Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-898/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45562-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.2.; 1.2.22.1.1.; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio, Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Dovilei Žilionytei,

dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,

nuteistajam Č. G., jo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,

vertėjai Ingridai Petrulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. G. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Č. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, pramoninės gamybos revolverius „ME 38 Compactt-G“ Nr. 023153 ir „Record Chief“ Nr. 3370 nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Č. G. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compactt-G“ Nr. 023153, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro „380 Me Gum“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį „Record Chief“ Nr. 3370, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. lapkričio 16 d., 13 val., kol minėtų draudžiamų daiktų (šaunamųjų ginklų) kratos metu neaptiko ir nepaėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį  - vadovaujantis BK 37 straipsniu atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

2.1. Dėl veikos mažareikšmiškumo skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės, susijusios su ginklų atsiradimu pas nuteistąjį, jų laikymo aplinkybėmis bei ginklų technine charakteristika, taip pat nuteistojo elgesys tiek veikos padarymo metu, tiek ir po jo, leidžia spręsti apie tai, kad nors Č. G. veiksmai formaliai ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tačiau yra mažesnio pavojingumo laipsnio ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn. Krata Č. G. sodo namelyje buvo atliekama dėl tiriamų kitų finansinio - ūkinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nesusijusių su neteisėtu disponavimu šaudmenimis ar šaunamaisiais ginklais. Č. G. paskelbus teismo nutartį dėl kratos jo sodo namelyje atlikimo, jis pats savanoriškai policijos pareigūnams pranešė, jog ten laiko du dujinius revolverius, kuriuos jo sodyboje laikinai buvo palikęs saugoti buvęs jo dukters draugas S. B. (kuris bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs). Č. G. paaiškino, jog buvo įsitikinęs, kad S. B. šiuos revolverius yra įgijęs teisėtai (kaip nustatyta, S. B. iš tiesų buvo deklaravęs teisėtai įgytą dujinį revolverį), kad ginklai buvo palikti jo sodo namelyje - jis ilgą laiką nežinojo, o radęs juos policijai nepranešė tik todėl, kad bandė pats išsiaiškinti, kam jie galėtų priklausyti po S. B. mirties. Jis nežinojo apie pasikeitusius įstatymų reikalavimus registruoti dujinius revolverius. Jo sodyboje buvo rasti tik du dujiniai revolveriai, be šaudmenų, todėl realiai jie net negalėjo būti panaudojami pagal paskirtį, jis net nebuvo apžiūrėjęs ar išbandęs jų veikimo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jo veiksmai nekėlė realaus pavojaus aptariamu BK straipsniu saugomai vertybei - visuomenės saugumui, jo veikimas nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kuriam esant patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų tikslingas ir pagrįstas.

2.2. Dėl teismo precedento nesilaikymo skunde pažymima, jog teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-153-942/2016, paskesniu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu. Teismo nurodomos tariamai skirtingos nagrinėjamos bylos aplinkybės yra klaidingos ir nesudarančios pagrindo nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų suformuoto precedento. Esminiai dalykai, kuriuos turi vertinti teismas, taikydamas precedentą, yra taikomos teisės normos tapatumas, šiuo atveju BK 253 straipsnio 1 dalis, ir faktinių aplinkybių sutapimas. Tiek nurodytuose teismų precedentuose, tiek nagrinėjamoje byloje neteisėtai, t. y. neturint leidimo, buvo laikomi ginklai, kurie tik pasikeitus įstatymui buvo priskirti C kategorijos ginklams, šie ginklai iš esmės buvo nenaudojami (arba labai mažai naudojami), nebuvo padaryta jokios realios žalos, nebuvo sukeltas realus pavojus visuomenės saugumui. Minėtose bylose neteisėtai buvo laikomi ne tik šaunamieji ginklai, bet ir šoviniai, priešingai nagrinėjamai bylai, kurioje kartu su ginklais nebuvo laikomas nė vienas šaudmuo, kas leidžia konstatuoti dar mažesnį nuteistojo veikos pavojingumą, lyginant su nurodomais teismų sprendimais.

2.3. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai nurodė, neva nuteistojo laikyti ginklai nėra gamykliškai dujiniai ginklai. Tiek „ME 38 Compactt-G“, tiek ir revolveris „Record Chief“ (neva B kategorijos ginklas), yra populiarūs ir įprastiniai savigynai skirti šaunamieji ginklai, kurie priskiriami tai pačiai - dujinių ginklų - kategorijai. Viešai prieinama informacija elektroninėse ginklų parduotuvėse (pavyzdžiui, www.vilniausginklai.lt bei www.vollit.lt), šiuos ginklus nurodo kaip dujinius, savigynai skirtus revolverius, galinčius šaudyti ir šoviniais su ašarinių dujų užtaisu, ir guminėmis kulkomis. Atsižvelgiant į nurodytas ginklų charakteristikas, į ginklų atsiradimo nuteistojo sodo namelyje aplinkybes, tai, kad juose nebuvo kulkų ir kad Č. G. nėra ginklų ekspertas, o apskritai asmuo neturintis leidimo ginklui ir sąmoningai niekada nedisponavęs ginklu, jis neturėjo jokio pagrįsto pagrindo abejoti, kad tai nėra dujiniai ginklai, net ir de facto vienam iš jų viršijant 7,5 J kinetinės energijos skiriamąją ribą.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam nebuvo žinoma ginklų laikymo ir registravimo tvarka, jis neturėjo jokios pareigos domėtis jos pasikeitimas, priešingai nei aptariamuose teismų sprendimuose kaltinti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys. Atsižvelgiant į ginklų atsiradimo pas Č. G. aplinkybes (kurios priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti ne apie didesnį, bet mažesnį nuteistojo veikos pavojingumo lygį), natūralu ir logiška, kad jis nežinojo ginklų laikymo tvarkos ir būtinybės juos registruoti, nepaisant pasikeitusio ginklų teisinio reglamentavimo niuansų. Ši faktinė aplinkybė tik dar labiau mažina veikos pavojingumą ir kartu patvirtina jos mažareikšmiškumą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Č. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už B, C kategorijos šaunamųjų ginklų laikymą, neturint tam leidimo. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neginčijamos tam tikros faktinės veikos aplinkybės, t.y. kad Č. G. savo faktinėje gyvenamojoje vietoje iki 2016 m. lapkričio 16 d., 13 val., neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compactt-G“ Nr. 023153 bei pramoninės gamybos revolverį „Record Chief“ Nr. 3370. Ginčo dėl to, kad minėti ginklai yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, byloje nėra. Apeliaciniu skundu prašoma atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės šioje byloje taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, aptarė Č. G. gynėjo nurodytą teismų praktiką, pateikė argumentus, kodėl nurodyti praktikos pavyzdžiai nėra taikytini šioje byloje, taip pat įvertino nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, Č. G. paaiškinimus apie ginklų įsigijimo aplinkybes. Teismas sprendė, kad pagrindo išvadai, jog Č. G. veika atitinka mažareikšmiškumo požymius, šiuo atveju nėra.
6. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, jog krata nuteistojo sodo namelyje buvo atliekama dėl tiriamų kitų, finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, Č. G. savanoriškai policijos pareigūnams pranešė apie turimus ginklus, anot gynėjo, nagrinėjamu atveju svarbios ir ginklų atsiradimo nuteistojo sodo namelyje aplinkybės, kadangi ginklus jo namelyje buvo palikęs pažįstamas, galiausiai, buvo rasti tik du dujiniai revolveriai, be šaudmenų, todėl realiai jie net negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Nurodytos aplinkybės anot nuteistojo gynėjo  rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog Č. G., paskelbus jam nutartį dėl kratos, pranešė apie turimus ginklus, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius. Visų pirma, iš kartos protokolo matyti, kad ginklai buvo laikomi namo antrame aukšte, spintelėje (24-26 b. l.), taigi kratą atlikę pareigūnai, Č. G. nepranešus apie turimus ginklus, tikėtina, juos būtų radę. Antra, kaip nurodė pats Č. G., paketą su ginklais namuose jis rado 2016 m., taigi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas jis turėjo nedelsdamas tik radęs ginklus, o ne tuo metu, kai jo namuose buvo atliekama krata.
7. Dėl ginklų atsiradimo nuteistojo sodo namelyje aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada – skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog ta aplinkybė, kad pašaliniai asmenys Č. G. namuose galėjo nevaržomai palikti neaiškiomis aplinkybėmis įgytus šaunamuosius ginklus, tik pagrindžia padarytos veikos pavojingumą. Pagal nuteistojo nurodytas aplinkybes, ginklus jo namuose paliko buvęs dukros draugas – V. B., kuris bylos nagrinėjimo metu buvo miręs. Nors V. B. ir turėjo leidimą laikyti C kategorijos ginklą „38 COMPACT G“ (47 b. l.), jo turėtas ginklas nėra tas, kuris buvo rastas nuteistojo sodo namelyje. Ginklas „ME 38 Compactt-G“, rastas pas nuteistąjį namuose, priklausė su Č. G. nesusijusiam asmeniui – S. Č. (36 b. l.), šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nurodė ginklą praradęs konflikto su nenustatytais asmenimis metu, paaiškino nepažįstantis nei Č. G., nei V. B. (64 b. l.). Kam priklausė ir kaip buvo įgytas B kategorijos ginklas „Record Chief“ byloje duomenų nėra. Taigi skundo argumentai, neva ginklų atsiradimo nuteistojo sodo namelyje aplinkybės tik patvirtina mažesnį veikos pavojingumą, atmetami kaip nepagrįsti.
8. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju buvo rasti du šaunamieji ginklai, be šaudmenų, nuteistojo gynėjo nuomone taip pat rodo mažesnį veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kyla be leidimo laikant šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, t.y. pagal straipsnio dispoziciją pakanka laikyti tik ginklą, ar tik šaudmenis. Antra, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kuomet asmuo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteisiamas dėl disponavimo vien šaunamuoju ginklu (kasacinė nutartis Nr. 2K-464-699/2015), aplinkybė, kad nuteistojo sodo namelyje nebuvo rasti ir šaudmenys, vienareikšmiškai nerodo mažesnio veikos pavojingumo, turi būti vertinama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visuma, kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo gynėjo nurodytais precedentais tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, jog precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Skundžiamame nuosprendyje buvo išsamiai aptarta nurodyta teismų praktika, teismas argumentuotai pasisakė, kodėl nurodyti sprendimai netaikytini kaip precedentas šioje baudžiamojoje byloje (nuosprendžio 5 puslapio penkta, šešta pastraipos), apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties Nr. 2K-153-942/2016 teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog šioje byloje, be pirmosios instancijos teismo aptartų skirtingų bylos faktinių aplinkybių, ginklo įsigijimo aplinkybės buvo kitokios – asmuo pagal galiojantį įstatymą D kategorijai priklausantį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis įsigijo teisėtai, ginklas ir šaudmenys rasti spintoje su visais įsigijimo dokumentais. Šioje byloje ginklų atsiradimo pas nuteistąjį sodo namelyje aplinkybės kaip minėta yra neaiškios. Taigi pagrindo vadovautis minėta kasacinio teismo nutartimi kaip precedentu ir pripažinti Č. G. padarytą nusikalstamą veiką kaip mažareikšmę šioje byloje nėra.  
10. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistojo laikyti ginklai nėra gamykliškai dujiniai ginklai, kadangi tiek „ME 38 Compactt-G“, tiek ir revolveris „Record Chief‘ (neva B kategorijos ginklas), yra populiarūs ir įprastiniai savigynai skirti šaunamieji ginklai, kurie priskiriami tai pačiai - dujinių ginklų - kategorijai. Teisėjų kolegija sutinka, jog ginklai, už kurių laikymą nuteistas Č. G., gamintojo yra priskiriami dujinių ginklų kategorijai (https://vilniausginklai.lt/ginklai/savyginai/dujiniai-6mm-flobert-ginklai.html). Nors ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje ir buvo nurodyta netiksliai, tai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vienas iš laikytų šaunamųjų ginklų (revolveris „Record Chief“) priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Nagrinėjamu atveju Č. G. laikė ne tik C kategorijos šaunamąjį ginklą, bet ir pavojingesnei kategorijai priskiriamą B kategorijos šaunamąjį ginklą. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu išsakė argumentus, kodėl toks ginklo priskyrimas B kategorijai yra netinkamas, t. y. abu Č. G. laikyti ginklai anot gynėjo turėtų būti priskiriami C kategorijai, teisėjų kolegija pažymi, kad toks klausimas nebuvo keliamas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Č. G. pirmosios instancijos teisme pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, taigi ir aplinkybę dėl laikytų ginklų priskyrimo atitinkamai kategorijai, atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Č. G. paskirta bausmė vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis sumažinta. Laikytų ginklų priskyrimas tam tikrai kategorijai buvo nustatytas įvertinus specialisto išvadą, kurios teisėtumas taip pat nebuvo kvestionuojamas. Taigi Č. G. pagrįstai pripažintas kaltu laikęs ne tik mažiau pavojingą C kategorijos šaunamąjį ginklą, bet ir pavojingesnei kategorijai priskiriamą B kategorijos ginklą. Pažymėtina ir tai, kad net ir hipotetiškai darant išvadą, jog Č. G. abu laikomi ginklai buvo C kategorijos, tai teisinei veikos kvalifikacijai reikšmės neturėtų, kaip ir neturėtų išskirtinės reikšmės sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo.
11. Skunde pažymima, jog nuteistajam nebuvo žinoma ginklų laikymo ir registravimo tvarka, jis neturėjo jokios pareigos domėtis jos pasikeitimas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Č. G., radęs sodo namelyje neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusius ginklus, privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl šių ginklų, pranešti apie ginklų radimą, o ne ieškoti, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, tariamo ginklų savininko draugų. Tai, kad radęs ginklus Č. G. ir toliau juos neteisėtai laikė, kaip tik rodo didesnį veikos pavojingumą. Nagrinėjamoje situacijoje didesnį veikos pavojingumą rodo ir aplinkybė, jog Č. G. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, t.y. jis turėjo teistumą, taigi teisės įsigyti ir turėti ginklus jis bet kokiu atveju nebūtų turėjęs (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 5 p.).
12. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Č. G. padaryta nusikalstama veika yra pakankamai pavojinga, asmuo, neturintis teisės įgyti ar laikyti ginklus ir jų šaudmenis, neteisėtai laikė ne vieną, o du šaunamuosius ginklus, vienas kurių yra priskiriamas pavojingesnei, B kategorijai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės nagrinėjamoje byloje taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra pagrįstos, pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo šiuo atveju nėra, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo Č. G. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                       Jurgita Kolyčienė

                                                                                                                  Stasys Punys

                                                                                                                                                   Ernestas Rimšelis