių autobuso stabdžių versija yra mažai tikėtina. Jie, išanalizavę vaizdo įrašą, padarė tikėtina išvada, kad autobuso vairuotojas buvo nukreipęs dėmesį ir iki paskutinio momento nepastebėjo priekyje stovinčio kito autobuso, todėl, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai pasuko į kairę. Preliminariai orlaivio remontas gali kainuoti nuo 2 500 000 iki 3 000 000 JAV dolerių. Orlaivis patalpintas į licencijuotą remonto servisą UAB „Jet Maintenance Solutions“ – orlaivio operatorė 2019 m. birželio 11 d. sudarė orlaivio techninės priežiūros sutartį dėl jo remonto. Orlaivio draudiko brokeris „Aelia Assurances LTD“ pradėjo procesą dėl žalos atlyginimo administravimo. 

5.       Ieškovių atstovė 2020 m. balandžio 17 d. pateikė atsakovei1 ir draudimo brokeriui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (toliau – UADBB) „Aon Baltic“ 2020 m. balandžio 16 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pretenzijos pateikimo dieną ieškovė1 dėl įvykio patyrė 5 500 000 JAV dolerių, o ieškovė2 – 2 195 083,97 Eur žalą.

6.       Dėl 2019 m. gegužės 7 d. įvykyje patirtų pažeidimų orlaivis remontuotas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. vasario 25 d., t. y. 661 dieną jis buvo neeksploatuotinas ir netinkamas skraidyti. Po remonto orlaivis tapo netinkamas verslo klasės kelionėms, nepatrauklus pirkėjams, todėl pirkėjo paieškos užsitęsė. Ieškovė1 ir bendrovė „ACROSJET DMCC“ (toliau – pirkėja) 2021 m. balandžio 30 d. sudarė orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė1 įsipareigojo parduoti orlaivį už 5 425 000 JAV dolerių. Atlikus orlaivio patikrinimą, nustatyti įvairūs trūkumai (visi keturi orlaivio stabdžiai, visi keturi pagrindinės važiuoklės ratai pažeisti korozijos, jų iš dalies nėra galimybės išardyti ir kt.). R. M. įvertino, kad orlaivio rinkos vertė 2021 m. gegužės 30 d. – 4 800 000 JAV dolerių. Ieškovės teigia, kad patyrė 811 122,30 Eur išlaidų orlaivio trūkumams pašalinti. Patikrinimo ataskaitos trūkumų šalinimas yra susijęs netiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu, kuriame dėl atsakovės1 kaltės orlaivis patyrė esminių apgadinimų. Dėl jų orlaivis buvo neeksploatuotinas ir netinkamas skraidyti ilgą laiką. Per šį laikotarpį ant orlaivio mazgų išplito korozija, dėl kurios reikėjo keisti pažeistus orlaivio elementus. 

7.       Perdažytos remontuotos orlaivio dešinės pusės priekinės dalies spalva skyrėsi nuo kitos fiuzeliažo dalies, todėl reikėjo perdažyti visą lėktuvą. Orlaivis – verslo klasės lėktuvas, kurio patrauklumui rinkoje didelę reikšmę turi fiuzeliažo dažų vientisumas. Orlaivio dažymo darbai kainavo 211 197 Eur. Nurodyta suma sumažinta iki 136 473,90 Eur dėl išmokėtos 74 723,10 Eur draudimo išmokos (211 197 – 74 723,10 = 136 473,90).

8.       Ieškovės nurodo, kad iki įvykio orlaivio rinkos vertė buvo 8 900 000 JAV dolerių. Po patirtų apgadinimų ir ilgo remonto ieškovė1 2021 m. rugpjūčio 5 d. jį pardavė už 5 425 000 JAV dolerių sumą. Orlaivio rinkos vertė sumažėjo 3 475 000 JAV dolerių.

9.       Ieškovė2 privalėjo vykdyti naudojimo ir priežiūros sutartį, sudarytą su operatore, orlaivio remonto metu. Operatorė pagal naudojimo ir priežiūros sutartį vykdo nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti užtikrinančios organizacijos (angl. Continuing Airworthiness Management Organisation, toliau – CAMO) funkcijas. Nesant sudarytos sutarties su CAMO, orlaivis negalėtų būti eksploatuojamas, nebūtų tinkamas skraidyti ir negalėtų būti remontuojamas. Dėl padarytų apgadinimų padidėjo CAMO darbų apimtys ir išlaidos. Ieškovė2 negalėjo naudotis orlaiviu pagal paskirtį, bet turėjo užtikrinti CAMO reikalavimus. Dėl to ji patyrė 1 289 598,92 Eur išlaidų. Ieškovė2 taip pat apmokėjo angaro, kuriame nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 21 d. stovėjo orlaivis, 210 000 Eur nuomos išlaidas, kurių neatlygino draudikai.

10.       Ieškovė2 patyrė tiesioginių nuostolių, nes sumokėjo bendrovei „Art Aviation+“ 144 679,83 Eur (Lietuvos banko 2020 m. gegužės 4 d. duomenimis, 1 Eur = 79,892 Rusijos rublio (toliau – Rb)) už pakaitinio orlaivio nuomą: 1) 2019 m. birželio 14, 15 d. pakaitinis orlaivis skrido maršrutu Maskva–Biškekas–Dušanbė–Maskva, kaina – 5 427 522,70 Rb; 2) 2019 m. liepos 1 d. – Maskva–Neapolis–Maskva, kaina – 3 106 000 Rb; 3) 2019 m. liepos 18 d. – Kaljaris–Maskva, kaina – 11 558 761,17 Rb. Ieškovė2 sumažino nurodytas išlaidas 15 proc., t. y. išlaidų, patirtų už kurą ir orlaivio, ekipažo ir keleivių aptarnavimą oro uostuose ir oro trasose, dydžiu. Ji prašo atlyginti 125 808,55 Eur nuostolių, susijusių su pakaitinio orlaivio nuoma.

11.       Ieškovė2 sumokėjo ieškovei1 2 424 234,05 JAV dolerių pagal nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 7 d. (įvykio) iki 2021 vasario 25 d. (orlaivis pripažintas tinkamu naudoti). Ieškovė2 negalėjo naudotis išsinuomotu orlaiviu dėl jo pažeidimų, todėl nuomos išlaidas laiko tiesioginiais nuostoliais. Jeigu ieškovė1 dėl orlaivio pažeidimų ir ilgo remonto šiuo laikotarpiu nebūtų gavusi nuomos pajamų, ji galėtų reikalauti iš atsakovių ne tik orlaivio vertės sumažėjimo, bet ir negautų nuomos pajamų, kaip žalos, atlyginimo.

12.       Atsakovė1, kaip padidinto pavojaus šaltinio – autobuso – valdytoja, atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 128 punktus – valdydama transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti autobusą iki aiškiai numatomos kliūties (kito sustojusio autobuso) ar apvažiuoti kliūtį nesukeliant kitiems pavojaus. Ieškovių patirtą žalą ir atsakovės1 veiksmus sieja priežastinis ryšys – ieškovės nebūtų patyrusios žalos, jeigu atsakovės1 autobusas nebūtų atsitrenkęs į orlaivį.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: 1) priteisė ieškovei1 iš atsakovės2 ir subsidiariai iš atsakovės1 255 000 JAV dolerių žalos atlyginimą; 6 proc. procesines palūkanas; 2) priteisė atsakovėms solidariai iš ieškovių 83 541,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; nurodė pervesti atsakovėms į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ieškovės1 2023 m. balandžio 27 d. sumokėtą 30 000 Eur užstatą. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

14.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal orlaivio operatorės ir orlaivio draudikų ieškinį atsakovei1 dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-430-852/2022). Nurodytoje byloje orlaivio draudikai kompensavo UAB „Jet Maintenance Solutions“ suteiktų orlaivio remonto ir kitų susijusių paslaugų išlaidas, dalį orlaivio fiuzeliažo cheminio valymo, sparnų, stabilizatoriaus, variklių ir visų sudedamųjų dalių šlifavimo, dažymo, įgulos nuomos ir kitų išlaidų, dėl kurių atlyginimo šioje byloje ieškovės nepareiškė reikalavimų.

15.       Teismas įvertino, kad incidentas įvyko atsakovei1 teikiant antžeminio aptarnavimo paslaugas oro uosto teritorijoje, jos darbuotojui dėl nepakankamo atidumo nesuvaldžius autobuso. Atsakovė1 teikia paslaugas, susijusias su transporto priemonių ir kitų įrenginių valdymu. Jos veiklos specifika dėl didelės žalos atsiradimo rizikos ir negalėjimo jos pašalinti atsargumo priemonėmis priskiriama didesnio pavojaus šaltiniui. Šalys neginčijo atsakovės1 neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis).

16.       Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertės R. M. vertinimo ataskaitų ir „IBA Group Limited“ lėktuvo rinkos vertės nustatymo išvadas, pagal kurias orlaivio incidento istorija, net ir po jo remonto, turėjo neigiamos įtakos orlaivio rinkos vertei. 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina – 5 425 000 JAV dolerių atsižvelgiant į orlaiviui padarytą žalą. Nurodyta kaina iki orlaivio nuosavybės teisės perleidimo momento nepakito (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17.       Teismas nusprendė, kad ieškovių nurodytas nuostolių dydžio apskaičiavimas (ekspertės R. M. 2020 m. rugpjūčio 25 d. vertinimo ataskaitoje iki incidento nustatytos 8 900 000 JAV dolerių orlaivio, neturinčio pažeidimo istorijos, rinkos vertės ir 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos 5 425 000 JAV dolerių kainos skirtumas) nepagrįstas, nes neišskirtas incidento nulemtas orlaivio vertės sumažėjimas, neatsižvelgta į kitas aplinkybes (nuvertėjimą dėl amžiaus, rinkos pokyčių ir kt.). Dėl to, nustatydamas nuostolių dydį orlaivio pardavimo momentu, teismas vadovavosi ne jo rinkos verte iki incidento, bet nepažeisto orlaivio tikėtina rinkos kaina, buvusia jo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

18.       Nustatydamas orlaivio vertės sumažėjimo nuostolių dydį, teismas rėmėsi ne ekspertės R. M. apskaičiavimais, bet bendrovės „IBA Group Limited“ išvadoje su priedais nustatytomis vertėmis, nes joje išsamiau atskleista orlaivio nuvertėjimo apskaičiavimo metodika, pateikti aktualesni orlaivio vertės nustatymo laikotarpiai (atliktas retrospektyvus orlaivio vidutinės rinkos vertės nustatymas jo pardavimo momentu – 2021 m. balandžio 30 d.), išvardinti šaltiniai, kuriais rėmėsi ekspertai, nurodytos prielaidos apie sandorių dalyvius ir rinką, kuriomis buvo remiamasi atliekant apskaičiavimus, taip pat orlaivio techniniai duomenys, jo remontas, kiti duomenys ir kriterijai, kuriais ekspertai rėmėsi, atlikdami vertinimą.

19.       Teismas taikė vidutinės rinkos vertės pardavimo metu orlaivio be pažeidimų ir pardavimo kainos skirtumą. Teismas nustatė, kad orlaivio vertė sumažėjo 255 000 JAV dolerių (5 680 000 – 5 425 000 = 255 000). Skirtumo išraiška procentais (4,5 proc.) mažesnė negu bendrovės „IBA Group Limited“ išvadoje nurodytas tikėtinas orlaivio nuvertėjimas (nuo 10 iki 15,8 proc.). Teismas atsižvelgė į tai, kad žinoma orlaivio su pažeidimo istorija pardavimo kaina, o bendrovės „IBA Group Limited“ išvadoje nustatyti tik tikėtini nuvertėjimo rėžiai. Teismas nusprendė, kad ieškovės1 patirtus 255 000 JAV dolerių nuostolius ir incidentą sieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė1 (pardavėja) 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo pasirūpinti, kad patikrinimo įmonė po orlaivio techninio priėmimo ištaisytų visus neatitikimus, ir apmokėti visas neatitikimų ištaisymo išlaidas. Ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad didžioji dalis „Aero-Dienst GmbH“ 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje nurodytų išlaidų, patirtų dėl trūkumų, nesusijusių su korozija, susijusios su incidentu (811 122,30– 606 813,96 = 204 298,34). 

21.       Orlaivis remontuotas nuo 2019 m. gegužės 7 d. Jis 2021 m. vasario 25 d. pripažintas tinkamu skraidyti ir išduotas pažymėjimas apie orlaivio išleidimą į eksploataciją. Byloje nėra duomenų, kad orlaivio operatorė pareiškė pretenzijas dėl netinkamai atlikto orlaivio remonto, t. y. kad liko nepašalintų kokių nors dėl incidento atsiradusių pažeidimų. Patikrinimo ataskaita parengta praėjus tam tikram laikui po orlaivio remonto – 2021 m. gegužės mėn., duomenų apie tikslų korozijos susidarymo laiką byloje nėra. Spręsdamas stabdžių keitimo išlaidų priteisimo klausimą teismas įvertino ne tik korozijos susidarymo priežastis, bet ir priežastis, dėl kurių reikėjo pakeisti stabdžius. Jie dar iki incidento buvo beveik susidėvėję, todėl, nepaisant korozijos, juos reikėjo keisti. Orlaivio elementų koroziją lėmė ne incidentas, bet ilgas stovėjimo laikas remonto metu. Byloje nėra duomenų, kad ilgą orlaivio remonto laikotarpį lėmė atsakovės1 veiksmai ar kad incidento metu būtų buvę galima numatyti, jog orlaivio remontas užtruks beveik dvejus metus.

22.       Remonto darbai, susiję su RVSM procedūra, būtina orlaiviui eksploatuoti netaikant skrydžio apribojimų pagal orlaivio gamintojo instrukcijas. Nurodytą procedūrą galėjo atlikti tik gamintojo įgalioti specialistai. Ji užtruko dėl Covid–19 pandemijos metu taikytų apribojimų. Dėl RVSM problemos Orlaivio remontas užtruko nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Ilgai derinta RVSM procedūra su užsakove. RVSM Lietuvoje neatliktas, nes pandemijos metu buvo uždarytos valstybių sienos. Vėliau pritaikyti karantino apribojimai, todėl išaugo specialistų atvykimo į Lietuvą kainos.

23.       Orlaivio remonto laikotarpį, taip pat ir jo stovėjimo laiką po incidento lėmė įvairių nesusijusių priežasčių visuma, kurios dalies numatyti incidento metu nebuvo objektyvios galimybės. Pavyzdžiui, orlaivio remonto proceso dalyvių sprendimų derinimo trukmė, Covid–19 pandemija. Nėra duomenų, per kiek laiko orlaivio elementus paveikė korozija, t. y. ar per įprastą 3–6 mėn. remonto laikotarpį, ar per jo faktinę trukmę (beveik dvejus metus). Remonto trukmę lėmė ir remonto darbų užsakovės (ieškovės2) atitinkamų sprendimų, susijusių su orlaivio remontu, priėmimo trukmė. Orlaivis 2021 m. vasario 25 d. pripažintas tinkamu skraidyti ir faktiškai galėjo būti eksploatuojamas, poreikis papildomai pašalinti jo trūkumus atsirado ne dėl nekokybiškai atlikto orlaivio remonto ar kitų eksploatavimo metu paaiškėjusių incidento nulemtų pasekmių, bet 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio pirkimo–pardavimo sutartyje šios sutarties šalims nustačius tokią ieškovės1 pareigą.

24.       Teismas nurodė, kad ieškovės1 reikalavimas priteisti 7 822,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, nelaikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius. Jas teismas įvertino kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis. 

25.       Orlaivio perdažymo išlaidos susidarė, nes pateiktas naujas, orlaivio pirkimo–pardavimo sutarties šalių aptartas perdažymo projektas. Viso orlaivio perdažymo tikslas nebuvo jo atstatymas į iki incidento buvusią padėtį, bet siekta orlaivį pritaikyti pirkėjo poreikiams. Įrodymų visuma nepagrindžia priežastinio ryšio tarp incidento metu sukeltų orlaivio pažeidimų ir jo perdažymo išlaidų (CK 6.247 straipsnis). Sprendimas perdažyti orlaivį priimtas dėl kitų priežasčių, t. y. dėl poreikio atnaujinti orlaivio dažus. Orlaivis neperdažytas nuo jo eksploatacijos pradžios.

26.       Ieškovė2, net ir neįvykus incidentui, būtų patyrusi tam tikras orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidas. Operatorė teikė orlaiviui CAMO paslaugas, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu stebėjo jo techninę būklę ir prižiūrėjo, kad visi techniniai veiksmai būtų atliekami laiku. Sumos, mokamos orlaivio operatorei pagal naudojimo ir priežiūros sutartį po incidento ne padidėjo, bet sumažėjo, išskyrus 2019 m. spalio mėn. išrašytą 277 770,88 Eur sąskaitą. Iš ieškovės pateiktų ataskaitų negalima daryti išvados, kad po incidento naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidos išaugo. Teismas nustatė, kad į 2019 m. spalio mėn. sąskaitą įtrauktos 210 000 Eur angaro nuomos išlaidos, sumokėtos UAB „Jet Maintenance Solutions“ laikotarpiu, kai orlaivio remontas buvo sustabdytas. Tai nulėmė ne incidentas, bet ieškovės2 sprendimai stabdyti orlaivio remontą. Išlaidos ryšiams, kurui ir kitoms reikmėms nesuderinamos su orlaivio remonto, kai orlaivis nebuvo eksploatuojamas, laikotarpiu.

27.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovių nurodyti užsakomieji skrydžiai nebuvo skirti pakeisti dėl incidento neeksploatuojamą orlaivį, bet vykdyti pagal „Art Aviation+“ ir ieškovės2 iki incidento sudarytą sutartį. 

28.       Ieškovė2 būtų privalėjusi mokėti ieškovei1 nustatyto dydžio orlaivio nuomos mokestį net ir tuo atveju, jeigu incidentas nebūtų įvykęs (nuomos sutarties 5.3 papunktis). Priteisus ieškovei2 sumokėtą nuomos mokestį, ji praktiškai atsidurtų geresnėje padėtyje, nes, incidento nebuvus, šis mokestis nebūtų kompensuotas. Prievolė mokėti nurodytą mokestį nėra incidento rezultatas.

29.       Teismas įvertino atsakovių draudimo teisinius santykius ir nusprendė, kad jų civilinė atsakomybė yra ne solidari, bet subsidiari: pagrindinė skolininkė – draudikė (atsakovė 2), papildoma – atsakovė1.

30.       Teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į tai, kad patenkinta 3 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovės1 bendra prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 129 246,16 Eur Jai teismas iš atsakovių priteisė 3 877,38 Eur.

31.       Ieškovės ir jų reikalavimai tarpusavyje susiję. Ieškovė2 – Rusijos Federacijos juridinis asmuo, iš kurio išieškojimas dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis sudėtingas. Įvertinęs patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, teismas atsakovėms solidariai iš ieškovių priteisė 117 418,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atliko įskaitymą, taip pat nurodė, kad 30 000 Eur turi būti sumokėti atsakovėms iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančio ieškovės1 įmokėto užstato, skirto bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

32.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: 1) priteisti ieškovei1 iš atsakovės2 ir subsidiariai iš atsakovės1 3 475 000 JAV dolerių nuostolių, patirtų dėl orlaivio rinkos vertės sumažėjimo, ir 606 813,96 Eur nuostolių dėl orlaivio trūkumų šalinimo, atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas; 2) priteisti ieškovei2 iš atsakovės2 ir subsidiariai iš atsakovės1 1 415 407,47 Eur ir 2 424 234,05 JAV dolerių nuostolių, patirtų dėl negalėjimo naudotis orlaiviu, atlyginimą bei 136 473,90 Eur orlaivio dažymo išlaidų, 6 proc. procesines palūkanas; 3) priteisti ieškovėms iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1.                      Atsakovė1 ir jos civilinę atsakomybę apdraudusi draudikė privalo kompensuoti ieškovėms visą jų patirtą žalą, susijusią su incidentu, itin plačiai taikant civilinės atsakomybės ribas ir atkuriant iki pažeidimo buvusią ieškovių padėtį. Šių aplinkybių teismas neįvertino, todėl pažeidė CK 6.270 straipsnio 1 dalį, 6.247 straipsnį.

32.2.                      Teismas neteisingai nurodė, kad, sprendžiant dėl orlaivio vertės sumažėjimo turėtų būti vadovaujamasi ne jo rinkos verte, buvusia iki incidento, bet nepažeisto orlaivio tikėtina rinkos kaina, buvusia būtent orlaivio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Orlaivis buvo neeksploatuotinas ir netinkamas skraidyti 661 dieną. Atkuriant ieškovės1 padėtį, buvusią iki pažeidimo, nereikšmingas orlaivio nuvertėjimas dėl didėjančio amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo, nes svarbu nustatyti padėtį iki delikto. Teismas neįvertino orlaivio negalėjimo eksploatuoti trukmės, remonto reikšmės verslo kelionėms, intensyvių pirkėjo paieškų, orlaivio rinkos vertės iki pažeidimo, orlaivio rinkos vertės sumažėjimo dėl žymos apie patirtą žalą.

32.3.                      Teismas, vertindamas ieškovės1 nuostolius dėl orlaivio vertės sumažėjimo, nustatydamas nepažeisto orlaivio tikėtiną rinkos kainą, buvusią 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu, neteisingai rėmėsi IBA 2022 m. vasario 4 d. išvada, kad tikėtina 2021 m. balandžio 30 d. orlaivio, neturinčio pažeidimų, vidutinė rinkos kaina būtų buvusi 5 680 000 JAV dolerių. Teismas neįvertino ekspertės R. M. apskaičiavimų, taip pat ir IBA išvadų turinio.

32.4.                      Teismas neįvertino orlaivių elementų korozijos, ratų keitimo priežasčių ir būtinybės, todėl neteisingai nepriteisė 606 813,96 Eur trūkumų šalinimo išlaidų. Ilgas orlaivio stovėjimas be skrydžių turėjo įtakos korozijai atsirasti.

32.5.                      Teismas neįvertino, kad atsakovė1 susijusi su UAB „Jet Maintenance Solutions“. Jas valdo viena akcininkė bendrovė „VIA SOLUTION GROUP PLC“. Remontą atlikusi bendrovė šališka. Orlaivis apgadintas Vilniaus oro uoste. Dėl patirtų pažeidimų jis tapo netinkamu skraidyti ir neeksploatuotinu. Dėl to nebuvo galimybės rinktis kito subjekto (ne UAB „Jet Maintenance Solutions“), kuris galėtų atlikti remontą. 

32.6.                      Orlaivio remontas užtruko dėl objektyvių aplinkybių. Dėl sudėtingų apgadinimų UAB „Jet Maintenance Solutions“ negalėjo pati atlikti orlaivio remonto, todėl kreipėsi į gamintoją. Po remonto buvo būtina atlikti specialią patikros procedūrą – RVSM. Teismas neįvertino, kad tik operatorei pavyko suorganizuoti nurodytą patikrą.

32.7.                      Ieškovė2 nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. sustabdė orlaivio remonto darbus, nesiekė operatyviau ir mažiausiais kaštais išspręsti apgadinto orlaivio situaciją. Nurodymas sustabdyti remonto darbus neturėjo esminės reikšmės remonto trukmei.

32.8.                      Teismas neįvertino, kad UAB „Jet Maintenance Solutions“ nepagrįstai teigia, jog nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. remonto darbai sustabdyti, nes operatorė nevykdė mokėjimų įsipareigojimų, o nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo laukiama operatorės sprendimo dėl remonto būdo pasirinkimo.

32.9.                      Teismas neįvertino UAB „Jet Maintenance Solutions“ darbuotojo V. Č. ir Kanadoje registruotos bendrovės „Bombardier“ darbuotojo R. R. (R. R.) susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kuriuose derinta RVSM procedūra.

32.10.                      Orlaivis neperdažytas nuo pagamino pradžios, t. y. 2009 metų, bet poreikį iš naujo perdažyti visą lėktuvą lėmė po suremontuotos vietos perdažymo matomas dažų skirtingumas. Dėl to pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytas susitarimas dėl orlaivio korpuso perdažymo.

32.11.                      Aplinkybė, kad ieškovė2 nepareiškė orlaivio draudikui pretenzijų dėl ne visos kompensacijos už orlaivio dažymą, nereikšminga. Ieškovė2 turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo: už žalą atsakingam asmeniui ir šio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar kitiems asmenims. Ieškovė2 negali praturtėti, nes orlaivio perdažymo išlaidos neatlygintos.

32.12.                      Nesant operatorės, orlaivio remontas negalėtų būti atliekamas. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Jos pagrindžia, kad orlaivio remonto metu, kai orlaivis dėl incidento yra netinkamas skraidyti ir neeksploatuotinas, patiriamos CAMO paslaugų išlaidos yra nulemtos incidento.

32.13.                      Teismas neteisingai įvertino, kad tik padidėjusios CAMO išlaidos gali būti laikomos nuostoliais. Ieškovės2 išlaidos dėl orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo yra tiesioginiai nuostoliai, susiję su incidentu. Ieškovė negali naudotis orlaiviu savo reikmėms, nes dėl pažeidimų jis tapo netinkamu skraidyti ir buvo remontuojamas. Orlaivio remonto metu, ieškovės išlaidas lėmė ne įprasta orlaivio eksploatacija skrydžiams vykdyti pagal tiesioginę paskirtį, bet dėl atsakovės1 kaltės padaryti orlaivio pažeidimai ir jų šalinimas.

32.14.                      Teismas neįvertino liudytojos T. T. paaiškinimų, kad, kol buvo sprendžiamas orlaivio remonto klausimas, nuspręsta išlaikyti įgulą. Ją paleidus, yra sudėtinga ir brangu iš naujo surinkti įgulą. Sprendimas išsaugoti įgulą buvo ekonomiškas iki paaiškėjo galutinis poreikis pašalinti orlaivio pažeidimus. Išlaidos įgulai išlaikyti laikytinos nuostoliais.

32.15.                      Incidentas įvyko 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė2 prašo kompensuoti išlaidas pakaitiniams skrydžiams, vykusiems 2019 m. birželio 14, 15 d., 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 18 d. Ieškovė2 patyrė išlaidų dėl pakaitinių skrydžių, nes negalėjo naudotis orlaiviu. Reikalavimas pateikti įrodymus, kad tokie skrydžiai buvo suplanuoti vykdyti orlaiviu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė2 turi teisę į pakaitinio orlaivio išlaidas, nepaisant to, kada skrydžiai suplanuoti: iki incidento ar po jo, ir kokia įmonė juos įvykdė.

32.16.                      Orlaivio nuomos išlaidos, kurias ieškovė2 sumokėjo orlaivio savininkei, nors dėl apgadinimų ir remonto negalėjo juo naudotis iki 2021 m. vasario 25 d., pripažintinos tiesioginiais ieškovės2 nuostoliais. Sumokėjusi nuomos mokestį, dėl atsakovės kaltės ieškovė2 negavo tos naudos, kuri įprastai gaunama ir kurią tikisi gauti nuomininkas, eksploatuodamas orlaivį.

32.17.                      Jeigu atsakovė1 būtų siekusi pašalinti atsakovės2 patiriamus nuostolius, ji turėjo suteikti orlaivio remonto laikotarpiu atsakovei2 naudotis analogišką pakaitinį orlaivį.

32.18.                      Jeigu po incidento būtų nutraukta orlaivio nuomos sutartis jo remonto metu, tai ieškovė1 patirtų nuostolių, nes orlaivis negalėtų būti išnuomotas, kol jis yra remontuojamas.

32.19.                      Atsakovės neįrodinėjo, kad orlaivio nuomos sutarties sąlygos neatitinka įprastų rinkoje sąlygų ir rinkos kainos.

32.20.                      Atsakovė1 laiku nepateikė duomenų apie jos civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir draudikę. Dėl to advokatai daugiau negu trejus metus atstovavo netinkamai atsakovei. Apeliančių nuomone, nurodyta aplinkybė svarbi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimui.

33.       Atsakovės atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1.                      Teismas teisingai atmetė didžiąją ieškovės1 reikalavimo dalį priteisti orlaivio vertės sumažėjimą. Orlaivis dėl incidento negali būti laikomas nuvertėjusiu 3 475 000 JAV dolerių. Nėra tai pagrindžiančių įrodymų.

33.2.                      Orlaivio rinkos kainos laipsniškas mažėjimas jam senėjant yra natūralus ir neišvengiamas procesas, nesusijęs su incidentu. Nepriklausomi turto vertintojai nustatė, kad net jei jokio incidento nebūtų buvę, orlaivio, niekada neturėjusio sužalojimų, rinkos vertė nuo 2019 metų gegužės mėn. iki 2021 m. vasario mėn. būtų sumažėjusi nuo 8 228 000 iki 5 896 000 JAV dolerių.

33.3.                      Bendrovės „IBA Group Limited“ ataskaitoje užfiksuota, kad orlaivio rinkos vertės sumažėjimas dėl praeityje buvusio sužalojimo istorijos galėjo siekti nuo 10,8 iki 15,8 proc., atsižvelgiant į orlaivio naudojimo nustatytus apribojimus. Suremontavus orlaivė, jam nenustatyti papildomi apribojimai, todėl jo rinkos vertės sumažėjimas negalėjo siekti daugiau negu 10,8 proc., t. y. ne daugiau negu 636 000 JAV dolerių – nuo 5 896 000 JAV dolerių iki 5 260 000 JAV dolerių. Orlaivis parduotas už 5 425 000 JAV dolerių. Skirtumas tarp ekspertės R. M. nustatytos potencialios orlaivio vertės be nuvertėjimo dėl incidento ir gautos kainos – 817 000 JAV dolerių. Teismas teisingai nustatė orlaivio pardavimo kainos potencialų sumažėjimą dėl praeityje įvykusio incidento.

33.4.                      Teismas, skaičiuodamas orlaivio rinkos vertės sumažėjimą dėl incidento, teisingai vadovavosi bendrovės „IBA Group Limited“ nepriklausomų orlaivių vertintojų, bet ne ieškovių pasitelktos ekspertės R. M. išvadomis. Pastarosios ataskaitose nenurodyta, kokiomis konkrečiomis ir kieno patvirtintomis metodikomis ji vadovavosi, nustatydama orlaivio vertę, nepateikti skaičiavimai, rinkos sąlygų analizė. Ekspertė R. M. patvirtino, kad jos atliktas orlaivio įvertinimas pagrįstas jos ir neįvardijamų brokerių subjektyviomis nuomonėmis, bet ne metodologiniais skaičiavimais.

33.5.                      Orlaivis neįtrauktas į variklių techninės priežiūros programą, nebuvo nė karto perdažytas, todėl jo rinkos vertei taikytos atitinkamos nuoskaitos. 2021 metų vasario mėn. orlaivio 5 896 000 JAV dolerių vertė nustatyta su prielaida, kad nebuvo incidento ar kitų pažeidimų. Aplinkybė, kad orlaivių pardavėjai prašo už juos atitinkamos kainos, nereiškia, jog orlaiviai ir parduodami už jas.

33.6.                      Teismas teisingai atmetė ieškovės1 reikalavimą priteisti papildomas orlaivio trūkumų šalinimo išlaidas. Nėra duomenų, kad po remonto būtų likę kokių nors nepašalintų dėl incidento atsiradusių trūkumų. Vėliau atsiradę trūkumai negali būti laikomi susijusiais su incidentu. Ieškovės neįrodė, kad incidento metu apgadinti orlaivio stabdžiai. Jų remonto periodiškumas – apie vieneri metai. Juos būtų reikėję keisti ne vieną kartą, jeigu orlaivis būtų eksploatuojamas. Orlaivių ratų remontas ir incidentas nesusiję.

33.7.                      Teismas teisingai nustatė priežastis, kodėl remontas užtruko. Tai atsitiko dėl ieškovės2 sprendimų ir neveikimo, taip pat dėl nuo atsakovių nepriklausančių priežasčių (Covid–19 pandemijos, gedimų, nesusijusių su incidentu, šalinimo).

33.8.                      Ieškovės nenurodė kodėl jos negalėjo pasiimti orlaivio anksčiau ir išskraidinti į RVSM procedūros atlikimo vietą, jei jų netenkino remontą atlikusios bendrovės pasiūlyta nurodytos procedūros atlikimo Vilniaus oro uoste kaina.

33.9.                      Teismas teisingai atmetė ieškovės2 reikalavimą priteisti viso orlaivio perdažymo išlaidas. Orlaivis nebuvo perdažytas nuo jo pagaminimo, t. y. daugiau negu dvylika metų. Jis perdažytas pagal pirkėjo užsakymą. Orlaivio draudikai įvertino, kiek dėl incidento būtų teisinga kompensuoti perdažymą, ir tą dalį kompensavo. Papildomas orlaivio perdažymo išlaidas draudikai įvertino kaip nesusijusias su incidentu.

33.10.                      Teismas teisingai atmetė reikalavimą priteisti orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidas. Ieškovės2 atlikti mokėjimai operatorei neatitinka nuostolių požymių, jie atlikti pagal 2010 metų sutartį. Iki incidento kiekvieną mėnesį ieškovė2 operatorei sumokėdavo apie 200 000 Eur, o dažnai šią sumą viršydavo. Po incidento nurodytos išlaidos sumažėjo. Operatorė į sąskaitą įtraukė išlaidas, nesusijusias su orlaivio remontu. Pavyzdžiui, 2019 metų spalio mėn. sumokėta ne tik 36 189,24 Eur už jau daugiau kaip penkis mėnesius neskraidančio lėktuvo įgulą, bet ir apgyvendinimą viešbutyje Dubajuje.

33.11.                      Neaišku, kokios konkrečios paslaugos yra į operatorės kasmėnesinėse ataskaitose nurodomas „atlygis už valdymą“ ir „atlygis už aptarnavimą“, kodėl nenaudojamo ir angare laikomo orlaivio aptarnavimas yra kelis kartus brangesnis, negu eksploatuojamo lėktuvo, kaip dėl neeksploatuoto orlaivio per vienerius metus galėjo atsirasti net 160 985,36 Eur eksploatavimo išlaidų ir 258 755,75 Eur orlaivio išlaidų. CAMO funkcijos iš esmės apsiriboja orlaiviui reikalingų darbų užsakymu laiku bei suderinimu su savininku, tokių CAMO paslaugų rinkos kaina svyruoja nuo 2 000 iki 5 000 Eur per mėnesį.

33.12.                      Teismas teisingai nepriteisė pakaitinio orlaivio nuomos išlaidų, nes ieškovės neįrodė, kad skrydžiai buvo pakaitiniai. Ieškovei2 nekilo poreikio pirkti skrydžių iš trečiųjų asmenų po incidento, nes operatorė buvo įsipareigojusi suteikti pakaitinį orlaivį. Ieškovė2 negali reikalauti kompensuoti skrydžių kainos, nes už juos ji būtų sumokėjusi operatorei net jei šie skrydžiai būtų vykdomi orlaiviu. Ieškovė2 neįrodė, kad pakaitinio orlaivio kaina buvo didesnė už orlaivio.

33.13.                      Ieškovės – susiję asmenys. Jos nepateikė įrodymų apie orlaivių nuomos rinkos kainas, t. y. kad nuomos sutarties kaina atitiko rinkos kainą. Nėra duomenų, kad dėl incidento orlaivio nuomos mokestis būtų padidėjęs ir ieškovė2 dėl to sumokėjo daugiau orlaivio nuomos mokesčio.

33.14.                      Ieškovės pripažįsta, kad ieškovė2 prisiėmė bet kokią orlaivio netinkamumo naudoti riziką. Atsakovės neturi būti nubaustos už tai, kad ieškovė2 prisiėmė visas su orlaivio naudojimo tinkamumu susijusias rizikas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

33.15.                      Ieškovė1 įsteigta tik orlaivio valdymo tikslu, siekiant suvaldyti ieškovės2 galimą atsakomybę už orlaivį. Pardavusi orlaivį, nurodyta bendrovė nebevykdo ūkinės–komercinės veiklos. Nuomos teisiniai santykiai sukurti dirbtinai, todėl nuomos mokestis nepriteistinas iš atsakovių. Abi ieškovės kontroliuojamos to paties akcininko. Ieškovei2 atlikus mokėjimus pagal sutartį ieškovei1, turėtų būti laikoma, kad mokėjimai atlikti to paties vieno ekonominio vieneto viduje. Vidiniai mokėjimai tarp susijusių asmenų, kai mokamos lėšos apskritai neišeina iš to paties ekonominio vieneto, neturėtų būti laikomi kaip galintys sukelti kokius nors nuostolius vieną ekonominį vienetą sudarantiems subjektams.

33.16.                      Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės neteisingai kaltina atsakoves nesąžiningumu.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

34.       Nagrinėjamoje byloje keliami autobusui įvažiavus į stovintį lėktuvą padarytų nuostolių, atlyginimo klausimai, t. y. pagal kokį principą turi būti apskaičiuojamas apgadinto lėktuvo rinkos vertės sumažėjimas, kas yra atsakingas per ilgą orlaivio remontą, ar žalos padaręs asmuo yra atsakingas už, atlikus remontą, vėliau nustatytus orlaivio trūkumus, ar kaltininkas atsakingas už orlaivio nuomininkės remonto metu sumokėtą orlaivio nuomos mokestį, CAMO paslaugų išlaidas, pakaitinių skrydžių su pakaitiniais orlaiviais išlaidas. Kilusio nuostolių atlyginimo klausimo ypatumas yra tas, kad orlaivį turto draudimu apdraudęs draudikas jau atlygino ieškovėms dėl apgadinimo patirtus nuostolius (žr. šios teismo nutarties 45 punktą). Ieškovės teigia, kad patyrė didesnių, papildomų nuostolių, todėl juos atlyginti reikalauja nagrinėjamoje byloje iš už žalą atsakingo asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko.

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių 

 

35.       Byloje nustatyta, kad Nyderlandų Karalystėje registruota bendrovė „Inter Jet B. V.“ (toliau – ir apeliantė1) 2016 m. balandžio 5 d. įsigijo orlaivį „Bombardier Challenger CL-600-2B16 (CL 605)“ (registracijos Nr. S5-ADF).

36.       Apeliantė1 2016 m. balandžio 5 d. nuomos sutartimi suteikė Rusijos Federacijoje registruotai akcinei bendrovei „Inter Rao Ues“ (toliau – ir apeliantei2) orlaivį valdyti ir naudoti. Nuomos sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė, kad nuomos laikotarpiu ir kol orlaivis bus grąžintas, nuomininkei (ieškovei2) tenka visos orlaivio ir kiekvienos jo dalies praradimo, vagystės, žalos ir sunaikinimo rizikos; jeigu orlaivis prarandamas, konfiskuojamas, sunaikinamas ar jam padaroma žala, arba jis tampa netinkamu naudoti, arba jo negalima eksploatuoti, nuomotoja apeliantė1 neatsakinga už orlaivio remontą ar pakaitinių įrengimų tiekimą. Pagal nuomos sutarties 5.3 papunktį, nuomininkės įsipareigojimai pagal nuomos sutartį yra absoliutūs ir besąlyginiai, nepriklausantys nuo jokių nenumatytų atvejų ar aplinkybių, nuomininkė negali laikyti savo įsipareigojimų negaliojančiais, sustabdytais ar pakeistais (ir atsisako, kiek tik leidžiama pagal galiojančius įstatymus, bet kokių teisių, kurias ji gali turėti bet kuriuo metu, nutraukti, sustabdyti ar pakeisti tokius įsipareigojimus) dėl bet kokių nenumatytų atvejų ar aplinkybių. Nuomos sutarties 5 priede „Nuomos mokesčių mokėjimas“ nustatyta paskutinio nuomos mokesčio laikotarpio pabaiga 2026 m. kovo 24 d.

37.       Apeliantė2 ir Slovėnijos Respublikoje registruota bendrovė „Elit Avia d. o. o.“ (operatorė) 2010 m. rugsėjo 24 d. sudarė orlaivio naudojimo ir priežiūros sutartį, kuria sutarties šalys susitarė dėl orlaivio valdymo, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų (CAMO paslaugų). Nurodytos sutarties sudarymo metu apeliantė2 valdė orlaivį 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutarties, sudarytos su užsienio bendrove „Genetechma Finance Limited“, pagrindu. Orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties 11.2 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pateikti orlaivį skrydžiui neįmanoma, vežėjas atliks visus tinkamus veiksmus, siekdamas pateikti užsakovei kitą tokios pat (arba aukštesnės), kaip ir orlaivio, klasės orlaivį bei užtikrinti suplanuotą skrydį per kiek įmanoma trumpesnį terminą.

38.       Orlaivis 2019 m. balandžio 30 d. buvo pastatytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste, orlaivių stovėjimo aikštelėje Nr. 30.

39.       2019 m. gegužės 7 d. įvyko incidentas, kurio metu atsakovės1, teikiančios antžeminio aptarnavimo paslaugas, keleivinis autobusas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neaiškių priežasčių nesustojo, pakeitė važiavimo kryptį – pasuko kairėn į orlaivio stovėjimo aikštelę Nr. 30 ir priekine dalimi trenkėsi į stovintį orlaivį.

40.       AB Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo 2019 m. birželio 20 d. saugos tyrimo ataskaitoje nustatytas stiprus orlaivio sugadinimas. Autobuso susidūrimas su orlaiviu įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus – darbuotojo klaidos. Incidentą nulėmė tokios priežastys: autobuso vairuotojas dėl nukreipto dėmesio nekontroliavo autobuso, atsakovė tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo, kad vairuojančio transporto priemonę darbuotojo dėmesys nebūtų nukreiptas dėl pašalinių veiksmų (Saugos tyrimo ataskaitos skyriaus „Priežastys“ 1, 2 punktai).

41.       Operatorė ir UAB „Jet Maintenance Solutions“ 2019 m. birželio 11 d. sudarė orlaivio techninės priežiūros sutartį Nr. 784/2019-06-11 dėl orlaivio remonto, reikalingo įvykus 2019 m. gegužės 7 d. incidentui.

42.       Orlaivis 2021 m. vasario 25 d. tinkamumo naudoti pažymėjimu buvo pripažintas tinkamu skraidyti.

43.       Apeliantė1 2021 m. balandžio 30 d. sudarė orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį su Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota bendrove „Acrosjet DMCC“, kuriai 2021 m. rugpjūčio 5 d. orlaivis parduotas už 5 425 000 JAV dolerių.

44.       Kanados bendrovės „Bombardier“ sertifikuotas paslaugų centras „Aero-Dienst GmbH“ atliko orlaivio patikrinimą ir surašė 2021 m. gegužės 17 d. patikrinimo prieš pirkimą ataskaitą.

45.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino ieškovių Elit Avia D.O.O., Allianz Global Corporate & Specialty SE, AIG Europe Limited, AVIABEL NV/SA, Elseco Aviation ir ViVet Limted, XL Insurance Company SE, France Branch ir La R. A. (orlaivio draudikių) ir atsakovės UAB „Baltic Ground Services“ 2022 m. kovo 8 d. taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per vieną kalendorinį mėnesį nuo šios taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 820 000 JAV dolerių kompensaciją, o ieškovės atsisakė pareikštų reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-430-852/2022).

 

Dėl orlaivio vertės sumažėjimo vertinimo

 

46.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo 32.1–32.3 argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

47.       Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 82 punktas). Vis dėlto nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

48.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

49.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliančių pasirinktas orlaivio vertės sumažėjimo apskaičiavimo būdas galėtų būti taikomas, jei orlaivis būtų parduotas iš karto po incidento. Orlaivis nebuvo naudojamas pagal paskirtį 661 dieną. Per šį laikotarpį orlaivio vertė natūraliai sumažėjo dėl jo amžiaus ir pokyčių aviacijos rinkoje. Net jeigu incidentas nebūtų įvykęs, orlaivio rinkos kaina per dvejus metus būtų sumažėjusi. Bendrovės „IBA Group Limited“ ataskaitoje nustatyta, kad orlaivio, neturėjusio pažeidimų, rinkos vertė nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. vasario mėn. būtų nukritusi nuo 8 228 000 iki 5 896 000 JAV dolerių, o pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną jo vertė būtų ne didesnė negu 5 636 000 JAV dolerių. Ekspertė R. M. 2021 m. gegužės 30 d. ataskaitoje nustatė, kad dėl apgadinimų ir remonto orlaivio vertė galėjo sumažėti apie 20 proc., t. y. 1 442 000 JAV dolerių. Ekspertė orlaivio vertės sumažėjimą siejo ne tik su incidentu, bet ir kitomis aplinkybėmis (salonas neremontuotas, orlaivis neperdažytas nuo orlaivio eksploatavimo pradžios ir kt.). Ši ekspertė apskaičiavo, kad orlaivio vertė prieš pardavimą būtų siekusi 6 242 000 JAV dolerių. Orlaivis parduotas už 5 425 000 JAV dolerių. Skirtumas tarp ekspertės R. M. nustatytos potencialios orlaivio vertės be nuvertėjimo dėl incidento ir faktiškai gautos orlaivio kainos – 817 000 JAV dolerių (6 242 000 – 5 425 000 = 817 000). Iš aptartų ekspertų įvertinimų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės neįrodė, kad, jeigu orlaivis nebūtų apgadintas, galėjo būti parduotas už 3 475 000 JAV dolerių didesnę kainą negu gauta pagal 2021 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi atsakovių pateikta bendrovės „IBA Group Limited“ 2022 m. vasario 4 d. priedo išvada ir nesirėmė ekspertės R. M. orlaivio vertinimo ataskaitomis. Pažymėtina, kad ekspertės R. M. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ataskaitoje pateiktas orlaivio vertės, buvusios 2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. rugsėjo 19 d. ataskaitoje – vertės, buvusios 2020 m. rugpjūčio 13 d., 2021 m. gegužės 30 d. ataskaitoje – vertės, buvusios 2021 m. gegužės 30 d., apskaičiavimas. Ataskaitose nurodytas orlaivio nuvertėjimo dydis, kuris atskirais laikotarpiais buvo 20–25 proc., bet nenurodyti tikslūs šaltiniai, kuriais remiantis šis dydis buvo apskaičiuotas. „IBA Group Limited“ išvadoje išsamiau atskleista orlaivio nuvertėjimo apskaičiavimo metodika, pateikti aktualesni vertės nustatymo laikotarpiai, atliktas retrospektyvus orlaivio vidutinės rinkos vertės nustatymas jo pardavimo momentu – 2021 m. balandžio 30 d., nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi ekspertai, prielaidos apie sandorių dalyvius ir rinką, kuriomis buvo remiamasi atliekant apskaičiavimus, išvardinti orlaivio techniniai duomenys, remonto darbai, kiti duomenys ir kriterijai, kuriais remtasi atliekant vertinimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ekspertė R. M. 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad nesirėmė konkrečiais apskaičiavimais ar metodologija, sprendimą dėl orlaivio rinkos kainos priėmė, remdamasi savo 47 metų patirtimi ir nuomone, taip pat ji skambino pažįstamiems brokeriams, teiravosi jų nuomonės, už kokią kainą būtų galima parduoti konkretų orlaivį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neturi pareigos sprendime išsamiai aptarti ar perkelti į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį. Lakoniškos teismo sprendimo išvados nepagrindžia, kad teismas nesusipažino su aptariamais rašytiniais įrodymais, nevertino ir neanalizavo jų turinio. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kodėl teismas vadovavosi atsakovių pateiktais orlaivio rinkos vertės nustatymo įrodymais ir nesivadovavo ieškovių pateiktais įrodymais, yra nepakankamai išsamūs, nėra pagrindas aptartų įrodymų byloje įvertinti kitaip ir nepaneigia apskųstame teismo sprendime nustatyto orlaivio vertės sumažėjimo dėl incidento dydžio.

52.       Apeliantės teigia, kad teismas neįvertino, jog bendrovės „IBA Group Limited“ išvadose, nurodyta ne orlaivio rinkos vertė, bet jo hipotetinė koregavimo dėl techninės priežiūros rinkos vertė. Atkreiptinas dėmesys į ta, kad bendrovės „IBA Group Limited“ ekspertai išvadoje nurodė, jog apskaičiuotą orlaivio vertę įvardijo kaip orlaivio rinkos vertę, nustatytą įvertinus visas jo rinkos vertei nustatyti reikšmingas aplinkybes, taip pat ir orlaivio priežiūrą (angl. maintenance adjusted market value). Išvadoje taip pat nurodyta, kad orlaivio vertė buvo nustatoma tokia, kokia ji būtų buvusi, jei nebūtų jo žalos istorijos. Orlaivis buvo remontuotas, todėl, siekiant nustatyti jo rinkos vertę (be remonto ir apgadinimų), turėjo būti atliktos vertės korekcijos.

53.       Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 21 d. posėdyje apklausti „IBA Group Limited“ ekspertai paaiškino, kad 2021 m. balandžio 29 d. išvadoje (26 lapas) nurodyta orlaivio, neturinčio pažeidimų istorijos, rinkos vertė (5 896000 JAV dolerių), apskaičiuota įvertinant visus šiai vertei reikšmingus aspektus. Orlaivis nebuvo įtrauktas į variklių techninės priežiūros programą (kas yra labai neįprasta tokiems orlaiviams), nebuvo nė karto perdažytas, todėl rinkos vertei pritaikytos atitinkamos nuoskaitos. Vertė buvo nustatyta su prielaida, kad incidento nebūtų buvę ir orlaivis nebūtų apgadintas. Apeliantės teigia, kad nustatyta orlaivio rinkos vertė 2021 metų vasario mėn. yra apie 9 proc. mažesnė už mažiausią rinkoje prašomą to paties modelio orlaivių kainą, bet neatsižvelgia į tai, kad jų pasitelkta ekspertės R. M. apskaičiuota orlaivio vertė yra net du kartus mažesnė už jos pačios nurodomas rinkoje prašomas tokių orlaivių kainas. Taigi, apeliantės nepagrįstai nesutinka su bendrovės „IBA Group Limited“ nustatytomis orlaivių vertėmis. Aplinkybė, kad bendrovės „IBA Group Limited“ atstovai Y. B. M., P. S. ir T. B. 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, nurodė, kad vadovavosi iš esmės konfidencialia vertinimo metodika, kurios negalėjo atskleisti ir nurodyti vertinimo metodologijos, savaime nepaneigia šių ekspertų išvadų pagrįstumo.

54.       Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad apeliančių pasirinkto nuostolių dydžio apskaičiavimo taikymas iš esmės reikštų ne iki incidento buvusios padėties atkūrimą, bet visos orlaivio vertės per laikotarpį nuo incidento iki jo pardavimo sumažėjimo kompensavimą, neišskiriant incidento sukelto nuvertėjimo ir neatsižvelgiant į su juo nesusijusias nuvertėjimo priežastis. Apeliantės neatsižvelgė į kitas nuvertėjimo aplinkybes (nuvertėjimą dėl amžiaus, rinkos pokyčių). Dėl to, nustatydamas nuotolių dėl apgadinto orlaivio rinkos vertės sumažėjimo dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kainų skirtumą, vadovaudamasis orlaivio, jeigu jis būtų neapgadintas ir toks būtų parduotas 2021 m. balandžio 30 d., tikėtina rinkos kaina ir nurodytą dieną parduoto apgadinto, bet suremontuoto, orlaivio kaina. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma grąžinti apeliantę1 į iki incidento buvusią padėtį, neatsižvelgus į su apgadinimais nesusijusias orlaivio nuvertėjimo priežastis, neatitinka teisingumo protingumo, sąžiningumo kriterijų ir iš jų išplaukiančio teisingo nuostolių kompensavimo principo, nes apeliantei1 būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti.

 

Dėl papildomų orlaivio trūkumų, kuriuos orlaivio savininkė įsipareigojo pašalinti suremontuoto orlaivio pirkėjui, pašalinimo išlaidų kvalifikavimo

 

55.       Byloje nustatyta, kad už orlaivio apgadinimą atsakinga atsakovė1 suremontavo orlaivį. Jis 2021 m. vasario 25 d. pripažintas tinkamu naudoti. Po kelių mėnesių apeliantė sudarė orlaivio pirkimo–pardavimo sutartį ir įsipareigojo, prieš parduodama prekę, ištaisyti orlaivio trūkumus, kurie nustatyti patikrinimo prieš pardavimą ataskaitoje. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad dalis papildomų orlaivio trūkumų šalinimo išlaidų (kurių dydis – 204 298,34 Eur) būtų susijusios su incidentu. Apeliaciniame skunde ši išlaidų dalis neginčijama. Apeliantės ginčija teismo sprendimą nepriteisti likusios papildomų trūkumų pašalinimo išlaidų dydį – 606 813,96 Eur. Nurodyta išlaidų dalis susijusi su orlaivio elementų korozija ir šio trūkumo pašalinimo kaštais.

56.       Pirkimo–pardavimo sutarties I skyriuje šalys susitarė, kad patikrinimo bendrovė bus gamintojo „Bombardier“ sertifikuotas paslaugų centras „Aero-Dienst GmbH“. Pastarasis patikrino orlaivį ir parengė 2021 m. gegužės 17 d. patikrinimo prieš pirkimą ataskaitą (toliau – patikrinimo ataskaita) (DOK-25484, priedas Nr. 2). Joje nustatyti orlaivio trūkumai, taip pat ir tai, kad visi keturi orlaivio stabdžiai ir visi keturi pagrindinės važiuoklės ratai pažeisti korozijos, jų iš dalies nėra galimybės išardyti. „Aero-Dienst GmbH“ darbuotojas 2021 m. birželio 16 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad trys orlaivio stabdžiai neremontuotini, nes korozija viršija leistinas ribas, vienas stabdis gali vbūti suremontuotas, bet tuo metu nebuvo galimybės gauti atsarginių dalių, todėl pasiūlyta pakeisti visus stabdžius, kaina – 410 000 Eur (DOK-25484, priedas Nr. 4).

57.       Ekspertė R. M., 2020 m. rugpjūčio mėn. atlikusi orlaivio apžiūrą, apžiūrėjo ir stabdžius, užfiksavo jų būklę, bet nenurodė, kad stabdžiai ir ratai būtų pažeisti korozijos (DOK-25484, priedas Nr. 3). Operatorės darbuotojas V. S.-C. (V. S.-C.) 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, ekspertė R. M. 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad lėktuvai turi skraidyti, jie negali ilgai stovėti, dėl ilgo stovėjimo galėjo atsirasti korozija. Iš aptartų įrodymų negalima padaryti išvados, kad stabdžių ir ratų korozija atsirado dėl to, jog orlaivis ilgą laiką buvo remontuojamas, stovėjo ir juo nebuvo skraidoma. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad pakeisti stabdžius, kitus mazgus, suremontuoti ratus reikėjo dėl normas viršijusios korozijos, bet ne dėl to, jog šie lėktuvo elementai buvo nusidėvėję. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad orlaivis po remonto grąžintas eksploatuoti 2021 m. vasario 25 d. Tuo metu konstatuota, kad orlaivis tinkamas skraidyti ir yra be trūkumų. Orlaivį tikrinusi „Adria Technika“ 2021 m. vasario 25 d. pažymoje nustatė, kad visi remonto darbai atlikti tinkamai ir orlaivis yra laikomas parengtu eksploatuoti (DOK–11121, priedas Nr. 2). Tuo metu apeliantės nepareiškė pretenzijų remontą atlikusiai UAB „Jet Maintenance Solutions“ dėl ne iki galo ar netinkamai atlikto remonto. Byloje nėra duomenų apie korozijos susidarymo laiką. Patikrinimo ataskaita parengta 2021 m. gegužės 17 d. Tuo metu buvo praėjęs ilgas laiko tarpas nuo remonto, kuriuo pašalinti incidento metu padaryti apgadinimai, darbų užbaigimo ir orlaivis pripažintas tinkamu eksploatuoti. Apeliantės neįrodė, kad poreikis pakeisti stabdžius ir ratus kilo dėl incidento, t. y. incidento ar orlaivio remonto metu nurodyti elementai sugadinti (ar tapo netinkami).

58.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas stabdžių keitimo išlaidų priteisimo klausimą, teisingai įvertino ne tik korozijos susidarymo priežastis, bet ir priežastis, nulėmusias poreikį pakeisti stabdžius. Jie dar iki incidento buvo beveik susidėvėję, todėl tikėtina, kad net ir nebuvus incidento per metus nuo orlaivio pripažinimo tinkamu skraidyti jie būtų keičiami. Būtinybę periodiškai pakeisti stabdžius patvirtino UAB „Jet Maintenance Solutions“ Technikos departamento vadovas A. M. 2021 m. spalio 11 d. teismo posėdyje. Tą patį 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdyje nurodė ir ekspertė R. M.. Dėl to Patenkinus nurodytą reikalavimo dalį, apeliantė1 atsidurtų geresnėje padėtyje negu buvo iki incidento. Tai neatitiktų visiško nuostolių kompensavimo principo, kuris be kita ko reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal savo ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247, 6.251 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad remontas užtruko ilgai dėl atsakovės1 veiksmų ar kad, įvykus incidentui, atsakovė1 galėjo numatyti remonto trukmę. Toliau teisėjų kolegija išsamiau pasisakys nurodytu klausimu.

 

Dėl orlaivio remonto trukmės priežasčių vertinimo

 

59.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo 32.5–32.9 argumentų, teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad 32.5 argumentas, kad atsakovė1 ir orlaivį remontavusi UAB „Jet Maintenance Solutions“ incidento metu buvo valdomos vienintelės akcininkės AB „Avia Solutions Group“, o nuo 2019 m. liepos 15 d. vienintelės akcininkės „AVIA SOLUTION GROUP PLC“, jų civilinė atsakomybė draudžiama tuo pačiu įmonių grupės civilinės atsakomybės draudimo polisu, apeliantės negalėjo pasirinkti kitos remonto bendrovės, nes orlaivis stovėjo Vilniaus oro uoste, savaime nepagrindžia ilgios orlaivio remonto trukmės. Nurodytas argumentas nesusijęs su remonto trukme.

60.       Pasisakydama dėl kitų pirmiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmą kartą orlaivio remontas sustabdytas iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šio sustabdymo priežastys buvo objektyvios – buvo laukiama orlaivio gamintojo instrukcijų dėl remonto ir užsakytų detalių. Operatorė 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku informavo remontą vykdžiusią UAB „Jet Maintenance Solutions“, kad apeliantė2 nusprendė sustabdyti visus remonto darbus (DOK–17168, priedai Nr.: 3, 7). Remonto darbai sustabdyti iki 2019 m. rugsėjo 25 d., kai apeliantė2 nusprendė juos atnaujinti. Darbai liko sustabdyti iki 2019 m. lapkričio 19 d., nes darbus užsakiusi operatorė nevykdė finansinių įsipareigojimų remonto bendrovei – neapmokėjo išrašytų sąskaitų. UAB „Jet Maintenance Solutions“ išrašė sąskaitą, kurioje apskaičiuotas 210 000 Eur mokestis už prastovos laiką dėl savininko sprendimo laikinai sustabdyti remonto darbus 60 dienų nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 21 d. (DOC–11121, priedas Nr. 54b). Liudytojas A. M. paaiškino, kad, jeigu užsakovė nebūtų stabdžiusi remonto darbų, gavus visas gamintojo instrukcijas, darbai būtų pradėti 2019 m. rugpjūčio mėn. ir baigti per tris mėnesius, t. y. vėliausiai 2019 metų lapkričio mėn. Liudytojai A. M. ir B. N. taip pat nurodė, kad, nors orlaivio savininkė vėliau nurodė atnaujinti remonto darbus, bet ir toliau vilkino jų vykdymą, nes ilgą laiką nepriimdavo, nepatvirtindavo sprendimų dėl remonto eigos, ilgai neatsakydavo į remontą vykdžiusios bendrovės užklausimus. 

61.       Kita priežastis, dėl kurios užtruko remonto darbai, buvo dėl COVID-19 pandemijos įvestas karantinas. 2020 m. kovo mėn. dėl nurodytos pandemijos Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių paskelbtas karantinas ir pritaikyti viešojo gyvenimo apribojimai, taip pat apribotos kelionės iš vienos valstybės į kitą. Baigus remontą 2020 m. kovo mėn., privalomai turėjo būti atlikta suremontuoto orlaivio RVSM procedūra. Ją 2020 m. gegužės mėn. galėjo atlikti tik orlaivio gamintojo įgalioti specialistai. Dėl COVID-19 pandemijos išlaidos tokiems specialistams atvykti ir izoliuotis būtų apie 50 000 Eur. Apeliantė1 nesutiko apmokėti nurodytų išlaidų (2021 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Dėl to orlaivis liko stovėti Vilniaus oro uoste iki 2021 m. sausio mėn. Apeliantės tik 2020 m. rugsėjo mėn. nusprendė orlaivį skraidinti į Slovėniją RVSM procedūros atlikti. Leidimas skrydžiui suteiktas išimties tvarka. 2021 m. sausio mėn. orlaivis išskraidintas į Slovėniją.

62.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes bylos įrodymų viseto kontekste, teisėjų kolegija nurodo, kad remontą atlikusi bendrovė nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. laukė iš orlaivio gamintojos informacijos dėl remonto inžinerinių sprendimų. Gamintojo įgalioti specialistai į Lietuvą negalėjo atvykti įprastomis sąlygomis, nes tuo metu galiojo griežti apribojimai, kuriuos valstybės buvo įvedusios pandemijai suvaldyti. Apeliantės nesutiko, kad gamintojo įgalioti specialistai atvyktų į Lietuvą ir atliktų specialią patikros procedūrą ir pasirinko nugabenti orlaivį į Slovėniją nurodytai patikros procedūrai atlikti. Dėl to aptariamu laikotarpiu negalima konstatuoti remontą vykdžius bendrovės ir už žalos padarymą atsakingos atsakovės1 delsimo priimti sprendimus dėl tolesnio orlaivio remonto. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad liudytojai A. M. ir B. N. nekomunikavo su orlaivio gamintojos atstovais dėl RVSM procedūros. Į bylą pateiktas elektroninis laiškas pagrindžia, kad tai darė V. Č.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. yra nurodytas kaip vienas iš V. Č. elektroninio laiško gavėjų. Nurodytas rašytinis įrodymas įrodo, kad A. M. ir B. N. informuoti apie RVSM procedūros organizavimo eigą ir dalyvavo komunikacijos dėl aptariamos procedūros organizavimo procese. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad orlaivio remontas užsitęsė ne dėl atsakovės1 pasyvumo, bet dėl apeliantės2 priimtų sprendimų ir dėl COVID-19 pandemijos pritaikytų apribojimų. Dėl to atsakovė1 negalėjo numatyti aplinkybės, kad orlaivio remontas gali užsitęsti. Atsakovė1 neatsakinga už remonto trukmę ir dėl to kilusius padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Jet Maintenance Solutions“ suorganizavo RVSM procedūrą, bet jos sąlygos netenkino apeliantės2. Dėl to negalima konstatuoti, kad UAB „Jet Maintenance Solutions“ negalėjo suorganizuoti nurodytos procedūros be operatorės pagalbos.

 

Dėl pirkėjo pageidavimu viso orlaivio perdažymo išlaidų vertinimo

 

63.       Remontuojant apgadintą orlaivį, perdažyta tik pažeista fiuzelažo dalis. Perdažytos dalies spalva skyrėsi nuo neperdažyto fiuzelažo spalvos. (ekspertės R. M. paaiškinimai 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje, liudytojos B. N. paaiškinimai 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje). Reikšminga tai, kad orlaivis nebuvo dažytas nuo pagaminimo (dvylika metų). Ekspertė R. M. 2021 m. gegužės 30 d. orlaivio vertinimo ataskaitoje nurodė, kad paprastai lėktuvai perdažomi po septynerių naudojimo metų. Orlaivis perdažytas pagal pirkėjo užsakymą ir pateiktą schemą. Taigi, tikslas perdažyti visą orlaivį buvo prekės pritaikymas pirkėjo poreikiams, bet ne orlaivio atstatymas į iki incidento buvusią padėtį. Svarbu ir tai, draudikai, administruodami draudžiamąjį įvykį, apgadinto orlaivio pažeidimų remonto metu įvertino viso orlaivio perdažymo išlaidas kaip nesusijusias su incidentu ir kompensavo tik tas išlaidas, kurių reikėjo apgadintai daliai perdažyti. Į bylą pateikta lėktuvo draudikų atstovo „AELIA ASSURANCES SA“ draudimo išmokos detalizacija. Iš jos matyti, kad draudikai 2021 m. gegužės 21 d. išmokėjo 135 117,60 JAV dolerių draudimo išmoką. Jos dalis buvo 88 375 JAV dolerių už apgadintos orlaivio dalies perdažymą. Tai įrodo, kad draudikai kompensavo tik tą orlaivio perdažymo išlaidų dalį, kuri susijusi su incidento padarinių pašalinimu. Operatorė, gavusi draudimo išmoką, sumažino apeliantės2 2021 m. liepos mėn. mokėtiną sumą. Taigi, apeliantėms kompensuotos orlaivio perdažymo išlaidos susijusios su incidentu. Atsakovė1 neatsakinga už apeliančių patirtas papildomas viso orlaivio perdažymo išlaidas, kurių neatlygino draudikai ir kurios susijusios su orlaivio pirkėjo poreikių patenkinimu ir apeliantės2 rizika prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais, norint parduoti orlaivį konkrečiam pirkėjui.

64.       Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina orlaivio pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Nurodytos sutarties 5.1.9 papunktyje nustatyta, kad orlaivis turi būti perduotas pirkėjai su naujai pagal tarpusavyje sutartą schemą nudažytu orlaivio korpusu. Dėl to apeliančių reikalavimas priteisti viso orlaivio perdažymo išlaidas (išskyrus tą išlaidų dalį, kuri kompensuota išmokėjus draudimo išmoką) negali būti patenkintas, nes draudikų nekompensuotos viso orlaivio perdažymo išlaidos nesusijusios su incidentu. Perdažius visą orlaivį nebuvo siekiama atkurti orlaivio būklę, buvusią iki incidento, bet siekta atnaujinti ir pagerinti orlaivį. Taigi, apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad viso orlaivio perdažymo išlaidų kompensavimas reikštų apeliantės2 atsidūrimą geresnėje padėtyje negu ji būtų buvusi iki incidento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo 32.10 ir 32.11 argumentai yra nepagrįsti.

 

Dėl orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidų vertinimo

 

65.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo 32.12–32.14 argumentų, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad apeliantė2 privalėjo vykdyti orlaivio naudojimo ir priežiūros sutartį orlaivio remonto metu, nes, nesant operatorės, orlaivio remontas iš viso negalėtų būti atliekamas. Vis dėlto apeliantės neteisingai nurodo, kad visos patiriamos CAMO paslaugų išlaidos partirtos dėl incidento. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių ginčas kilo ne dėl to, turi apeliantė2 vykdyti CAMO sutartį orlaivio remonto metu ar ne, bet dėl sumokėtų aptariamos sutarties vykdymo išlaidų vertinimo kaip nuostolių, kilusių dėl incidento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės2 sumokėtos orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidos negali būti laikomos nuostoliais, kuriuos apeliantė2 patyrė dėl incidento, dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

66.       Operatorė suteikė apeliantei2 CAMO paslaugas. Joms išlaidas apeliantė2 būtų patyrusi neatsižvelgiant į tai, įvyko incidentas ar ne. Dėl to apeliantės turėjo įrodyti, kad, įvykus incidentui, padidėjo CAMO paslaugų išlaidos. Apeliantė2 operatorei kiekvieną mėnesį sumokėdavo apie 200 000 Eur: 2018 m. gruodžio mėn. – 205 325,40 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 214 915,44 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 111 979,57 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 172 598,95 Eur, 2019 m. balandžio mėn. – 281 731,20 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 70 620,33 Eur (DOK– 18375, priedas Nr. 24.1). Po incidento apeliantė2 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į operatorę, prašydama sumažinti orlaivio valdymo mokesčius dėl incidento nuo 17 800 Eur (10 000 Eur kaip valdymo mokestis, 6 000 Eur išsiuntimo mokestis ir 1 800 Eur kaip CAMO mokestis) iki 6 800 Eur (5 000 Eur valdymo mokestis ir 1 800 Eur kaip CAMO mokestis). Operatorė nurodė, kad po incidento su orlaivio valdymu susijęs darbo krūvis labai padidėjo, todėl nemažinamas 17 800 Eur mokestis (10 000 Eur valdymo mokestis ir 7 800 Eur CAMO mokestis). Nors operatorė nurodė, kad po incidento padidėjo jos veiklos apimtys, byloje nėra duomenų, kad padidėjo apeliantės2 orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidos. Priešingai – iš operatorės 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. kovo mėn. ataskaitų nustatyta, kad apeliantės2 išlaidos, mokėtinos operatorei, sumažėjo, išskyrus 2019 m. spalio mėn. Apeliantė2 2019 m. birželio mėn. sumokėjo 82 085,84 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 83 737,30 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. – 76 458,95 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 38 500,83 Eur; 2019 m. spalio mėn. – 277 770,88 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 35 796,02 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. – 19 844,83 Eur; 2020 m. sausio mėn. – 28 482,79 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 41 726,92 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 22 644,08 Eur. Į 2019 m. spalio mėn. sąskaitą įtrauktos 210 000 Eur angaro nuomos išlaidos, sumokėtos UAB „Jet Maintenance Solutions“ už laikotarpį, kai orlaivio remontas buvo sustabdytas apeliantės2 sprendimu. Nurodytas išlaidas lėmė ne incidentas, bet apeliantės2 sprendimas. Dėl to aptariamos išlaidos nelaikytinos apeliantės2 nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl incidento ir už kurias turi būti atsakinga atsakovė1.

67.       Liudytoja T. T. 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo delsiama atleisti įgulą keturis mėn., nes tikėjosi, kad tiek užtruks remontas, pasamdyti naują keturių narių įgulą kainuotų apie 80 000 Eur, tai – finansiškai nenaudinga. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 metais, kai lėktuvas beveik neskraidė, įgulai išlaikyti išleista 652 112,13 Eur, t. y. 8,6 karto daugiau negu būtų skirta naujai įgulai suformuoti. 2020 metais orlaivis nebuvo naudojamas pagal paskirtį, bet operatorės ataskaitoje užfiksuota, kad apeliantė2 operatorei sumokėjo 120 000 Eur už valdymą, 93 600 Eur už aptarnavimą, ir 258 755,75 Eur orlaivio išlaidų (579,88 Eur ryšio išlaidų, 2 711,93 Eur už degalus, 160 985,36 Eur eksploatacinių išlaidų, 17 734,25 Eur už techninio aptarnavimo programas, 35 615,90 Eur už draudimą ir 41 128,43 Eur kitų išlaidų). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prastovose buvusio orlaivio eksploatacinių išlaidų susidarymo aplinkybes. Dėl to apeliantės neįrodė, kad aptariamos išlaidos yra susijusios su incidentu. Taigi, nurodytos išlaidos negali būti vertinamos kaip apeliančių dėl incidento patirtų nuostolių dalis.

68.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog visų orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidų kompensavimas reikštų apeliantės2 nepagrįstą praturtėjimą, nes incidentui neįvykus įprastinės orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidos būtų patirtos ir būtų didesnės. Bylos duomenys nepagrindžia reikalavimo priteisti 1 289 598,92 Eur orlaivio naudojimo ir priežiūros sutarties vykdymo išlaidų ryšio su incidentu.

 

Dėl pakaitinio orlaivio nuomos išlaidų vertinimo

 

69.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo 32.15 argumento, teisėjų kolegija nurodo, kad operatorė galėjo suteikti apeliantei2 pakaitinį orlaivį, kad būtų užtikrinti suplanuoti skrydžiai per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliantės teigia, kad nebuvo poreikio kreiptis į operatorę, nes paslaugas suteikė bendrovė OOO „Art Aviation+“. Nurodyta bendrovė ir apeliantė 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį, pagal kurią bendrovė OOO „Art Aviation+“ teikė apeliantei2 užsakomąsias oro transporto organizavimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad pirmiau nurodyti trys skrydžiai buvo suplanuoti iš anksto ir turėjo būti įvykdyti apgadintu orlaiviu. Apeliantė2 nesikreipė į operatorę dėl pakaitinio orlaivio (sutarties 11.2 papunktis), bet pirko paslaugas iš kitos bendrovės. Operatorės 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte paaiškinta, kad pirmiau nurodyti skrydžiai įvykdyti panašaus pobūdžio orlaiviais, todėl galėjo būti vykdomi ginčo orlaiviu. Nurodytas operatorės teiginys nepagrindžia, kad skrydžiai buvo pakeičiantieji ir turėjo būti vykdyti būtent ginčo orlaiviu. Teismo posėdyje apklausta liudytoja operatorės darbuotoja T. T. paaiškino, kad operatorė 2019 m. gegužės mėn. turėjo apie 12 orlaivių. Taigi, operatorė galėjo suteikti apeliantei2 pakaitinį orlaivį. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nepateikė duomenų, jog skrydžiai buvo suplanuoti iš anksto, turėjo būti vykdomi ne pagal apeliantės2 ir bendrovės OOO „Art Aviation+“ 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį, bet apgadintu ginčo orlaiviu. Apeliantės nenurodė priežasčių, kodėl nesikreipė į operatorę dėl pakaitinių skrydžių organizavimo, bet pirko kitos bendrovės paslaugas. Vien tai, kad apeliantė2 vykdė skrydžius netrukus po incidento, nereiškia, jog jie turėjo būti įvykdomi ginčo orlaiviu.

70.       Iš teismui pateiktų operatorės mėnesio ataskaitų, sąskaitų nustatyta, kad operatorė į sąskaitas įtraukdavo visas skrydžio organizavimo išlaidas: mokestį už skrydžio organizavimą (atlygis už vadovavimą, aptarnavimą, priežiūros pareigūnui), įgulos išlaidas (asmenines išlaidas, įgulos narių darbo užmokestį, viešbučio, kelionės, taksi išlaidas, dienpinigius, įgulos mokymo išlaidas), orlaivio išlaidas (ryšių, antžeminių paslaugų, orlaivio nusileidimo, stovėjimo, elektros energijos teikimo, kuro išlaidas, veiklos sąnaudas (techninės priežiūros programos), draudimo, navigacijos, keleivių komforto gerinimo, dispečerio ir kitas išlaidas) (DOK -18375, priedas Nr. 24). Jeigu nebūtų įvykęs incidentas ir apeliantė2 būtų vykdžiusi skrydžius orlaiviu, ji būtų sumokėjusi operatorei skrydžių organizavimo mokesčius, įgulos ir orlaivių išlaidas. Iš operatorės paslaugų mėnesio ataskaitų nustatyta, kad didžiąją dalį orlaivio eksploatavimo paslaugų kainos sudarė įgulos ir lėktuvo išlaidos (DOK-18375, priedai Nr. 24.5–24.8). Dėl to apeliantė2, prašydama atlyginti trijų, jos nuomone, pakaitinių skrydžių, kuriuos vykdė OOO „Art Aviation+“ kitais orlaiviais, išlaidas, turėjo ne tik pateikti duomenis, kad šie skrydžiai buvo suplanuoti iš anksto, operatorė negalėjo pateikti pakaitinio lėktuvo, bet ir pagrįsti išaugusios skrydžių kainos skirtumą, t. y. pateikti duomenis, kad ji patyrė daugiau išlaidų negu būtų skrydį įvykdžiusi ginčo orlaiviu, už kurį būtų sumokėjusi mažesnes skrydžio organizavimo išlaidas. OOO „Art Aviation+“ rašto nepakanka konstatuoti, kad jos lėktuvu trijų skrydžių sąnaudos 85 proc. buvo didesnės už ginčo orlaiviu vykdytų skrydžių kaštus.

71.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje dalyje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės neįrodė, jog iš bendrovės OOO „Art Aviation+“ užsakyti skrydžiai pakeitė ginčo orlaiviu suplanuotus skrydžius, todėl apeliantės2 bendrovei OOO „Art Aviation+“ sumokėti 125 808,55 Eur nelaikytini žala, patirta dėl incidento.

 

Dėl remonto metu sumokėto orlaivio nuomos mokesčio vertinimo

 

72.       Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės2 sumokėtos apeliantei1 orlaivio nuomos išlaidos nėra nuostoliai, susiję su incidentu (apeliacinio skundo 32.16–32.19 argumentai). Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

73.       Apeliantė1 išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį orlaivį apeliantei2. Apeliantė2 negalėjo naudotis orlaiviu pagal paskirtį nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. vasario 25 d., t. y. 661 dieną. Apeliantė2 sumokėjo apelianteie1 2 424 234,05 JAV dolerių nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė mokėti orlaivio nuomos mokestį nėra incidento rezultatas. Incidentas nebuvo priežastis, dėl kurios apeliantė2 turėjo mokėti nuomos mokestį apeliantei1 pagal nuomos sutartį. Apeliantė2 būtų privalėjusi mokėti apeliantei1 orlaivio nuomos mokestį, nustatytą nuomos sutarties 5 priede „Nuomos mokesčių mokėjimas“, net ir tuo atveju, jeigu incidentas ir nebūtų įvykęs (nuomos sutarties 5.3 papunktis). Pirmiau šioje nutartyje teisėjų kolegija įvertino orlaivio remonto trukmę ir padarė išvadą, kad remontas užtruko dėl apeliantės2 veiksmų (priimtų sprendimų) ir nuo remontą atlikusios bendrovės bei atsakovės1 nepriklausiusių objektyvių aplinkybių. Dėl to apeliantės nepagrįstai teigia, kad joms yra perkelta nuostolių ir išlaidų našta remonto laikotarpiu.

74.       Aplinkybė, kad lėktuvas buvo remontuojamas ir dėl to apeliantė2 negavo pajamų, kurių tikėjosi gauti išsinuomojusi orlaivį, savaime nepagrindžia teisės reikalauti atlyginti sumokėtą nuomos mokestį. Teismas teisingai įvertino, kad, priteisus apeliantei2 jos sumokėtą orlaivio nuomos mokestį, ji atsidurtų geresnėje padėtyje, nes šis mokestis nebūtų kompensuotas, jeigu incidentas nebūtų įvykęs. Incidentas neturėjo reikšmės orlaivio nuomos mokesčio dydžiui, todėl šio mokesčio sumokėjimas nelaikytinas apeliantės2 patirta žala. Tokia išvada iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovių atstovė advokatė L. Č.–K. paaiškino, kad, kai bendrovė įsigyja padidintos rizikos turtą, kuris gali sukelti labai didelės žalos, įsteigiama tokio turto valdymo bendrovė. Apeliantės1 įsteigimo tikslas – orlaivio valdymas. Apeliantės nepaneigė, kad apeliantė1 nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, neturi turto ir darbuotojų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad orlaivio remonto metu apeliantės2 apeliantei1 sumokėtas orlaivio nuomos mokestis nelaikytinas žala, kurią turėtų atlyginti atsakovė1 dėl įvykusio incidento. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

 

75.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo 32.20 argumento teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad apeliančių ir atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis panašus, todėl nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 1-R85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų rekomenduojamų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių ir nemažinti šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovės tik bylos nagrinėjimo pabaigoje nurodė tikslius atsakovės1 draudikės duomenis, o apeliantės daug kartų tikslino ieškinio reikalavimus, į kuriuos atsakovės turėjo teikti atsiliepimus. Taigi, tiek vienos pusė, tiek kitos pusės bylos šalių procesinis elgesys nėra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydžio priešingos šalies naudai, nes tokio procesinio šalių elgesio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, procesu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog apeliantės neigiamai vertina atsakovių procesinį elgesį, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį.

77.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

78.       Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

79.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

80.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovių apeliacinį skundą, todėl joms neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81.       Bylinėjimosi išlaidų atsakovėms atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 98 straipsnį ir Rekomendacijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

82.       Atsakovės pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 16 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės teigia, kad yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų priteistinų už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, nes bylos apimtis didelė: apeliacinis skundas – 38 puslapiai, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas – 50 puslapių, atsiliepimas į apeliacinį skundą – 44 puslapiai. Byla sudėtinga, joje spręsti nauji žalos atlyginimo klausimai, žala padaryta specifiniam objektui – orlaiviui, ginčo suma didelė, didelės šalių advokatų darbo laiko sąnaudos. Atsakovės, prašydamos priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė duomenų apie jų apmokėjimą, bet pridėjo 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų aktą ir atsakovės2 įsipareigojimą apmokėti nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Esant į bylą pateiktam šalies ir advokato susitarimui dėl atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės reikalauti pateikti į bylą duomenis, pagrindžiančius jų apmokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą klausimą, užpraėjęs ketvirtis skaičiuojamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos – 2024 m. gegužės 9 d. Tokios bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarkos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio19 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

83.       Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 metų IV ketvirtį – 2 110,30 Eur. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3 = 2 743,39) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis).

84.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į tai, kad bylos apimtis didelė, ji sudėtinga, pareikštų reikalavimų suma didelė. Atsakovėms apeliacinėje instancijoje atstovavo tie patys atstovai kaip ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti didesnį, negu nustatyta Rekomendacijose, dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio – 2 743,39 Eur (Rekomendacijų 2.1–2.3, 2.5–2.10, 8.11 papunkčiai). Teisėjų kolegija remiasi bylinėjimosi išlaidų įvertinimo taisyklėmis, suformuotomis kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2023, 28 punktas).

85.       Atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių solidariai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nagrinėjamoje byloje abiejų ieškovių atmestų reikalavimų dydžiai panašūs (apeliantės1 – 50,24 proc., apeliantės2 – 49,76 proc.), todėl atsakovių patirtos išlaidos priteisiamos iš apeliančių ne solidariai, bet lygiomis dalimis. Atsakovėms iš apeliančių priteisiamos lygiomis dalimis 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos apeliantės po 1 371,70 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms Prancūzijos Respublikoje registruotai bendrovei „CHUBB European Group SE“ (juridinio asmens kodas 450 327 374 RCS) ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Ground Services“ (juridinio asmens kodas 300136658) lygiomis dalimis iš ieškovių Nyderlandų Karalystėje registruotos bendrovės „Inter Jet B. V.“ (juridinio asmens kodas 65112105) ir Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės „Inter Rao Ues“ (juridinio asmens kodas 1022302933630) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 1 371,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 70 ct).

 

Teisėjai

Irmantas Šulcas     Žilvinas Terebeiza     Tomas Venckus