Civilinė byla Nr. e2A-574-357/2021
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01012-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas dėl 7965,60 Eur skolos, 402,99 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 47 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo D. R..
2. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6459,27 Eur skolą, kurią sudaro 5965,60 Eur pagrindinė skola ir 453,67 Eur palūkanos, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. UAB „Biofabrikas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai UAB „Biofabrikas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą D. R.. Ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 9 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 2000 Eur.
3. Atsakovas D. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nėra skolingas ir reikalavimas priteisti 453,67 Eur palūkanų negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad ieškovė reikalauja didesnės sumos, nei iš jo prašė pradinis kreditorius. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo kilęs ginčas dėl nekokybiškų prekių, kurį šalys išsprendė taikiai. Atsakovas grąžino trečiajam asmeniui nekokybiškų prekių už 2933,28 Eur, o trečiasis asmuo padarė ūkininkui tokio pat dydžio nuolaidą patirtiems nuostoliams kompensuoti. 2020 m. kovo 2 d. priminimas, kurį pasirašė abi šalys, liudija, jog UAB „Biofabrikas“ reikalauja iš atsakovo tik 9339,32 Eur skolos, kurios mokėjimą išdėstė dalimis iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo 2020 m. liepos 9 d. dienai trečiasis asmuo turėjo tik 5032,32 dydžio reikalavimą. Ieškovė pripažįsta, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo atsakovas yra sumokėjęs 2000 Eur. 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. vasario 11 d. atsakovas sumokėjo likusius 3032,32 Eur ir ieškovei yra nebeskolingas. 2021 m. kovo 8 d. atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad dalis parduotų pašarų buvo grąžinta trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo savo lėšomis nusamdė transportą ir išsivežė 7820 kg nekokybiškų pašarų. Šiai ūkinei operacijai įforminti, trečiasis asmuo išrašė 2019 m. gruodžio 10 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 2933,28 Eur sumai už grąžintą pašarą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Biofabrikas“ prašė ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovei buvo perleistas reikalavimas į skolą ir į netesybas. 2020 m. kovo 2 d. priminimu atsakovui siūlė sumokėti įsiskolinimą dalimis kas mėnesį, tačiau tai negali būti vertinama kaip skolos mokėjimo atidėjimas atsakovui ar susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Tai buvo tik raginimas atsakovui geranoriškai sumokėti skolą dalimis, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo. Atsakovas skolą mokėjo tik jam vienam priimtais terminais, kas laikytina jo ir ieškovės teisių pažeidimu, kadangi įstatymas neleidžia vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygų. Atsakovui nemokant skolos, jis kreipėsi į ieškovę ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymi, kad 2020 m. kovo 3 d. priminime per klaidą nurodyta mažesnė atsakovo skolos suma (9339,32 Eur), nes 2020 m. kovo 2 d. atsakovo skola sudarė 11772,60 Eur. Atsakovas nuo 2020 m. kovo 3 d. yra sumokėjęs 5807 Eur. Perdavus prekes, atsakovas dėl jų raštiškų pretenzijų neteikė ir už produkciją neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo D. R. ieškovei UAB „Juris LT“ 3426,95 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 825 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo D. R. trečiajam asmeniui UAB „Biofabrikas“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo D. R. valstybei 5,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. gegužės 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo D. R. ieškovei UAB „Juris LT“ 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pradinė kreditorė tinkamai įvykdė savo prievolę ir pardavė atsakovui prekes bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę naujai kreditorei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pilnai įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 3426,95 Eur. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo matosi, kad iš kiekvienos atsakovo mokamos įmokos visų pirma buvo padengtos tai dienai paskaičiuotos palūkanos, o likusi suma – skirta pagrindinei skolai dengti. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą paskirstyti atsakovės mokamas įmokas laikydamasi CK 6.54 straipsnio nuostatų. Kilus ginčui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių pristatymo, neva atsakovas prekių iš pradinės kreditorės pagal šią sąskaitą negavo, teismas tokius teiginius laikė nepagrįstais, kadangi byloje esanti 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas kelionės maršrutas ir krovinio vežėjo K. P. 2021 balandžio 12 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovui prekės pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir liudytojo A. Š. paaiškinimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir 2021 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui D. R. atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas pasirašė, kad sąskaitą gavo. Tačiau šios sąskaitos vidurinėje eilutėje nurodytų prekių antrą kartą jam niekas neatvežė, atsakovas šių prekių nėra gavęs. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Biofabrikas“ 2019-12-12 elektroninio laiško atsakovui turinys, kuriame kalbama ne apie nuolaidą kokioms nors naujoms prekėms, o apie 2019-09-24 sąskaitos (PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeitimą, suteikiant nuolaidą būtent šioje sąskaitoje nurodytoms prekėms bei joje nurodytam negrąžintam pašarų kiekiui (7,3 tonos); kitaip tariant buhalteriškai netinkamai įforminta nuolaida jau parduotoms prekėms, dėl kurių pardavimo jau buvo išrašyta sąskaita. 2019-11-15 PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo koreguota, tą liudija UAB „Biofabrikas“ 2019-12-12 elektroninis laiškas, kurio priedas yra būtent ši jau pakoreguota sąskaita, atsiųsta atsakovui elektroniniu būdu tik 2019-12-12, failo pavadinimas (duomenys neskelbtini). Tik tuomet jis pirmą kartą pamatė šią sąskaitą. Popierinį šios sąskaitos variantą jam atvežė pardavimų vadovas A. Š. dar vėliau, nei el. laiško data. Akivaizdu, kad ši sąskaita kaip dokumentas buvo pagaminta vėliau, nei joje nurodyta jos išrašymo data. Šios sąskaitos originalo (nekoreguoto varianto) atsakovas nėra gavęs, jo nepateikė ir ieškovė.
8.2. Liudytoju apklaustas pardavimų vadovas A. Š. teisme aiškino, kad 2019-11-15 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pas atsakovą „atvažiavo su kroviniu. Buvo vežama su kroviniu. Atvažiavo kartu su kroviniu. Kitaip nebūtų pasirašęs“. Tačiau šie parodymai prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovas teisme įrodinėjo, kad krovinys buvo vežamas 2019-11-15, todėl sąskaita niekaip negalėjo atvažiuoti su kroviniu, nes ji buvo pagaminta tik 2019-12-12. Šią sąskaitą A. Š. atvežė atsakovui po 2019-12-12 ir be jokio krovinio. Tai, kad prekės pagal 2019-11-15 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo nurodytą 2019-11-15 dieną nebuvo atvežtos liudija ir tai, kad šioje sąskaitoje nėra krovinio vežėjo rekvizitų ir parašo, nors kitose sąskaitose šie duomenys nurodomi. Ant atsakovo turimo šios sąskaitos egzemplioriaus nėra ir UAB „Biofabrikas“ darbuotojo, išdavusio prekes iš sandėlio, parašo, nors ant kitų sąskaitų jis yra. Toks parašas yra tik ant ieškovo turimo ir teismui pateikto šios sąskaitos egzemplioriaus, kas rodo, kad sąskaitos pateikimo atsakovui momentu prekės iš sandėlio dar net nebuvo išduotos, o parašą ieškovė užsidėjo vėliau ir tik ant savo turimo egzemplioriaus.
8.3. Ieškovės teismui pateiktas krovinio važtaraštis neįrodo, jog atsakovas krovinį gavo. Teisme ieškovė pripažino, kad šį važtaraštį surašė pats pradinis kreditorius. Jame nėra krovinio vežėjo bei krovinio gavėjo parašų. Krovinio išgabenimo ir pristatymo data nurodoma 2019-10-18, nors pati ieškovė teisme įrodinėjo krovinį pristačiusi 2019-11-15 dieną. Važtaraštyje nurodyti duomenys prieštarauja kitai bylos medžiagai, nes nurodyta pakuotė dėžėmis, o liudytojas aiškino, jog krovinys buvo vežamas didmaišiais. Nurodytas krovinio kiekis ir pakuočių skaičius nelogiškas, išeitų, kad kiekvienas kilogramas pašarų ir paletės buvo supakuotos atskirose dėžėse. Važtaraštyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) - yra D. R. gyvenamoji vieta, gyvenamasis namas. Nelogiška, kad tokio didelio svorio ir apimties krovinys būtų pristatytas į atsakovo gyvenamąjį būstą. Atsakovas teismui pateikė Pranešimą dėl sutarties rekvizitų, kurį teikia visiems savo verslo partneriams, tarp jų ir pradiniam kreditoriui, jog prekių pristatymo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pradinis kreditorius jau ne kartą buvo vežęs prekes, todėl neabejotinai žino kur jas pristatyti. Siekdamas palyginti šiame važtaraštyje UAB „Biofabrikas“ nurodytus duomenis, atsakovas kreipėsi į važtaraštyje nurodytą krovinio vežėją K. P. individualią įmonę su 2021-03-22 prašymu pateikti informaciją, ar 2019-10-18 ir/arba 2019-11-15 vežėte krovinį, kurio siuntėjas UAB „Biofabrikas“ (kodas 182705844, Statikų 9, Ukmergės r.), gavėjas ūkininkas D. R. ((duomenys neskelbtini)) bei gavo atsakymą 2021-04-06 el. paštu, jog „2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. K. P. IĮ krovinio, kurio siuntėjas UAB „Biofabrikas“, gavėjas ūkininkas D. R., nevežėme“. Vežėjo atsakymas yra aiškus ir konkretus. Tačiau ieškovė, įrodinėdama krovinio pristatymą, pateikė teismui vežėjo išrašytą 2019-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas ir esą K. P. paruoštą lentelę, kurią vadino kelionės lapu. Šie dokumentai be vežėjo parašų, nenurodyta nei koks krovinys nei kam vežtas, nenurodyta, pagal kokią konkrečiai sąskaitą ar važtaraštį. Šie dokumentai neįrodo krovinio pristatymo atsakovui. Tuomet ieškovė pateikė teismui K. P. 2021-04-12 el. laišką, kuriame jis jau dėsto ieškovei palankias aplinkybes ir akivaizdžiai pagal ieškovės jam suteiktą informaciją, nes jei būtų teikęs informaciją pagal faktą, tai krovinio pristatymui būtų nurodęs ne atsakovo gyvenamosios vietos, o prekių pristatymo (karvių fermos) vietos adresą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021-04-12 el. laiško dienai ieškovei šios aplinkybės nebuvo žinomos. Tikėti K. P. 2021-04-12 el. laiško duomenimis nėra pagrindo, nes jis su UAB „Biofabriku“, o šis su UAB „Juris LT“ yra verslo partneriai, suinteresuoti išlaikyti finansiškai naudingus tarpusavio santykius, o su ūkininku D. R. verslo santykiai nutrūkę, todėl akivaizdu, kad jie šioje byloje palaiko ieškovę ir duoda jai palankius parodymus.
8.4. Atsakovas yra gavęs ginčo prekes, bet tik vieną kartą, t. y. 2019-09-24 pagal pirminę sąskaitą. Atsakovas neatkreipė dėmesio ir tik bylos nagrinėjimo eigoje jis suprato UAB „Biofabrikas“ padarytą buhalterinę klaidą, nes tos pačios prekės buvo apskaitytos du kartus. Tokiu atveju, UAB „Biofabrikas“ turėjo panaikinti 2019-09-24 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 7300 kg pašarų, ar kaip nors kitaip išspręsti šią problemą, tačiau jis neturi teisės už tą pačią prekę savo buhalterinėje apskaitoje turėti dvi sąskaitas bei reikalauti apmokėjimo ir pagal 09.24 ir pagal 11.15 sąskaitą.
8.5. Atsakovas neneigė buvęs skolingas, tačiau nesutinka su reiškiamo reikalavimo dydžiu. 2020-03-02 Priminimas, kurį pasirašė abi šalys, liudija, jog šio dokumento surašymo dienai UAB „Biofabrikas“ reikalauja iš atsakovo 9339,32 Eur skolos, kurios mokėjimą išdėstė dalimis iki 2020-09-01 dienos, nors buhalteriniai duomenys rodo, jog tai dienai skolos likutis buvo 12 272,60 Eur. Taigi, šalys susitarė dėl kitokio skolos likučio tai dienai. Atsakovas sutiko su prašoma sumokėti suma. Todėl atsakovo prievolės vykdymui pagrindu buvo ne UAB „Biofabrikas“ išrašytos sąskaitos, o šalių pasirašytas 2020-03-02 Priminimas. Liudytoju apklaustas pardavimų vadovas A. Š. teisme aiškino, kad 2020-03-02 Priminimą surašė UAB „Biofabrikas“ vyriausioji buhalterė, o jis atvežęs atsakovui pasirašyti. Taigi, aukščiausiu lygiu sudarytas susitarimas šalims yra privalomas. Tačiau pradinis kreditorius, siekdamas finansinės naudos, ieškovei perleido didesnio dydžio skolos sumą, nepaisydamas buvusių tarpusavio susitarimų, juk ne pačiam reikės tą skolą išieškoti ir ūkininkui į akis žiūrėti, juolab šis prekių iš jo nebeperka.
8.6. Surašydamas 2020-03-02 Priminimą, UAB „Biofabrikas“ padarė ūkininkui D. R. nuolaidą, kuri tos dienos duomenimis sudarė 2933,28 Eur. Pagrindas nuolaidai buvo ir atsakovas teisme jį įrodinėjo. Tarp D. R. ir UAB „Biofabrikas“ buvo kilęs ginčas dėl nekokybiškų prekių, kurį šalys išsprendė taikiai. D. R. grąžino UAB „Biofabrikas“ nekokybiškų prekių už 2933,28 Eur, o UAB „Biofabrikas“ padarė ūkininkui tokio pat dydžio nuolaidą patirtiems nuostoliams kompensuoti, bent jau taip suprato ūkininkas šio dokumento pasirašymo metu. Tačiau UAB „Biofabrikas“, surašydamas 2020-03-02 Priminimą ir jame nurodydamas ūkininko skolos dydį galėjo minusuoti ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsiradusį apmokestinimo susidubliavimą. Atsakovui nesvarbi nuolaidos priežastis, jam svarbu pats faktas, jog nuolaida jam buvo padaryta. Pradinis kreditorius veikia nesąžiningai, kad pats tinkamai neatvaizdavo savo buhalteriniuose dokumentuos šalių susitarimo bei sutarto skolos likučio ir perleido ieškovui didesnį reikalavimą, nei pats tuo metu turėjo.
8.7. Esant ilgalaikiams teisiniams santykiams, UAB „Biofabrikas“ atsakovui niekada nereiškė reikalavimo mokėti palūkanas. Praktikoje UAB „Biofabrikas“ niekada neskaičiavo, o D. R. - nemokėjo palūkanų. Visos D. R. įmokos buvo įskaitomos pagrindinei prievolei dengti. Šios aplinkybės rodo, kad tarp šalių egzistavo abipusiai susitarimai, kurių laikėsi abi šalys. Atitinkamai tarp ginčo šalių nesant susitarimų dėl palūkanų, UAB „Biofabrikas“ iš atsakovo gaunamas įmokos nebuvo skirstomos ieškovės nurodoma tvarka, t. y. pirmiausia įmokas paskirstant palūkanoms mokėti, o tik tada pagrindinei prievolei padengti. Pirmą kartą apie galimas palūkanas UAB „Biofabrikas“ užsiminė 2020-03-02 Priminime. Tačiau net ir tuo atveju, kai atsakovas vėluodavo sumokėti šiame priminime nustatytais terminais, jam niekada nebuvo skaičiuotos palūkanos, o jo sumokėtos įmokos niekada nebuvo užskaitytos palūkanoms dengti. Net ir po bylos iškėlimo teisme 2020-08-19, kai ieškovė aiškiai pareiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, atsakovo 2020-09-01, 2020-09-16 sumokėtos 500 Eur įmokos buvo skirtos pagrindinei prievolei, o ne palūkanoms dengti. Taigi, tarp šalių buvo susitarimas dėl įmokų įskaitymo, kurį jos vykdė. Ieškovė neturi teisės vienašališkai šio susitarimo keisti, prieš tai neįspėjęs atsakovo. Ieškovė nepasinaudojo teise ir neinformavo atsakovo, kad jo įmokų už pagrindinę skolą nepriima, nes pagal CK turi teisę pirmiau užskaityti palūkanas, šių pinigų atsakovui negrąžino. Atsižvelgiant į tai, net ir pripažinus, kad skolininko nurodoma įmokos paskirtis nėra privaloma kreditoriui, toks ieškovo elgesys nelaikytinas sąžiningu šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo aspektu (CK 6.200 str. 2 d.).
8.8. Teismas neišsprendė ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo klausimo. Atsakovas nesutiko su ieškinio atsisakymo pagrindu dėl įmokų įskaitymo, todėl teismas turėjo bylą nagrinėti pilna apimtimi ir pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų.
8.9. 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ieškovui nepriklauso, nes jis į teismą kreipėsi nesuėjus 2020-03-02 Priminime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam papildomam prievolės įvykdymo terminui. Atsakovas turėjo teisę atsiskaityti iki 2020-09-01, gi ieškovas į teismą kreipėsi 2020-08-19. Jokie ikiteisminio išieškojimo veiksmai nebuvo atlikti. Bylą nagrinėjęs teismas dėl palūkanų ir šių išlaidų apskritai nepasisakė.
8.10. Skundžiamu sprendimu teismas neteisingai nustatė šios civilinės bylos iškėlimo teisme datą, turinčią reikšmės procesinių palūkanų skaičiavimo pradžiai. 2020-08-21 buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-9963-322/2020 dėl teismo įsakymo, kuri užbaigta. Ši civilinė byla Nr. e2-257-322/2021 iškelta teismui išsprendus 2020-09-25 ieškinio priėmimo klausimą, kuris priimtas teismo 2020-09-28 nutartimi. Tokiu būdu susidarė situacija, kad už laikotarpį iki 2020-09-25 ieškovas nuo prašomos priteisti skolos yra paskaičiavęs 8 proc. dydžio palūkanas ir teismo prašė priteisti 453,67 Eur šių palūkanų, kurias vėlia vienašališkai pasidengė iš atsakovo gautos įmokos. Teismas skundžiamu sprendimu procesines palūkanas priteisė nuo 2020-08-21 ir susidarė situaciją, kad nuo skolos už laikotarpį nuo 2020-08-21 iki 2020-09-25 bus išieškomos dvigubos palūkanos, t.y. 16 proc. (8 proc. ieškovo paskaičiuotų + 8 proc. teismo priteistų procesinių). Bylą nagrinėjant teisme atsakovas atkreipė teismo dėmesį į galimą tokią situaciją, tačiau teismas sprendimą priėmė į tai neatsižvelgdamas ir tinkamai nemotyvuodamas.
8.11. Bylą nagrinėjęs teismas neobjektyviai vertino visus byloje surinktus įrodymus, be jokio pagrindo pripažino ieškovo dėstomą poziciją, nors jos nepatvirtino jo pateikti rašytinai dokumentai. Šiuos prieštaravimus ieškovas aiškino paprasčiausia klaida: vyr. buhalterė suklydo surašydama 2020-03-02 Priminimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius suklydo surašydamas krovinio važtaraštį, jo darbuotojas suklydo liudydamas teisme 2019-11-15 sąskaitos išrašymo ir krovinio pristatymo aplinkybes, jo vežėjas suklydo teikdamas duomenis apie krovinio atvežimą apie krovinių pristatymo atsakovui adresą. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateiktuose įrodymuose per daug „klaidų“, dalis jos dėstomų aplinkybių apskritai neįrodinėta, todėl tikėti ieškovės pozicija nėra pagrindo. Teismas į tai neatsižvelgė, kilusių prieštaravimų nepašalino, dėl jų nepasisakė.
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio nustatymo, įmokų įskaitymo, palūkanų dydžio.
12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės byloje nustatytos aplinkybės
13. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ pardavė atsakovui D. R. prekes (kombinuotus pašarus, sojų rupinius, energetinį žaliavų mišinį) ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 8015,82 Eur sumai bei nurodė apmokėjimo terminus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių raštiškų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, dalį sumos sumokėjo, tačiau su pradine kreditore nėra atsiskaitęs iki šiol ir liko skolingas 3426,95 Eur pagrindinės skolos.
14. Pradinė kreditorė UAB „Biofabrikas“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. liepos 9 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 2020 m. liepos 9 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą asmeniškai.
Dėl skolos dydžio
15. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvykdė savo prievolę ir pardavė atsakovui prekes bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas su minėta teismo išvada nesutinka.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal nustatytą reglamentavimą teismai, įvertindami įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš jų viseto duomenų padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, kurie paneigtų tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas“ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. R. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovas D. R. byloje nepaneigė, kad gavo 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas kelionės maršrutas ir krovinio vežėjo K. P. 2021 balandžio 12 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovui prekės pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos. Pažymėtina, kad krovinio vežėjo K. P. 2021 balandžio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2021 m. balandžio 6 dienos atsakyme advokatei I. B. nurodė klaidingus duomenis, nes pateikdami duomenis ir informacija per klaidą pateikė 2020 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į liudytojo A. Š. parodymus teisme, kuris nurodė, jog pareiškus atsakovui pretenzijas dėl netinkamo pašaro, buvo sutarta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ pašarus išsiveš atgal (ir per kelis kartus išsivežė) ir už savikainą atsakovui davė sojos ir energetinius papildus gyvuliams; kad pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo padaryta nuolaida 7300 kg pašarui, o likęs kitas kiekis buvo be nuolaidos, kad apie prekių gavimą atsakovas patvirtino pasirašydamas 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje, negavęs prekių nebūtų pasirašęs. Byloje atsakovas neginčijo, kad sąskaita-faktūra yra su atsakovo parašu ir atsakovas šio parašo tikrumo neginčijo. Tačiau atsakovas nurodo, kad jo parašas reiškia sąskaitos, o ne prekių gavimą pagal sąskaitą. Tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, tuo labiau, kad ant sąskaitos-faktūros nėra jokių atsakovo pastabų dėl negautų prekių. Byloje teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra ūkininkas ir sąskaitų-faktūrų pasirašymas yra jam įprastas dalykas. Darytina išvada, jog vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo, kuriam yra įprasta pasirašyti sąskaitas-faktūras, nepasirašytų jam pateiktos sąskaitos-faktūros, negaudamas joje nurodytų prekių arba ją pasirašydamas nurodytų pastabas.
19. Sutiktina su atsakovu, kad ant 2019-11-15 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra krovinio vežėjo rekvizitų ir parašo, nors kitose sąskaitose šie duomenys nurodomi, ant atsakovo turimo šios sąskaitos egzemplioriaus nėra ir UAB „Biofabrikas“ darbuotojo, išdavusio prekes iš sandėlio, parašo, nors ant kitų sąskaitų jis yra; toks parašas yra tik ant ieškovės turimo ir teismui pateikto šios sąskaitos egzemplioriaus. Tačiau įvertinus visą bylos medžiagą darytina išvada, jog 2019-11-15 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai nesudaro pagrindo abejoti, kad prekės atsakovui buvo perduotos.
20. Atsakovas nurodo, kad krovinio važtaraštis neįrodo, jog atsakovas krovinį gavo. Pažymi, kad teisme ieškovė pripažino, kad šį važtaraštį surašė pats pradinis kreditorius. Jame nėra krovinio vežėjo bei krovinio gavėjo parašų, krovinio išgabenimo ir pristatymo data nurodoma 2019-10-18, nors pati ieškovė teisme įrodinėjo krovinį pristačiusi 2019-11-15 dieną. Teigia, kad važtaraštyje nurodyti duomenys prieštarauja kitai bylos medžiagai, nes nurodyta pakuotė dėžėmis, o liudytojas aiškino, jog krovinys buvo vežamas didmaišiais. Taip pat teigia, kad nurodytas krovinio kiekis ir pakuočių skaičius nelogiškas, išeitų, kad kiekvienas kilogramas pašarų ir paletės buvo supakuotos atskirose dėžėse. Pažymi, kad važtaraštyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) - yra D. R. gyvenamoji vieta, gyvenamasis namas, nelogiška, kad tokio didelio svorio ir apimties krovinys būtų pristatytas į atsakovo gyvenamąjį būstą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas teismui pateikė Pranešimą dėl sutarties rekvizitų, kurį teikia visiems savo verslo partneriams, tarp jų ir pradiniam kreditoriui, jog prekių pristatymo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pradinis kreditorius jau ne kartą buvo vežęs prekes, todėl neabejotinai žino kur jas pristatyti.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas kelionės maršrutas ir krovinio vežėjo K. P. 2021 balandžio 12 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovui prekės pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos, todėl apelianto nurodomi važtaraščio trūkumai nepaneigia fakto, kad prekės jam buvo pristatytos.
22. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. kovo 2 d. Priminimas, kurį pasirašė abi šalys, liudija, jog šio dokumento surašymo dienai UAB „Biofabrikas“ reikalauja iš atsakovo 9339,32 Eur skolos, kurios mokėjimą išdėstė dalimis iki 2020 m. rugsėjo 1 d. dienos, nors buhalteriniai duomenys rodo, jog tai dienai skolos likutis buvo 12 272,60 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Biofabrikas“ byloje patvirtino, kad 2020 m. kovo 2 d. Priminime per klaidą nurodė faktiškai mažesnę atsakovo skolos sumą (9339,32 Eur), nes 2020 m. kovo 2 d. datai atsakovo skola sudarė 11 772,60 Eur. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta suvestinė.
23. Atsakovas teigia, kad 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ieškovui nepriklauso, nes jis į teismą kreipėsi nesuėjus 2020 m. kovo 2 d. Priminime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytam papildomam prievolės įvykdymo terminui. Teigia, kad atsakovas turėjo teisę atsiskaityti iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi byloje yra nustatyta, jog atsakovas niekad nesilaikė mokėjimo eiliškumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas įsiskolinimą dengė tik jam vienam aiškiu eiliškumu, nes nenurodydavo už kokią PVM sąskaitą faktūrą atsiskaito. Atsakovui nesilaikius 2020 m. kovo 2 d. susitarimo dėl skolos mokėjimo terminų, ieškovė neturėjo laukti paskutinės įmokos termino suėjimo, kad galėtų reikalauti visos skolos grąžinimo.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliantas leistinais įrodymais nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės laiku atsiskaityti su pradine kreditore ar su reikalavimo teisę perėmusia ieškove, priešingai tik teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo dalį įsiskolinimo, todėl ieškovei iš atsakovo teismas pagrįstai priteisė 3426,95 Eur skolą.
Dėl gautų lėšų paskirstymo
25. Atsakovas teigia, kad esant ilgalaikiams teisiniams santykiams, UAB „Biofabrikas“ atsakovui niekada nereiškė reikalavimo mokėti palūkanas, praktikoje UAB „Biofabrikas“ niekada neskaičiavo, o D. R. - nemokėjo palūkanų, visos D. R. įmokos buvo įskaitomos pagrindinei prievolei dengti. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad tarp šalių egzistavo abipusiai susitarimai, kurių laikėsi abi šalys.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą: jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis); kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (5 dalis); kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (6 dalis).
27. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 2 d. Priminime UAB „Biofabrikas“ aiškiai nurodė, kad „neatsiskaičius iki nurodyto termino, būsime priversti kreiptis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo. Informuojame, jog tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str. ir kt., CPK 93 str., 610 str. ir kt., išieškomą sumą sudarys ne tik minėtas įsiskolinimas, bet ir palūkanos, teismo bei vykdymo išlaidos“. Taigi, atmestini atsakovo argumentai, kad pagal nusistovėjusią praktiką ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo palūkanų. Pažymėtina, kad atsakovas jokio prieštaravimo dėl palūkanų skaičiavimo ieškovei (trečiajam asmeniui) neteikė, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su atskiru prašymu, jog atsakovo mokamomis sumomis visų pirma būtų užskaitoma pagrindinė skola.
28. Pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi ieškovės atstovo paaiškinimais, iš kiekvienos atsakovo mokamos įmokos visų pirma buvo padengtos tai dienai paskaičiuotos palūkanos, o likusi suma – skirta pagrindinei skolai dengti. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turi teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą paskirstyti atsakovo mokamas įmokas laikydamasi CK 6.54 straipsnio nuostatų.
Dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo klausimo
29. Apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo klausimo. Pažymi, kad atsakovas nesutiko su ieškinio atsisakymo pagrindu dėl įmokų įskaitymo, todėl teismas turėjo bylą nagrinėti pilna apimtimi ir pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų.
30. 2021 m. vasario 15 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus į bylą apie tai, kad yra sumokėjęs 3032,32 Eur skolos, todėl vadovaujantis CPK 142 str. daro žodinį pareiškimą, kad ieškovė šitoje dalyje, t. y. būtent 3032 Eurų ir 32 euro centų sumoje ieškinio atsisako ir ieškovei yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės. Pažymėjo, kad dėl tos priežasties, kad jau civilinei bylai esant iškeltai teisme, atsakovas dalį ieškinio patenkino, t. y. reiškiamas dalies ieškinio atsisakymas. Pabrėžė, kad patenkinus ieškinį jau civilinei bylai esant iškeltai teisme, t. y. priėmus ieškinį teismo rezoliucija tai yra tas pats kas teismo sprendimas priimtas būtų ieškovės naudai, tai yra pagal teismų praktiką. Prašė teismo priimti šitą pareiškimą. Ieškovė paaiškino, kad likusi skolos suma yra pagrindinė skola pagal CK 6.54 str., išskaitomos sumos reiškia yra palūkanų ir kitų iki teismo išieškojimo išlaidų, tai palūkanų reikalavimas buvo reiškiamas dėl 453,67 Eur, taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų; šitas sumas pirma išskaito ir po to dalį pagrindinės skolos; laikė, kad yra likutis tik pagrindinės 3426,95 Eur. Atsakovas su tokiu pareikštu įskaitymo būdu parengiamajame teismo posėdyje nurodė nesutinkantis, pažymėjo, jog mokėjime yra aiškiai parašyta, kad mokama skola, o ne palūkanos ir ne dar kažkokios kitos prievolės, kurios buvo pareikštos ieškinyje kaip prašomos priteisti sumos; vertino, kad ginčas yra likęs dėl 2933,28 Eur.
31. Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškovės atliktas sumokėtos sumos įskaitymas yra pagrįstas. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai raštu neišsprendė ieškovo atisakymo nuo ieškinio, tačiau iš teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies matyti, kad ieškovės atsisakymą nuo 3032,32 Eur ieškinio dalies teismas priėmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog per klaidą pirmosios instancijos teismas raštu nenurodė, kad priima ieškovės ieškinio atsisakymą nuo 3032,32 Eur dydžio reikalavimo, nesudaro pagrindo nei pakeisti, nei panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija patikslina Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad priimamas ieškovės UAB „Juris LT“ atsisakymas nuo 3032,32 Eur ieškinio reikalavimo dalies.
Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo
33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teismas neteisingai nustatė šios civilinės bylos iškėlimo teisme datą, turinčią reikšmės procesinių palūkanų skaičiavimo pradžiai. Nurodo, kad 2020-08-21 buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-9963-322/2020 dėl teismo įsakymo, kuri užbaigta. Ši civilinė byla Nr. e2-257-322/2021 iškelta teismui išsprendus 2020-09-25 ieškinio priėmimo klausimą, kuris priimtas teismo 2020-09-28 nutartimi. Tokiu būdu susidarė situacija, kad už laikotarpį iki 2020-09-25 ieškovas nuo prašomos priteisti skolos yra paskaičiavęs 8 proc. dydžio palūkanas ir teismo prašė priteisti 453,67 Eur šių palūkanų, kurias vėliau vienašališkai pasidengė iš atsakovo gautos įmokos. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu procesines palūkanas priteisė nuo 2020-08-21 ir susidarė situaciją, kad nuo skolos už laikotarpį nuo 2020-08-21 iki 2020-09-25 bus išieškomos dvigubos palūkanos, t. y. 16 proc. (8 proc. ieškovo paskaičiuotų + 8 proc. teismo priteistų procesinių).
34. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paskaičiuotų palūkanų suma pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo sudarė 442,99 Eur, o ieškinyje palūkanos sudarė 453,67 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė iki ieškinio padavimo papildomai už laikotarpį nuo 2020-08-21 iki 2020-09-25 paskaičiavimo palūkanas, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nurodytą procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 21 d. į ieškinio surašymo dieną – 2020 m. rugsėjo 25 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apimtis, kuria patenkintas atsakovo apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teisme paskirstytų šalių bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai bei 77 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas labai maža apimtini, yra susijęs su procesiniais teismo sprendimo aspektais, teisėjų kolegija atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priimti ieškovės UAB „Juris LT“ atsisakymą nuo 3032,32 Eur ieškinio reikalavimo dalies ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, 3426,95 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 95 centus) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biofabrikas“, juridinio asmens kodas 182705844, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,27 Eur (penkis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Irena Stasiūnienė