Civilinė byla Nr. 2A-1588-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20662-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.8.; 2.6.11.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Marių aidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Marių aidas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Marių aidas“ prašo iš atsakovo A. B. priteisti ieškovės naudai 27 217,95 Eur skolos bei įstatymo nustatytas 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1999-07-16 M. J. firma „Doleritas“ (šiai dienai yra bankrutavęs ir išregistruotas), kaip pardavėjas, ir UAB „Marių aidas“ su A. B., kaip pirkėjai, sudarė sutartį, kuria UAB „Marių aidas“ ir A. B. lygiomis dalimis įsigijo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su nebaigta statyti 1-ojo aukšto patalpa ir mansarda už skolos likutį 187 956, 26 Lt (54 435,90 Eur) bankui. 1999 rugpjūčio 19 d. UAB „Marių aidas“ ir A. B. sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Marių aidas“ įsipareigojo: grąžinti M. J. firmos „Doleritas“ paskolą su kitomis su paskola susijusiomis išmokomis; tolimesnei veiklai vykdyti įkeisti pastatą ir paimti naują paskolą; išlaikyti ir prižiūrėti pastatą, didinti pastato patrauklumą pirkėjui ir jo rinkos vertę ir t.t.; o ieškovė įsipareigojo: sudaryti visas sąlygas UAB "Marių aidas" laisvai disponuoti visu pastatu, vykdyti susitarimo 1.3 p. numatytus veiksmus, stengiantis padidinti pastato vertę; iki 1999-08-19 atlaisvinti patalpas; sudaryti galimybę tvarkyti antro aukšto patalpas bei ieškoti nuomininkų. Aptariamo susitarimo 3 punkte susitarė ir dėl turtinių santykių, tame tarpe susitarė ir tai, kad pardavus Pastatą pirmiausiai bus dengiama skola bankui ir su šia skola susijusios išlaidos. UAB „Marių aidas“ grąžino visą M. J. firmos „Doleritas“ skolos likutį pagal 1997-07-25 paskolos sutartį Nr. 343, t. y. 187 956, 26 Lt (54 435,90 Eur) sumą. 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas, kuriuo UAB „Marių aidas“ įsipareigojo grąžinti M. J. firmos „Doleritas“ paskolą su kitomis su paskola susijusiomis išmokomis, buvo nutrauktas teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2017-01-19 nutartimi civ. b. Nr. 2A-86-436/2017, t. y. nuo 2017-01-19 susitarimas negalioja. Pagal 1999-07-16 Pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Marių aidas“ ir A. B. pastatą įsigijo lygiomis dalimis už 187 956, 26 Lt (54 435,90 Eur) sumą, tačiau, visą šią sumą apmokėjo ieškovė, t. y., ieškovė apmokėjo ir už kitą asmenį, t. y. apmokėjo A. B. dalį. Atsižvelgiant į tai, kad 1999 rugpjūčio 19 d. susitarimas nutrauktas, tai A. B. yra skolingas pusę 1999-07-16 pirkimo - pardavimo sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos už pastatus, t. y. 27 217,95 Eur.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu:

-       ieškinį atmetė.

-       Priteisė iš UAB „Marių aidas“ į. k. 135495932 atsakovui A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)  1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti; valstybei – 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

3.       Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2408-568/2012 ieškovų R. A. P. ir A. P. ieškinį dėl 1999-07-16 ginčo pastato pirkimo- pardavimo sutarties šalių pakeitimo, nustatant, kad ginčo pastato nepirko A. B., atmetė. Kauno apygardos teismas 2012-05-30 nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą. Teismai minėtoje byloje nustatė, kad laikantis 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarime įtvirtintų nuostatų, 1999 m. spalio 11 d. ieškovai Rimantas A. P. ir A. P. su M. J. firma „Doleritas“ ir kreditoriumi AB „Lietuvos taupomasis bankas“ sudarė skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias visą pastato pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą 187 956,26 Lt skolą bankui sumokėjo ieškovai. Teismai taip pat nustatė, kad toje pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarus atsiskaitymo už perkamą statinį sąlygų, šalys vėliau sudarė 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą, kuriame konkretizavo, jog skolą bankui grąžina tik vienas pirkėjas – UAB „Marių aidas“, o pastatą pardavus, gautos pajamos, grąžinus pirkėjui UAB „Marių aidas“ su paskolos grąžinimu turėtas išlaidas ir investicijas į statinį, bus pasidalintos lygiomis dalimis tarp abiejų pirkėjų – UAB „Marių aidas“ ir A. B.. Teisėjų kolegija vertino, kad pardavėjas, žinant pirkėjui UAB „Marių aidas“, įvertino parduodamą pastatą ne vien tik negrąžintos paskolos dalimi, tačiau ½ pastato dalį perdavė A. B. nuosavybėn už pastarojo pagalbą statant pastatą. Teismas darė išvadą, kad minėtoje byloje buvo nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad A. B. ½ dalis ginčo pastato buvo perleista ir įteisinta nuosavybės teise už jo pinigines lėšas įdėtas į pastato statybą ir darbą, ir A. B. už perkamą pastatą neturėjo mokėti ieškovų nurodomos paskolos dalies, nes jį įgijo ne be teisinio pagrindo. Kita pusė pastato buvo perleista UAB „Marių aidas“, kuri ir turėjo perimti įsipareigojimus bankui. 1999-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto ginčo pastato pardavimo kaina buvo pardavėjo įvertinta ne tiktai negrąžintos paskolos dalimi, bet ir A. B. indėliu, ir tai buvo žinoma ieškovui UAB „Marių aidas‘ pasirašant 1999-08-19 susitarimą. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad ginčas tarp šalių dėl paskolos apmokėjimo negalėjo kilti, nes yra galutinai išspręstas ankstesniais teismų sprendimais, kurie yra įsiteisėję ir turi teisinę galią, ir ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti pakartotinai analogiško reikalavimo, nes kitose bylose nustatytos aplinkybės negali būti ginčo objektu šioje nagrinėjamoje byloje.

4.       Taip pat teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2408-568/2012 konstatuota, kad skola bankui gražinta 2006-02-10, ieškovas į teismą kreipėsi 2017-10-18, t. y. praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, nors apie savo teisės pažeidimą, kurį įrodinėjo ieškiniu žinojo ne tiktai nuo susitarimo sudarymo dienos, bet ir paskolos išmokėjimo momento, ir šių aplinkybių ieškovas neginčija (CK 1.127 str. 1 d.).

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Marių aidas“ prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - UAB “Marių aidas” ieškinį tenkinti, t. y. iš atsakovo A. B. priteisti 27 217,95 Eur ir įstatymo nustatytas 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

6.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1. teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktines šios bylos aplinkybes, neišanalizavo jų visapusiškai ir objektyviai, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais;

6.2. teismas nepagrįstai vadovavosi ankstesniuose teismų sprendimuose nurodytais vertinimais, kaip prejudiciniais faktais, nes:

1) šie vertinimai buvo atlikti dar galiojant 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimui, t. y. 1999 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį vertinant kartu su šiuo susitarimu. 2012-05-30 Kauno apygardos teismo nutartyje, kaip ir 2017-01-19 Kauno apygardos teismo nutartyje, nebuvo analizuota, vertinta ar nustatyti faktai esant tokiai situacijai, kai nėra 1999-08-19 sudaryto susitarimo;

2) įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, t. y. a) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2408-568/2012 ir Kauno apygardos teismo 2012-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1033-260/2012, ginčo dalykas buvo 1999-07-16 pirkimo - pardavimo sutarties apsimestinumas, kuris pasireiškė, kaip sandorio sudarymas ne su tikrąją sandorio šalimi. Taigi, ieškinio dalykas ankstesnėse bylose buvo ne piniginių lėšų priteisimas ar sumokėtų lėšų išsiieškojimas iš A. B., o pirkimo - pardavimo sandorio tikrųjų šalių nustatymas; b) 2017-01-19 Kauno apygardos teismo nutartyje 2A-86-436/2017 buvo sprendžiamas ginčas dėl 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nutraukimo. Joje nėra nustatytų faktų dėl bendraturčių išlaidų paskirstymo, t. y. 1999-07-16 pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumokėjimo, kai A. B. 1999-08-19 susitarimu buvo atidėtas jam tenkančios kainos dalies sumokėjimas, nutraukus šį susitarimą;

6.3. teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjęs panašią bylą (2013 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-355/2013) yra nurodęs, kad “CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ši ir kitos CK normos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, nereguliuoja bendraturčių tarpusavio atsiskaitymo teisinių santykių, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, todėl, sprendžiant byloje nagrinėjamą klausimą, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios bendraturčių tarpusavio teisinius santykius. CK 4.76 straipsnyje nustatytos bendraturčių teises ir pareigas valdant bendrąją dalinę nuosavybę taip pat nereguliuoja bendraturčių tarpusavio atsiskaitymo santykių viena sutartimi įgyjant nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vis dėlto šioje ir kitose CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normose bendraturčių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti įtvirtintas proporcingumo principas, t. y. nustatyta, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės teisiniu santykių bendraturčiams kilusios teisės ir pareigos paskirstomos proporcingai kiekvieno iu turimai turto daliai <...> tuo atveju, kai bendraturčiai patalpas (nekilnojamąjį turtą) įgijo ne pagal atskiras pirkimo- pardavimo sutartis, o viena pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje jų teisės ir pareigos, išskyrus nuosavybės dalių nustatymą, neatskirtos, neindividualizuotos, ir abu (visi) turtą įgiję asmenys įvardyti bendrai „pirkėju ", laikytina, kad kiekvienas jų turėjo pareigą sumokėti sutartyje nustatytos kainos dalį, proporcingą nuosavybės teise įgyto turto daliai...”. Taigi, analogiškai ir nagrinėjamu atveju, apeliantui ir atsakovui A. B. įsigijus pastatą bendrąja daline nuosavybe, pareiga apmokėti už įsigyjamą turtą yra proporcingai paskirstoma kiekvieno iš bendraturčių turimai turto daliai, šiuo atveju A. B. ir UAB “Marių aidas” pastatą įgijo lygiomis dalimis, todėl ir apmokėti turi pareigą lygiomis dalimis, t. y. 187 956, 26 Lt (54 435,90 Eur) sumą per pusę, kas sudaro kiekvienam iš bendrasavininkių po 27 217,95 Eur. Tačiau A. B. nėra įvykdęs jam tenkančios prievolės pagal 1999-07-16 Pirkimo - pardavimo sutartį, šią prievolę už A. B. įvykdė apeliantas, t. y. sumokėjo visą 1999-07-16 pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą 187 956, 26 Lt (54 435,90 Eur) dydžio pastato kainą;

6.4. teismas neįvertino to, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu apeliantas ir atsakovas A. B. susitarė dėl savo kaip pirkėjų įsipareigojimų įvykdymo. Iš susitarimo esmės matyti, kad sutarta atidėti atsakovo pareigą sumokėti dalį kainos kol galios šis susitarimas. Nutraukus susitarimą (nutrauktas nuo 2017-01- 19) apeliantas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą ir reikalauja, kad atsakovas sumokėtų 27 217,95 Eur jam tenkančią ir už jį apmokėtą (CK 6.50 str. 1 d.) pastato kainos dalį pagal 1999-07-16 pirkimo - pardavimo sutartį;

6.5. teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią. Apeliantas, galiojant 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimui, neturėjo reikalavimo teisės į A. B., nes pareiga sumokėti kainos dalį buvo atidėta. Apeliantas įgijo reikalavimo teisę į A. B. tik nuo susitarimo nutraukimo dienos, t. y. nuo 2017-01-19 (įsiteisėjo sprendimas), kuri ir laikytina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 str.).

7.       Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. 2012 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo neginčytinai nustatyta, kad jis neturėjo pareigos mokėti paskolos bankui, nes jam ½ dalis pastato buvo perleista esant jo ir pardavėjo susitarimui, jog jam perleidžiama dalis pastato dėl jo investuotų pinigų į pastatą ir suteiktos pagalbos, o sumokėti visą paskolą, už kurią buvo įgytas pastatas 1999 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą kilo pareiga būtent ieškovei UAB „Marių aidas“;

7.2. 2012 metais kilusio tarp šalių ginčo metu buvo nagrinėtas 1999 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties apsimestinumas/neapsimenstinumas, tačiau tuo pačiu minimoje byloje buvo siekiama įrodyti, kad atsakovas nesumokėjo ½ dalies pastato pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos paskolos, dėl ko negalėjo būti atitinkamos dalies pastato savininku. Todėl ginčo dalyką taip pat sudarė jo pareigos buvimas/nebuvimas mokėti pastato paskolą.

7.3. teismų sprendimais yra nustatyti prejudiciniai faktai, todėl ginčas tarp šalių dėl paskolos apmokėjimo negalėjo kilti

7.4. nepagrįstai apeliantas nurodo, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reglamentuojančios bendraturčių pareigas, kylančias iš bendros dalinės nuosavybės. 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarime atsakovui nebuvo numatyta pareiga mokėti bankui paskolą, todėl ieškovė negali reikalauti sumokėti ½ dalį paskolos.

7.5. 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas buvo nutrauktas dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė negali reikalauti sumokėti ½ dalį paskolos. Nutrauktas susitarimas nėra pagrindas nevertinti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų faktų, kad pareiga mokėti visą paskolą buvo nustatyta ieškovei, o ne atsakovui.

7.6. sutinka su teismo motyvais taikant ieškinio senatį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinis skundas atmestinas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

10.       Bylos esmė, - ar kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.

11.       Nustatyta, kad 1999 m. liepos 16 d. sutartimi pardavėjas M. J. firma „Doleritas“ pardavė ieškovei (apeliantei) UAB „Marių aidas“ ir atsakovui A. B. lygiomis dalimis statinį, esantį (duomenys neskelbtini) .Šios sutarties 2 p. nustatyta, kad pastatas įkeistas „AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pagal 1997-07-25 sutartį. Pastatas parduodamas kreditoriui sutinkant ir išliekant įkeitimo teisei. Šios sutarties 4 p. nurodyta, kad pastatas įvertintas 685 132 Lt, o parduodamas už 187,956,26 Lt (54 435,90 Eur) skolos likutį bankui. Šioje sutartyje nėra nurodyta kas apmoka, kam ir kokiomis dalimis už įsigyjamą pastatą, tiktai šios sutarties 8 p. nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka sutarties šalys lygiomis dalimis. 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu, kuriame pažymėta, kad šis susitarimas apibrėžia turtinius santykius tarp ieškovės UAB „Marių aidas“ ir atsakovo A. B., lygiomis dalimis įsigijusių bankrotą patyrusios M. J. firmos „Doleritas“ priklausiusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Susitarimo sudarymo tikslas – sukurti galimybę pelningai (ne mažiau kaip už kainą lygiaverčią 150 000 JAV dolerių sumai, neskaitant su pardavimo įforminimu susijusių išlaidų) parduoti pastatą ir tuo būdu kompensuoti į „Dolerito“ veiklą investuotus pinigus. Pagal šio susitarimo 1.1 p. UAB „Marių aidas“ perima „Dolerito“ įsipareigojimus Lietuvos Taupomajame banke už paskolą ir kitas su ja susijusias išmokas. 2.1.1 p. A. B. įsipareigojo sudaryti visas sąlygas UAB „Marių aidas“ laisvai disponuoti visu pastatu. Taip pat numatyti kiti UAB „Marių aidas“ ir A. B. įsipareigojimai (b. l. 22). Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu, pagal ieškovo A. B. ieškinį, nutraukė 1999-08-19 susitarimą, ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų. 2017 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paliko galioti šį apylinkės teismo sprendimą, konstatuodamas, kad „A. B. neneigia, kad prie įsipareigojimų bankui neprisidėjo. Tačiau teigia, kad tokios pareigos jis ir neturėjo, nes ½ dalis pastato jam buvo perleista už anksčiau jo paskolintas lėšas firmos „Doleritas“ savininkui. Todėl susitarime ir buvo numatyta tik UAB „Marių aidas“ pareiga grąžinti skolą. Šias aplinkybes patvirtina kitoje civilinėje byloje teismo nustatyti prejudiciniai faktai“. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2408-568/2012 ieškovų ieškinį dėl 1999 m. birželio 16 d. ginčo pastato pirkimo- pardavimo sutarties šalių pakeitimo, nustatant, kad ginčo pastato nepirko A. B., atmetė. Kauno apygardos teismas 2012-05-30 nutartimi paliko galioti tokį teismo sprendimą, konstatuodamas, kad „pardavėjas, žinant pirkėjui UAB „Marių aidas“, įvertino parduodamą pastatą ne vien tik negrąžintos paskolos dalimi, tačiau daugiau, o pastato ½ dalį A. B. pardavė už pastarojo pagalbą statant pastatą, kaip kad nurodė atsiliepime trečiasis asmuo M. J., ir kas turėjo būti suprantama 1999 08 19 susitarimą sudarant dalyvavusiems ieškovams“.  Taip pat nurodė, kad „kadangi nei 1999 07 16 Sutartimi, nei 1999 08 19 Susitarimu nebuvo nustatyta atsakovo A. B. pareiga sumokėti už pastatą konkrečią pinigų sumą, tačiau buvo susitarta pastatą parduoti ir gautas lėšas pasidalinti tarp abiejų pirkėjų, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovų teiginius, kad atsakovas A. B. neįvykdė pareigos sumokėti už perkamą statinį, dėl ko jis prarado teisę disponuoti šiuo turtu“. 2017 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad „minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir iš naujo neturi būti įrodinėjamos, nes toje byloje dalyvavo tos pačios šalys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad ieškovas be pagrindo pripažįstamas ginčo turto bendrasavininku, nes nėra apmokėjęs bankui už ½ ginčo turto dalį“.

12.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyti prejudiciniai faktai šiai bylai, t. y. kad atsakovas ½ dalį pastato įgijo už jo pagalbą statant pastatą ir atsakovas neturėjo mokėti ieškovei jos nurodomos (sumokėtos) paskolos dalies. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šią pirmosios instancijos teismo išvada.

13.       Nagrinėjamu atveju, ieškinio patenkinimui esminė aplinkybė, - ar atsakovas atsiskaitė pagal 1999 m. liepos 16 d. sutartį už jam tenkančią pastato dalį, ar ne. Tik nustačius, jog atsakovas nėra atsiskaitęs už perkamą pastatą, o tai už jį padarė ieškovė, ieškinys gali būti tenkinamas. 

14.       Pagal CPK

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

16.       Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodė „Atsižvelgdama į šiuos paminėtus šalių veiksmus po 1999 07 16 statinio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. kad pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodžius konkrečių atsiskaitymo už perkamą statinį šalys vėliau sudarė 1999 08 19 susitarimą, kuriame konkretizavo, jog skolą bankui grąžina tik vienas pirkėjas UAB „Marių aidas“, o po to pastatas bus parduotas ir gautos pajamos, grąžinus pirkėjui UAB „Marių aidas“ su paskolos grąžinimu turėtas išlaidas ir investicijas į statinį, bus pasidalintos lygiomis dalimis tarp abiejų pirkėjų – UAB „Marių aidas“ ir A. B., teisėjų kolegija vertina, kad pardavėjas, žinant pirkėjui UAB „Marių aidas“, įvertino parduodamą pastatą ne vien tik negrąžintos paskolos dalimi, tačiau daugiau, o pastato ½ dalį A. B. pardavė už pastarojo pagalbą statant pastatą, kaip kad nurodė atsiliepime trečiasis asmuo M. J., ir kas turėjo būti suprantama 1999 08 19 susitarimą sudarant dalyvavusiems ieškovams. Kadangi nei 1999 07 16 Sutartimi, nei 1999 08 19 Susitarimu nebuvo nustatyta atsakovo A. B. pareiga sumokėti už pastatą konkrečią pinigų sumą, tačiau buvo susitarta pastatą parduoti ir gautas lėšas pasidalinti tarp abiejų pirkėjų, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovų teiginius, kad atsakovas A. B. neįvykdė pareigos sumokėti už perkamą statinį, dėl ko jis prarado teisę disponuoti šiuo turtu.“

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje  nustatė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. atsakovas ½ dalį pastato pagal 1999 m. liepos 16 d. sutartį įgijo už jo pagalbą statant pastatą ir atsakovas neturėjo mokėti ieškovei jos nurodomos (sumokėtos) paskolos dalies. Šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, nes: 1) jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2) abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, 3) abiejose bylose įrodinėjimo dalykas tas pats, t. y. sprendžiama, ar atsakovui atsirado prievolė sumokėti pagal 1999 m. liepos 16 d. sutartį (už įsigytą pastatą). Šias aplinkybes prejudiciniais faktais laikė ir Kauno apygardos teismas (2017 m. sausio 19 d. nutartis), sprendžiant šalių ginčą dėl 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nutraukimo. Taigi, pripažinus Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje  nustatytas aplinkybes prejudiciniais faktais, apeliantės (ieškovės) ieškinys negali būti patenkintas, nes teismas šioje byloje privalo remtis šiais prejudiciniais faktais.

18.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog minėtų bylų įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, t. y. ankstesnėje byloje ieškinio dalykas buvo ne piniginių lėšų priteisimas ar sumokėtų lėšų išieškojimas iš atsakovo, o pirkimo – pardavimo sutarties tikrųjų šalių nustatymas. Pažymėtina, kad apeliantė itin formaliai siekia vertinti bylos įrodinėjimo dalyką, sutapatindama jį su ieškinio reikalavimu (ieškinio dalyku). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Taigi, ne ieškinio reikalavimų formuluotė yra svarbi, o tai, kokios aplinkybės buvo nustatinėjamos ir nustatytos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, abiejose bylose įrodinėjimo dalykas yra tas pats (atsiskaitymas už perkamą pastatą), tik buvo (yra) siekiama skirtingų pasekmių (vienu atveju - pakeisti pirkėją, kitu – priteisti puse apeliantės sumokėtos bankui paskolos).

19.       Taip pat pažymėtina, kad 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo nutraukimas neturi jokios įtakos prejudicinių faktų buvimui. Nepriklausomai nuo to, ar susitarimas nutrauktas, ar ne, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumas išlieka, todėl tai neturi įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.  

20.       Pripažinus, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl jau nustatytų prejudicinių faktų, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovo patirtos 640 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.

23.       Taip pat iš apeliantės valstybei priteistinos 7,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš ieškovės UAB „Marių aidas“, į. k. 135495932, 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

      Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Marių aidas“, į. k. 135495932, 7,36 Eur (septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas 

Virginija Gudynienė

                                                                                                       Izolda Nėnienė