LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Vakarų santechnika“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vakarų santechnika“ ieškinį atsakovei VšĮ „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui“ dėl dalies viešosios įstaigos įstatų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) 17 straipsnio 21 dalį, pripažindami, kad valstybės institucijos turi sprendžiamojo balso teisę tvirtinant po viešosios įstaigos reorganizacijos veiksiančios įstaigos naujus ar pakeistus įstatus; ieškovės nuomone, PMĮ 17 straipsnio 21 dalies turinys ir lingvistinis aiškinimas nesuteikia valstybei sprendžiamojo balso teisės tvirtinant reorganizuojamo viešojo juridinio asmens naujų įstatų, o tokiu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 15 straipsnio 7 dalyje numatyta sprendimų priėmimo tvarka; teismai nepagrįstai teigė, kad VĮĮ 10 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime paskirstymą, nėra imperatyvi; ieškovės nuomone, atsižvelgiant į šios teisės normos turinį bei tikslus, ši teisės norma turėjo būti pripažinta imperatyvia; VĮĮ nėra numatyta galimybė organizuoti viešosios įstaigos dalininkų visuotinį susirinkimą elektroninėmis ryšio priemonėmis; 2021 m. liepos 10 d. visuotinis dalininkų susirinkimas vyko pažeidžiant procedūrinius susirinkimo organizavimo reikalavimus, todėl pripažintinas neteisėtu; teismai nepagrįstai suabsoliutino viešojo intereso apsaugą nagrinėjamoje byloje, pateisinat valstybės institucijų sprendimą VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatuose, nesant kitų dalininkų pritarimo ir sutikimo, suteikti valstybės institucijai 3 balsus visuotiniame dalininkų susirinkime, o kitiems dalininkams - 1 balsą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), o prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą nenagrinėtinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei UAB „Vakarų santechnika“ (j. a. k. 241577420) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 6 d. banke „Swedbank“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas