Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-2001-392-2021].docx
Bylos nr.: e2A-2001-392/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
Civilinio proceso dalyviai
Tinkama ir netinkama proceso šalis
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-2001-392/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38778-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3.; 3.3.1.18.4.

 (S)

 

 

                                         

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - SĮ „Vilniaus miesto būstas“, G. K., N. G..

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1036,93 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir įgyvendina butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su minėto namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėtame name trys butai - Nr. 201, Nr.608 ir Nr.1008, nuosavybės teise priklauso/priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Kiekvienam iš minėtų butų (201, 608, 1008) kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas (administravimo, valymo; komunalinių atliekų tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apšvietimo, šilumos punkto priežiūros, lifto eksploatacijos ir kt.) bei atliktus darbus. Sąskaitos nebuvo apmokėtos, todėl susidarė atitinkamos skolos: Nr. 201 - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.); Nr. 608 - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 19 d.); Nr. 1008 - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d.), kurios neapmokėtos. Bendra skola už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas yra 1036,93 Eur. Atsakovė nesutiko apmokėti skolos, motyvuodama, kad butuose gyvena/gyveno nuomininkai, turintys susimokėti už suteiktas paslaugas. Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenimis, butams Nr. 201 ir Nr. 1008 nuomos sutartys neįregistruotos, o buto Nr. 608 atveju, įregistruota (nuo 2017 m. spalio 30 d.) sutartis sudaryta su J. P.. Atsakovei priklauso nurodyti butai, todėl jai kyla pareiga tinkamai vykdant savo prievoles, apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas. Atsakovė neįregistravusi nuomos sutarčių viešame registre, netenka teisės remtis faktu apie nuomos sutarčių susidarymą ir panaudoti sutartis prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prie komunalinių paslaugų mokesčių surinkėją ieškovę. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 201 buto su N. G. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2009-05-16, Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 601 buto su R. R. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2012-06-26. Taigi skolos susidarymo laikotarpiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių dėl 201 ir 601 buto terminai buvo pasibaigę, gyvenamosios patalpos nebuvo niekam išnuomotos, naujos nuomos sutartys nesudarytos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jo įsiskolinimą už teiktas paslaugas turėtų sumokėti atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose galimai nelegaliai gyvenę asmenys.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2006-05-16 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 83 (toliau – Nuomos sutartis1) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota N. G.. Nuomos sutarties1 4 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį mokėti visus mokesčius, nurodytus nuomos sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. 2009-06-29 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 1.40-BT09/0072 (toliau – Nuomos sutartis2) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota R. R.. Nuomos sutarties2 29 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti komunalinius mokesčius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ar paslaugų tiekėjo nurodytais terminais ir tvarka. R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. 2001-10-03 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 51 (toliau – Nuomos sutartis3) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota V. R.. Nuomos sutarties3 2.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos sumokėti nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. V. R. 2016-12-14 mirė. 2018-01-19 G. K. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ pateikė prašymą leisti pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi jai nuo 1994-08-02 nuosavybės teise priklauso gretimas kambarys adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-07 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą priteisimo iš G. K. (c.b. e2-23160-808/2019), G. K. pripažino, kad naudojasi minėtomis patalpomis ir skolą geranoriškai apmokėjo. 2019-08-19 G. K. minimą Butą privatizavo. Taigi akivaizdu, kad prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiais nurodytuose Butuose gyveno ir paslaugomis naudojosi N. G., R. R., V. R., G. K.. Todėl ginčo laikotarpiu atsakovė jokių ieškovės suteiktų paslaugų negavo, todėl darytina išvada, kad jai ir neatsirado prievolės atsiskaityti už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas. Nuomininkui, kaip faktiniam vartotojui, pareiga mokėti už suteikiamas komunalines paslaugas kyla tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo. Apie nurodomus susitarimus neabejotinai buvo žinoma ieškovei. Ieškovės pateiktas sąskaitas–faktūras apmokėjimui už suteiktas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) name, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019-01-10 raštu Nr. 1.35-19/120, 2019-05-22 raštu Nr. 1.35-19/2565,2019-07-09 raštu Nr. 1.35-19/3323 grąžino bendrijai, informuojant, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas apmoka buto nuomininkai. Remiantis ieškovės byloje pateikta medžiaga, sąskaitomis–faktūromis, skolos laikotarpiu ieškovė gaudavo atitinkamus mokėjimus už savo teikiamas paslaugas į nurodytą sąskaitą AB Swedbank banke, t. y. nuomininkai apmokėdavo ieškovo siųstas sąskaitas atitinkamam butui. Jokių sąskaitų nei iki nei per ieškinyje nurodomą skolos laikotarpį nėra apmokėjusi, nagrinėjamoje byloje galutinį reikalavimą padengti skolą ieškovė atsakovui pateikė tik pateikdama ieškinį. Pabrėžė, kad nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkai, o ieškovė apie tai buvo informuota ir sutiko. Šį faktą patvirtina ne vienerius metus priimti mokėjimai už teikiamas paslaugas.

3.       Trečiasis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota N. G. (nuo 2006-05-16), kuri, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą, buvo iškeldinta (2019-08-12); bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas R. R. (nuo 2009-06-29), kuri jame savo gyvenamąją vietą deklaravo (nuo 2009-06-30 iki (duomenys neskelbtini) (jos mirties), o bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas V. R. (2001-10-03 Nuomos sutartis), kuri jame gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). Kiekvienam iš minėtų butų (201, 608, 1008) kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas (administravimo, valymo; komunalinių atliekų tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apšvietimo, šilumos punkto priežiūros, lifto eksploatacijos ir kt.) bei atliktus darbus. Sąskaitų nuomininkai neapmokėjo, todėl susidarė atitinkamos skolos: Nr. 201 - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2019-10-31); Nr. 608 - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2017-01-20); Nr. 1008 - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2019-06-19). Bendra skola už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas yra 1036,93 Eur. Nuomininkai mokesčių nemokėjo, tačiau bendrijos sukauptą skolą reikalaujama priteisti iš atsakoves. Dėl buto (duomenys neskelbtini), 538,94 Eur skolos nurodė, kad jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Dėl (duomenys neskelbtini), 237,55 Eur skolos nurodė, kad patalpos buvo išnuomotos R. R., jame gyvenusiai nuo 2009-06-26 iki (duomenys neskelbtini) mirties, pasibaigus nuomos sutarčiai R. R. iki mirties bute gyveno, terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota. Kita vertus, jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Dėl (duomenys neskelbtini) buto 260,44 Eur skolos nurodė, kad DGNB pirmininkui buvo žinoma nuomininkė V. R., ji turėjo galiojančią nuomos sutartį, todėl turėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, kodas 303137441, naudai 1 036,93 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 523 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu UAB „Bendruva“ su N. G. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 83 dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo (Sutarties 1 punktas). Sutartimi nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 3 ir 4 punktai). Minėta nuomininkė iš išnuomotų patalpų iškeldinta (2019-08-12) vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą. Bendrabučio kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 30-1169 pagrindu, išnuomotas R. R. (2009-06-29 Nuomos sutartis). Moters gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2009-06-30 iki (duomenys neskelbtini) (iki jos mirties). Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 463, su V. R. 2001 m. spalio 3 d. sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 51 dėl patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos. Nuomininkė mirė 2016-12-14. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo pateiktas G. K. 2018 m. sausio 19 d. prašymas leisti pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes jai nuosavybės teise (nuo 1994-08-02) priklauso gretimas kambarys tame pačiame bute. Atsakovei kreipusius į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą priteisimo iš G. K., pastaroji skolą pripažino ir ją geranoriškai apmokėjo (civ. byla b. Nr. e2-23160-808/2019).

6.       Byloje ginčas kilo dėl to, kam kyla pareiga apmokėti už komunalinius mokesčius susidariusį įsiskolinimą atsakovės nuomotuose butuose, ar  tai turi daryti nuomininkas, ar buto savininkė. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkai, o ieškovė buvo informuota ir sutiko su tuo, kad už paslaugas su juo turi atsiskaityti nuomininkai ir kad tai patvirtina ne vienerius metus priimti mokėjimai už savo teikiamas paslaugas. Iš į bylą pateiktų žiniaraščių apie įplaukas už suteiktas paslaugas pagal vieningą atsikaitymo knygelę nuo 2013/11/01 iki 2014/12/31matyti, kad nors kai kurios pateiktos sąskaitos buvo apmokamos įvairių asmenų, tačiau buvo apmokami grynaisiais pinigais per terminalą, todėl, akivaizdu, jog ieškovė neturi galimybės matyti, kas atliko mokėjimus arba, kad už paslaugas mokėjo nuomininkai pagal atsakovės pateiktus duomenis. Be to, kaip matyti, sąskaitos už paslaugas išrašomos ne konkrečiam asmeniui, o butui. Ieškovei nereikšminga, kas moka už suteiktas paslaugas, svarbu, jog sąskaita yra išrašyta bei apmokėta. Atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė sutiko, jog nuomininkai atsiskaitys už suteiktas paslaugas atmestini ir todėl, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos sutarčių ieškovei neteikė ir jų viešame registre neišviešino, butų Nr. 201 ir 608 nuomos sutartys buvo pasibaigusios, todėl ieškovei nuomos sutarties sąlygos ir jose sutarties šalims nustatyti įpareigojimai nebuvo žinomi.

7.       Teismas pažymėjo, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be to, buto savininkui perduodant pareigą mokėti šiuos mokesčius nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas (pvz. buto nuomininkas gal sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju), t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę. Taigi atsakovė nors turėdama teisę susitarti su nuomininku dėl buto išlaikymo mokesčių mokėjimo, turi įrodyti, kad toks susitarimas buvo ir kad apie šį susitarimą buvo pranešta paslaugų teikėjui, sutartis išviešinta. Duomenų apie susitarimus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo dėl butų skolos susidarymo laikotarpiu su nuomininkais, atsakovė nepateikė. Butų Nr. 201 ir 608 nuomos sutartys buvo pasibaigusios, duomenų apie tai, kad sudarytos naujos nuomos sutartys, butai išnuomoti, nepateikta. Nuomos sutartis dėl buto Nr. 1008 nebuvo išviešinta, ieškovui nepateikta, sutarties nuostatos ieškovei nežinomos. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei kaip turto savininkei kyla pareiga apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui.

8.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo teismas nurodė, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (1523 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovės.

 

 

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandz?io 23 d. sprendimą ir priimti naują –ies?kinį atmesti; Teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės - pagrįstas, pakeisti šį sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, jas sumažinant iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1.       Sprendimas iš esmės yra paremtas išimtinai tik ieškovo pozicijos palaikymu, o atsakovo išsakyti argumentai buvo nevertinti išvis arba vertinti itin selektyviai bei neobjektyviai, sprendime remtasi vien ieškovo išaiškinimais.

9.2.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 4 dalį savininkas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas. Esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui.

9.3.       2009 m. birželio 29 d. Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 1.40- BT09/0072 gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota R. R.. Nuomos sutarties 29 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti komunalinius mokesčius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ar paslaugų tiekėjo nurodytais terminais ir tvarka. Iš „Swedbank“ AB banko išrašo galima teigti, jog ieškovas žinojo kas jo paslaugomis naudojasi ir kas atliko atitinkamus mokėjimus. R. R. mokėtojo kodas - 4810493 sutampa su buto, esančio (duomenys neskelbtini) sąskaitų mokėtojo kodu.

9.4.       2001 m. spalio 31 d. Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 51 gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota V. R.. Nuomos sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos sumokėti nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. Teismo liko neįvertinta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo pateiktas G. K. 2018 m. sausio 19 d. prašymas leisti pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes jai nuosavybės teise priklauso gretimas kambarys tame pačiame bute. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipusis į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą priteisimo iš G. K., pastaroji skolą pripažino ir ją geranoriškai apmokėjo (civ. byla Nr. e2-23160-808/2019). Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 260,44 Eur už butui (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d., byloje nustačius, kad nurodyto buto nuomininke nuo 2001 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., buvo V. R., kuri ir turėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, ieškinys dalyje dėl 260,44 Eur pritesimo turėjo būti laikomas nepagrįstu ir atmestas.

9.5.       R. R. (duomenys neskelbtini) mirė, V. R. mirė (duomenys neskelbtini) CK 6.128 str. 1 d., kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.

9.6.       Apie nurodomus susitarimus neabejotinai buvo žinoma Ieškovui. Ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras apmokėjimui už suteiktas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini), SĮ „Vilniaus miesto būstas" 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1.35-19/120, 2019-05-22 raštu Nr. 1.35-19/2565,2019-07-09 raštu Nr. 1.35-19/3323 grąžino bendrijai, informuojant, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas apmoka buto nuomininkai. Tokią informaciją pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. A51-70140/19(3.3.2.26E-SR). Taip pat teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. nurodė, kad Bendrijos (Ieškovo) pirmininkas žinojo apie sudarytas nuomos sutartis butuose, gyventojus, buvo vedamas dialogas su nuomininkais.

9.7.       Butų nuomininkai, kurie nors ir nebuvo sudarę su ieškove rašytinės sutarties, tačiau jos teiktomis paslaugomis naudojosi kaip nuomininkai, komunalinių paslaugų vartotojai, todėl jie turėjo pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas. jog sutartys nebuvo įregistruotos ir išviešintos, nepaneigia išvadų dėl skolininko asmens. Bendrijos įgyvendindamos bendradarbiavimo principą, gali gauti informaciją iš savivaldybės apie savivaldybei priklausančių patalpų nuomininkus (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Todėl Ieškovas negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarčių neįregistravimo viešajame registre faktu.

9.8.       Ieškovo 2021 m. kovo 17 d. pateiktame prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-1760-1080/2021 nurodoma, kad išlaidų rūšys, iš kurių susidaro bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra: ieškinio parengimas - 600 Eur, dubliko parengimas - 300 Eur, išlaidos apeliacinėje instancijoje - 500 Eur, atstovavimas teisme - 100 Eur. Teismas Vilniaus miesto savivaldybei nepagrįstai nustatė pareigą atlyginti Ieškovo patirtas 500 Eur vertės išlaidas už advokato pagalbą pirmosios bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė civilinėje byloje Nr. e2A-1456-640/2020, už kurioje patirtas išlaidas teismas priteisė 500 Eur išlaidas nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, Savivaldybė į nagrinėjamą bylą buvo įtraukta tik 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. po Ieškovo patikslinto ieškinio pateikimo. Svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto savivaldybei dar nesant teisminiame procese, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra jokio pagrindo sutikti su SĮ „ Vilniaus miesto būstas“ argumentu, jog teismas privalėjo pakeisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (atsakovo) procesinę padėtį. Taigi, šios bylos atveju negali būti laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsiradimo kalta Vilniaus miesto savivaldybė, todėl Vilniaus miesto savivaldybei negali tekti ši bylinėjimosi išlaidu atlyginimo pareiga. Be to ši civilinė byla nebuvo sudėtinga, atstovauti joje nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato padėjėjos darbo sąnaudos nebuvo didelės, tačiau priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 1 523 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo sumažinti iki atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

 

2.       Ieškovė atsiliepime prašo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1.       Tai, kad teismas patenkino ieškovės ieškinį nereiškia, kad teismas selektyviai palaikė tik ieškovės poziciją. Ieškovės pozicija buvo grindžiama rašytiniais įrodymais, teisės aktais ir suformuota teismų praktika.

10.2.        Atsakovas teigia, kad tiek teisės aktai, tiek kasacinio teismo praktika nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės bendros dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidas. Tiek 2006-05-16 nuomos sutartyje dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos, tiek 2009-06-29 nuomos sutartyje dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos numatytos nuostatos, jog nuomininkai įsipareigoja mokėti visus mokesčius. Tačiau nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buto su N. G. baigėsi 2009-05-16. Nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buto nuomos su R. R. baigėsi 2012-06-26. Taigi nuomos sutartys dėl 201 ir 608 buto baigėsi dar prieš įsteigiant bendriją. Jokių įrodymų, kad nuomos sutartys buvo pratęstos atsakovas nepateikė. Taigi atsakovas remiasi sutartimis, kurios ieškovei pradėjus teikti paslaugas jau buvo netekę galios ir jokie įpareigojimai nuomininkams nebuvo nustatyti.

10.3.       Atsakovas teigia, kad ieškovė žinojo, kas naudojasi jos paslaugomis ir atlieka mokėjimus, kadangi R. R. mokėtojo kodas (4810493) visiškai sutampa su buto (duomenys neskelbtini) sąskaitų mokėtojo kodu ir šis asmuo yra apmokėjęs dalį sąskaitų. Tačiau mokėtojo kodas yra suteikiamas ne konkrečiam asmeniui, o butui. Tai, kad išrašytose sąskaitose ir mokėjimo pavedimuose numeriai sutampa, reiškia, kad mokėjimas yra padarytas už atitinkamą butą. Mokėtojo kodas neidentifikuoja mokančio asmens. Ieškovė niekada neneigė, kad dalis sąskaitų buvo apmokėta. Ieškovė neseka, koks konkrečiai asmuo sumokėjo už paslaugas.

10.4.       Atsakovas teigia, kad nuomos sutartyje dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos taip pat buvo susitarta dėl to, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti visus mokesčius. O teismas neįvertino fakto, kad G. K. nupirko šį butą ir civilinėje byloje pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos už nuomą priteisimo geranoriškai sutiko sumokėti nuomą už šį butą. Pažymėtina, kad ieškovei nėra žinomos atsakovo minimos civilinės bylos aplinkybės, šios bylos dokumentai į bylą nebuvo pateikti, todėl ieškovė nežino aplinkybių, kodėl tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir G. K. buvo pasiektas toks susitarimas. Tačiau teismo posėdyje paaiškinimus teikusi G. K. aiškiai nurodė, kad po V. R., gyvenusios bute (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) šis butas buvo užplombuotas ir juo niekas nesinaudojo, negyveno jokie nauji nuomininkai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Taigi mirus (duomenys neskelbtini) V. R. baigėsi ir su ja sudaryta buto nuomos sutartis. Tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti skola už butą (duomenys neskelbtini) susidarė už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2019-06-19 (iki datos, kai butas buvo parduotas G. K.) (ieškinio priedas Nr. 7). Taigi nuomininkei V. R. jau mirus ir nuomos sutarčiai nutrūkus. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė 260,44 Eur skolos turėtų reikalauti iš V. R., yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

10.5.       Iki pat ieškinio pateikimo teismui ir bylos pradėjimo momento ieškovė neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios sutartys su kuo yra sudarytos ir kokios tų sutarčių nuostatos. Atsakovo minimais raštais jokie dokumentai ieškovei nebuvo pateikti. Jau nagrinėjant bylą tapo aišku, kad nuomos sutartys dėl buto (duomenys neskelbtini) yra negaliojančios, o nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) yra nutrūkusi mirus nuomininkei. Įvertinus tai, kad jokios sutartys ir nuomos faktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neišviešintos, nesuprantama, kokiu būdu ieškovė galėjo žinoti apie kažkada sudarytas nuomos sutartis ir jų sąlygas.

10.6.       Jeigu atsakovas leido asmenims gyventi socialiniuose butuose nesudarius nuomos sutarčių, tokiu atveju būtent atsakovui tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo kalbėti apie de facto butuose galimai gyvenusius asmenis ir kreiptis atsakomybę į juos. Ieškovei nesuprantama apie kokias rašytines sutartis tarp ieškovės ir nuomininkų kalba atsakovas. Jokios rašytinės sutartys nė su vienu socialiniame bute gyvenančiu asmeniu nebuvo ir nėra sudaromos.

10.7.       Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paslaugų įkainiai sudarė mažiau nei ketvirtadalį maksimalios priteistinos sumos, kas atitinka darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nemažino advokato išlaidų sumos, nes jos atitinka protingumo kriterijų.

 

 

 

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

3.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

4.       Byloje kilo ginčas dėl to, kas turi pareigą apmokėti už komunalinius mokesčius susidariusį įsiskolinimą savivaldybės nuomotose butuose, t. y. ar tai turi daryti nuomininkas, kaip de facto komunalinių paslaugų vartotojas, ar butų savininke esanti atsakovė. 

5.       Byloje nėra ginčo, jog butai Nr. 201, 608 esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 1008 taip pat priklausė savivaldybei, tačiau 2018 m. sausio 19 d. į savivaldybę kreipėsi G. K. dėl leidimo pirkti gyvenamąją patalpą 1008 ir šią patalpą iš savivaldybės įsigijo. Butas parduotas 2019-06-19. Eksploatuojant išvardintus butus susidarė atitinkamos skolos: Nr. 201 - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.); Nr. 608 - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 19 d.); Nr. 1008 - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d.), kurios neapmokėtos.

6.       Atsakovas teigia, kad skolas, susidariusias eksploatuojant nurodytus butus, turi apmokėti ne butų savininkas – atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, o šio socialinio būsto nuomininkai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Be to, buto savininkui perduodant pareigą mokėti šiuos mokesčius nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas (pvz. buto nuomininkas gal sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju), t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1853-803/2020). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219-2017). Taigi atsakovė nors turėdama teisę susitarti su nuomininku dėl buto išlaikymo mokesčių mokėjimo, turi įrodyti, kad toks susitarimas buvo ir kad apie šį susitarimą buvo pranešta paslaugų teikėjui, sutartis išviešinta. Duomenų apie susitarimus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo dėl butų skolos susidarymo laikotarpiu su nuomininkais, atsakovė nepateikė. Minėta, kad butų Nr. 201 ir 608 nuomos sutartys buvo pasibaigusios, duomenų apie tai, kad sudarytos naujos nuomos sutartys, butai išnuomoti, nepateikta. Nuomos sutartis dėl buto Nr. 1008 nebuvo išviešinta, ieškovui nepateikta, sutarties nuostatos ieškovei nežinomos. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei kaip turto savininkei kyla pareiga apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui.

8.       Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino fakto, kad G. K. nupirko šį butą ir civilinėje byloje pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos už nuomą priteisimo geranoriškai sutiko sumokėti nuomą už šį butą. Tačiau atsakovo minimos civilinės bylos dokumentai į bylą nebuvo pateikti, o įsiskolinimo suma yra paskaičiuota būtent iki buto įsigijimo nuosavybėn dienos - 2019-06-19. Be to G. K. nurodė, kad po V. R., gyvenusios bute (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) šis butas buvo užplombuotas ir juo niekas nesinaudojo, negyveno jokie nauji nuomininkai. Mirus (duomenys neskelbtini) V. R. baigėsi ir su ja sudaryta buto nuomos sutartis.

9.       Atsakovas nurodo, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tačiau nagrinėjamu atveju nagrinėjamas ne buto nuomininkų, o jo savininko įsiskolinimo klausimas.

10.       Apeliantas nurodo ir tai, kad ieškovo 2021 m. kovo 17 d. pateiktame prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-1760-1080/2021 nurodoma, kad išlaidų rūšys, iš kurių susidaro bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra: ieškinio parengimas - 600 Eur, dubliko parengimas - 300 Eur, išlaidos apeliacinėje instancijoje - 500 Eur, atstovavimas teisme - 100 Eur. Teismas Vilniaus miesto savivaldybei nepagrįstai nustatė pareigą atlyginti Ieškovo patirtas 500 Eur vertės išlaidas už advokato pagalbą pirmosios bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka. Vilniaus miesto savivaldybė civilinėje byloje Nr. e2A-1456-640/2020, už kurioje patirtas išlaidas teismas priteisė 500 Eur išlaidas nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, Savivaldybė į nagrinėjamą bylą buvo įtraukta tik 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. po ieškovo patikslinto ieškinio pateikimo, kai byla buvo nagrinėjama iš naujo panaikinus sprendimą teismo nutartimi byloje Nr. e2A-1456-640/2020. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 1523 Eur bylinėjimosi išlaidų: 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1500 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 500 Eur iki 1023 Eur sumos. Ši suma yra adekvati ir atitinka nagrinėjimo klausimo sudėtingumą bei atstovo laiko sąnaudas byloje

11.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

12.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Skundo netenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti iš Vilniaus miesto savivaldybės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  savininkų bendrijai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1023 Eur.

 

 

 

Teisėjas                                                                                          Virginijus Kairevičius


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.128 str. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • e2-1760-1080/2021
  • e2A-1456-640/2020
  • CK4 4.84 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • e2A-1853-803/2020
  • 3K-3-131/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės