Civilinė
byla Nr. 3K-3-387/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 22.4; 30.4.1;
34.3; 34.6; 34.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko
(pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą
dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo jį atlikti;
suinteresuoti asmenys E. V., S. K., Joniškio
rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilęs
klausimas dėl paveldėjimo teisės normų taikymo tuo atveju, kai palikėjo turtas
tarp paveldėtojų pasidalytas bendru sutarimu, po kurio įpėdiniai pasinaudoja
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21
straipsnio 3 dalimi suteikta teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisių
atkūrimo būdo.
Pareiškėjas K. K. prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl
notarės Loretos Stankevičienės veiksmų paduoti, įpareigoti
notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės
liudijimą pagal įstatymą į 1/2 dalį šio turto: 5,7600 ha žemės sklypo (duomenys
neskelbtini); 5,8400 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 0,500 ha
žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 1,6900 ha žemės sklypo(duomenys
neskelbtini); 2,6500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas
nurodė, kad 2001 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas N. K.,
kurio turtą paveldėjo trys įstatyminiai įpėdiniai: sūnus-pareiškėjas, duktė E. V. ir sutuoktinė S. K.. 2001 m.
gruodžio 27 d. paveldėtojai sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal
kurią pareiškėjui ir E. V. atiteko po 1/2 dalį piniginės
kompensacijos už 12,36 ha žemės sklypą pagal Joniškio rajono valdybos
1995 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 3594. 2001 m. gruodžio
27 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Šiaulių
apygardos administraciniam teismui 2002 m. balandžio 10 d. sprendimu
panaikinus Joniškio rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3594 dalį,
kuria palikėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,70 ha, išmokant 15 004 Lt
kompensaciją, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais jam buvo atkurtos nuosavybės
teises į penkis žemės sklypus Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, kurių 1/2 dalį pagal
paveldėtojų 2001 m. gruodžio 27 d. sudarytą paveldėto turto pasidalijimo
sutartį, ieškovo nuomone, jis turi teisę paveldėti, tačiau notarė 2008 m. kovo 3
d. nutarimu nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės
liudijimą.
Byloje nustatyta,
kad po N. K. mirties palikimą priėmė jo įstatyminiai
įpėdiniai: sutuoktinė S. K., sūnus K. K. ir
duktė E. V.. 2001 m. gruodžio 27 d. Joniškio
rajono notarų biuro notarė visiems įpėdiniams išdavė paveldėjimo pagal įstatymą
teisės liudijimą; turtą įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis. Tą pačią dieną
įpėdiniai sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui
atiteko 0,0702 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini), lengvasis
automobilis(duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekaba(duomenys
neskelbtini), Vyriausybės vertybiniai popieriai, kompensacija už valstybės
išperkamą 1,37 ha žemės sklypą ir 1/2 dalis kompensacijos už valstybės išperkamą
12,36 ha žemės sklypą, E. V. – 1/2 dalis kompensacijos už
12,36 ha valstybės išperkamą žemės sklypą, o S. K. –
piniginis indėlis AB Lietuvos taupomajame banke. Pagal E. V. ir
K. K. skundą Šiaulių apygardos administracinis teismo 2002
m. balandžio 10 d. spendimu buvo panaikinta Joniškio rajono valdybos 1995 m.
kovo 16 d. sprendimo Nr. 3594 dėl nuosavybės teisių atkūrimo N.
K. į žemę(duomenys neskelbtini), dalis dėl neišmokėtos piniginės
kompensacijos nominalia kaina 15 004 Lt (tai atitinka 9,7 ha žemės), paliekant
galioti sprendimą dėl išmokėtos kompensacijos indeksuota kaina – 6598 Lt (tai
atitinka 2,66 ha žemės). Joniškio rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 4 d.
sprendimu panaikino 2001 m. gruodžio 27 d. Joniškio rajono
notarų biuro notarės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3
punktą, pagal kurį visi įpėdiniai paveldėjo kompensaciją už valstybės išperkamą
12,36 ha žemės sklypą, paliekant galioti išmokėtos kompensacijos indeksuota
kaina 6598 Lt (tai atitinka 2,66 ha žemės plotą) paveldėjimą. Klaipėdos
apskrities viršininkas sprendimais atkūrė mirusiojo N. K. vardu
nuosavybės teises į žemę: 2006 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 55/14704 – į
5,7600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio
8 d. sprendimu Nr. 55/14934 – į 5,8400 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini),
2007 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 15123 – į 0,500 ha žemės sklypą(duomenys
neskelbtini), 1,6900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,6500
ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono notarų biuro
notarė 2008 m. kovo 3 d. nutarimu atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės
pagal įstatymą liudijimą į l/2 dalį nurodytų žemės sklypų, motyvuodama tuo, kad,
Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikinus 2001
m. gruodžio 27 d. jos išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3
punktą, turto pasidalijimo sutarties dalis dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės
liudijimo 3 punkte nurodyto turto taip pat yra negaliojanti; papildomas
paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į šį turtą turi būti išduotas
remiantis palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. CK 573 straipsniu, t. y.
visiems įpėdiniams lygiomis dalimis.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Joniškio rajono
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino terminą skundui
dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus paduoti ir pareiškėjo skundą
atmetė.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 18 d. nutartimi
atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Joniškio rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai,
kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę,
nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu
šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mirus teisės atkurti nuosavybės teisės
turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa
palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą,
kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, priima keli
įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į
nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės
teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y.
reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus
subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę
turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas
nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo
teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti
notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal
įstatymą į 1/2 dalį žemės sklypų, nes S. K. yra lygiateisė
mirusio N. K. turto paveldėtoja, turinti teisę į 1/3 dalį
visų žemės sklypų (CK 1.5 straipsnis). Joniškio rajono apylinkės teismui
2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikinus 2001 m.
gruodžio 27 d. notarės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3
punktą 2001 m. gruodžio 27 d. turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalis
dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkte nurodyto turto taip
pat tapo negaliojanti.
III.
Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir
atsiliepimo
į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują
sprendimą – įpareigoti Joniškio rajono notarų biuro notarę L.
Sankevičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo pagal
įstatymą teisės liudijimą į l/2 dalį šio turto: 5,7600 ha žemės sklypo(duomenys
neskelbtini); 5,8400 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 0,500 ha
žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 1,6900 ha žemės sklypo(duomenys
neskelbtini); 2,6500 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini). Kasaciniame
skunde nurodomi šie argumentai:
1. Dėl įpėdinių
sutarties galiojimo. Teismai, nenurodę teisinio pagrindo, nepagrįstai
konstatavo, kad 2001 m. gruodžio 27 d. paveldimo turto pasidalijimo sutartis
yra negaliojanti (CK 1.80-1.94 straipsniai). Ši sutartis neprieštarauja CK 5.69,
5.70 straipsniams, reglamentuojantiems paveldėto turto pasidalijimą tarp
įpėdinių, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl nėra įstatyme nustatytų
pagrindų ją pripažinti niekine teismui ex officio, taikyti tokio
sandorio negaliojimo teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys,
1.80, 1.81 straipsniai). Teismai 2007 m. gruodžio 27 d. paveldimo
turto pasidalijimo sutartį (jo dalį) galėjo pripažinti negaliojančia tik esant
suinteresuoto asmens reikalavimui (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalis). Šalys sutarties
neginčijo, todėl ji yra galiojanti, ir teismai turėjo įvertinti iš šios sutarties
jų šalims atsiradusius teisinius padarinius.
2. Dėl paveldimo
turto. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu
laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės
teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra
Lietuvos Respublikos pilietis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks,
kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo
atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės
teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu
susijusiais klausimais. Tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti
kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės
mirusiojo turtą. Šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į
materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs
asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas,
kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių
atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-122/2008).
N. K. dar esant gyvam ir pačiam išreiškus valią dėl nuosavybės
teisių atkūrimo būdo, Joniškio rajono valdyba 1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr.
3594 atkūrė jam nuosavybės teises į žemę(duomenys neskelbtini), išmokant
kompensaciją pinigais. Taigi, įstatyminiai įpėdiniai paveldėjo N.
K. pagal įstatymą įgytą turtą-piniginę kompensaciją, ji tapo bendrąja
daline nuosavybe, tačiau, nustatyta tvarka sutartimi pasidalijus turtą,
kiekvienam atiteko konkretus turtas, kuris 2001 m. gruodžio 27 d. sandorio
pagrindu tapo kiekvieno asmenine nuosavybe (CK 4.47 straipsnio l punktas, 5.68,
5.70 straipsniai). Po N. K. mirties įstatymų leidėjas
suteikė teisę piliečiui pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo
atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir nustatė, kad jei
ankščiau priimtas sprendimas pradėtas vykdyti, jis piliečio prašymu gali būti
panaikinamas teismine tvarka (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489
redakcija). 2001 m. gruodžio 27 d. priėmus palikimą ir tą pačią dieną paveldimą
turtą pasidalijus sutartimi, šios pagrindu už mirusį asmenį išreikšti valią dėl
nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo įgijo pareiškėjas ir E.
V. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Savo teises jie įgyvendino ir vietoj piniginės
kompensacijos buvo atkurtos nuosavybės teisės kitokiu būdu – perduodant
nuosavybėn lygiaverčius sklypus. Dėl to teismų išvados, kad ir S.
K. turėjo reikalavimo teisę, tą teisę įgyvendino ir visi trys įpėdiniai
lygiomis dalimis turi teisę į žemės sklypus, yra nepagrįsta. Pagal 2001 m.
gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį jau turimos nuosavybės
dalykas–piniginė kompensacija laikantis lygiavertiškumo principo buvo transformuota
į kitą dalyką–žemės sklypus, todėl tai nėra naujas turtas, į kurį galėtų
pretenduoti S. K. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teismų priimti
sprendimai iš esmės reiškia pareiškėjui ir E. V. teisėtai
priklausančios turto dalies nusavinimą (CK 4.47 straipsnis).
Prisidėjimu prie
kasacinio skundo suinteresuotas asmuo E. V. nurodo, kad
palaiko kasatoriaus reikalavimus ir kasacinio skundo argumentus, prašo kasacinį
skundą tenkinti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo notarė L. Stankevičienė nurodo,
kad su kasaciniu skundu nesutinka. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas
gali būti išduotas tik CK teisės normų, bet ne teismo sprendimo ar kitokiu
pagrindu, todėl teismas turėtų šią bylą išspręsti iš esmės, t. y. nustatyti,
kam nuosavybės teise priklauso naujai suformuoti N. K. sklypai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. K. prašo atmesti
kasacinį skundą ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų nutartis.
Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Dėl įpėdinių
sutarties galiojimo. Teismai nekonstatavo visos 2001 m. gruodžio 27 d.
turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties negaliojimo. Ši sutartis buvo
sudaryta 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo
pagrindu. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo 3 punkte nustatyta,
kad paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro kompensacija už 12,36
ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), priklausanti palikėjui N. K.. Joniškio rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 4 d.
sprendimu panaikino 2001 m. gruodžio 27 d paveldėjimo pagal įstatymą teisės
liudijimo 3 punkto dalį, palikdamas galioti paveldėjimą išmokėtos kompensacijos
indeksuota kaina – 6598 Lt (tai atitinka 2,66 ha žemės plotą). Dėl to nebegaliojančiomis
tampa ir 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties nuostatos
dėl kompensacijos už valstybės išperkamą 12,36 ha žemės sklypą paveldėjimo, nes
tokio paveldimo turto nebeliko.
2. Dėl paveldimo
turto. S. K. teigimu, iki 2008 m. balandžio 1 d., t.
y. iki tol, kol iš Joniškio rajono apylinkės teismo ji gavo pareiškėjo skundą, ji
nežinojo, kad pareiškėjas ir E. V. pasinaudojo Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21
straipsnyje suteikta teise iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti valią dėl būdo,
kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jei
paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu paveldėtą turtą būtų
sudarę žemės sklypai, ji būtų išreiškusi norą paveldėti jų 1/3 dalį. Pažymėtina,
kad visi įpėdiniai paveldėjo ne turtines teises, o konkretų turtą, todėl,
pasikeitus turto objektui, papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės
liudijimas į šį turtą turi būti išduotas remiantis palikimo atsiradimo dieną
galiojusio 1964 m. CK 573 straipsniu, t. y. visiems įpėdiniams lygiomis
dalimis.
Pareiškėjas
nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal
A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-122/2008, į kurios
išaiškinimus reiktų atsižvelgti tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimo
procesas nebūtų baigtas, t. y. kol nėra priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių
atkūrimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. K. jau
buvo įgyvendinęs savo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – nuosavybės
teisių atkūrimo procesas buvo baigtas Joniškio rajono valdybai
1995 m. kovo 16 d. priėmus sprendimą Nr. 3594, kuriuo jam buvo
atkurtos nuosavybės teisės į žemę Joniškio rajone, Juodžių kaime, išmokant kompensaciją
pinigais.
Kasaciniame skunde nepagrįstai
nurodomas CK 4.47 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės teisių įgijimo
pagrindai, bet ne savininko teisių apsaugos principai. Savininko teisių apsauga
reglamentuojama CK 4.93 straipsnyje, tačiau nei pareiškėjui, nei E. V. savininko teisių apsaugos principai negali būti
taikomi, nes žemės sklypų savininku yra įregistruotas N. K..
Be to, pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį draudžiama kasaciniame skunde remtis
naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto
paveldėjimo, kai po paveldėto turto pasidalijimo įpėdinis pakeičia valią dėl
nuosavybės teisių atkūrimo būdo
Nagrinėjamoje byloje
aktualus įpėdinių teisių ir pareigų nustatymo klausimas, kada įforminus
paveldėjimą pasikeičia (pakeičiama) paveldėto turto forma ir atitinkamai notaro
veiksmų, atsisakant įforminti pasikeitusius paveldėjimo santykius, pagrįstumo
klausimas.
Pasisakydama
aktualiais nagrinėjamoje byloje teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, teisėjų
kolegija pažymi, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos paveldėjimo teisiniams
santykiams taikomos tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui
(Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38
straipsnio 1 dalis). 2000 m. CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (Civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis).
Palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas (2000 m. CK 5.3
straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 596 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos
atveju palikėjas mirė 2001 m. vasario 8 d., taigi palikimas atsirado
iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl teismai, taikydami 1964 m. CK, atsiradusiems
šalių paveldėjimo teisiniams santykiams tinkamai nustatė įstatyminius įpėdinius
ir konstatavo jų teisę į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (CK 573
straipsnio 1 dalis, 598 straipsnis). Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams
teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. Civilinio kodekso
įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei
teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms
ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet
įgyvendinamos jam įsigaliojus. Dėl to teisėjų kolegija, pasisakydama dėl
įpėdinių teisių ir pareigų, įgytų 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo
teisės liudijimo bei paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu,
vadovausis 2000 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo bei
sutartinius teisinius santykius.
Bendrąja prasme
paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimo būdas.
Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas.
Paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės
subjektai ir nuosavybės teisės rūšis. Įforminant paveldėjimą, nesikeičia
nuosavybės teisės į konkretų objektą turinys, tų teisių suvaržymai ir kt.
Tačiau galimos situacijos, kai, įforminus paveldėjimą, t. y. gavus paveldėjimo
teisės liudijimą, paveldėto turto teisinis režimas pakinta ar įpėdinių valia
yra pakeičiamas ir dėl to pasikeičia paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys,
turto sudėtis, teisinis režimas ar kt. Būtent tokia teisinė situacija ir yra
nagrinėjamoje byloje, kada įpėdinių valia, jau įforminus paveldėjimą – išdavus
paveldėjimo teisės liudijimą, buvo pakeista turto, buvusio paveldėjimo objektu,
forma. Dėl to, notarui atsisakius spręsti klausimą dėl pasikeitusių paveldėjimo
santykių įforminimo, t. y. atsisakius išduoti papildomą paveldėjimo teisės
liudijimą, buvo pagrindas skųsti notaro veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta
tvarka.
Įpėdinių teisė gauti
paveldėjimo teisės liudijimą ir pasidalyti palikimą buvo įgyvendinta pagal CK
5.66 straipsnio, 5.69 straipsnio 1 dalies ir 5.70 straipsnio nuostatas.
Įpėdiniai palikimą, kurį paveldėjo lygiomis dalimis, pasidalijo 2001 m. gruodžio
27 d. sutartimi, pagal kurią kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui E. V. nuosavybės teise po 1/2 dalį atiteko kompensacija už
žemės sklypą, o suinteresuotam asmeniui S. K. – piniginis
indėlis (dėl kito šia sutartimi pasidalyto turto nėra teisinių nesutarimų,
todėl jis nenurodomas). Pasisakydama dėl 2001 m. gruodžio 27 d.
sutarties kolegija vadovaujasi CK 6.193 straipsnio nuostatomis, pagal kurias
sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas
yra sutarčių sudarymo ir vykdymo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158
straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių
santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį,
pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien
remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai lemia tai,
kad, esant sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių ir
pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo
sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Taigi 2001 m.
gruodžio 27 d. sutartimi tarp įpėdinių buvo išspręstas klausimas dėl
paveldėjimo objektų bendrąja prasme pasidalijimo ir taip pabaigtos teisinės
paveldėjimo procedūros – suinteresuotas asmuo S. K. atsisakė
teisinių pretenzijų į kompensaciją už žemės sklypą ir paveldėjo tik piniginį indėlį.
Konstatuojant, kad nurodyta sutartimi buvo baigtas paveldėto turto pasidalijimas,
įpėdiniams perimant konkretų paveldėtą turtą, svarbu aptarti kompensacijos už
žemės sklypą, kaip paveldėjimo teisių objekto, atsiradimą.
Nuosavybės teisės
palikėjui į žemės sklypą buvo atkurtos Joniškio rajono valdybos
1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3594, nustatytas neteisėtai
nusavintos nuosavybės grąžinimo būdas – piniginė kompensacija, kurios dalis iki
palikėjo mirties buvo išmokėta. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintą bendrąją taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai,
palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Dėl to
paveldima yra ir teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį
turtą, kuri yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa
palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada grindžiama Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio
2 dalies nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių
atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises,
nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams.
Kadangi, minėta, paveldima teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą, tai įpėdiniai paveldi ir kitas turtines teises, kurias turėjo
palikėjas (asmuo, pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį asmuo, išreiškęs valią dėl
nuosavybės teisės atkūrimo, turėjo teisę pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo
valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Taigi teisę pakeisti
pretendento valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo paveldėjo ir įpėdiniai –
kasatorius ir suinteresuotas asmuo E. V., kurie šią teisę
įgyvendino Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus 2002 m. balandžio
10 d. sprendimą. Būtent šių įpėdinių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių
atkūrimo būdo yra kildinama iš visų įpėdinių sudarytos 2001 m. gruodžio 27 d.
sutarties, nes jie sutartimi (3 punktas) perėmė teises į palikėjui
priklausančią kompensaciją ir atitinkamai – į įstatyme įtvirtintą teisę
pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pakeista valia dėl
nuosavybės teisių atkūrimo būdo realiai buvo įgyvendinta Klaipėdos apskrities
viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus palikėjo
vardu, o teisę pakeisti pretendento valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo
turėjo tik kasatorius ir suinteresuotas asmuo E. V.; ši
teisė jiems atsirado iš 2001 m. gruodžio 27 d. sutarties – pagal jos sąlygas
būtent jie paveldėjo teisę į kompensaciją ir dėl to įgijo ir teisę į valios dėl
nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimą. Tokios teisės pagal 2001 m. gruodžio
27 d. sutarties sąlygas įgyti suinteresuotas asmuo S. K. negalėjo,
nes pagal sutarties sąlygas ji paveldėjo tik piniginį indėlį, o teisės į
kompensacijos paveldėjimą atsisakė. Tai, kad būdama įpėdinė suinteresuotas
asmuo S. K. atsisakė teisių į kompensacijos, kuri yra
viena iš lygiaverčių nuosavybės teisių į neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį
turtą atkūrimo formų, paveldėjimą, reiškia, kad ji atsisakė bet kokių
pretenzijų į tą turtą, kuris atsiranda pakeitus jau paveldėto turto formą.
Būtent taip ir yra nagrinėjamoje byloje, kai, 2001 m. gruodžio 27 d. sutartimi
visiems įpėdiniams pasidalijus paveldėtą turtą, dalies iš jų – kasatoriaus ir
suinteresuoto asmens E. V. – valia ir pastangomis
paveldėta ir sutartimi perimta teisė gauti piniginę kompensaciją buvo pakeista
į kitą turtinę teisę, t. y. teisę gauti nuosavybės teisių atkūrimo patenkinimą
kita forma – ekvivalentu, kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju neatsirado naujo
turto, kuris galėtų būti savarankiškas paveldėjimo objektas ir dėl kurio turėtų
būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas visiems įpėdiniams, tiesiog,
minėta, buvo pakeista paveldėto ir jau pasidalyto turto forma.
Teisėjų kolegija
nurodo, kad bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo pripažinti, jog 2001
m. gruodžio 27 d. sutarties 3 punktas, kuriuo buvo išspręstas paveldėtos
piniginės kompensacijos pasidalijimo klausimas, negalioja, nes Joniškio rajono
apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pripažintas
negaliojančiu 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo 3 punktas (išduoto
paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu konstatuota įpėdinių teisė paveldėti po
1/3 dalį palikėjo turto buvo įgyvendinta įpėdiniams sudarant 2001 m. gruodžio
27 d. sutartį dėl paveldėto turto pasidalijimo). Joniškio rajono apylinkės
teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nebuvo nustatytas paveldėjimo teisės
liudijimo išdavimo neteisėtumo faktas, priimtu teismo sprendimu tik
konstatuota, jog de iure negalioja paveldėjimo teisės liudijimo 3
punktas, kuriame kaip paveldimas turtas įvardyta piniginė kompensacija, nes
buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta suinteresuotų įpėdinių – kasatoriaus ir E. V. – valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo.
Esant teisėtam paveldėjimo teisės liudijimui, nebuvo pagrindo konstatuoti
sutarties dėl paveldėto turto pasidalijimo 3 punkto negaliojimo CK 1.78 straipsnio
5 dalies pagrindu, nes nėra įstatyminio pagrindo šią sutarties dalį laikyti
niekine.
Apibendrindama
teisėjų kolegija nurodo, kad įpėdinių valia dėl paveldėto turto pasidalijimo
buvo įgyvendinta 2001 m. gruodžio 27 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi,
kuria tarp įpėdinių buvo pasidalyti paveldėjimo objektai, sutartis yra
galiojanti (byloje nebuvo ginčo dėl sutarties teisėtumo), todėl laikoma, kad
tarp įpėdinių paveldėtas turtas yra pasidalytas. Tai, kad po paveldėto turto
pasidalijimo pasikeičia (pakeičiama) konkretaus paveldėto ir jau pasidalyto, t. y.
priklausančio konkrečiam įpėdiniui, turto forma, nesudaro pagrindo pakeistos
formos turto traktuoti kaip naujo ir spręsti klausimo dėl tokio turto
padalijimo tarp visų įpėdinių. Paveldėto turto tarp įpėdinių pasidalijimas yra
baigtas sudarius paveldėto turto pasidalijimo sutartį – pasidalijus konkrečius
objektus.
Nurodytais motyvais teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė
materialiosios teisės normas, kuriomis vadovaujantis sprendžiami klausimai dėl
paveldėto turto, taip pat sutarties aiškinimo taisykles (CPK 346 straipsnio 2
dalis 1 punktas). Dėl to yra pagrindas, neperduodant bylos nagrinėti iš naujo,
nes faktinės bylos aplinkybės nustatytos, tik netinkamai aiškintos ir taikytos
materialiosios teisės normos, patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti notarą
išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį turto – žemės
sklypus, į kuriuos nuosavybės teisė pretendento (palikėjo) vardu buvo atkurta
pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2010 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 82,90 Lt tokių išlaidų. Teisėjų
kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš suinteresuotų asmenų S. K. ir Joniškio
rajono notarų biuro notarės L. Stankevičienės (CPK
79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96
straipsnis).
Pagal CPK 511
straipsnio 2 dalį skundai dėl notarinių veiksmų neapmokestinami, todėl
kasatoriui grąžintina 47 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį
skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Virgilijus
Grabinskas
Vincas
Verseckas