Civilinė byla Nr. e2S-2978-852/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13699-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. E. (N. E.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei N. E. (N. E.) (toliau – atsakovė), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – išvada teikianti institucija), dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškinį atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti tarp ieškovo ir atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-10 sprendimu ieškinį tenkino pilnai.
3. Vokietijos kompetentingas teismas 2018 m. birželio 18 d. pateikė teismui prašymą kompensuoti 446,26 EUR išlaidų už vertėjo paslaugas, patirtas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimą dėl įrodymų surinkimo Vokietijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovę N. E. per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 446,26 EUR vertėjo paslaugoms apmokėti ir 0,41 EUR komisiniam mokesčiui už lėšų pervedimą sumokėti bei pateikti teismui lėšų įmokėjimo į sąskaitą patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad išlaidos už vertėjo paslaugas atsirado teismui, vadovaujantis 2001-05-28 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – reglamentas), 2017-12-20 nusprendus kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas, kad jos pateiktų išsamius duomenis apie atsakovės, gyvenančios Vokietijoje, darbą, pajamas, gyvenamąją vietą, teistumą. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento 18 straipsnio 2 dalies bei 10 straipsnio nuostatas, jeigu to reikalauja prašomasis teismas, prašantysis teismas turi užtikrinti kompensacijos už prašymo vykdymą sumokėjimą vertėjams. Šalių pareigą padengti šias išlaidas reglamentuoja prašančiojo teismo valstybės narės teisė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu šias išlaidas priteisia iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė N. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį.
6. Nurodo, kad jos apklausa Vokietijos teisme buvo perteklinis Reglamento vykdymas. Teismas neprašė apklausti atsakovę Vokietijoje, todėl vertėjo paslaugos apklausos metu neturi būti priteistos iš atsakovės, ji pati asmeniškai dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiuose ir teikė teismui duomenis apie savo gyvenamąją vietą, pajamas ir darbą su vertimais, kuriuos darė savo lėšomis. Vadovaujantis Reglamento 18 straipsnio nuostatomis prašomasis teismas (kompetentinga Vokietijos institucija), ketindamas apklausti asmenį teismo posėdyje turėjo iš anksto pareikalauti iš prašančiojo teismo vertėjo žodžiu paslaugos apmokėjimo užtikrinimo. Prašantysis teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nebuvo iš anksto informuotas apie būsimas išlaidas vertėjo žodžiu paslaugoms, todėl gavęs 2018-06-18 Vokietijos kompetentingo teismo reikalavimą dėl išlaidų už vertėjo paslaugas atlyginimo, turėjo atsisakyti jį tenkinti tuo pagrindu, kad vertėjo žodžiu išlaidų kompensavimo užtikrinimas turėjo būti pareikalautas iš anksto.
7. Pažymi, kad ji buvo apklausta Vokietijos kompetentingame teisme šio teismo iniciatyva, nurodžius, kad tai daroma Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu. Todėl vertėjui už vertimą priklausančias sumas, jeigu būtų nuspręsta, kad Vokietijos kompetentingas teismas Reglamento nuostatas taikė tinkamai, teismas turi išmokėti iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamentu avansinis mokėjimas gali būti imamas tik už eksperto paslaugas, o ne vertėjo. Pagal Reglamento 18 straipsnio 3 dalį, Vokietijos kompetentingai institucijai apklausus atsakovę, šios išlaidos pagrįstai buvo priteistinos iš atsakovės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti du procesinius klausimus, t.y. teismas turėjo nuspręsti dėl Vokietijos teismo prašymo dėl išlaidų kompensavimo tvarkos, o taip pat turėjo paskirstyti šias išlaidas šalims, nes byloje jau yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
10. Pagal 2001-05-28 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 užsienio teismas įvykdęs pavedimą dėl įrodymų surinkimo ir prašantis kompensuoti dėl to patirtas išlaidas, nėra įtraukiamas į ginčo ar išieškojimo procesą nacionaliniame teisme. Šį klausimą kreipęsis dėl pavedimo nacionalinis teismas turėjo išspręsti pagal analogija taip, kaip tai reguliuoja CPK taisyklės, numatančios išlaidų kompensavimą vertėjams, ekspertams ar liudytojams, jei avansas už jų paslaugas ar dalyvavimą teisme nebuvo paimtas arba tokio avanso nepakanka (CPK 91 str. 3, 4, 5 d.).
11. Tuo tarpu valstybės išlaidas, patirtas už teismo pavedimo vykdymą užsienyje, teismas turėjo priteisti į valstybės biudžetą iš proceso šalių pagal bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, priklausomai nuo to, kurios šalies naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 93, 96 str.). Šiuo atveju dėl to teismas turėjo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).
12. Teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi užtikrinti nemokamas vertėjo paslaugas, kai procesas vyksta užsienio teisme ir kad tokios išlaidos apskirtai neturi būti priteisiamos iš proceso šalių. CPK 11 str. 3 p. nuostatos galioja tik Lietuvoje vykstančiam teismo procesui.
13. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas šiame atskirojo skundo nagrinėjimo procese negali iš esmės išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo priimdamas papildomą sprendimą. Todėl šio klausimo sprendimas pavedamas pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti šio klausimo sprendimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Verikas