Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-282/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38402-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 2.4.6; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistojo Č. K. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Č. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9  mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinė subendrinta bausmė Č. K. skirta 1 metai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo Č. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Č. K. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei R. Š., o būtent: 2016-08-13 apie 23.10 val. buto, esančio Krymo gatvė 42-2, Šiauliai, virtuvėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. Š. į nosį ir vieną kartą į dešinę galvos pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą nosies srityje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. K. prašo byloje priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad apylinkės teismo teisėja jo ir jo sugyventinės žodžius bylos nagrinėjimo metu iškraipė, o to, ką sakė ekspertas, nebuvo. Pripažįsta, kad jis ir jo sugyventinė buvo apsvaigę nuo alkoholio, konflikto metu susistumdė ir jis nubrozdino sugyventinei nosį, tačiau to, kad būtų sudavęs į galvą, jis neprisimena. Nesutinka su eksperto teiginiais, jog jis R. Š. į nosį trenkė 5 kartus, nes, pasak jo, nuo tiek smūgių būtų nosis sulūžusi, o šiuo atveju buvo tik jos nubrozdinimas. Tvirtina, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo ,,daromas spaudimas“, ant jos tyrėja šaukė ir grasino skirti baudą, jei ji (R. Š.) neis pas ekspertus. Nurodo ir tai, kad R. Š., prieš pasirašydama protokolus, jų neskaitė, nes neturėjo su savimi pasiėmusi akinių ir pasirašydavo ten, kur jai buvo liepiama, ir tai, ką sakė.

Nurodo, kad jis jau metus laukia eilėje pas medikus, kad jam būtų operuoti ranka ir stuburas. Tvirtina, kad dėl sunkios sveikatos negali dirbti jokio darbo, dėl skausmo sunku judėti. Nuteistojo teigimu, jei jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis praleis operaciją ir tuomet liks neįgalus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Nors nuteistasis Č. K. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažįsta tik iš dalies, jo kaltę patvirtina byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti bei nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymai. Kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priešingai apelianto tvirtinimui, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam Č. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai Č. K. pripažino kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Iš apelianto skundo motyvų matyti, jog jis pripažįstą, kad konfliktavo su sugyventine, neneigia, jog ją apstumdė ir nubrozdino nosį, tačiau tvirtina, jog to, kad sudavė smūgius į galvą, neprisimena, melu vadina eksperto parodymus teisme apie suduotų smūgių kiekį nukentėjusiajai.  Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. tarp Č. K. ir jo sugyventinės R. Š. įvyko konfliktas. Konflikto metu Č. K. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į nosį ir vieną kartą į dešinę galvos pusę. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Č. K. kaltė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra neabejotinai įrodyta ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotais nuosekliais nukentėjusiosios R. Š. parodymais apie tai, kad įvykio metu nuteistasis ją apstumdė, jai kliuvo per galvą, kai stumdėsi, Č. K. ,,krepštelėjo“ ir per nosį, ir nubrozdinimai buvo kelias dienas (138 b. l.). Kaltė įrodyta ir teismo posėdyje apklaustos specialistės paaiškinimais, kad sužalojimas nukentėjusiajai galėjo atsirasti po vieno trauminio poveikio (156 b. l.), kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno D. M. parodymais apie tai, kad atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja R. Š., pastaroji nurodė, kad sugyventinis ją sumušė –  supykęs trenkė į nosį ir į galvą (157 b. l.). Liudytoja apklausta tyrėja R. K. parodė, kad nors Č. K. tyrimo metu neigė smurtavęs, tačiau jis (nuteistasis) patvirtino, kad pliaukštelėjo nukentėjusiajai, o nukentėjusioji viso tyrimo metu tvirtino, kad jai kumščiu buvo suduota į nosį ir dešinę galvos pusę. Be to, R. K. nurodė ir tai, kad nukentėjusioji pati savo noru viską pasakojo ir ji nebuvo verčiama duoti parodymus prieš nuteistąjį, pati savarankiškai nuvyko pas teismo medicinos ekspertus (158 b. l.). Informacijoje apie gautą pranešimą nurodyta, jog 2016-08-13 23.14 val. R. Š. paskambinusi pranešė, kad sugyventinis yra neblaivus, agresyvus, kelia triukšmą, trenkė jai per veidą, jos nosis kruvina, GPM nereikia (24-27 b. l.). 2016-08-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1097/2016(04), nurodyta, kad R. Š. nustatytas nosies nubrozdinimas nosies srityje. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (44 b. l.).

Taigi, nors apeliantas tvirtina, kad smūgio, suduoto sugyventinei į galvą, neprisimena, tačiau liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad smūgiai nukentėjusiajai R. Š. buvo suduoti, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais įrodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Apelianto teiginius, kad jis smūgių sugyventinei nesudavė, teismas vertina kaip Č. K. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl Č. K. skundo argumentų, jog specialistė teismui melavo, kad jis (Č. K.) nukentėjusiajai galimai sudavė 5 smūgius, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiama specialistė nurodė tai, ką jai apžiūros metu pasakojo nukentėjusioji, o ne tai, kas tyrimo metu buvo nustatyta (156 b. l.). Kaip minėta anksčiau, bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai tyčia buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į nosį ir vienas smūgis į dešinę galvos pusę, dėl ko Č. K. ir pripažintas kaltu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Č. K. kaltė sumušus savo šeimos narį – sugyventinę – yra įrodyta, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam Č. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Č. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, jog nusikalstamą veiką Č. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Nuteistasis vėl nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės taip pat už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje. Be to, jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas penktą kartą. Ankstesniais Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-08 ir 2015-11-26 nuosprendžiais jam buvo skirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgdamas į tai, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – laisvės apribojimu – BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nesiekia šios sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Taip pat apylinkės teismas pagrįstai Č. K. paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 str., subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes naują nusikalstamą veiką Č. K. įvykdė neatlikęs 2015-11-26 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Č. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei paskirdamas galutinę bausmę BK 61, 64, 65 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir prieiti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Kaip minėta anksčiau, apeliantas ne kartą teistas, jo teistumai nėra išnykę, baustas administracine tvarka, jam ankstesniais nuosprendžiai buvo skiriamos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, tad jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad Č. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jam būtina operuoti ranką ir stuburą ir jis stovi eilėje dėl šių operacijų, yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kadangi  nuteistasis prie skundo nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nors nuteistasis tvirtina, kad jam dėl nuolatinio skausmo sunku judėti ir dirbti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jam netrukdo daryti smurtinių nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė                                          Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                        Nijolė Matuzevičienė

                                                                      Gražvydas Poškus