Civilinė byla Nr. e2-3123-291/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00987-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos : 

2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

atsakovei R. J., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

tretiesiems asmenims J. S. ir D. J. S., jų atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. J. ir E. I., tretiesiems asmenims J. S. ir D. J. S. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-20 įsakymo Nr. A-240 „Dėl M. J. laikinosios globos nustatymo“ ir 2018-06-29 įsakymo Nr. A-1170, kuriuo M. J. paskirti laikinieji globėjai ir turto administratoriai panaikinimo; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-12 nutartimi A. J. nustatytos nuolatinės globos panaikinimo; dėl vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J. sugrąžinimo nuolatiniam gyvenimui ir jų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina.

Teismas,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. I. vaiko A. J. atžvilgiu; atskirti nepilnamečius vaikus A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jų motinos R. J.; nustatyti M. J. gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais D. J. S., ir J. S., kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo; priteisti iš R. J. išlaikymą vaikui M. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad R. J. yra vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina. A. J. tėvas yra atsakovas E. I. (buvęs J.), o M. J. tėvas vaiko gimimo akto įraše neįrašytas.

3.       Tėvai vaikų neaugina. Viešoji įstaiga Šiaulių respublikinė ligoninė (duomenys neskelbtini) pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui informaciją, jog R. J. (duomenys neskelbtini) Moters ir vaiko klinikoje pagimdė berniuką. Medikai paprašė išsiaiškinti situaciją šeimoje ir informuoti, ar R. J. gali vežtis į namus naujagimį, ar turi sąlygas vaikui auginti ir prižiūrėti. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2018-02-19 raštu Nr. S-205 pateikė informaciją apie R. J. šeimą, jog R. J. negalės savarankiškai pasirūpinti savo naujagimiu sūnumi.

4.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-20 įsakymu Nr. A-240 nuo 2018-02-21 M. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje. Atsakovė R. J. 2018-03-26 bandė susigrąžinti sūnų, tačiau socialiniai darbuotojai pateikė nuomonę, jog R. J. dar nėra pasirengusi savarankiškai pasirūpinti savo sūnumi M. J.. 2018-06-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1170 buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-20 įsakymas Nr. A-240 „Dėl M. J. laikinosios globos nustatymo“ ir nuo 2018-06-29 M. J. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti J. S. ir D. J. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais. J. S. ir D. J. S. M. J. nuo 2018-02-21 augino kaip VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ budintieji globotojai.

5.       2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3325-797/2018 laikinai 6 (šešiems) mėnesiams apribota motinos valdžia R. J. ir E. J. dukters A. J. atžvilgiu, nustatyta A. J. gyvenamoji vieta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, bei priteistas iš R. J. išlaikymas A. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-06 iki vaiko pilnametystės.

6.       Teismas 2018-07-11 sprendime pasisakė, jog atsižvelgiant į įrodymų visumą, atsakovų R. J. ir E. J. tėvų valdžia dukters atžvilgiu apribotina laikinai siekiant apsaugoti vaiko interesus ir sudaryti galimybę atsakovams įrodyti, jog jų įgūdžiai, priežiūra, dėmesys ir rūpestis dukra gali pasikeisti, teismas vertino, jog laikinai, 6 mėnesių laikotarpiui, apribojus tėvų valdžią dukters atžvilgiu, bus sudarytas pakankamas terminas tėvams įrodyti, kad jie gali tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti jai gyvenimo sąlygas, bei susigrąžinti dukrą. Tačiau atsakovas ir toliau nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukra A. J., t. y. ja nesirūpina: neteikia išlaikymo, su dukra nebendrauja, ja nesidomi, todėl tėvų valdžia E. I. vaiko A. J. atžvilgiu prašo apribotina neterminuotai.

7.       2018-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr., 2YT-10317-797/2018 A. J. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti D. J. S. ir J. S., nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėjus D. J. S. ir J. S.

8.       Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2018-09-04 raštu pateikė informaciją, kurioje nurodo, jog R. J. stokoja motinystės bei socialinių įgūdžių, nesugeba savarankiškai spręsti iškylančių problemų, nesugeba užtikrinti sąlygų, kurios būtų tinkamos mažamečiui vaikui augti ir vystytis. Socialiniai darbuotojai nurodė, jog R. J. norėtų auginti savo sūnų M. J., tačiau nesugeba motyvuotai paaiškinti, kaip ji rūpintųsi vaiko priežiūra, ugdymu, moteris sunkiai suvokia apie vaiko raidą, jo fiziologinius bei psichologinius-emocinius poreikius. 01-09 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre vyko R. J. atvejo nagrinėjimo posėdis, kuriame buvo nuspręsta siūlyti Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl R. J. neterminuoto motinos valdžios apribojimo M. J. atžvilgiu. Minėto posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro psichologė B. V. pateikė informaciją, jog R. J. lankė individualias konsultacijas, kurių metu pastebėta, jog moteris myli savo vaikus, norėtų juos auginti pati, tačiau dėl turimos negalios, jai tai būtų per sudėtinga, socialiniai darbuotojai daug įdėjo pastangų, tačiau moters sugebėjimas įgyti įgūdžių yra ribotas, jai sunku atlikti užduotis, lengvai orientuojasi paprastose situacijose, tačiau sudėtingesnių situacijų savarankiškai įveikti nesugeba, nesugeba planuoti, vertinti rezultatus. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė V. A. pateikė nuomonę, jog R. J. galėtų auginti vaiką, jei 24 val. per parą šalia jos būtų socialinis darbuotojas, kuris padėtų, patartų, moteris ne dėl savo kaltės ar piktybiškuino negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima A. S. nuomone, R. J. geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, laikosi susitarimų, stengiasi vykdyti įpareigojimus, laikytis susitarimų, tačiau moteriai sunku savarankiškai kažką padaryti, planuoti, todėl reikalinga pagalba. Pasak socialinės darbuotojos, jei nieko nesakai, neprimeni, R. pačiai per sunku „ką nors nuveikti“, pasitaiko atvejų, kai moteris nesako tiesos, išsisukinėja, neturi tvirtos nuomonės, nesugeba atsiriboti nuo netinkamų draugų, pasiduoda jų įtakai. Minėto posėdžio metu vaikų globėja J. S. pateikė nuomonę, jog M. beveik nuo gimimo auga pas globėją, ji nuolat skatino R. J. bendrauti su vaiku, siūlydavo atvežti bei atveždavo vaiką į susitikimus, R. J. ilgą laiką nerodė iniciatyvos susitikti, bendrauti su sūnumi, tačiau paskutiniu metu bendravimas suaktyvėjo. Pasak globėjos, kadangi vaikas buvo paimtas beveik nuo gimimo, jis neturi jokio emocinio ryšio su motina. Pasak globėjos, R. J. nežino vaiko amžiaus, nesuvokia jo raidos, turi noro auginti vaiką, tačiau supratimo apie jo poreikius, raidą, ugdymą neturi.

9.       R. J. nuo 2014-03-02 iki 2056-02-22 nustatytas neįgalumas (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės,  jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji dėl savo (duomenys neskelbtini) būklės ne­geba įgyti reikiamų socialinių, bei motinystės įgūdžių, kad galėtu pati savarankiškai auginti savo vaikus. Ieškovas nurodo, kad tikslinga 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu taikytą laikiną 6 mėnesių motinos valdžios apribojimą A. atžvilgiu pakeisti į vaiko atskyrimą nuo motinos. R. J., dėl savo (duomenys neskelbtini) būklės, negali gyventi su savo vaikais M. ir A. ir visapusiškai jais pasirūpinti, užtikrinti vaikams saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, auklėjimą. R. J. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės negali pasirūpinti savo vaikais, negali įgyventi savo teisių ir pareigų vaikams, todėl ieškovas prašo nepilnamečius M. J. ir A. J. atskirti nuo motinos.

10.       Atsakovei R. J. nuo 2014-03-02 iki 2056-02-22 nustatytas neįgalumas (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės,  jai apribota galimybė dirbti ir gauti pajamas, todėl iš jos vaiko M. J. išlaikymui ieškovas prašo priteisti 30 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

11.       Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė E. B. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad nepilnamečių tėvas bylos nagrinėjimo metu su dukra bendrauti iniciatyvos nerodė.

12.       Atsakovė R. J. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nori, kad vaikai augtų kartu su ja. Prieš tai dar turėjo tris vaikus, kurie šiuo metu yra įvaikinti. Buvo netinkama vaikų priežiūra, todėl vaikai buvo paimti. Dukrą A. augino iki 2,5 metų amžiaus, viskas buvo gerai, kol gyveno M. T. namuose, paskui gavo socialinį būstą, iš ten dukra buvo paimta. Sūnaus neaugino, paliko gimdymo namuose. Nurodė, kad turi gyvenamąją vietą, dirba ir moka susidariusias skolas, jai padeda M. T. šeimų namų darbuotojos, bendrauja su vaikais, myli vaikus ir nori gyventi su jais.  Jai su vaikais būtų sunku susitvarkyti, bet stengtųsi, susiderintų darbe, kad galėtų prižiūrėti vaikus. Globėjams jokių pretenzijų neturi dėl vaikų priežiūros. Nežino kaip prižiūrėti mažus vaikus, bet susižinotų. Dukra valgydavo viską, o M.i ką reiktų duoti valgyti nelabai žino. Viena su abiem vaikais nebuvo, tuo metu, kai vaikai buvo atvežti pas ją, buvo kartu psichologas, kuris stebėjo, kas vyksta. Atsakovas I. nėra dukters tėvas, bet buvo santuokoje, todėl yra įrašytas, kaip dukters tėvas.

13.       Trečiasis asmuo D. J. S. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. A. yra nustatyta nuolatinė globa, o M. gyvena pas juos nuo 2018-02-20. Kartu su vaikais gyvena sodyboje. M. J. jų šeimoje atsirado praktiškai nuo gimimo, jam tuo metu buvo 6 dienos.

14.       J. S. nurodė, kad M. ir M. augina kaip savo vaikus. Juos su M. sieja gilus emocinis – dvasinis  ryšys, jis nepažįsta kitos šeimos, juos laiko savo tėvais.  M. su biologine motina bijo būti. M. žino ir biologinę savo motiną. M., būdama 3 metų yra labai daug mačiusi, pažeistas nestabilumo, neaiškumo, jai reikia kuo daugiau ramybės. Abiems vaikams yra tam tikrų sveikatos problemų ir reikia papildomai dirbti su vaikais. Atsakovė susitinka su savo vaikais, bendradarbiauja su globėjais. Siūlė atvažiuoti į atsakovės gyvenamąją vietą, bet R. to nenorėjo. Atsakovė R. J. negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, nes nesugeba suprasti kaip jai vienai reiktų prižiūrėti vaikus, nežino kuo maitinti, būnant jos namuose vaikai buvo sodinami prie televizoriaus, su jais nebuvo užsiimama, vaikai yra hiperaktyvūs, todėl jiems reikia daugiau dėmesio. Vienu metu prižiūrėti abu vaikus atsakovei neišeina. Pati pripažino, kad vienai nėra tekę auginti nei vieno savo vaiko ir trūksta tam žinių. R. J. stengiasi palaikyti kontaktus su vaikais, bet su sūnumi nepavyksta visiškai, vaikas verkia, su dukra bendrauja, bet artimesnio kontakto nėra. R. J. sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais, ji skatinama tai daryti, kviečiama susitikti su vaikais.

15.        Atsakovės R. J. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė prašė ieškinį atmesti o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė R. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir moka susidariusias skolas.  Atsakovei įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas padeda M. T. šeimų namų darbuotojos, socialinės darbuotojos. Pati atsakovė susitvarko namų buitį, bendrauju su vaikais, nori gyventi su vaikais ir jais rūpintis. Paskutiniai atsakovę charakterizuojantys duomenys yra palankūs jai ir rodo jos norą pačiai auginti vaikus bei vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina. Tai, kad jos trijų vaikų atžvilgiu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia ir jie įvaikinti, o atsakovei nustatytas lengvas protinis atsilikimas, įgūdžių auginti vaikus stoka, negali būti lemtingos aplinkybės, suteikiančios teisę atskirti vaikus nuo atsakovės. 

16.       Trečiųjų asmenų atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti o priešieškinį atmesti. Parodė, kad atsakovė yra draugiškai ir geranoriškai nusiteikusi jos vaikus prižiūrinčių asmenų atžvilgiu, tuo tarpu atsakovas visiškai nesirūpina mergaite, neteikia jai išlaikymo, nebendrauja, nesidomi vaiko sveikata, ugdymu. Tarp mergaitės ir tėvo nėra susiformavęs emocinis – dvasinis ryšys. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip aplaidumas, nerūpestingumas, ir kaltas dėl to pats atsakovas, nes jam sudarytos visos sąlygos lankyti mergaitę, domėtis jos ugdymu, ir dalyvauti jos gyvenime. Šiuo atveju atsakovas E. I. visiškai nevykdo savo pareigų dukrai, ja nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Abu vaikai yra mažamečiai, jų amžiuje dabar ypač svarbus artimas ryšys, kad vaikai jaustųsi saugūs. M. ir A. dabar toks amžius, kuris reikalauja ypač didelio atidumo. Vaikų mama negeba pati savimi savarankiškai pasirūpinti, o prižiūrėti vaikus jai būtų per sunku, nors noras ir yra, tačiau galimybės labai ribotos, o reikia atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, vaikai turi turėti tinkamą ir sveiką aplinką. Mano, jog vaikams būtų saugiausia ir geriausia gyventi kartu su globėjais, jų namuose, jiems jau pažįstamoje aplinkoje. Tokiu būdu, vaikams būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka, pilnavertis ugdymas, svarbiausia šeimos ryšys ir meilė, be to, būtų užtikrintas ryšys su biologine mama.

17.       Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Socialinių paslaugų centre psichologe. Pažįsta atsakovę R. J., matėsi tik vieną kartą, kai buvo atėjusi į konsultaciją. Atsakovė turėjo lankytis  pastoviai, bet daugiau nepasirodė. Jai atrodo, kad atsakovė nori vaikus matyti, su jais bendrauti.

18.       Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Socialinių paslaugų centre atvejo vadybininke. Atsakovę pažįsta nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, tuo metu jos šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir jų tarnyba pradėjo teikti jiems socialines paslaugas. Ji su šeima pradėjo dirbti nuo 2012 metų kovo mėnesio. Tuo metu A. Ž., atsakovės sūnus, buvo paimtas iš šeimos, vaikui buvo apie 4 mėn. Mano, kad atitinkamos tarnybos gali stengtis maksimaliai, tačiau pats žmogus, esant protiniam atsilikimui, nesugeba to priimti arba priima priešiškai. Atsakovei kiti asmenys labai greitai padaro neigiamą įtaką, ne kartą buvo pastebėta meluojant. Atsakovei buvo teikiamos įvairiapusės socialinės paslaugos, logiško mąstymo atsakovė neturi, nesugeba planuoti savo laiko, buvo palaikomas ryšys su atsakovės gydytojais, mokoma gerti vaistus, planuoti pirkinius, biudžetą. Atsakovė ilgą laiką slėpė savo nėštumus. Mano, kad atsakovė net su socialinių darbuotojų pagalba nesugebėtų auginti savo vaikų, jai tai būtų per sunku dėl turimos negalios. Nebegalima padėti atsakovei daugiau, negu jau buvo jai padėta. Atsakovas E. I. žinojo, kad M. nėra jo biologinis vaikas. Jo elgesys yra nenusakomas, neprognozuojamas. Dukrai neteikė jokio išlaikymo, nerodė dėmesio. Nuo 2018 m. E. I. nematė.

19.       Liudytoja A. V. nurodė, kad dirba Socialinių paslaugų centre psichologe. Jai žinoma atsakovė ir tretieji asmenys. R. J. myli savo vaikus, stengiasi pagal savo gebėjimus, o gebėjimai yra silpnoki. Galimybės atsakovei auginti vaikus šiuo metu yra labai ribotos, tai yra ir socialiniai įgūdžių stoka, intelektiniai gebėjimai žemo lygio, patirties neturėjimas. Kai kuriais atvejais mano, kad būnant atsakovės namuose, vaikams buvo nesaugu. Atsakovei yra labai sudėtinga susitvarkyti su abiem vaikais. Jei žiūri vieną vaiką, tai visiškai nemato kito vaiko. Jai stebint atsakovės elgesį namuose vieną dieną buvo iškilusi grėsmė vaikams, galėjo apsiplikyti karštu vandeniu, berniukas, galėjo išbėgti į balkoną, viena mama su vaikais nesusitvarko.  R. J. pats suvokimas pasirūpinti vaikais yra labai ribotas, ji nesupranta ką galima duoti valgyti tokio amžiaus vaikams, kaip pasirūpinti jų buitimi. Atsakovo vaikai nepažįsta visiškai. Jis taip pat nežino ką su tais vaikais veikti.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas

20.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad R. J. yra vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina. A. J. tėvas yra atsakovas E. I. (buvęs J.), o M. J. tėvas vaiko gimimo akto įraše neįrašytas. 2015-05-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu R. J. yra neterminuotai apribota motinos valdžia 3 vaikų atžvilgiu, vaikai įvaikinti.

21.       2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3325-797/2018 laikinai 6 (šešiems) mėnesiams apribota motinos valdžia R. J. ir E. J. dukters A. J. atžvilgiu, nustatyta A. J. gyvenamoji vieta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, bei priteistas iš R. J. išlaikymas A. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-06 iki vaiko pilnametystės. Teismas vertino, jog laikinai, 6 mėnesių laikotarpiui, apribojus tėvų valdžią dukters atžvilgiu, bus sudarytas pakankamas terminas tėvams įrodyti, kad jie gali tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti jai gyvenimo sąlygas, bei susigrąžinti dukrą. 2018-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10317-797/2018 A. J. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti D. J. S. ir J. S., nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėjus. 

22.       R. J. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. J.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-20 įsakymu Nr. A-240 nuo 2018-02-21 M. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, 2018-06-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1170 buvo pakeistas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-20 įsakymas Nr. A-240 „Dėl M. J. laikinosios globos nustatymo“ ir nuo 2018-06-29 M. J. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti J. S. ir D. J. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais. J. S. ir D. J. S. M. J. nuo 2018-02-21 augino kaip VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ budintieji globotojai. Faktiškai M. J. nuo gimimo augo trečiųjų asmenų šeimoje ir yra jų prižiūrimas. Atsakovu atžvilgiu ieškovas ieškinyje teikia skirtingus reikalavimus, t. y. neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. I. vaiko A. J. atžvilgiu; atskirti nepilnamečius vaikus A. J. ir M. J. nuo jų motinos R. J.. Atskirti vaikus nuo motinos prašo dėl objektyvių priežasčių, nes motina dėl savo ligos negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovė yra pagimdžiusi penkis vaikus, bet nei vieno vaiko savarankiškai neaugino. A. auginti padėjo M. T. namų darbuotojos ir socialinės darbuotojos, tačiau vis tiek vaikas iš motinos buvo paimtas. Sūnaus M. atsakovė neaugino nuo jo gimimo.

23.       R. J. nuo 2014-03-02 iki 2056-02-22 nustatytas neįgalumas (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės, darbingumo lygis 45 procentai, ji dėl savo (duomenys neskelbtini) būklės ne­geba įgyti reikiamų socialinių, bei motinystės įgūdžių, kad galėtu pati savarankiškai auginti savo vaikus. Tai patvirtino byloje apklaustos liudytojos A. M. ir A. V.. Ieškovas, tretieji asmenys bei liudytojos parodė, kad atsakovas E. I. savo dukros pas globėjus nelanko, išlaikymo neteikia, nesidomi jų gyvenimu ir pasiekimais. Su dukra buvo susitikęs tik epizodiškai, nesugeba užmegzti su ja kontakto, tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio. Jam apie teismo posėdį žinoma, tačiau teismo posėdžiuose nedalyvavo, su advokate nebendradarbiavo, todėl, teismo nuomone, yra abejingas nagrinėjamai bylai. 

Dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos

24. LR CK 3. 165 str. numato, jog tėvai privalo vykdyti savo pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (CK 3. 179 str.). Tai, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystės teisių atėmimo. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, trečiųjų asmenų parodymus, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro psichologo išvadą, kuriuose teigiama, kad atsakovė myli savo vaikus ir su jais bendrauja, tačiau visiškai nesugeba jais pasirūpinti, jų aprengti, pamaitinti, prižiūrėti, rūpintis jų dienos rėžimu, nesugeba užtikrinti elementarių vaikų fiziologinių poreikių, konstatuoja, jog dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių, t. y. dėl socialinių įgūdžių stokos ir sveikatos būklės - psichinės ligos, ne­geba įgyti reikiamų socialinių, bei motinystės įgūdžių, kad galėtu pati savarankiškai auginti savo vaikus, todėl atsakovė negali pasirūpinti savo vaikais, t. y. negali užtikrinti tinkamos vaikams augti ir tinkamai vystytis aplinkos, negali vykdyti savo pareigų, numatytų CK 3. 165 str.: pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, sveikata. Nors atsakovė stengiasi bendrauti su savo vaikais, nori juos susigrąžinti, dėl dabartinės savo ligos – lengvo protinio atsilikimo su adaptacijos sutrikimais,  šiuo metu vaikais rūpintis nepajėgi. Atsakovės kaltės čia nėra, todėl, vadovaujantis LR CK 3.179 straipsniu, nepilnamečiai vaikai A. J. ir M. J. atskirtini nuo savo motinos R. J..

Dėl tėvo valdžios apribojimo

26.       Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

27.       CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo dukros atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukra, nesidomi, neišlaiko, nebendrauja, ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Net bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nedėjo jokių pastangų užmegzti su dukra ryšius. Buvo su ja susitikęs kelioms minutėms, bet bendrauti su vaiku nepavyko, daugiau pastangų nerodė.

29.       Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

30.       Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo ugdymu, sveikata, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo dukrai ir nenori dalyvauti jos  gyvenime. Jų emociniai ryšiai nutrūkę. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovas nori auginti dukrą pats, nors yra darbingas, sveikas, dirba, jokio išlaikymo savo dukrai neteikia. Nors atsakovė R. J. ir teigia, kad atsakovas E. I. nėra dukros biologinis tėvas, vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas jis. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigos dukrai, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukros A. J. atžvilgiu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje.

31.       Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

32.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

33.       Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma, iš atsakovės – po 30 Eur M. J. yra nedidelė, tačiau atsižvelgiama į pačios atsakovės gaunamas pajamos, kurios yra mažos, jos sveikatos būklę, darbingumo lygį. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės R. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. J. 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo

34.       CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

35.       Šiuo metu M. J. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinaisiais globėjais yra paskirti tretieji asmenys J. S. ir D. J. S.. Ieškovas prašo nustatyti M. J. gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais J. S. ir D. J. S. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos jam nustatymo, todėl nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje jų buvimo vietoje pas laikinąją globėją J. S. ir D. J. S.

36.       Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovų valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį, tačiau abiem atsakovams suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nėra priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jų motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais D. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

        Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30 Eur (trisdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Sprendimą, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                Vida Žostautienė