Civilinė byla Nr. 2-567/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1183-254/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Strėlė logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Iremas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas nuostolių, kilusių sugadinus išsinuomotus kėlimo mechanizmus, atlyginimo klausimas.
Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.
Ieškovas UAB „Strėlė logistics“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Iremas“ 310 882 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. kovo 15 d. ieškovas su UAB „Baltic cranes logistics“ pasirašė mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas, sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo tinkamai vykdyti ir laikytis teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, reikalavimus. 2010 m. rugsėjo 20 d. ieškovas su atsakovu pasirašė mechanizmų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo išnuomoti kėlimo mechanizmus, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir planuoti, organizuoti prižiūrėti bei vadovauti darbams su mašinomis. Ieškovas teikė atsakovui 2010 m. rugsėjo 20 d. sutartyje numatytas paslaugas iš UAB „Baltic cranes logistics“ išsinuomotu kranu. Atsakovas su išsinuomotu kranu savarankiškai atliko darbus savo valdomame objekte ir sugadino kraną. Ieškovas su UAB „Baltic cranes logistics“ visiškai atsiskaitė, tačiau atsakovas neatlygino ieškovo patirtų nuostolių, tarp šalių vykusios derybos dėl neteisminio ginčo sprendimo buvo nesėkmingos.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, o jose nesant pakankamai lėšų, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į labai didelę ieškinio sumą, kuri, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, tik augs, didėja tikimybė, jog ieškovo reikalavimas išieškoti jam teisėtai priklausančią skolą taps nepatenkintu ir teismo sprendimo vykdymas ypatingai pasunkės arba taps neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Strėlė logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB „Iremas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis bendrai 310 882 Lt sumai. Teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti kilusio ginčo, taip pat į tai, kad ieškinio reikalavimo suma (310 882 Lt) yra didelė, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, sprendė, kad ieškinio reikalavimo užtikrinimui yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Iremas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Reikalavimo sumos dydis pats savaime nėra kriterijus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakyti jas taikyti. Ieškinio suma (310 882 Lt) sudaro tik 1,19 proc. lyginant su visu bendrovės turtu 2011 m. lapkričio 30 dienai. Ieškinio reikalavimo dydis lyginant su 2011 m. (2011 m. lapkričio 30 d.) gautomis atsakovo pajamomis sudaro tik 0,6 proc. 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas bendrovės valdomas ilgalaikis turtas buvo l0 235 757 Lt. Iš šios sumos 8 416 296 Lt sudarė nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas. Visas bendrovės turtas buvo 19 363 173 Lt. 2010 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo 8 059 598 Lt, iš jų įstatinis kapitalas – 7 502 000 Lt. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovas neturėjo jokių finansinių ataskaitų rinkinyje neapskaitytų įsipareigojimų ar reikalavimų jo atžvilgiu.
2) 2011 m. atsakovo finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Atsakovo pajamos 2011 m. lapkričio 30 d. buvo 51 414 187 Lt, pelnas 2011 m. lapkričio 30 d. – 5 239 794 Lt. Šie duomenys įrodo, kad atsakovo valdomas turtas lyginant su reikalavimo dydžiu viršija reikalavimo sumą daugiau nei 100 kartų, kas paneigia grėsmę, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas.
3) Atskirojo skundo pateikimo dieną (2011 m. gruodžio 27 d.) atsakovas su niekuo, išskyrus ieškovą, nesibylinėjo. Be to, atsakovui laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik pagal ieškovo prašymą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Strėlė logistics“ prašo išreikalauti iš atsakovo informaciją apie registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atsargų, įrengimų, žaliavų, apyvartinių lėšų banke įkeitimus ir kitokius galimus nurodyto turto suvaržymus, nurodant jų trukmę, taip pat kieno naudai jie padaryti; išreikalauti iš atsakovo informaciją apie atsakovo laidavimus fiziniams ir juridiniams asmenims, nurodant jų trukmę, apimtį, taip pat kieno naudai jie padaryti. Tik įvertinus išreikalautą papildomą informaciją prašo spręsti apie atskirojo skundo pagrįstumą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Grindžiant atsakovo turtinį ir finansinį pajėgumą, be kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktų įrodymų, teismui turėjo būti pateikta atsakovo nuosavybės teise valdomo atsakovo vardu registruoto turto, taip pat atsargų, žaliavų, lėšų banko sąskaitose, įrengimų ar kitokio turto įkeitimo / hipotekos informacija, iš kurios gali tapti aišku, kad turtas įkeistas už kitų fizinių / juridinių asmenų prievoles ilgiems terminams ir į tokį turtą negalės būti nukreiptas išieškojimas be įkaitų turėtojų sutikimo ar kitų teisinių kliūčių. Taip pat nėra pateikta informacija, už kokias prievoles galimai yra laidavęs atsakovas. Ieškovas minėtos informacijos gauti neturi galimybės, todėl teismas turėtų įpareigoti atsakovą pateikti šią informaciją.
2) Atsakovo neaudituoto ir akcininkų nepatvirtinto pelno rodikliai nėra pripažintini tinkamu įrodymu, nes atlikus auditą ar akcininkams nepatvirtinus pelno rodiklių, jie gali turėti visiškai kitas reikšmes ir iš esmės pasikeisti. Be to, apyvartoje esantis grynųjų pinigų kiekis taip pat yra itin kintantis ir nepastovus dalykas, kuris gali būti panaudojamas įsigyti turtą ar turtines teises, ir iš kurių vėliau išieškojimas gali būti itin sunkiai vykdomas arba pasidaryti negalimas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo UAB „Strėlė logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo UAB „Iremas“ turto arešto taikymo 310 882 Lt sumai pagal ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė negalima.
Ieškovo UAB „Strėlė logistics“ reikalavimas dėl 310 882 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio didelės sumos prezumpciją, kartu su atskiruoju skundu pateikė tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą). Tačiau vien šie atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Pirma, remiantis finansinės ataskaitos sudarymo metu galiojusios Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansinės ataskaitos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 58 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė teismui už 2010 m. tinkamai patvirtinto metinio finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, o pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita) nėra pasirašyti vadovo, kaip to reikalavo Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcijos nuostatos, galiojusios finansinių dokumentų sudarymo dieną (2011 m. lapkričio 30 d. balansą pasirašė juristas S. T., pelno (nuostolių) ataskaitą taip pat ir Ekonomikos bei finansų direktorius E. D., o 2010 m. gruodžio 31 d. balansą vyr. buhalterė E. B.). Be to, įmonė taip pat nepateikė teismui duomenų apie tai, ar šie finansiniai dokumentai buvo apsvarstyti akcininkų susirinkime, ar jiems pritarta, ar pagal teisės norminių aktų reikalavimus reikalinga juos audituoti. Esant tokioms aplinkybėms, remtis juose nurodytais duomenimis apie įmonės labai gerą turtinę padėtį nėra pagrindo. Antra, atsakovas nepateikė teismui vieno iš svarbiausių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų - vadovo aiškinamojo rašto, kuris atspindi įmonės strategijas, perspektyvas bei realias finansines galimybes, taip pat duomenų apie įmonės turimas lėšas kredito įstaigose bei įmonės kasoje. Trečia, atsakovo balanse nurodyta, kad pastatų ir statinių perkainojimas sudaro 10 456 054 Lt (b. l. 25), tačiau teismui nepateikti duomenys apie šio turto sudėtį, jo likvidumą, turtui taikytus apsunkinimus (hipoteka ir kiti) ir pan. Tai reiškia, kad nežinoma, ar iš įmonės nekilnojamojo turto bus galima įvykdyti išieškojimą. Tas pats pasakytina ir apie atsargas, kurios balanse įvertintos 3 899 075 Lt. Atsakovas balanse tik nurodė, kad pirkėjų įsiskolinimas 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė 11 819 431 Lt, tačiau nepateikė teismui duomenų apie skolininkus, jų mokumą, skolininkų įsiskolinimų įmonei konkrečius dydžius, skolų grąžinimo terminus bei kitas aplinkybes, kurios gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įmonės turtinės padėties. Be to, iš balanso matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 12 919 566 Lt, tačiau taip pat nėra pateikta duomenų apie kreditorius, jų reikalavimo pagrindus, konkrečių įsiskolinimų konkretiems kreditoriams dydžius, skolų grąžinimo terminus. Ketvirta, aplinkybė, jog įmonė dirba pelningai ir turi lėšų dar savaime neužtikrina jos labai geros turtinės padėties.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių jam pareikšto ieškinio didelės sumos prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 152 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Vasarienė
Egidijus Žironas