Civilinė byla Nr. e2-3568-907/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00696-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 23 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

ieškovui G. L., jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei UAB ,,B“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

 

1.       Ieškovas G. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,B“ 2412,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 692,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7236,00 Eur netesybas - vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 66-69).

 

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022-05-30 jis su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas G. L. nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 dirbo pas atsakovę UAB „B“ tolimųjų reisų vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose. Darbo santykio šalys sutarties 1.3 p. nustatė, jog darbdavys mokės darbo užmokestį ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatyta MMA x 1,65 (taikant koeficientą), mokant proporcingai dirbtam laikui, taip pat darbdavys įsipareigojo mokėti dienpinigius. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiui MMA sudarė 730 Eur, taigi darbdavys turėjo mokėti ne mažiau kaip 1206 Eur „bruto“, taip pat išmokėti komandiruotpinigius pagal LR Vyriausybės patvirtintas normas. Tačiau atsakovė pažeidė susitarimo sąlygas ir nesumokėjo ieškovui už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. 2412 Eur darbo užmokesčio (1206,00 Eur x 2). Darbdavys neginčijo darbo užmokesčio skolos fakto, vis žadėjo sumokėti, tačiau vis delsė, todėl darbuotojas vis tikėjo, kad darbdavys savo prievolę įvykdys, tačiau supratus, jog atsakovė jį apgaudinėja ir tokiu būdu siekia pasisavinti ieškovo uždirbtus pinigus, kreipėsi į teismą. Darbo sutartis nutraukta 2022-12-30 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, taigi darbo santykiai pasibaigė 2022-12-30, t. y., tą dieną darbdavys privalėjo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Darbdavys ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo sutartyje numatytas darbuotojo darbo režimas – 40 val. per savaitę, kurios trukmė 5 darbo dienos (sutarties 4 p.), taigi darbuotojui už išdirbtus pilnus metus priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2022-05-31 (sutarties 7 p.), darbo santykiai pasibaigė 2022-12-30, per visą šį laiką darbuotojas neturėjo kasmetinių atostogų, taigi darbuotojas per 7 darbo mėnesius įgijo teisę į 12 dienų trukmės kasmetines atostogas ir už šias dienas turi būti kompensuota. Tačiau darbuotojas neturi tikslių duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas susijusias su darbo santykiais susijusias išmokas, kadangi darbdavys nepateikė į bylą duomenų, tai ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo formuluojamas pagal VSDFV pateiktą pažymą, imant pagrindu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą „Dėl MetiHYPERLINK "https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4e45dff05e8b11eca9ac839120d251c4"nių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus 2022 metais tvarką“, kurioje numatyta, jog esant penkių darbo dienų savaitei yra vidutiniškai 20,9 darbo dienos per mėnesį (251 darbo diena per 12 mėnesių), taigi vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarytų 57,70 Eur, o kompensuotina atostoginių suma 692,40 Eur (57,70 x 12 = 692,40 Eur, neatskaičius mokesčių). Uždelsęs atsikaityti su atleidžiamu darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, todėl jis prašo jam iš atsakovės priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką už 6 mėnesių laikotarpį ir tai sudarytų 7236 Eur (1206 x 6 = 7236 Eur) (b. l. 66-69).

 

3.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas gana atsainiai žiūrėjo į savo darbo funkcijų vykdymą, UAB „B“ yra visiškai atsiskaičiusi, be to, mano, kad ne atsakovė ieškovui, bet ieškovas atsakovei liko skolingas po darbo santykių pabaigos, todėl ieškovo reikalavimai pripažintini nepagrįstais ir atmestini. Nors atsakovė kol kas nereiškia ieškovui jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, jie vis dar gali būti pareikšti. Atsakovė neskolinga, tai rodo ir ieškovo elgesys. Ieškovas apie savo nurodomą teisių pažeidimą, t.y. apie tariamai negautą darbo užmokestį, turėjo sužinoti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2022-12-30. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl neišmokėto atlyginimo, kas būtų ypatingai keista tuo atveju, jeigu darbdavys po atleidimo būtų likęs ieškovui skolingas. Visiškai niekuo nepagrįsti yra ieškinio teiginiai, kad ieškovas reikalavo neišmokėto darbo užmokesčio, o darbdavys vis žadėjo, todėl ieškovas tariamai laukė: su ieškiniu nėra pateiktų tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, nes ieškovo sutuoktinės žinutės atsakovės vadovui negalima laikyti darbuotojo prašymu išmokėti darbo užmokestį, lygiai taip, kaip ir atsakovo vadovo atsakančios žinutės negalima laikyti pažadu atsiskaityti. Nepriklausomai nuo to, kad įrodyti privalo teigianti šalis (CPK 178 straipsnis), nagrinėjamos kategorijos, t.y., darbo bylose darbdavys, teigiantis, kad yra atsiskaitęs su darbuotoju, privalo pateikti darbo užmokestį ir su juo susijusių privalomų išmokų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nėra ginčo dėl ieškovo darbo pobūdžio ir pareigų: ieškovas pripažįsta dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovės vadovas apibūdina ieškovą kaip ne itin rūpestingą, neatsakingą ir nesąžiningą darbuotoją, atsisakantį vykdyti privalomus vadovo nurodymus dėl privalomų duomenų ir dokumentų, susijusių su darbo funkcijomis, teikimo, dėl ataskaitų pildymo. Per visą darbo atsakovės įmonėje laikotarpį G. L. taip ir nebuvo atvykęs į buhalteriją pasirašyti griežtos atskaitomybės dokumentų, nepateikė jam pavestų pateikti dokumentų, kelionės ataskaitų, prašymų ir kt. Ieškovas net neatvyko pasirašyti darbo sutarties baigiantis darbo santykiams. Atsakovės vadovo teigimu, G. L. būdavo nuolat informuojamas ir raginamas atvykti į buhalteriją tiek telefonu, tiek žodžiu perduodant informaciją per kitus darbuotojus. Ieškovas nuolat žadėjo, įmonė būdavo informuojama, kad ieškovas atvyks, viską pasirašys, atsiskaitys už jam perduotus dokumentus ir darbdavio reikmėms duotus pinigus, tačiau įsipareigojimų taip ir neįvykdė. Tokį G. L. elgesį atsakovės vadovas vertino kaip neatsakingo darbuotojo. Ieškovo darbo pobūdis sąlygojo tam tikrus ypatumus: išvykdamas į komandiruotę užsienyje, ieškovas visuomet gaudavo grynųjų pinigų išlaidoms, kurios nesusiję su darbuotojo poreikiais, tačiau susiję su darbdavio poreikiais ir reikalingomis darbo funkcijų vykdymui, pvz., kelių ir kitokiems būtiniems mokesčiams, mokėjimams užsienio valstybėje. Nepriklausomai nuo tokių išmokų, mokėjimų, išlaidų paskirties, visos jos turėjo būti pagrįstos dokumentais, t.y. natūralu, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs jam nepriklausančius darbdavio pinigus darbo funkcijoms vykdyti, privalo juos naudoti pagal paskirtį, atsakingai, pateikti darbdaviui pinigų sunaudojimo ataskaitą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovui vykstant į komandiruotes, pagal kasos išlaidų orderius jam buvo išmokėta (įdedama grynųjų pinigų kelionės išlaidoms): 2022-06-26 – 200 Eur; 2022-07-02 – 200 Eur; 2022-07-20 – 250 Eur; 2022-08-09 – 100 Eur; 2022-08-26 – 200 Eur; 2022-09-13 – 200 Eur; 2022-09-29 – 300 Eur; 2022-10-17 – 150 Eur; 2022-10-26 – 100 Eur ir 20022-11-14 – 300 Eur, viso grynaisiais pinigais ieškovui buvo perduota 2000 Eur. Ieškovas už šias jam išmokėtas pinigų sumas neatsiskaitė, jokių ataskaitų, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Be to, į vieną iš darbo santykių pabaigoje buvusių komandiruočių ieškovas vyko beveik tuo pačiu metu, kaip ir jo sūnus – taip pat tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau nedirbantis UAB „B“. Kiek atsakovei yra žinoma, ieškovo sūnus yra „pats sau darbdavys“, t.y. dirba savo įmonėje. Nepaaiškinamas sutapimas, tačiau toje komandiruotėje ieškovas sunaudojo nepaaiškinamai daugiau kuro, nei tuo pačiu maršrutu tokia pat transporto priemone lygiagrečiai važiavęs atsakovės vadovas sunaudojo beveik dvigubai mažiau kuro. Nurodomus duomenis iš dalies galima būtų pagrįsti automobiliuose įrengtų matavimo prietaisų (tachometrų) parodymais, kuriais atsakovė ketino remtis, tačiau ieškovas pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Kaip ieškovui būdinga, net prašymo atleisti jį iš darbo savo noru ieškovas nepasirašė, tik paskambino, kad jau yra užimtumo tarnyboje, nori joje registruotis kaip ieškantis darbo, atleistas asmuo ir paprašė kaip galima greičiau įforminti jo atleidimą, prisiekinėjo, kad skubiai atvyks atleidimo įforminti ir atsiskaitys dėl visų gautų dokumentų ir pinigų, materialinių vertybių, tačiau įsipareigojimo taip ir neįvykdė. Atsakovė, remdamasi DK 150 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama tvarka, atliko išskaitą, grąžindama perduotas darbuotojui ir darbuotojo nepanaudotas pagal paskirtį darbdavio pinigų sumas ir turi pagrindo konstatuoti, kad ieškovui nėra skolinga nei darbo užmokesčio, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju ieškovo netinkamas pareigos atvykti ir atsiskaityti, pateikti ataskaitas apie dirbtą darbą, išnaudotus darbdavio pinigus, pateikti įrodymus apie išlaidų pagrįstumą neabejotinai trukdė tinkamai įforminti galutinį šalių atsiskaitymą ir ši priežastis bet kuriuo atveju vertintina sprendžiant, ar buvo uždelsta atsiskaityti (jeigu toks uždelsimas egzistuotų) dėl darbdavio, ar dėl darbuotojo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo (galimai) padarytos žalos atlyginimas nebuvo įskaitytas. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas vis dar gali būti keliamas ir spendžiamas, atsakovė pasilieka teisę jį kelti ir spręsti šioje ar kitoje byloje civiline tvarka ar kreipiantis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl nusikalstamos veikos požymių (b. l. 106-113).

 

4.       Ieškovas G. L. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022-05-30 jis su atsakove sudarė darbo sutartį, nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 pas atsakovę dirbo tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Pas atsakovę biure ar buhalterijoje nėra buvęs, po reiso visada su vilkiku parvažiuodavo namo, o atsakovės atstovas atvykdavo pas jį į namus. Nuo 2022-05-31 pradėjo dirbti pas atsakovę, mašinoje pasirašė darbo sutartį, jį nuvežė į Vilnių, ten pasiėmė vilkiką ir gavo tolesnes instrukcijas dėl krovinio vežimo. Jį į Vilnių nuvežė administratorė (duomenys neskelbtini), o vadovas buvo reise Rusijoje. Direktorių pažinojo iš anksčiau, jį pakeliui važiuojant į reisą Utenoje susitiko, persimetė keliais žodžiais. Gan ilgai truko reisas, reikėjo vykti į Rusiją, gal savaitę laukti prie sienos, nes didelės eilės. Kai grįžo į Joniškį, pas jį į namus prisistatė (duomenys neskelbtini), paėmė likusius pinigus ir ataskaitas. Važiuodavo tik į Rusiją, vieną kartą - į Kazachstaną. Ten negalioja Lietuvos draudimas, todėl pervažiavus sieną iš karto reikėdavo jį įsigyti už grynuosius pinigus. Taip pat negaliojo Lietuvoje išduotos banko kortelės, už viską (aikšteles, baudas ir t. t.) reikia atsiskaitinėti grynais. Prieš reisą V. duodavo grynuosius pinigus, vieną reisą jis likdavo atsakovei skolingas, kitą reisą - jie jam likdavo skolingi. Jis vedė sau buhalteriją, viską smulkiai susirašydavo, kur ir kam ir kiek išlaido, kiek liko. Kai grįždavo iš reiso, su mašina parvažiuodavo namo, o jie tą ar kitą dieną atveždavo pinigų ir pasiimdavo ataskaitą. 2022 m. spalio viduryje jis pasakė, jog daugiau nedirbs jiems, nes jam nepatinka važiuoti į Rusiją, ant sienų problemos, nežmoniškos eilės. Nuo tada kaip ir pradėjo neatsiskaitinėti. 2022-12-16 grįžo iš paskutinio reiso su sugedusia mašina, iškrovė krovinį, dar paprašė nuvaryti į autoservisą, pakrauti krovinį, pakrovė krovinį Plungėje, vadovo sūnus dar parvežė jį namo. 2022-12-30 dirbo paskutinę dieną, tačiau atleidimo iš darbo dieną atsakovė su juo neatsiskaitė ir liko skolinga už du mėnesius 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, t. y., už du paskutinius reisus: į Novomoskovską ir Kazachstaną. 10 ar 11 reisų važiavo, visi - į Rusiją ir vienas paskutinis į Kazachstaną. Kadangi banko kortelės Rusijoje yra užblokuotos, už grynuosius pinigus pirko draudimą, kurą, mokėjo už stovėjimą aikštelėse, mokėjo baudas ir t. t. Atsakovės atstovas grynųjų duodavo įvairiai: pirmą kartą davė 200 Eur, važiuojant į Kazachstaną paskutinį kartą davė 300 Eur, dar pritrūko, tai 140 Eur savo sunaudojo, kurių atsakovė taip ir negrąžino, liko skolinga. Gaudavo per mėnesį apie 2000 Eur į rankas darbo užmokesčio ir dienpinigių. Mokėdavo už reisus. Kazachstane kartu reise buvo su sūnumi, ir anksčiau yra taip važiavęs, vadovas žinojo ir su tuo sutiko. 10 parų laukė krovinio pakrovimo, po to atsirado mašinos gedimas, išmetė lentelę, kurioje buvo nurodyta, kad dėl gedimo po devynių valandų bus apribota automobilio galia, skambino vadovui, klausė, ką daryti. Buvo 30 laipsnių šalčio. Vadovas liepė automobilio negesinti. Todėl paskutinėje kelionėje ir išnaudojo daugiau kuro, nei visada, nes buvo didelis šaltis, pats vadovas liepė automobilio negesinti, be to, šildėsi mašiną, laukė krovinio 10 parų ir dar gedimas. Po to automobilis išmetė lentelę, kur užrašė, kad dėl gedimo po 20 valandų mašina pati mažins greitį, bus galima važiuoti tik 20 km/val. greičiu. Tai negerai, nes tokiu greičiu kol nuvažiuos iki sienos, jam baigsis viza ir t. t. Klausė kitų vairuotojų, ką daryti tokiu atveju. Tai jam buvo pasiūlyta ištraukti saugiklį, jis taip ir padarė, tada galėjo važiuoti ir laiku kirsti sieną, tačiau mašina nerodė nuvažiuotų kilometrų, t. y., kilometrų buvo nuvažiuota daug, bet jų nerodė, todėl atrodė, kad nuvažiuota mažai, o kuro išnaudota daugiau, negu visada. Tačiau vadovas jokios žalos iš jo neprašė ir jokių pretenzijų iki atsiliepimo pateikimo dėl per daug išnaudoto kuro nereiškė. O po paskutinio reiso nei vienas iš atstovų neatvažiavo pas jį ir jokių ataskaitų nepaėmė bei jų pateikti neprašė. Jis turi viską susirašęs, ir ne jis atsakovei skolingas, o atsakovė jam skolinga ir darbo užmokesčio, ir už nepanaudotas atostogas, nes neatostogavo, ir 140 Eur jo sumokėtų paskutinėje kelionėje. Jis kreipėsi į vadovą ne kartą dėl neišmokėtų sumų, vis žadėjo sumokėti, bet nesumokėjo iki šiol, dar prašė grįžti į darbą, bet jis nenori važiuoti į Rusiją, per daug problemų, todėl atsisakė. Prašo priteisti ir netesybas, nes su juo laiku nebuvo atsiskaityta.

 

5.       Ieškovo atstovas advokatas Gintaras Keliauskas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

6.       Atsakovės UAB ,,B“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 17-20, 48-50), gautas pranešimas apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą ir prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovės vadovo ligos (b. l. 155-156), tačiau teismas, įvertinęs priežastis, nelaikė jas svarbiomis, atsakovė juridinis asmuo ir privalėjo užtikrinti atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, posėdis vyko nuotoliniu būdu, duomenų, jog atsakovės vadovas guli ligoninėje ir negali dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, teismas neturi, todėl nutarė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, dėl prioritetinio darbuotojo interesų gynimo.

 

7.       Atsakovės UAB ,,B“ prieš pat posėdį gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes UAB „B“ vadovas Š. J. serga, pateikė medicininę pažymą, ir pranešimą, kad nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate. Pažymėtina, jog darbo teisiniuose santykiuose silpnesnioji šalis, kurios interesai yra pažeidžiami ir kurios interesų turi būti paisoma, yra darbuotojas, o ne darbdavys. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra darbdavys, juridinis asmuo kurį gali atstovauti tiek vadovas, tiek kitas asmuo (darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą), advokatas/advokato padėjėjas, taip pat tiek vadovas, tiek kitas asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, gali sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju. Primintina, jog nagrinėjama byla yra darbo byla, kurios išnagrinėjimo terminai yra trumpi, neleidžiamas joks bylos vilkinimas. tačiau atsakovė nuo pat bylos pradžios veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą: teismas ieškojo, kad įteiktų atsakovei procesinius dokumentus (b. l. 62, 73), atsakovė delsė pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir teismo prašomus dokumentus (b. l. 74, 75), delsė sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, kuri iš karto vėl paprašė terminą dokumentams pateikti pratęsti (b. l. 76-79), teismo įpareigojimas pateikti prašomus dokumentus buvo įvykdytas tik 2024-04-03, t. y., daugiau kaip po mėnesio laiko - gerokai per vėlai, ieškovo prašymu jam iš viso atsisakė pateikti, darbo ginčų komisijai jos reikalavimu atsakovė dokumentų taip pat neteikė (b. l. 30-33), todėl ieškovas negalėjo iš karto tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimų, juos turėjo tikslinti. Pažymėtina, jog kai baigėsi atsakovei terminas atsiliepimui pateikti, ji tik tada sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate, kuri vėl prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti, o po to - dar ir atsiliepimui pateikti, nurodant, jog atsakovės vadovas buvo išvykęs į reisą, negalėjo dėl kitų priežasčių ir pan., kas nėra pripažįstama jokia svarbia ir/ar pateisinama priežastimi. Tačiau parengiamojo teismo posėdžio dieną atsakovė vėl praneša, jog vadovas serga, nors jis serga jau ne pirma diena, be to, dar ir su advokate prieš pat parengiamąjį teismo posėdį nutraukė teisinių paslaugų sutartį, todėl prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog atsakovė - juridinis asmuo, kuris privalo užtikrinti tinkamo atstovo dalyvavimą teisme, apie parengiamąjį teismo posėdį atsakovės vadovui buvo žinoma seniai, apie tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu gali būti pereita į teismo posėdį ir byla gali būti išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant, jis taip pat laiku buvo informuotas, be to, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl vadovas pats galėjo prisijungti ir teismo posėdyje dalyvauti, jam į posėdį atvykti nereikėjo. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo bei prioritetinio darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo, atsakovės atstovo nurodytos nedalyvavimo priežastys (liga, nutraukimas teisinių paslaugų sutarties su advokate) nepripažintinos svarbiomis, jis pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškinio, jo dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, bylos išnagrinėjimo terminai labai trumpi, o atsakovės elgesys viso proceso metu laikytinas nesąžiningu ir vertintinas, kaip galimas bylos vilkinimas, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovės atstovui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovas G. L. dirbo pas atsakovę UAB „B“ pagal 2022-05-30 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 (b. l. 86-87, 89). Darbo sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš 1,65 koeficiento, proporcingą dirbtam laikui, mokamą du kartus per mėnesį 5-10 d. ir 20-25 d., vykstant į komandiruotes mokami komandiruotpinigiai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimą Nr. 523 sutarta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Sudaryta neterminuota darbo sutartis (darbo sutarties 2 punktas). Darbo sutartyje šalys nustatė darbo laiko normą: 40 val. ir 5 darbo dienų darbo savaitę (darbo sutarties 4 punktas). Ieškovo G. L. darbo sutartis nutraukta 2022-12-30 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 86-87, 88, 90).

 

9.       Ieškovas G. L. 2023-12-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 3240,00 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, dienpinigiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat prašė priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 37-38). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2024-01-23 sprendimu (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo G. L. prašymą atsakovei ieškovo UAB „B“ dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino atnaujinimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, konstatavus, kad ieškovas praleido prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminą ir jo neatnaujinus (b. l. 50-54).

 

Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

 

10.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,B“ 2412,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 692,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 66-69). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu jo atleidimo dieną, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Byloje tarp ieškovo G. L. ir atsakovės UAB ,,B“ kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.

 

11.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

 

12.       Byloje nustatyta, jog ieškovas - darbuotojas tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose UAB „B“ dirbo nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30, kai buvo atleistas jo paties prašymu. Ieškovo teigimu, bendrovė, atleisdama jį iš darbo, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl jis kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri atsisakė nagrinėti jo prašymą, praleidus prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai terminą ir jo neatnaujinus, tada – į teismą.

 

13.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2022-05-30 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas į darbą tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Sutartas darbo užmokestis - LR Vyriausybės nustatytas MMA, padauginta iš 1,65 koeficiento, proporcingas dirbtam laikui, mokamas du kartus per mėnesį 5-10 d. ir 20-25 d., vykstant į komandiruotes mokami komandiruotpinigiai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimą Nr. 523 sutarta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Sudaryta neterminuota darbo sutartis (darbo sutarties 2 punktas). Nustatyta darbo laiko norma: 40 val. ir 5 darbo dienų darbo savaitė (darbo sutarties 4 punktas). Ieškovas prašo išieškoti 2412,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ir 692,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tai pagrįsti ieškovas pateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo kopiją (b. l. 14-24).

 

14.       Ieškovas nurodė, jog darbo sutarties galiojimo laikotarpiui MMA sudarė 730 Eur, taigi darbdavys turėjo mokėti ne mažiau kaip 1206 Eur „bruto“ darbo užmokestį per mėnesį, taip pat išmokėti komandiruotpinigius pagal LR Vyriausybės patvirtintas normas. Tačiau atsakovė pažeidė susitarimo sąlygas ir nesumokėjo ieškovui už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius 2412 Eur darbo užmokesčio (1206 Eur x 2). Darbo santykiai pasibaigė 2022-12-30, tą dieną darbdavys privalėjo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Darbdavys ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo sutartyje numatytas darbuotojo darbo režimas – 40 val. per savaitę, kurios trukmė 5 darbo dienos (darbo sutarties 4 punktas), taigi darbuotojui už išdirbtus pilnus metus priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2022-05-31 (darbo sutarties 7 punktas), darbo santykiai pasibaigė 2022-12-30, per visą šį laiką darbuotojas neturėjo kasmetinių atostogų, taigi darbuotojas per 7 darbo mėnesius įgijo teisę į 12 dienų trukmės kasmetines atostogas ir už šias dienas turi būti kompensuota. Kadangi ieškovas neturėjo tikslių duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, nes darbdavys jų nepateikė nei jam, nei darbo ginčų komisijai, nei į bylą, todėl vidutinį darbo užmokestį ieškovas paskaičiavo pagal VSDFV pateiktą pažymą, imdamas pagrindu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą „Dėl MetiHYPERLINK "https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4e45dff05e8b11eca9ac839120d251c4"nių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus 2022 metais tvarką“, kurioje numatyta, jog esant penkių darbo dienų savaitei yra vidutiniškai 20,9 darbo dienos per mėnesį (251 darbo diena per 12 mėnesių), taigi, ieškovo skaičiavimu, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarytų 57,70 Eur, o kompensuotina atostoginių suma - 692,40 Eur (57,70 x 12 = 692,40 Eur, neatskaičius mokesčių).

 

15.       DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Be to, DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami.

 

16.       Nagrinėjamu atveju darbdavys buvo įpareigotas pateikti įrodymus (buhalterinius dokumentus), pagrindžiančius visišką atsiskaitymą su darbuotoju dar nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, tačiau jis jokių dokumentų nepateikė (b. l. 34-36, 51). Atsakovė ir teisme prašė terminą dokumentų pateikimui teismo pratęsti, teismo įpareigojimą įvykdė tik iš dalies 2024-04-03, t. y., pateikė tik dalį reikalaujamų dokumentų (b. l. 84-85). Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, mano, kad ieškovas dar yra jai skolingas, nes yra permokėjusi. Atsakovė, grįsdama visišką atsiskaitymą su ieškovu, pateikė: savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Swedbank, AB, išrašo kopiją, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, apie kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, atlyginimo žiniaraščius už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius, pažymą dėl algos skolos, ieškovo prašymą dėl atlyginimo mokėjimo jam kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, kasos išlaidų orderių kopijas, dienpinigių ir komandiruočių išlaidų užsienyje paskaičiavimą, algos išmokėjimo analizę (b. l. 97-105, 114-128).

 

17.       Tiek iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo kopijos (b. l. 14-24), tiek iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Swedbank, AB, išrašo kopijos (b. l. 97) matyti, kad atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2022-06-26 iki 2022-11-12 pervedė 8700,00 Eur darbo užmokesčio, avanso ir dienpinigių: 2022-06-26 - 1200,00 Eur, 2022-07-11 - 800,00 eur, 2022-08-05 - 1200,00 Eur, 2022-08-23 - 1000,00 Eur, 2022-09-08 - 1000,00 Eur, 2022-09-24 - 1000,00 Eur, 2022-10-17 - 1000,00 eur, 2022-10-28 - 1000,00 Eur, 2022-11-12 - 500 Eur. Taigi, minėtą sumą ieškovas gavo iš atsakovės. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam buvo mokama už reisus, per mėnesį į rankas gaudavo apie 2000,00 Eur, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš VSDFV pažymos matyti, jog ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1206,00 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 55, 64). Ieškovas pats patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje taip pat sutiko, jog pagal darbo sutartį darbdavys jam per mėnesį turėjo mokėti ne mažiau kaip 1206 Eur „bruto“, nes darbo sutartyje, kurią jis pats pasirašė, nustatyta, kad darbo užmokestis - MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento, proporcingas dirbtam laikui, darbo sutartyje numatytas darbuotojo darbo režimas – 40 val. per savaitę, kurios trukmė 5 darbo dienos. Taigi, ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1206,00 Eur su mokesčiais ir 805,26 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 99-100). Iš darbdavio pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30, 2022 m. gegužės mėnesį dirbta 1 diena, priskaičiuota 54,82 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti 44,13 Eur darbo užmokesčio, kitus mėnesius (birželio-gruodžio mėnesius) ieškovas dirbo 20-22 dienas, priskaičiuota kas mėnesį po 1206,00 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuota išmokėti kas mėnesį po 805,26 Eur, viso priskaičiuota darbo užmokesčio 8496,82 Eur, apskaičiuota išmokėti 5680,95 Eur (b. l. 99-100). Taip pat paskaičiuoti dienpinigiai 2022 m. birželio mėnesį - 128,00 Eur, 2022 m. liepos mėnesį - 660,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio mėnesį - 653,00 Eur, 2022 m. rugsėjo mėnesį - 593,00 Eur, už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius dienpinigiai nepaskaičiuoti, viso - 2033,00 Eur dienpinigių, nuo kurių mokesčiai nemokami (b. l. 99-100). Taip pat ieškovas teigia, jog jam priklauso 692,40 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (57,70 x 12 = 692,40 Eur, neatskaičius mokesčių), kuri taip pat nėra sumokėta, pripažįsta, jog gali būti netiksliai paskaičiuota. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie algos vidurkį ir dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b. l. 98) matyti, kad ieškovo vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 57,43 Eur, todėl sutiktina su ieškovu, jog jis, neturėdamas visų duomenų, netiksliai paskaičiavo savo vidutinį valandinį darbo užmokestį, todėl remiamasi atsakovės paskaičiavimais (b. l. 98). Atsakovė taip pat sutinka su ieškovu ir nurodo, jog jam priklauso 12 dienų atostogų, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 689,16 Eur (57,43 x 12 = 689,16 Eur, neatskaičius mokesčių). Tai patvirtina ir VSDFV pažyma bei darbdavio pateikta pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (b. l. 55, 64, 98, 99-100). Taigi, atsakovė ieškovui už jo darbo laikotarpį nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 iš viso turėjo sumokėti 11218,48 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8089,65 Eur, atskaičius mokesčius (b. l. 99-100). Vadinasi, ieškovui, kaip atskaitingam asmeniui, atsakovė turėjo sumokėti 8089,65 Eur, atskaičius mokesčius (b. l. 99-100), o buvo viso išmokėta 8700,00 Eur (b. l. 14-24, 97), todėl susidarė 610,35 Eur permoka.

 

18.       Tačiau iš minėtos darbdavio pateiktos pažymos nesimato, jog ieškovui buvo paskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius (b. l. 99-100), nors pagal atsakovės teismui pateiktą dienpinigių ir komandiruočių išlaidų užsienyje paskaičiavimą matyti, jog jie ieškovui priklausė: už 2022 m. spalio mėnesį paskaičiuota išmokėti 562,50 Eur dienpinigių, už 2022 m. lapkričio mėnesį paskaičiuota išmokėti 540,00 Eur dienpinigių, už 2022 m. gruodžio mėnesį paskaičiuota išmokėti 480,25 Eur dienpinigių, viso - 1582,75 Eur (b. l. 124-126).

 

19.       DK 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kadangi atsakovė ieškovui už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius dienpinigių neišmokėjo, todėl jam priklausančių 1582,75 Eur dienpinigių turi būti sudengta su atsakovės 610,35 Eur permoka, ir gautas skirtumas priteistas iš atsakovės ieškovui - 972,40 Eur. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas jai padarė žalos, tačiau byloje reikalavimo dėl jos priteisimo nereiškia, pasilieka pareikšti ieškinį ateityje atskiroje byloje, todėl galimos žalos atsiradimo ar padarymo bei atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovui, vykstant į komandiruotes, pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta (įdedama grynųjų pinigų kelionės išlaidoms): 2022-06-26 – 200 Eur; 2022-07-02 – 200 Eur; 2022-07-20 – 250 Eur; 2022-08-09 – 100 Eur; 2022-08-26 – 200 Eur; 2022-09-13 – 200 Eur; 2022-09-29 – 300 Eur; 2022-10-17 – 150 Eur; 2022-10-26 – 100 Eur ir 20022-11-14 – 300 Eur, viso grynaisiais pinigais ieškovui buvo perduota 2000 Eur (b. l. 114-123). Ieškovas už šias jam išmokėtas pinigų sumas neatsiskaitė, jokių ataskaitų, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl buvo padarytos išskaitos iš darbo užmokesčio (b. l. 127-128). Ieškovas su tuo nesutinka, nurodė, jog jokių kasos išlaidų orderių nepasirašė, gaudavo pinigus smulkioms išlaidoms, nes vyko į Rusiją ir Kazachstaną, kur Lietuvoje išduotos banko kortelės negalioja, reikėjo pirkti kurią, transporto priemonės draudimą, mokėti už stovėjimą aikštelėse, baudas ir t. t., jis iš atsakovės atstovo gaudavo grynaisiais pinigais smulkias sumas, pirmą kartą jam davė 200 Eur, paskutinį kartą - 300 Eur, kartais jis likdavo skolingas atsakovei, kartais atsakovė jam likdavo skolinga, o po paskutinio reiso, kai sugedo transporto priemonė, atsakovė jam dar liko skolinga 140 Eur, jis vedė ataskaitas, rinko kvitus, viską rašydavosi (b. l. 133-150), grįžus iš reiso atvykdavo atsakovės atstovas ir viską paimdavo, po paskutinio reiso niekas neatvyko ir nieko nepaėmė, be to, nėra įmonėje nėra priimta jokios vidinės tvarkos, pagal kurią jis turi sudaryti ataskaitas ir pateikti darbdaviui, pas darbdavį nėra buvęs nei biure, nei buhalterijoje, darbo sutartį pasirašė mašinoje ir iš karto išvyko į reisą. Sutiktina su ieškovu, jog atsakovė neįrodė, jog turėjo teisę daryti išskaitas iš ieškovo, nes nėra tam jokio pagrindo, jo nenurodė ir atsakovė, ji taip pat net nepateikė jokio dokumento (vadovo įsakymo), kurio pagrindu buvo daromos išskaitos, duomenų, kad su minėtu įsakymu yra supažindintas ieškovas, kad jis buvo tinkamai informuotas apie išskaitas, apie jas sužinojo laiku, o ne nagrinėjamoje byloje ir t. t., ji to nepateikė į bylą, net nenurodė ir neįrodė. Ant jos pateiktų kasos išlaidų kopijų jokių ieškovo parašų nėra, todėl net neįrodytas pinigų perdavimo faktas. Ieškovas, skirtingai nei atsakovė, pagrindė savo argumentus, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 133-154), teismui abejoti ieškovu nėra pagrindo ir logiško paaiškinimo, todėl darbdavio argumentai dėl žalos, skolos ir išskaitų atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Atsakovė taip pat teigė, jog su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, tai įrodo ir paties ieškovo elgesys, nes jis gerokai po metų, o ne iš karto kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tačiau ieškovas nurodė, jog su juo buvo vis žadama atsiskaityti, todėl jis vis delsė, be to, įstatymas leidžia dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo kreiptis per tris metus (DK 15 straipsnio 2 dalis), todėl šis atsakovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Minėti atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia visiško atsiskaitymo su ieškovu pagal ieškovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog su ieškovu iš dalies atsiskaityta, sumokėtas darbo užmokestis, dalis dienpinigių ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė ieškovui už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius neišmokėjo 1582,75 Eur dienpinigių, nors juos privalėjo išmokėti, juos sudengus su atsakovės 610,35 Eur permoka, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistini 972,40 Eur dienpinigiai (nuo dienpinigių gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Sodrai neatskaitomi ir nemokami) (CPK 417 straipsnis), kitoje dalyje (dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo) ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, nes kitoje dalyje su darbuotoju yra atsiskaityta.

 

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

 

20.       Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką už 6 mėnesių laikotarpį ir tai sudarytų 7236 Eur (1206 x 6 = 7236 Eur).

 

21.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2022-05-31 iki 2022-12-30 siejo darbo teisiniai santykiai. Darbo sutartis nutraukta 2022-12-30. Visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1 dalis). Ši darbo kodekse įtvirtinta norma yra imperatyvi, dėl ko darbdavys visais atvejais privalo jos laikytis ir, jeigu nėra atskiro susitarimo dėl darbo užmokesčio atidėjimo, darbo užmokestis darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, šiuo konkrečiu atveju 2022-12-30. Taigi, įstatymas nedaro jokių išimčių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad darbo sutarties nutraukimo dieną šalys buvo sutarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl laikytina, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį galutinai atsiskaityta su ieškovu turėjo būti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. iki 2022-12-30, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas neatvyko, nepateikė ataskaitų ir pan., tačiau pažymėtina, jog darbo užmokrestis ir visos su tuo susijusios išmokos mokamos darbuotojui ne grynaisiais pinigais, o pavedimu į jo nurodytą banko sąskaitą. Ieškovas, dar jį priimant į darbą, savo prašyme nurodė savo banko sąskaitos numerį, į kurią ir buvo pevedamas darbo užmokestis ir visos su tuo susijusios išmokos (b. l. 105), darbdavys tai žinojo, jam niekas netrukdė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pervedant pinigines lėšas į nurodytą sąskaitą banke, tačiau su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną atsakovė neatsiskaitė.

 

22.       Pripažinus ieškovo teisę gauti, o atsakovės pareigą – išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas - 972,40 Eur dienpinigius, spręstina dėl netesybų už uždelsimą atsiskaityti priteisimo.

 

23.       DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

 

24.       Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023).

 

25.       Teismų praktikoje nustatyta, kad šios normos taikyme būtina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą ir faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-27/2012; 2016-02-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016; kt.).

 

26.       Byloje nustatyta, kad šalių darbo santykiai jau pasibaigę, atsakovė darbo sutarties nutraukimo dieną su ieškovu galutinai neatsiskaitė - nesumokėjo 972,40 Eur dienpinigių ir nėra nustatyta ieškovo kaltė dėl to, kad atsakovė su juo laiku neatsiskaitė. Ir tam, kaip nurodyta aukščiau, neturi jokios įtakos atsakovės argumentai dėl galimai ieškovo padarytos žalos ar dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, nes tai atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė. Todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalį nustatytas netesybas. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovės su ieškovu uždelsta atsiskaityti suma (972,40 Eur) yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (1206,00 Eur) (b. l. 98), todėl netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma (972,40 Eur), padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus (daugiau kaip metus laiko, apie 17 mėnesių), tačiau ne daugiau kaip iš šešių, todėl atsakovės uždelsimas atsiskaityti su ieškovu sudaro – 972,40 Eur x 6 mėn. = 5834,40 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir kad dėl neatsiskaitymo nėra ieškovo kaltės, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, jam iš atsakovės priteistina 5834,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

28.       Ieškovo ieškinį patenkinus 66 procentų, ieškovui iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 233,00 Eur, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismo patirtos išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas (CPK 96 straipsnis), o iš atsakovės valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas 154,00 Eur (233,00 Eur x 66 proc. = 154,00 Eur) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

29.       Ieškovo prašymas dėl 1107,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 26, 157-162), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškovo patirtos 66 proc. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 730,62 Eur (1107,00 Eur x 66 proc. = 730,62 Eur). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinos 730,62 Eur bylinėjimosi išlaidos (už ieškinio, patikslinto ieškinio paruošimą, susipažinimą su byla, dokumentų išreikalavimą ir atstovavimą teisme), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). 

 

30.       Atsakovė atsiliepimu prašė jai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti), tačiau prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu dėl šių išlaidų priteisimo atsakovė teismui raštu nepateikė, nors teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate nutraukė dar prieš teismo posėdį – prieš teikiant teismui dėl to pranešimą (b. l. 155), todėl šios išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

31.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 7,93 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 972,40 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 40 centų, mokesčiai neatskaitomi) dienpinigius už 2022 m. spalio-gruodžio mėnesius, 5834,40 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 40 centų, neatskaičius mokesčių) netesybas ir 730,62 Eur (septynių šimtų trisdešimt eurų 62 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš iš atsakovės UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 154,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja Asta Čebatoriūtė