Administracinė byla Nr. I-1277-428/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02295-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 21 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 3, 9).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki
2017 m. lapkričio 16 d. buvo laikomas 123, 3 ir 6 kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t.y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai. Pareiškėjas 123 kameroje buvo laikomas 2 paras su dar vienu asmeniu. Vėliau buvo perkeltas 15 parų į 3 kamerą. Minėtoje kameroje buvo supuvusios grindys, pusę lango nebuvo, netinkama ventiliacija, buvo šalta, drėgna, per mažos patalpos atlikti bausmę trim asmenims. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo perkeltas į 6 kamerą, kuri yra trijų vietų. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. kameroje buvo trys asmenys (tarp jų ir pareiškėjas). Bendras plotas kameros yra 10,85 kv. m, tačiau neįskaičius sanitarinio mazgo patalpos – 8,35 kv. m. Dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. 6 kameroje buvo tik pusę lango. Teko kentėti šaltį, drėgmę, kreipėsi ir raštu ir žodžiu į administraciją, pareigūnus. Kamerose buvo netinkama ventiliacija. Kamerose trūko inventoriaus, patalpose yra pelėsio, netinkamas apšvietimas. Nedavė priemonių kamerą išsivalyti. Pareiškėjas posėdžio metu pabrėžė, jog kameros plotas turi būti skaičiuojamas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą. Pareiškėjas patyrė neturtinę žala, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek įvairius nepatogumus.
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 16–18) nurodė, kad pareiškėjui Kybartų pataisos namuose skundžiamu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų kamerų plotas nebuvo per mažas, priešingai mažiausias plotas tenkantis pareiškėjui buvo 3,79 kv. m, t.y. didesnis nei numatyta, todėl skundas dėl per mažo kameros ploto tenkančio pareiškėjui yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjo prašymų, skundų ir atsakymų į juos asmens byloje nėra. Kybartų pataisos namuose visos kameros įrengtos vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-82. Visose kamerose yra langai. Visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo (langų ploto). Patalpose yra sumontuota natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra, liuminescensinis apšvietimas ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Drausmės grupės ir Kamerų tipo patalpų iki 15 parų kamerų aprūpinimas kietuoju inventoriumi buvo reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kybartų pataisos namai užtikrino šių normų laikymąsi ginčui aktualiu laikotarpiu.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau- Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki
2017 m. lapkričio 16 d.
Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 111.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. atliko drausmines nuobaudas 123, 3 ir 6 kamerose. 123 kameros bendras plotas – 10,57 kv. m, joje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui teko 5,285 kv. m gyvenamojo ploto. 3 kameros bendras plotas yra 14,46 kv. m, joje buvo 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,82 kv. m gyvenamojo ploto. 6 kameros bendras plotas 11,39 kv. m, joje gyveno nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,695 iki 3,79 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas teismui pateikęs Kybartų pataisos namų 2017 m. spalio 17 d. raštą
Nr. 7/2-2373 (b. l. 62), kuriame nurodyta, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m ploto. Atsakovas atsiliepime teismui nurodęs, jog 6 kameros plotas yra 11,39 kv. m. Atsižvelgiant į atsakovo teikiamą prieštaringą informaciją byloje dėl 6 kameros ploto, bei į tai, jog nepateikti oficialūs duomenys (kameros planas), teismas vertina visas abejones pareiškėjo naudai ir sprendžia, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m. Todėl vienam asmeniui 6 kameroje teko nuo 5,425 iki 3,61 kv. m gyvenamojo ploto.
Šioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas teigia, jog iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija, didelė drėgmė, šalta. 6 kameroje apie pusantro mėnesio nebuvo stiklo lange bei trūko kietojo inventoriaus, t. y. buvo tik dvi kėdės, spintelės.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normų 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosiose patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).
Atsakovas nurodė, jog visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patalpose yra sumontuota natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra, liuminescensinis apšvietimas ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 20 d. kameroje nebuvo pusę lango. Atsakovas nurodė, jog visose kamerose yra langai. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl lango nebuvimo, dėl šaltų ir drėgnų patalpų. Kybartų pataisos namai 2017 m. spalio 17 d. raštu (b. l. 62) nurodė, jog 6 ir 3 kameros atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus bei nurodė, jog langai yra įstiklinti, išdaužyti langai yra reguliariai stiklinami. Tačiau atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl kamerų temperatūros bei nenurodė ar 6 kameros stiklas lange buvo ar jis buvo sudaužytas ir pakeistas. Todėl teigtina, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog 6 kameroje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 20 d. buvo sudaužytas langas, todėl kameroje tuo metu buvo šalta.
Atsakovo atstovas nepateikė ir teismui jokių duomenų apie kamerų dirbtinės apšvietos, temperatūros, drėgmės atitiktį Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, todėl, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su kamerų tipo patalpos apšvietos ir temperatūros pažeidimu, jis laikomas nustatytu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).
Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normų 37 p.). Atsakovas jokių duomenų apie tai ar buvo tinkamai šis punktas įvykdytas nepateikė. Todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog būnant kamerų tipo patalpose nebuvo jam išduotos priemonės kameros švarai palaikyti.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus
2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau- Aprūpinimo norma) drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose numatyta, jog taburečių ar kėdžių turi būti 1 sėdima vieta 1 asmeniui. Spintelių norma kamerų tipo patalpose nenumatyta. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktas nuotraukas (b. l. 34-57) matyti, jog 6 kameroje yra tik dvi kėdės, todėl pareiškėjui esant 6 kameroje, kai buvo laikomi trys asmenys buvo pažeista teisė į tinkamą inventoriaus aprūpinimą kameroje.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jolanta Medvedevienė