Civilinė byla Nr. e2A-66-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01374-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2; 3.5.20.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams antstoliui
A. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Puertas“ dėl varžytynių akto panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 28 d. varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad antstolis A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš ieškovo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kredito garantas“ naudai. 2020 m. vasario 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu antstolis pardavė atsakovei UAB „Puertas“ ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas ne rinkos kaina, per pigiai, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Pagal 2015 m.
spalio 7 d. UAB „Marleksa“ atliktą vertinimą turto vertė buvo 216 000 Eur. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – Nekilnojamojo turto registras) išrašuose nurodyta, kad turto rinkos vertė 2016 m. sausio 28 d. duomenimis buvo 212 300 Eur. Nepaisant to, antstolis 2019 m. balandžio 10 d. patvarkymu turtą įkainojo 164 000 Eur, o pardavė tik už 106 011 Eur. Pagal vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje duomenis, turto vertė yra 216 800 Eur. 1/2 dalies ieškovo gyvenamojo namo vertė, apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt skelbiamą vidutinę 1 kv. m gyvenamojo turto (duomenys neskelbtini)vertę 2020 m. vasario mėn., yra 235 508,12 Eur, o 1/2 dalies ieškovo žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt skelbiamą vidutinę 1 aro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę 2020 m. vasario mėn., yra 53 516,49 Eur. Taigi, vidutinė turto vertė pagal masinį vertinimą, turto pardavimo iš varžytynių metu buvo 289 024,61 Eur, t. y. 2,73 karto didesnė, nei kad turtas buvo parduotas iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas konstatavo, kad antstolis priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimus procedūras vykdė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas.
5. Teismas nurodė, kad vertinant UAB „Marleksa“ ekspertizės akto Nr. NT 17-09-01 duomenis matyti, jog lyginamaisiais objektais buvo pasirinkti visos namų valdos objektai, o ne dalies namų valdos objektai, koks yra turtas. Tačiau pataisa dėl turto ir lyginamųjų objektų skirtumo, ribojančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybes, o tuo pačiu ir turinčio įtaką turto rinkos vertei, nustatant turto rinkos vertę, nebuvo taikyta, buvo taikyta pataisa tik dėl turto ir lyginamųjų objektų plotų. Tuo tarpu iš UAB „OBER-HAUS“ ekspertizės akto
Nr. 3093 EKZ_2019 ALA VHAN duomenų matyti, kad lyginamasis objektas Nr. 1 buvo analogiškas turtui – 1/2 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktos lentelės duomenų, 1 kv. m lyginamojo objekto Nr. 1 kaina yra žymiai mažesnė nei 1 kv. m lyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 2, kurie yra vientisi nekilnojamojo turto vienetai, kaina.
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas, teigdamas, jog pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus turto rinkos vertė 2016 m. sausio 28 d. duomenimis buvo 212 300 Eur, o pagal vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje duomenis –
216 800 Eur, nurodo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę, o ne turto, t. y. 1/2 dalies gyvenamojo namo ir 1/2 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę. Jei šių duomenų pagrindu matematiškai apskaičiuotų vidutinę turto rinkos vertę (212 300 Eur : 2; 216 800 Eur : 2), ši vertė – 106 150 Eur / 1 08 400 Eur, yra žymiai mažesnė, nei nustatyta UAB „OBER-HAUS“ ekspertizės akte.
7. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vadovautis ir nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt skelbiamomis vidutinėmis 1 kv. m gyvenamojo namo ir 1 a žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertėmis 2020 m. vasario mėn., kadangi šių duomenų pagrindas yra pardavimų skelbimai, o ne realiai įvykę sandoriai, ir nėra išskirta, kokia yra vidutinė 1 kv. m gyvenamojo namo ir 1 a žemės sklypo vertė, kai parduodama ne visa namų valda, o dalis namų valdos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti byloje ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai neskyrė teismo ekspertizės turto vertei nustatyti, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Byloje esantys įrodymai dėl turto rinkos kainos nėra vieningi – pateiktos net keturios skirtingais periodais atliktos turto vertinimo ataskaitos (nė vienos iš jų neatliko teismo ekspertas), informacija iš viešų registrų, informacija iš nekilnojamojo turto pardavėjų apie rinkos kainas, kuri nebuvo vieninga – todėl byloje buvo būtina skirti ekspertizę ir nustatyti realią rinkos kainą bei tokiu būdu atsakyti į esminį klausimą – ar turtas parduotas už rinkos kainą. Teismas nurodė, kad prašymas skirti ekspertizę yra nesavalaikis, tačiau CPK nuostatose nėra įtvirtinta, kurioje proceso stadijoje privalo būti pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Be to, apeliantas prašymą pateikė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes parengiamojo posėdžio nebuvo.
8.2. Turto pardavimo iš varžytynių aktu turtas buvo parduotas reikšmingai per maža, rinkos neatitinkančia kaina, o toks pažeidimas pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Sprendžiant klausimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu minėtu pagrindu, kartu privalo būti nagrinėjamas pats turto vertės nustatymo procesas, aiškinamasi, ar vykdymo procese turtas buvo parduotas jo rinkos kaina.
8.3. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nekilnojamojo turto portaluose pateikiamomis vidutinėmis turto vertėmis, kadangi šiame ir panašiuose nekilnojamojo turto portaluose pateikiami duomenys leidžia spręsti, kokia buvo vidutinė rinkos turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo metu, juo labiau kai byloje pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra prieštaringos.
8.4. Skundžiamame sprendime nurodoma civilinė byla Nr. 2YT-32387-808/2019 nepagrindžia, jog turtas buvo parduotas už kainą atitinkančią rinkos vertę, kadangi minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo. Šioje byloje buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti varžytynių, kuriomis parduotas apeliantui priklausantis turtas, rezultatą, taip pat atlikti pakartotinį turto vertinimą.
9. Atsakovas antstolis A. N. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Antstolis priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimus procedūras vykdė pagal CPK nuostatas.
9.2. Nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, kuri gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už to turto rinkos kainą.
9.3. Tinklapyje www.aruodas.lt ir VĮ Registrų centre nėra nurodomos realios turto vertės. Siekiant nustatyti realią turto vertę yra skiriama ekspertizė, pagal kurią turto vertintojas apžiūrėjęs turtą ieško pardavimo sandorių, kurių objektai savo parametrais (kvadratūra, įrengimas ir t. t.) yra artimiausi vertinamam objektui ir pagal tai nustato vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynėse buvo parduodama dalis namo ir dalis žemės sklypo, www.aruodas.lt ir VĮ Registrų centras šiuo atveju pateikti vidutinės rinkos kainos net negalėtų.
9.4. Iš paskelbtų varžytynių skaičiaus matyti, kad pirkėjų įkainojus turtą 205 000 Eur suma neatsirado. Keturiose paskelbtose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog nustatyta turto vertė buvo per didelė. Remiantis ieškovo dėstomais argumentais turto vertė turėjo būti dar didesnė nei nustatė antstolis. Akivaizdu, kad nustačius dar didesnę turto vertę, turtas nebūtų parduotas iš varžytynių, nes varžytynės įvyko tik paskelbus varžytynes už 98 400 Eur. Dalyvaujant dviems varžytynių dalyviams kaina pakelta iki 106 001 Eur.
9.5. Per visą vykdymo laiką skolininkas nedėjo jokių pastangų, kad procesas būtų greičiau įvykdytas, nedengė skolos. Po pardavimo tęsiant turto pardavimo veiksmus skolininkas iki šios dienos padengė 0 Eur skolos. Atliekant procesinius veiksmus ieškovas teikė skundus, ieškinius teismams, ir taip vilkino pardavimo procesą.
10. Atsakovė UAB „Puertas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Ekspertizė turto vertei nustatyti buvo skirta net tris kartus. Surinkti duomenys patvirtino, kad varžytynės vyksta CPK nustatyta tvarka, antstolio veiksmai abejonių nekėlė. Teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl naujos teismo ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
10.2. Apeliantas bando ieškoti nepagrįstų pažeidimų ir bando vilkinti bylos nagrinėjimą. Jeigu apeliantui būtų kilę abejonių dėl turto vertinimo, tuomet jis pretenzijas būtų reiškęs dar prieš pradedant pardavinėti turtą varžytynėse. Apeliantas klaidina teismą, interpretuodamas www.aruodas.lt informaciją. Į kainą pasiūlos portalas įtraukia ir žemės sklypą, ant kurio namas stovi, tačiau apeliantas, žemės sklypo kainą prideda papildomai (nors sklypo kaina patenka į gyvenamo namo dalies kainą), kurios kainą už 1 arą nurodo nuo 7 766,12 Eur iki 17 828,83 Eur (manipuliuodamas skaičiais naudoja maksimalią 17 838,83 Eur už arą kainą). Neužstatyto žemės sklypo pasiūlos kaina minėtame portale 2019 m. kovo mėn. nurodoma 14 169,41 Eur už arą, kuri apeliaciniame skunde neturi jokios prasmės, nes parduotas objektas yra dalis žemės sklypo su jame stovinčiu gyvenamuoju namu
(1/2 namo).
10.3. Turto kaina ir neturi visiškai atitikti / sutapti su rinkos verte, nes prieš paskelbiant varžytynes kaina jau yra sumažinama 20 proc. nuo įvertintos sumos, vėliau ji priklauso nuo įvairių kriterijų, kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytinių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimalią nekilnojamojo turto kainą.
11. Trečiasis asmuo UAB „Kredito garantas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko procesinių dokumentų būdu, todėl būtent pasirengimo stadijoje apeliantas turėjo teisę ir, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, pareigą pareikšti prašymus byloje. Prašymo skirti ekspertizę bylos pasirengimo stadijoje apeliantas nereiškė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas skirti ekspertizę buvo pateiktas nesavalaikiai ir būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų atsiliepimuose nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ar pateikta įrodymų, kurių apeliantas teikdamas ieškinį nežinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad poreikis tokį prašymą pareikšti atsirado vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
11.2. Ginčo turtas iš varžytynių buvo parduodamas šešis kartus. Parduodant turtą už didesnę kainą jo niekas nepirko net penkiose varžytynėse. Apeliantas, kuris teigia, kad turtas yra ženkliai brangesnis, taip pat nepasiūlė savo pirkėjo, nors tokią teisę turėjo. Galiausiai apeliantas neskundė nė vieno ginčo turto įkainojimo, kurį atliko antstolis. Vykdytas varžytynių procesas, kurio metu ginčo turto kaina buvo nuosekliai mažinama, geriausiai parodo kokia buvo tikroji turto rinkos kaina jo pardavimo metu.
11.3. Apeliacinis skundas kaip ir ieškinys yra paremtas neobjektyviais skaičiavimais. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad profesionalūs turto vertintojai, atlikę tris turto vertinimus vykdomojoje byloje, turtą įvertino netinkamai. Paskutinį vertinimą atlikęs turto vertintojas nustatė turto vertę praktiškai lygią pirmųjų dviejų vertintojų nustatytų turto rinkos verčių vidurkiui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. N. nuo 2017 m. vasario 28 d. vykdo 104 886,40 Eur skolos išieškojimą iš ieškovo trečiojo asmens naudai pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nukreipiant skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą ieškovui priklausantį turtą –
1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
14. 2017 m. liepos 24 d. atliktas turto vertinimas Nr. EVN-17-019, kuriuo nustatyta turto vertė 140 000 Eur. Gavus išieškotojo prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, išieškotojo prašymu skirta pakartotinė ekspertizė. 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu Nr. NT-17-09-01 turto vertintojai UAB „Marleksa“ nustatė turto vertę 205 000 Eur.
15. Remiantis 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu turtas įkainotas ir nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 145902 už pradinę 164 000 Eur (kaina sumažinta 20 proc. nuo turto įkainojimo sumos). Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, laikotarpiu 2018 m. vasario 19 d. – 2018 m. kovo 21 d. buvo paskelbtos varžytynės Nr. 150278 už pradinę 123 000 Eur (kaina sumažinta 40 proc. nuo turto įkainojimo sumos). Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
16. Neįvykus antrosioms varžytynėms gautas išieškotojo 2020 m. kovo 30 d. prašymas nemažinti turto kainos ir dar kartą turtą įkainoti remiantis UAB „Marleksa“ 2017 m. rugsėjo 29 d. atliktu turto vertinimu. Buvo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 153692 už pradinę 164 000 Eur, vykusios nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. birželio 6 d., tačiau varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Buvo paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 155893 už pradinę 123 000 Eur, tačiau varžytynės taip pat neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
17. 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyto, nušalinimų turto vertintojui nepareikšta. 2019 m. kovo 28 d. turto vertinimu Nr. 3093 EKZ_2019 ALA VHAN nustatyta turto vertė 164 000 Eur. Paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 171416 už pradinę 131 200 Eur (varžytynių kaina mažinama 20 proc. nuo turto įkainojimo sumos), kurios vyko nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. birželio 3 d., tačiau varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2019 m. liepos 4 d. – rugpjūčio 5 d. vyko antrosios varžytynės Nr. 174414, kuriose turtas buvo parduodamas už pradinę 98 400 Eur kainą. Varžytynėse didžiausią – 106 001 Eur kainą už turtą pasiūlė atsakovė UAB „Puertas“, kuri 2019 m. rugpjūčio 26 d. už turtą sumokėjo visą kainą. 2020 m. vasario 28 d. antstolis ir atsakovė pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą.
18. 2019 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje
Nr. 2YT-32387-808/2019 buvo atmestas ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų.
Dėl prašymo skirti ekspertizę
19. Apeliaciniame skunde prašoma skirti ekspertizę parduoto turto vidutinei rinkos pardavimo iš varžytynių akto sudarymo metu vertei nustatyti. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas yra siejamas iš esmės su neteisingai nustatyta turto kaina, taip pat nurodo, jog jis prašė ekspertizę skirti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau toks prašymas buvo nepagrįstai atmestas.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
21. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškinys pateiktas 2020 m. lapkričio 9 d., civilinė byla iškelta 2020 m. lapkričio 11 d. Atsakovas antstolis A. N. 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsakovė UAB „Puertas“ – 2020 m. gruodžio 7 d., o trečiasis asmuo UAB „Kredito garantas“ – 2020 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m.
gruodžio 7 d. rezoliucija nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovą pateikti dubliką (atsiliepimą į atsakovų atsiliepimus) per keturiolika dienų nuo atsiliepimų į pareikštą ieškinį įteikimo dienos, o atsakovus – triplikus (atsiliepimus į ieškovo dubliką). Ieškovas nei ieškinyje, nei dublike nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi skyrė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėti teismo posėdyje 2021m. vasario 10 d. 13 val. žodinio proceso tvarka. Ieškovo prašymas skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę pirmosios instancijos teismui pateiktas teismo posėdžio dieną, t. y. 2021 m. vasario 10 d. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. vasario 10 d. posėdžio metu žodine nutartimi atsisakius skirti ekspertizę, ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, prašo ją skirti apeliacinės instancijos teisme.
22. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas po to, kai vykdomoje byloje buvo atliktos net trys turto vertinimo ekspertizės, priimti patvarkymai dėl turto įkainojimo, savo iniciatyva neatliko ginčo turto rinkos vertės nustatymo, taip pat jo neatliko ir vėlesnėje ginčo stadijoje. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 2YT-32387-808/2019 pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuota, kad antstoliui patvarkymu paskyrus skolininko turto ekspertizes, patvarkymas įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų reiškęs pretenzijas dėl ekspertizės netinkamumo, nėra. Pretenzijos dėl turto vertės ir teismo ekspertizės skyrimo gautos tik praėjus 4 mėnesiams bei jau realizavus turtą iš varžytynių, be to, skolininko argumentas, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai, apsiribojo ieškinio pateikimu bei antstolio veiksmų ir pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų skundimu, nesikreipė į specialistus dėl ginčo turto vertės nustatymo, neteikė rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti ginčo, o ne kito nekilnojamojo turto, vertę. Varžytynės vyko net šešis kartus, iš kurių penkerios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o prašymą skirti teismo ekspertizę ieškovas pateikė tik kelios valandos prieš teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Net ir teikdamas apeliacinį skundą apeliantas naudojasi tik ta pačia Nekilnojamo turto registro ir aruodas.lt informacija, kurią jau įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija, ištyrusi civilinėje byloje esančius įrodymus apie ginčo turto vertę, jo įkainojimo procedūras, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti ginčo turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, nes byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų spręsti, ar antstolis A. N. nustatė teisingą ir pagrįstą ginčo turto kainą.
23. Įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo ginčui aktualaus laikotarpio iki apeliacinio skundo padavimo, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti ginčo turto vertinimo nustatymo teismo ekspertizę, apelianto prašymas skirti teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atmetamas
(CPK 314 straipsnis).
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo
24. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad antstolis ginčo turtą varžytynių metu pardavė už per žemą kainą. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
25. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas
CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
27. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
28. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog ginčo turto vertė buvo nustatyta netinkamai ir turtas parduotas už per mažą kainą.
30. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju buvo skelbiamos net šešerios varžytynės, iš kurių penkerios neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Pirmosiose varžytynėse ginčo turtą buvo siekiama parduoti už ne mažesnę nei
164 000 Eur sumą, tačiau pirkėjų neatsirado. Antrose varžytynėse nustačius 123 000 Eur pradinę turto kainą, norinčių dalyvauti varžytynėse taip pat neatsirado. Neįvykus ir antrosioms varžytynėms, antstolis, nemažindamas pirmiau minėtos varžytynėse nustatytos turto kainos, skelbė trečiąsias, o joms neįvykus ir ketvirtąsias varžytynes, kuriose taip pat niekas nedalyvavo. Penktosiose varžytynėse pradinė turto kaina buvo nustatyta 131 200 Eur, tačiau ir šios varžytynės neįvyko. Galiausiai, šeštosiose varžytynėse nustačius pradinę 98 400 Eur kainą, turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 106 001 Eur. Tai, kad turtą buvo siekiama net kelis kartus parduoti už didesnę kainą, tačiau turtą įsigyti nesiekė nė vienas pirkėjas, aiškiai parodo, jog siūloma kaina buvo nepatraukli potencialiems pirkėjams, todėl teigti, jog turtą būtų buvę galima parduoti už 262 345,03 Eur kainą, kurią nurodo apeliantas, nėra pagrindo. Tuo atveju, jei ginčo turtas būtų paklausus ir galėtų būti įkainotas brangiau, tai varžytynėse dalyvautų daugiau potencialių pirkėjų, siūlančių įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą. Apelianto nurodoma kaina yra beveik du kartus didesnė, nei pradinė turto kaina, kuri buvo nustatyta pirmosiose varžytynėse, kuriose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turėjo teisę ir galėjo pats siūlyti turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei apeliantas manė, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, siekdamas įrodyti, jog ginčo turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).
31. Taip pat šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ginčo turtas buvo vertinamas tris kartus, tačiau vienintelis, kuris nesutiko su nustatyta turto verte, buvo išieškotojas, kuris pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. liepos 24 d. atlikto turto vertinimo Nr. EVN-17-019. Pats apeliantas nesutikimą su nustatyta turto pardavimo kaina išreiškė tik tuomet, kai įvyko 2019 m. liepos 4 d. –
rugpjūčio 5 d. varžytynės Nr. 174414. Apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti varžytynių rezultatą, remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas, konstatavus, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
32. Siekdamas pagrįsti argumentus dėl didesnės turto vertės apeliantas iš esmės vadovaujasi tik Nekilnojamo turto registro ir nekilnojamo turto skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad šie įrodymai nepagrindžia turto rinkos vertės (CPK 185 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas teismui pateikė Nekilnojamo turto registro duomenis apie ginčo turto vertę (remiantis skiltyje „Vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį“ pateikta informacija žemės vidutinė rinkos vertė siekė 49 800 Eur, o namo – 167 000 Eur; vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. masinio vertinimo duomenimis namo vidutinė rinkos vertė sudarė 164 00 Eur, o žemės sklypo – 48 300 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl
1/2 dalies namo ir 1/2 žemės sklypo. Taip pat sutiktina su sprendimo motyvais, kad nėra pagrindo vadovautis ir nekilnojamojo turto portale aruodas.lt skelbiamomis vidutinėmis 1 kv. m gyvenamojo namo ir 1 a žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertėmis 2020 m. vasario mėn., kadangi šių duomenų pagrindas yra pardavimų skelbimai, o ne realiai įvykę nekilnojamojo turto sandoriai. Dar daugiau, apelianto pateikiami įrodymai yra susiję su kainomis, kuriomis įvertinas vientisas turtas, o ne 1/2 tokio turto dalis, t. y. ginčo turto individualūs požymiais neatitinka apelianto lyginamo turto kainų. Be kita ko, apeliantas atskirai išskiria tiek žemės, tiek namo vertę, tarsi tai būti atskiri objektai, kurie galėtų būti parduodami atskirai, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad žemės sklypas yra užstatytas (pagal Nekilnojamo turto registro išrašą sklypas yra 0,06 ha dydžio ir yra pilnai užstatytas), t. y. tame pačiame sklype yra ne tik ginčo namas, bet ir kiti pastatai, kas iš esmės keičia žemės sklypo dalies, priklausiančios apeliantui, vertę.
33. Be kita ko, CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su
CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK 681 straipsnyje nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad antstolis priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimus procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas. Apeliantas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, CPK teisės normų neatitikusią turto įkainojimo procedūrą, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo UAB „Puertas“ argumentu dėl apelianto siekio vilkinti vykdymo procesą. Kaip jau minėta, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, tačiau vykdymo procese skolininkas turi būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Apeliantas nebendradarbiavo su antstoliu dėl turto įkainojimo, neteikė antstoliui jokių argumentų dėl kitokios turto vertės, o prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė jau po įvykusių varžytynių.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tvarką, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantas skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus dėl ginčijamo namo ir žemės sklypo dalies, kurie 2019 m. rugpjūčio 5 d. parduoti vykusių varžytynių Nr. 174414 metu ir perduoti 2020 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S1-54710 laimėjusiam didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB „Puertas“, vertės nustatymo neteisėtumo, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantui, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą iš varžytynių, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atidėjo apeliantui 1 770 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, valstybei iš apelianto priteisiama minėta žyminio mokesčio dalis (CPK 84 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 770 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimties eurų) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Agnė Tikniūtė