Byla Nr. 1S-329-498/2017

                                            Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03068-2012-9

                          Procesinio sprendimo kategorijos:

  2.5.14; 2.5.19

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m kovo 2 d., dieną).
2. Komisija 2017 m. kovo 2 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. B., konstatavęs, kad byloje esančių duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką visuma neleidžia daryti išvados, kad M. B. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, paleidus nuteistąjį, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
4. Nuteistasis M. B. skunde prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą.
1. Skunde cituojami apylinkės teismo motyvai ir nurodoma, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Nesutinkant su teismo išvada, jog šiuo metu paleidus skundo autorių lygtinai, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, pažymima, kad ir vėliau praeities aplinkybės nepasikeis, nes šios aplinkybės bekinta. Todėl, apelianto nuomone, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad toliau galima jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, teigiama, kad skundo autorius nebus atleistas nuo bausmės.
2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BVK nenumato sąlygos, jog nuteistojo elgesys būtų nepriekaištingas ir pabrėžiama, kad skundo autorius charakterizuojamas teigiamai. Nors jis, atlikdamas bausmę, galėjo geriau įvykdyti pareigą elgtis tinkamai, tačiau šiuo metu elgiasi gerai, yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir turi tendenciją toliau mažėti. Be to, socialinė aplinka nėra kriminalizuota, todėl, skundo autoriaus teigimu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti, kadangi nors toliau jis bus taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau bus prižiūrimas.
3. Skunde teigiama, kad apeliantas ateityje nenusikals, nepažeis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, o įsidarbinęs savo darbą atliks sąžiningai ir stropiai.
5. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 65 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
8. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo Suvalkijos anoniminių alkoholikų, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“, Stresų valdymo ir resocializacijos, „Relaksacijos“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Kitoks“ programose, mokėsi ir įgijo šaltkalvio-įrankininko bei elektros įrenginių remontininko profesines kvalifikacijas, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir mokymasis nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 67 balai pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (65 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (4 kartus). Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad M. B. atlieka bausmę jau pagal penktu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, vieną kartą jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau paleidimo sąlygas pažeidė. M. B. nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė kartu su bendrininku. Nors pats nuteistasis skunde teigia, kad socialinė aplinka, kurioje jis gyventų išėjęs iš pataisos namų, nėra kriminalizuota, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukurdavo situacijas nusikalsti. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. B., priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, nors sugeba atpažinti problemines sritis, tačiau ne visas. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 2 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; neigiama pasirenkamų draugų įtaka; finansinio stabilumo trūkumas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
9. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
10. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo M. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį. 

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Danutė Giačaitė

                                               Evaldas Gražys

    Olegas Šibkovas