Civilinė byla Nr. e2A-20-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31348-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir M. J. bei atsakovų UAB „Remigna“ ir AB „Plasta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir M. J. ieškinį atsakovams UAB „Remigna“, AB „Plasta“ ir antstolei D. M. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo UAB „Ramigna“ priešieškinį M. J. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnio), aiškinimo ir taikymo, dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir dėl iš varžytinių akto panaikinimo.

2.       Ieškovai J. V. ir M. J. patikslintu ieškiniu (2020-06-02) prašė pripažinti negaliojančiu antstolės D. M. 2019-11-19 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-19-12- 10587; išreikalauti iš atsakovų AB „Plasta“ ir UAB ,,Ramigna“ ieškovo J. V. naudai neteisėtai valdomą turtą: 1 (vieną) vienetą kriptovaliutų kompiuterių (190MH/S), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; išreikalauti iš atsakovų AB „Plasta“ ir UAB ,,Ramigna“ ieškovo M. J. naudai neteisėtai valdomą turtą: keturis vienetus kriptovaliutų kompiuterių (190MH/S), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

3.       Ieškovai J. V. ir M. J. nurodė, kad:

3.1.                      Jie su UAB ,,Ramigna“, atstovaujama P. A. arba A. G., ar asmeniškai P. A., 2017-2018 m. sudarė paslaugų teikimo sutartis (toliau ir – Paslaugų teikimo sutartys), pagal kurias UAB ,,Ramigna“ (kai kuriais atvejais P. A.) įsipareigojo nupirkti kripto valiutų kompiuterius (190MH/S), kurių vieneto kaina - 2995 eurai su PVM (Paslaugų teikimo sutarčių 1.2. punktas).

3.2.                      Pagal Paslaugų teikimo sutarčių 1.6. punktus perkami kripto valiutų kompiuteriai priklausė klientams, o UAB ,,Ramigna“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka prižiūrėti įrangą, naudoti ją pagal paskirtį (kriptovaliutų kasimui), pervesti klientams „iškastą“ kriptovaliutą, o sutarčiai pasibaigus grąžinti įrangą, t. y. įrangą įdiegti į jau veikiančią kripto valiutų kasimo sistemą (Paslaugų teikimo sutarčių 1.7. punktas). Paslaugų teikimo sutartyse taip pat numatyta, kad: Paslaugų teikėjas informuoja Paslaugų gavėją apie Prekių eksploatavimo pradžią, pateikdamas prisijungimo prie Prekių eksploatavimo informaciją (linkus) (Paslaugų teikimo sutarčių 1.9 punktas); UAB ,,Ramigna“ eksploatuoja pagal sutartį perkamą įrangą pirmus 12 mėnesių (Paslaugų teikimo sutarčių 1.10 punktas); UAB ,,Ramigna“ už įrangos eksploatavimą mokama 26 procentai tos kompiuterinės įrangos sukuriamos (pagaminamos) kriptovaliutos ( Paslaugų teikimo sutarčių 4 punktas). Pagal sutarčių esmę ir sąlygas, šalys iš esmės sudarė turto patikėjimo sutartis (CK 6.953 str.), kurių pagrindu UAB ,,Ramigna“ buvo patikėtas kitiems asmenims priklausantis kilnojamasis turtas – kripto valiutų kompiuteriai.

3.3.                      Sutartis dažniausiai sudarydavo P. A., tiek savo, tiek UAB ,,Ramigna“ vardu, tačiau kai kuriais atvejais sutartis su klientais bendrovės vardu sudarė ir A. G.. Atsiskaitymas pagal sutartis buvo vykdomas įvairiai, priklausomai nuo to, ką sudarant atitinkamą sutartį nurodydavo UAB ,,Ramigna“ atstovai. Asmenys mokėjo tiek į UAB ,,Ramigna“ banko sąskaitą, tiek P. A. (tiek į jo banko sąskaitą, tiek grynaisiais pinigais), tiek ir kitiems juridiniams asmenims (UAB ,,Dirbuva“, Intertrade INC). Pavyzdžiui, J. V. sudarytose sutartyse numatyta kaina buvo sumokėta bankiniais pavedimais į UAB ,,Ramigna“ banko sąskaitą. M. J. 2017-11-28 sutartyje numatytus 12 000 eurų sumokėjo grynaisiais P. A..

3.4.                      UAB „Ramigna“ ir jos atstovai nuo 2018 m. vasaros pradėjo nebeteikti įrangos savininkams jokios informacijos susijusios su jiems priklausančios įrangos eksploatacija, įrangos būkle ir jos buvimo vieta, nors tokia pareiga nustatyta Paslaugų sutartyse. Įrangos savininkai nebegavo sutarčių sudarymo metu žadėtų pajamų ir nebegalėjo stebėti jiems priklausančios įrangos eksploatavimo proceso.

4.       Atsakovas AB „Plasta“ pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį ir prašė jį atmesti. Ieškovai nesuformulavo ieškinio argumentų, patvirtinančių skundžiamo turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą, t. y., jog AB „Plasta“ įsigijo Ieškovams priklausantį turtą ir jis įrodymų užtikrinimo metu buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atliekant įrodymų užtikrinimą buvo užfiksuotas tam tikras skaičius vaizdo plokščių, tačiau Ieškovai reiškia vindikacinį reikalavimą išreikalauti kompiuterius iš atsakovo AB „Plasta“ nenurodydami ar minimas turtas yra pas jį, tuo tarpu Ieškovas M. J. tokį pat reikalavimą reiškia neįrodęs turintis nuosavybės teises į daiktą. Atsakovė AB „Plasta“ nesutiko su Ieškovų padarytomis išvadomis dėl ne skolininkui priklausančio turto pardavimo, bei prašymu pripažinti varžytynių aktą negaliojantį. Ieškovai reikšdami reikalavimą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu neįrodė, jog būtent varžytynių metu tarp parduoto skolininko UAB „Ramigna“ turto buvo ir Ieškovams priklausantis turtas. Aplinkybė, jog Atsakovo patalpose maksimaliai galima sukomplektuoti 173, o ne 220 vnt. kompiuterių savaime neįrodo, jog tarp esančių kompiuterių yra ir Ieškovams priklausanti įranga. Priešingai, Ieškovų pateiktuose dokumentuose rašoma, jog aprašytos įrangos komplektacija neatitinka tokios, kokią Ieškovai įsigijo iš UAB „Ramigna“. Tokios pačių Ieškovų dėstomos aplinkybės suponuoja išvadą, jog AB „Plasta“ įsigijo ne UAB „Ramigna“ klientų įrangą.

5.        AB „Plasta“ yra teisėtas UAB „Ramigna“ turto įgijėjas, todėl tam, jog Ieškovai galėtų pareikšti vindikacinį reikalavimą jie turi įrodyti esant tam visas privalomas sąlygas, tačiau ieškovai to neįrodė. Ieškovas M. J. nėra pateikęs apmokėjimo už įsigytą daiktą, t.y. jis nėra pagrindęs nuosavybės į keturis kriptovaliutų kompiuterius. Be to, atsakovas AB „Plasta“ nesusijusi su jų valdymo teisės į daiktą be savo valios praradimu, nes neperėmė ar kitokiu būdu neįgijo ieškovams neva priklausančių daiktų. Ieškovų ir atsakovo AB „Plasta“ nesieja prievoliniai santykiai, nes Paslaugų teikimo sutartys buvo sudaromos su atsakovu UAB „Ramigna“. Todėl tarpusavio teisės ir pareigos sieja ieškovus ir atsakovą UAB „Ramigna“. Atsakovė AB „Plasta“ neturi jokių įsipareigojimų ieškovams, nes patalpos, kuriose vykdoma veikla, priklauso kitai bendrovei. Ieškovai neįrodė visų aplinkybių, patvirtinančių vindikacinio reikalavimo pagrindą AB „Plasta“ atžvilgiu, kurios nesieja jokie prievoliniai santykiai dėl kriptovaliutų kompiuterių pirkimo, pardavimų, paslaugų teikimo ar kt. Todėl ieškinys turi būti atmestas.

6.       UAB „Ramigna“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovų ieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tam tikras įrangos kiekio užfiksavimas savaime neįrodo, kad buvo parduotas skolininkui nepriklausantis turtas. Nėra aišku kokios ir kieno pažeistos teisės yra ginamos šioje byloje, nes reiškiamas reikalavimas nuginčyti 220 vnt. kriptovaliutų kompiuterių pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovas M. J., neįrodęs nuosavybės teisės į keturis kompiuterius, negali reikšti reikalavimo dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovas J. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog varžytynių metu buvo parduotas išskirtinai jam priklausantis daiktas. Todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

7.       Antstolė D

8.       Atsakovė UAB “Ramigna” pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jos naudai iš ieškovo M. J. priteisti 12 000 Eur už 2017 m. lapkričio 27 d. Sutartimi įsigytus kriptovaliutų kompiuterius, 500 Eur baudą už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 864,00 Eur delspinigių už vėlavimą vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. 28 d. UAB „Ramigna“ (paslaugų teikėjas) ir M. J. (paslaugų gavėjas) sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo teikti M. J. kriptovaliutų kompiuterio pirkimo, priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, o pastarasis įsipareigojo tinkamai apmokėti už suteiktas paslaugas Paslaugų teikimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Kadangi M. J. pateikė ieškinį UAB „Ramigna“ dėl 2017 m. lapkričio 28 d. Paslaugų teikimo sutartimi įsigytų kriptovaliutų kompiuterių išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nors nėra įvykdęs įsipareigojimo apmokėti už įsigyjamą įrangą ir nereikšdamas pretenzijų dėl paslaugos teikimo, teismui patenkinus ieškinį, taptų skolingas UAB „Remigna“ už įsigytus kompiuterius, todėl tokiu atveju priešiekinys turėtų būti tenkinamas.

9.       Ieškovas M. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad priešieškinis yra grindžiamas melagingu teiginiu, jog ieškovas nėra atsiskaitęs už 4 vnt. kriptovaliutų kompiuterius Paslaugų teikimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovas sumokėjo visą sutartyje numatytą kriptovaliutį kompiuterių įsigijimo kainą, tačiau būtent atsakovo pageidavimu tik dalis pardavimo kainos buvo sumokėta bankiniu pavedimu. Faktas, kad atsakovas UAB „Ramigna“ neapskaitydavo iš klientų pagal sutartis gautų grynųjų pinigų, taip pat kriptovaliutų yra nustatytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10006-18, kuriame UAB ,,Ramigna“ ir jos vadovams pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo bei tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Priešieškinyje atsakovas neteisingai kvalifikuoja šalių teisinius santykius, nes pagal sutarties esmę ir sąlygas, šalys iš esmės sudarė turto patikėjimo sutartis (CK 6.953 str.), kurių pagrindu UAB ,,Ramigna“ buvo patikėtas ieškovams priklausantis kilnojamasis turtas – kripto valiutų kompiuteriai. Nepaisant minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų, aplinkybė, kad atsakovas UAB „Ramigna“ po Paslaugų teikimo sutarties pasirašymo teikė paslaugas Ieškovui – kasė kriptovaliutą, pervedinėjo Ieškovui kriptovaliutą ir iki šios nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamo neatsiskaitymo įrodo, kad atsakovas pateikia tikrovei neatitinkančią informaciją. Ieškovai šioje byloje ne kartą prašė teismo įpareigoti atsakovus pateikti duomenis, kurie patvirtintų šių bendrovių teises į AB ,,Plasta“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius 220 vienetų kriptovaliutų kompiuterius, kurie buvo parduoti varžytinėse kaip UAB ,,Ramigna“ nuosavybė; taip pat dokumentus, kuriuose būtų atskirai išskirtas bendrovei nuosavybės teise priklausančių ir bendrovės paslaugų teikimo sutarties pagrindu valdomų kriptovaliutų kompiuterių skaičius, tačiau atsakovai tokių duomenų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas dėl ieškovo J. V. reikalavimo grąžinti daiktą, nurodė, kad 2021 m. gegužės 8 d. Priėmimo perdavimo aktu, ieškovas J. V. iš atsakovo UAB „Ramigna“ priėmė 2018 m. sausio 11 d. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu įsigytą vieną kripto valiutų kompiuterį. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog patikslintame ieškinyje nurodytas daiktas (vienas kriptovaliutų kompiuteris), priklauso ieškovui J. V. ir jis savo daiktą atsiėmė. Byloje nėra duomenų, kad pastarasis ieškovas ginčytų įvykdytą ieškinio reikalavimą dėl daikto grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, pradėjęs nagrinėti bylą, atkreipė ieškovų dėmesį į tai, kad atsakovas neprieštarauja nedelsiant grąžinti įrangą, jeigu bus pateikti nuosavybę patvirtinantys dokumentai (2018-01-10 mokėjimo nurodymas Nr. 6). Tačiau nei patys ieškovai, nei jų atstovas, žinodami tokią atsakovų atstovo išsakytą poziciją, nesiėmė visų galimų veiksmų ir priemonių, kad įrangos (susi)grąžinimas įvyktų kaip įmanoma greičiau, taip užkertant kelią nepagrįstam proceso užsitęsimui. Taigi, konstatavus, jog ieškovas J. V. jau yra priėmęs reikalautą savo kriptovaliutų kompiuterį, byloje neliko vieno iš pagrindinių ieškinio elementų – reikalaujamo ieškinio dalyko. Taigi, nebelikus ginčo dėl ieškovui J. V. priklausančio daikto, nėra pagrindo tenkinti ieškovo J. V. reikalavimo grąžinti jam daiktą. Dėl šių priežasčių teismas atmetė patikslinto ieškinio dalį dėl J. V. reikalavimo grąžinti daiktą.

11.       Teismas dėl M. J. reikalavimo grąžinti daiktą, sprendė, kad ieškovas M. J. prašydamas išreikalauti iš atsakovų jo naudai neteisėtai valdomą turtą: keturis kriptovaliutų kompiuterius (190MH/S), jo teigimu esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei atsakovams, nei antstoliams, nei teismui nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo nuosavybę į reikalaujamą grąžinti turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio ieškovo teiginius, kad pinigus (12 000 Eur) jis sumokėjo grynaisiais atsakovo atstovui. Į bylą pateikta M. J. ir UAB „Ramigna“ 2017 m. lapkričio 28 d. sudaryta Paslaugų sutartis, nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovas sąžiningai atliko prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas M. J. neįrodė esantis reikalaujamo grąžinti daikto savininku, atmetė ieškinio dalį dėl daikto grąžinimo šiam ieškovui.

12.       Teismas dėl priešieškinio nurodė, kad ieškovas M. J. neįrodė, jog jis yra 2017 m. lapkričio 28 d. Paslaugų sutartyje įvardinto turto – keturių kriptovaliutų kompiuterių savininku (nėra pateiktas atsiskaitymas už perkamą įrangą). Atsakovė su priešieškiniu nepateikė įrodymų, kad M. J. yra atsakovui sumokėjęs pinigus ir minėta įranga jam perduota. Vien tai, kad ieškovas M. J. gavo prisijungimus prie socialiniame tinkle Facebook esančios uždaros grupės, nesudaro pagrindo išvadai, jog abi sutarties šalys savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Dėl išvardintų priežasčių teismas atmetė ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13.       Ieškovai J. V. ir M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį bei priteisti ieškovų M. J. ir J. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.                      M. J.  nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes byloje esančių įrodymų yra pakankamai daryti išvadą apie ieškovo M. J. atsiskaitymą pagal su atsakovu UAB ,,Ramigna“ 2017 m. lapkričio 28 d. sudarytą sutartį.

13.2.                      Teismas įvertino ne visus įrodymus, kuriais ieškovas M. J. grindė savo poziciją, nepaaiškino, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, remiasi, o kuriuos jis vertina kritiškai, ir nepateikė tokio savo vertinimo argumentų.

13.3.                      Ieškovas M. J. įrodinėdamas atsiskaitymo su atsakovu faktą pateikė šiuos įrodymus: 2017-11-28 sutartį, kurios 1.5. punkte nustatyta, kad mokėjimas pagal sutartį yra atliekamas grynaisiais pinigais; įrodymus apie atsakovo UAB ,,Ramigna“ direktoriaus A. G. ieškovui M. J. suteiktą prisijungimą prie uždaros kriptovaliutų kasėjų grupės, kas pagal sutarties 1.9. punktą yra paslaugų teikėjo informavimas Paslaugų gavėjo apie prekių eksploatavimo pradžią, kuris yra galimas tik atsakovui nupirkus sutartyje nurodytus kompiuterius (Paslaugų teikimo sutarties 1.7. punktas), o atsakovas UAB ,,Ramigna“ pagal sutartį kompiuterius turėjo nupirkti tik gavęs apmokėjimą (Paslaugų teikimo sutarties 1.6. punktas); įrodymus apie atsakovo UAB ,,Ramigna“ nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovui atliktus pervedimus kriptovaliuta, kuriuos pagal 2017-11-28 sutartį atsakovas darė apskaičiuodamas iš ieškovui priklausančių kompiuterių atitinkamą mėnesį išgautą kriptovaliutos skaičių, atėmęs sutarties 4.1. punkte nurodytą administravimo mokestį; įrodymus apie tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nuo 2018 m. atlieka ikiteismini tyrimą dėl apgaulingo UAB ,,Ramigna“ apskaitos tvarkymo (BK 222 str.), dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 str.), dėl svetimo turto pasisavinimo (BK 183 str.) ir sukčiavimo (BK 182 str.).

13.4.                      Ieškovas M. J. teikė byloje žodinius paaiškinimus, kad jis 2017-11-28 susitiko su atsakovo UAB ,,Ramigna“ direktoriumi A. G. dėl kriptovaliutų kompiuterio įsigijimo, apžiūrėjo bendrovės jau turėtą įrangą ir susipažino su kompiuterių įsigijimo bei paslaugų teikimo sąlygomis, o tuomet buvo pristatytas UAB ,,Ramigna“ komercijos direktoriui P. A., kuris į iš anksto paruoštą sutartį (su įmonės direktoriaus A. G. parašais) įrašė ieškovo asmens duomenis, jo įsigyjamų kriptovaliutų kompiuterių skaičių, kainą ir jos sumokėjimo tvarką bei paėmė iš ieškovo grynuosius pinigus.

13.5.                      Atsakovai nepateikė byloje nei vieno įrodymo, kurie paneigtų minėtas aplinkybes. Atsakovo UAB ,,Ramigna“ direktorius teismo procese nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, ir nurodytų ieškovo aplinkybių atitinkamai nepaneigė.

13.6.                      Iki 2021-05-08 atsakovai neperdavė ir neketino perduoti ieškovui jam priklausančios įrangos. Tik po ilgai užtrukusio bylinėjimosi proceso ir ieškovo susirašinėjimo su atsakovų UAB ,,Ramigna“ ir AB ,,Plasta“ vadovais, UAB ,,Ramigna“ direktorius A. G. 2021-05-08 galiausiai perdavė ieškovui tą įrangą, kurią jis nusipirko pagal 2018 m. sausio 11 d. sutartį. Prieš tai atsakovai bandė perduoti ieškovui kitą kompiuterį, su jame sumontuotomis Redeon RX 580 vaizdo plokštėmis, kur vienos Redeon RX 580 greitis (hash) yra 22.03 MH/s, t. y. šešių vaizdo plokščių bendras greitis yra 132,18 MH/s.

13.7.                      J. V. apeliaciniu skundu skundžia, jo manymu, netinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Jo manymu, esant tokiai situacijai, kuomet atsakovas nepripažino ieškinio reikalavimo, bet jį įvykdė civilinės bylos nagrinėjimo metu, šalims nesudarant dėl to taikos sutarties, teismas privalėjo pasisakyti dėl atsakovo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo bei pagal tai išspręsti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

13.8.                      Dėl varžytinių akto panaikinimo ieškovai nurodė, kad kartu su trečiųjų asmenų ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai ir su apeliaciniu skundu teikiama pretenzija, vertinant šiuos įrodymus sistemiškai su antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatytomis aplinkybės (kriptovaliutų kompiuterių skaičius) įrodo, kad ginčijamu varžytinių aktu buvo parduoda ne UAB ,,Ramigna“, bet jos klientams priklausanti įranga. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad varžytinių metu parduoti kompiuteriai buvo UAB ,,Ramigna“, o ne jos klientų nuosavybė.

14.       Atsakovas UAB „Ramigna“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. birželio 23 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas UAB „Ramigna“ priešieškinys ir priimti naują sprendimą UAB „Ramigna“ priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovė nurodė, kad:

14.1.                      Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui M. J. neįrodžius esant Sutartyje nurodyto turto – keturių kriptovaliutų kompiuterių savininku (nepateikus įrodymų apie atsiskaitymą už perkamą įrangą), priešieškinys atmetamas, kadangi atsakovas UAB „Ramigna“ su priešieškiniu nepateikė į bylą įrodymų, jog M. J. yra atsakovui sumokėjęs ir minėta įranga jam perduota.

14.2.                      Pirma, atsakovas UAB ,,Ramigna“ prašė priteisti iš ieškovo M. J. kainos prekių, kurios turėjo būti po jų apmokėjimo perleistos pačiam ieškovui. Taigi, priešieškinio dalykų buvo reikalavimas priteisti prekių kainą, nes pirkėjas už jas neatsiskaitė. Todėl teismo sprendimas atmesti atsakovo UAB ,,Ramigna“ priešieškinį todėl, jog ji neįrodė, jog ieškovas M. J. atsiskaitė, t. y. sumokėjo prekių kainą, yra nelogiškas ir prieštarauja pareikšto priešieškinio esmei. Teismas pats patvirtino, kad ieškovas M. J. neatsiskaitė su atsakovu UAB ,,Ramigna“, jis turėjo priešieškinį tenkinti, nes to ir prašė ir tai (neatsiskaitymą) įrodinėjo pati atsakovas UAB ,,Ramigna“. Todėl konstatavimas, jog ieškovas M. J. neatsiskaitė su atsakovu UAB ,,Ramigna“ negalėjo būti pagrindu atmesti priešieškinį. Priešieškinys galėjo būti atmestas tik tuomet, jei ieškovas M. J. būtų įrodęs, jog jis iš tiesų atsiskaitė su atsakovu UAB ,,Ramigna“, t. y. sumokėjo prekių (keturių (4 vnt.) kriptovaliutų kompiuterių) kainą. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – priešieškinis patenkintas.

14.3.                      Antra, teismas nepagrįstai nurodė, jog priešieškinys atmestinas ir dėl to, jog atsakovas UAB „Ramigna“ nepateikė į bylą įrodymų, jog M. J. yra perduota įrangą (4 vnt. kriptovaliutų kompiuteriai).

14.4.                      Kaip matyti iš Sutarties 1.6 punkto, šalys tarėsi, kad ieškovas M. J. iš anksto apmoka už atsakovo UAB ,,Ramigna“ perkamą iš trečiosios šalies įrangą (4 vnt. kriptovaliutų kompiuterius), kurią UAB ,,Ramigna“, įsigijęs iš trečiosios šalies ir patalpinęs pas save bei prijungusi prie bendros kriptovaliutos kasimo sistemos, turėjo perleisti nuosavybėn paslaugų gavėjui, t. y. ieškovui M. J.. Šiuo punktu aiškiai buvo susitarta, jog prekių įrangos (4 vnt. kriptovaliutų kompiuterių) perdavimas tiesiogiai ieškovui nėra vykdomas ir ieškovas M. J. įrangos savininku tampa ne nuo įrangos perdavimo momento, bet nuo prekių apmokėjimo momento.

14.5.                      Atsakovė UAB „Ramigna“ su ieškovu M. J. Sutarties 1.4 ir 1.6 punktuose, susitarė, kad ieškovas privalo iš anksto, per 5 kalendorines dienas nuo Sutarties sudarymo dienos, apmokėti už perkamą įrangą, o atsakovas UAB „Ramigna“, gavusi pinigus nupirkti tą įrangą ir perduoti ieškovui nuosavybės teises į įrangą. Kadangi šiuo punktu šalys aiškiai apibrėžė du esminius pirkimo pardavimo sutarties momentus – išankstinį pinigų sumokėjimą ir nuosavybės teisių perėjimą tik po to to, kai ieškovas bus už jas visiškai atsiskaitęs, todėl atsakovas UAB „Ramigna“ ieškovui su juo neatsiskaičius, neturėjo pareigos perduoti ieškovui ne tik nuosavybės teisių, bet ir fiziškai ieškovo nepamokėtą įrangą.

15.       Atsakovė AB „Plasta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas AB „Plasta“ prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovų J. V. ir M. J. AB „Plasta“ naudai turėtų visas AB „Plasta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje - 3388 Eur.

16.       Atsakovė nurodė, kad AB „Plasta“ byloje nereiškė jokių reikalavimų, t. y. nei ieškinio, nei priešieškinio, kurį reiškė tik kitas atsakovas UAB „Ramigna“. Kadangi atsakovas AB „Plasta“ byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetęs AB „Plasta“ atžvilgiu 100 procentų patikslinto ieškinio reikalavimus, privalėjo 100 procentų patenkinti bei iš ieškovų priteisti visas AB „Plasta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 388 Eur.

17.       Trečiasis asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė ieškovų J. V. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 2019 m. lapkričio 19 d. Turto pardavimo iš varžytnių aktą Nr. S-19-12-10587 negaliojančiu palikti nepakeistu; atsakovų UAB „Ramigna“ ir AB „Plasta“ apeliacinius skundus tenkinti. Antstolė nurodė, kad nei vienas ieškovas nesikreipė į antstolę D. M. ir nepateikė savo nuosavybės teises įrodančių dokumentų, nors informacija apie areštuotą turtą viešame Turto arešto aktų reistre buvo skelbiama nuo 2019 metų. Tuo pačiu nustatyta, kad atsakovas UAB „Ramigna“ elektroninės valiutos „kasimo“ veiklą vykdė ne tik AB „Plasta“ patalpose, bet ir AB „Achema“, todėl nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog ieškovams priklausanti įranga buvo išimtinai atsakovo AB „Plasta“ teritorijoje ir, kad ji parduota iš varžytinių. Teismas pagrįstai nurodė, kad patikslintame ieškinyje kalbama apie 5 kriptovaliutų komputerių pardavimą, kai reikalavimu iš esmės prašoma panaikinti varžytinių aktą, kuriuo buvo parduota 220 vnt. kriptovaliutų kompiuterių. Tai rodo, kad dėl 215 vnt. kriptovaliutų kompiuterių pardavimo teisėtumo ginčo nėra. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl varžytinių akto panaikinimo. Antstolė dėl UAB „Ramigna“ apeliacinio skundo argumentų nurodė, kad su juo sutinka.

18.       Kituose atsiliepimuose į apeliacinius skundus šalys laikėsi panašios pozicijos, kaip išdėstyta apeliaciniuose skunduose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų

20.       Ieškovų atstovas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, nes bylos nagrinėjimo pirmoje instancijos metu, ieškovai neturėjo galimybės gauti nurodytų įrodymų iš ikiteisminio tyrimo institucijos – ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį UAB ,,Ramigna“ direktoriaus A. G. 2019-09-25 el. laišką Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kartu su tuo laišku pateiktą UAB ,,Ramigna“ klientų sąrašą. Ieškovų atstovo nuomone, šis įrodymas patvirtina byloje svarbią aplinkybę, kad ieškovas M. J. nusipirko įrangą ir už ją sumokėjo, o tai atitinkamai paneigs pirmosios instancijos teismo išvada. Pateikta advokatų profesinės bendrijos 2021-05-31 pretenzija, kuri paneigia atsakovų teiginius apie tai, kad UAB ,,Ramigna“ grąžina savo klientams jiems priklausančią įrangą, o tai atitinkamai paneigia ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kito ieškovo J. V. reikalavimo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Atsakovas AB „Plasta“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad byloje būtų pridėti nauji įrodymai, nes ieškovai juos galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodė, kad pateikiami įrodymai (A. G. 2019-09-25 el. laiškas ir lentelė) neįrodo ieškovų apeliacinio skundo papildyme nurodytos aplinkybės, jog neva UAB ,,Ramigna“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuota, kad M. J. sumokėjo UAB ,,Ramigna“ 12 000 eurų ir UAB ,,Ramigna“ direktorius A. G. vėliausiai 2019-09-25 tai matė ir patvirtino tokią informaciją ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Ieškovų nurodyta išvada visiškai neišplaukia iš minėto susirašinėjimo ir ar tuo labiau lentelės. Tam, kad pinigai būtų laikomi UAB ,,Ramigna“ nuosavybe, o parduotos prekės ir ar paslaugos – pirkėjo, atitinkama ūkinė operacija grynais pinigais, tiek pats prekės (paslaugos) pardavimas, turi būti užfiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose: kasos pajamų orderyje, sąskaitoje faktūroje, įmonės registruose: kasos knygoje, sąskaitų registre ir kt. Todėl tokios operacijos buvimą gali patvirtinti tik atitinkami apskaitos dokumentai ir įrašai išvestiniuose apskaitos dokumentuose – apskaitose registruose.

22.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai neturėjo galimybės pateikti nurodytų įrodymų. Siekiant išsamiai išnagrinėti bylą yra būtina išsiaiškinti visas ginčui svarbias aplinkybes, todėl toks ieškovų prašymas yra tenkintinas.

26.       Priėmęs naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus tiria ir vertina pagal pirmosios instancijos teisme taikomas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles kartu su įrodymais, ištirtais ir įvertintais pirmosios instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).

Dėl J. V. apeliacinio skundo

27.       Ieškovas J. V. prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas dėl to, jog atsakovas UAB ,,Ramigna“ patenkino jo ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo. J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.

28.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

29.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. gegužės 8 d. priėmimo perdavimo aktu ieškovas J. V. (dalyvaujant jo atstovui adv. K. P.) iš atsakovo UAB „Ramigna“ priėmė 2018 m. sausio 11 d. sutarties pagrindu įsigytą vieną kriptovaliutų kompiuterį. Taigi, bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB ,,Ramigna“ ieškovui J. V. grąžino prašomą išreikalauti turtą – kompiuterį. Dėl šios priežasties neliko ieškinio dalyko ir ieškovas privalėjo atsisakyti ieškinio. Tačiau to jis nepadarė, byla buvo išspręsta priimant jam nepalankų sprendimą – atmetant ieškinį.

30.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

31.       Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (S. R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

32.       Pažymėtina, kad J. V. buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Todėl jis, elgdamasis protingai ir atsakingai, turėjo siekti, kad nebūtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai ir nebetęsti bylinėjimosi, t. y. atsisakyti nuo ieškinio. Kadangi teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas J. V. ir toliau palaikė savo reikalavimą, nors tam jau nebuvo jokio pagrindo, teismas negalėjo priimti kito sprendimo, kaip tik ieškinį atmesti. Kadangi ieškinio nebuvo atsisakyta, o jis buvo atmestas, buvo pagrindas vadovautis būtent CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ieškovo M. J. apeliacinio skundo

34.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo M. J. ieškinį šiam neįrodžius mokėjimo už kompiuterius fakto ir neišreikalavo iš atsakovų AB ,,Plasta“ ir UAB ,,Ramigna“ ieškovo M. J. naudai keturių vienetų kriptovaliutų kompiuterių (190MH/S), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

35.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-44/2009; bylos Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010, bylos Nr. 3K-3-451-686/2015).

38.       Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje labai aiškiai nurodytos vindikacinio ieškinio sąlygos ir jeigu jų ieškovas neįrodo, nėra pagrindo vindikacinio ieškinio tenkinimui, ieškovas savo teises turi ginti kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra šių sąlygų: dėl daikto valdymo teisės be savo valios praradimo; dėl bylos šalių prievolinių santykių.

39.       Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. 2017 m. lapkričio mėn. 28 dieną UAB „Ramigna“ (Paslaugų teikėjas) ir M. J. (Paslaugų gavėjas) sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka Paslaugų teikėjas įsipareigojo teikti Paslaugų gavėjui kriptovaliutų kompiuterio pirkimo, priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, o Paslaugų gavėjas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Taigi, tiek šalių sutarties pavadinimas, tiek sutarties tikslai bei turinys, t. y. šalių įsipareigojimai, įrodo, jog šalis siejo paslaugų teikimo (prievoliniai) teisiniai santykiai ir vien tik dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas atmesti vindikacinį ieškinį.

40.       M. J. pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme – atsakovo direktoriaus A. G. 2019 m. rugsėjo 25 d. elektroninis laiškas, kuris buvo adresuotas Finansinių nusikaltinimų tyrimų tarnybos tyrėjai, atsakant į jos klausimus, ir šio laiško priedu esantis UAB ,,Ramigna“ klientų sąrašas, įrodo aplinkybę, kad ieškovas M. J. sumokėjo atsakovui UAB ,,Ramigna“ 12 000 eurų.

41.       Atsakovas AB „Plasta“ atsiliepime dėl naujų įrodymų pateikimo nurodė, kad pinigai būtų laikomi UAB ,,Ramigna“ nuosavybe, o parduotos prekės ir ar paslaugos – pirkėjo, atitinkama ūkinė operacija grynais pinigais, tiek pats prekės (paslaugos) pardavimas, turi būti užfiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose: kasos pajamų orderyje, sąskaitoje faktūroje, įmonės registruose: kasos knygoje, sąskaitų registre ir kt. Todėl tokios operacijos buvimą gali patvirtinti tik atitinkami apskaitos dokumentai ir įrašai išvestiniuose apskaitos dokumentuose – apskaitose registruose.

42.       Kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, nes atsakovo UAB ,,Ramigna“ atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, būtent dėl netinkamo apskaitos tvarkymo. Ieškovas negali pateikti kitų pirminių dokumentų, o tik tuos, kuriuos turi ikiteisminio tyrimo institucija. Todėl teismas vadovaujasi netiesioginiais įrodymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

43.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

44.       Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

45.       Ieškovo M. J. nurodyta 12000 Eur suma, nurodyta UAB ,,Ramigna“ klientų sąraše sutampa su 2017 m. lapkričio 28 d. Paslaugų sutarties 1.2 p. nurodyta kompiuterio kaina, tačiau nesutampa kompiuterių skaičius – Paslaugų sutartyje nurodyta 4 vnt., o klientų sąraše 5 vnt. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, yra labiau tikėtina, jog ieškovas M. J. įrodė, kad sumokėjo atsakovui UAB ,,Ramigna“ 12 000 eurų už 4 vnt. kompiuterių.

46.       Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad ieškovas kompiuterių valdymo teisės neprarado be savo valios, o priešingai ieškovas aiškiai išreiškė savo valią, kad kompiuterius tam tikrą laiko tarpą valdytų atsakovas UAB ,,Ramigna“, t. y. nėra ir kitos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir ginčo šalys to neginčija, kad ieškovas ginčo kompiuterius nupirko iš atsakovo UAB ,,Ramigna“ 2017 m. lapkričio mėn. 28 d. sutarties pagrindu; įsigytų kompiuterių faktiškai valdyti ieškovas nepradėjo (kompiuteriai ieškovui nebuvo perduoti), bet ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad tai buvo numatyta šalių sudarytose sutartyse.

47.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys ta pačia Paslaugų sutartimi sudarė kompiuterių priežiūros sutartį, kuria susitarė: šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka Paslaugų teikėjas (atsakovas) įsipareigojo teikti Paslaugų gavėjui (ieškovui) Paslaugas, o Paslaugų gavėjas įsipareigojo apmokėti už suteiktas Paslaugas šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 p.); Paslaugų gavėjas pageidauja ir patvirtina, jog Paslaugų teikėjas nupirktų ( 4 vienetų) kripto valiutų kompiuterių, kurių kaina 12 000 Eur (toliau - Prekės). Sutarties vykdymo metu Paslaugų gavėjas gali kreiptis dėl papildomų Prekių įsigijimo, tokiu būdu sudaromas atskiras priedas prie Sutarties (1.2 p.). Paslaugų teikėjas (atsakovas) gavęs apmokėjimą, įsipareigojo nedelsiant nupirkti Sutarties 1.2 punkte numatytas Prekes. Prekės nuo jų įsigijimo momento nuosavybės teise priklauso Paslaugų gavėjui (1.6 p.). Paslaugų teikėjas nupirkęs Prekes, jas įdiegia į jau veikiančią kripto valiutų kasimo sistemą, t. y. fermą, testuoja jas bei pradeda eksploatuoti (1.7 p.). Pirmus 12 (dvylika) mėnesių Prekes eksploatuoja ir prižiūri tik Paslaugų teikėjas (atsakovas). Šiame punkte numatytas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpis nuo Prekių eksploatavimo pradžios yra minimalus terminas, kurio metu Prekės privalo būti eksploatuojamas išimtinai Paslaugų teikėjo. Tai yra esminė Sutarties sąlyga (1.10).

48.       Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovą ir atsakovą siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir valdymo teisę į kompiuterius ieškovas prarado ne prieš savo valią, o sudarydamas su atsakovu kompiuterių priežiūros sutartį. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, todėl šis ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo atmestas pagrįstai.

49.       Kolegijos nuomone yra ir kitos sąlygos dėl kurių vindikacija negali būti taikoma – nebėra daiktų natūra, t. y. šiuo metu nėra įmanoma nustatyti ar pas atsakovą yra ieškovui priklausantys kompiuteriai. Ieškovo prašomi išreikalauti kompiuteriai neturi kokių nors individualių požymių – serijinių numerių ir kt. Taigi, neįmanoma tiksliai identifikuoti pas atsakovą esančio turto. Vien ieškovo nurodomų kompiuterių parametrų nepakanka konstatuoti, kad tam tikri kompiuteriai buvo ar yra pas atsakovą UAB „Ragmina ir kad būtent konkretūs ieškovui priklausantys kompiuteriai buvo parduoti iš varžytynių ir dabar yra AB „Plasta“ nuosavybė. Todėl aiškiais požymiais neapibrėžti kompiuteriai negali būti išreikalauti nei iš UAB „Ragmina“, nei iš AB Plasta.

50.       Ginčijamu antstolės D. M. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-12-10587 ginčo kompiuteriai yra jau parduoti. T. y. iš varžytinių parduotas turtas (220 vnt. elektroninės valiutos kasimo įrenginių komplektų („Avilių“)), buvo AB „Plasta“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (dvi atskiros patalpos). Kaip minėta, kad nėra jokių duomenų, kad tam tikri ieškovui priklausantys kompiuteriai buvo minėtose patalpose. Priešingai – laikytina, jog tose patalpose esantys įrenginiai nuosavybės teise priklauso UAB „Ramigna“. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugpjūčio 23 d. Prašymas, išieškojimą nukreipti į arešto akte aprašytą UAB „Ramigna“ turtą. Taigi, tuo metu antstolei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog iš varžytinių parduodamas turtas nuosavybės teise galėtų priklausyti ne UAB „Ramigna“, o kitiems asmenims, įskaitant ieškovus. Be to, nei vienas ieškovas nesikreipė į antstolę D. M. ir nepateikė savo nuosavybės teises įrodančių dokumentų, nors informacija apie areštuotą turtą viešame Turto arešto aktų registre buvo skelbiama nuo 2019 m. sausio 30 d. Patikslintame ieškinyje nurodomas penkių kriptvaliutų kompiuterių pardavimas, tačiau ieškovai reikalavo panaikinti varžytinių aktą, kuriuo parduota 220 vnt. kriptovaliutų kompiuterių. Tai rodo, kad dėl 215 vnt. kriptovaliutų kompiuterių pardavimo teisėtumo ginčo nėra. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl varžytinių akto panaikinimo yra nepagrįstas.

51.       Kadangi kompiuteriai iš varžytynių jau yra parduoti ir nėra pagrindo naikinti varžytynių akto, kompiuterių negalima išsireikalauti nei iš UAB „Ragmina“, nei iš AB Plasta. Taigi atsakovai jų nevaldo, todėl ir dėl šios priežasties ieškovo pasirinktas gynimo būdas – vindikacija – negali būti taikomas.

52.       Pažymėtina, kad jeigu ieškovas patyrė 12 000 Eur žalos, jis turėtų kreiptis ne su vindikaciniu ieškiniu, o su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tačiau šioje byloje jis nėra pareiškęs tokio reikalavimo, todėl teismas negali peržengti ieškinio ribų ir spręsti dėl žalos atlyginimo pinigais klausimo.

53.       Dėl išvardintų priežasčių ieškovo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovo UAB „Ramigna“ apeliacinio skundo

54.       Atsakovas UAB „Ramigna“ priešieškiniu prašė iš M. J. priteisti 12 000 Eur skolos, 500 Eur baudos, 864 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konstatavus, kad ieškovas M. J. neįrodė esantis minėtoje 2017 m. lapkričio 28 d. Paslaugų sutartyje nurodyto turto – keturių (4 vnt.) kriptovaliutų kompiuterių savininku (nėra pateiktas atsiskaitymas už perkamą įrangą), o taip pat į tai, kad atsakovas su priešieškiniu nepateikė į bylą įrodymų, kad M. J. yra atsakovui sumokėjęs ir minėta įranga jam perduota. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas M. J. gavo prisijungimus prie socialiniame tinkle Facebook esančios uždaros grupės, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad abi nurodytos sutarties šalys savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir visa apimtimi. Teismas konstatvo, kad priešieškinys yra neįrodytas, todėl jį atmetė. Atsakovas UAB „Ramigna“ skundžia teismo sprendimo dalį, kuria jo priešieškinis buvo atmestas, prašo ją naikinti ir vietoje jos priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas su UAB „Ramigna“ apeliaciniu skundu nesutinka.

55.       Kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Ramigna“ šioje byloje užėmė dviprasmišką poziciją. Iš vienos pusės atsakovas UAB „Ramigna“ neigia, jog M. J. įsigijo keturis ginčo kompiuterius, o iš kitos pusės priešieškiniu prašo priteisti skolą, remdamasis Paslaugų sutartimi, teigdamas kriptovaliutos kasimo paslaugas, įrodinėdamas, jog ieškovas viso sutarties vykdymo metu pagrindinės savo pareigos atsiskaityti už perkamą įrangą taip ir neįvykdė. Nagrinėjamu atveju, Paslaugų sutartis yra realinė, nesumokėjus sutartyje nurodytos kompiuterių kainos, negalėjo būti pradėta vykdyti sutartis – negalėjo būti vykdoma ir nenupirktų kompiuterių priežiūra. Be to, kolegija remdamasi šios nutarties argumentais, jog ieškovas įrodė, kad sumokėjo šalių Paslaugų sutarties 1.2 p. nurodytą kompiuterių kainą 12 000 Eur, daro išvadą, jog ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai ir paneigė atsakovo argumentus dėl kainos nesumokėjimo ir įsiskolinimo. Tai patvirtina ir atsakovo elgesys – atsakovas UAB „Ramigna“ po Paslaugų teikimo sutarties pasirašymo teikė paslaugas Ieškovui – kasė kriptovaliutą, pervedinėjo Ieškovui kriptovaliutą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamo neatsiskaitymo.

56.       Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo UAB „Ramigna“ priešieškinys buvo atmestas pagrįstai, todėl nėra pagrindo ir tenkinti jo apeliacinio skundo.

Dėl atsakovo AB Plasta apeliacinio skundo

57.       Atsakovas AB „Plasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo apeliaciniu skundu iš dalies sutinka.

58.       Pažymėtina, kad nors atsakovas AB „Plasta“ jokių materialinių reikalavimų (nei ieškinio, nei priešieškinio) šioje byloje nereiškė, bet dėl ieškovų inicijuoto proceso patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šiam atsakovui priteisimo. Atsakovas teikė atsiliepimus į ieškinius ir patikslintus ieškinius, kitus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad šioje byloje tik vienas atsakovas – UAB „Ramigna“ reiškė reikalavimus – priešieškinį.

59.       Atsakovas AB „Plasta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3388 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų nepasisakė, dėl jų pasisako apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo pareikštas vindikacinis ieškinys bei reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo. Taigi, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar retai pasitaikantys teisės taikymo klausimai. Šiais klausimais yra suformuota išsami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Dėl šios priežasties laikytina, kad procesinių dokumentų šioje byloje parengimas nereikalavo ypatingai didelių darbo sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) atsakovui AB „Plasta“ priteistinas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 2000 Eur. Kadangi reikalavimus pareiškė du ieškovai ir šioje nutartyje buvo nustatyta, kad abiejų ieškovų reikalavimai atmesti pagrįstai, yra pagrindas atsakovui AB „Plasta“ bylinėjimosi lygiomis dalimis – po 1000 Eur priteisti iš abiejų ieškovų.

60.       Dėl išvardintų priežasčių atsakovo AB „Plasta“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: keičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Plasta“ priteisimo ir iš ieškovų J. V. ir M. J. atsakovui AB „Plasta“ priteisiama po 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos baigties

61.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, išskyrus skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Plasta“ priteisimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o, kaip minėta, yra pagrindas tik pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Plasta“ priteisimo.

62.       Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63.       Šioje byloje iš dalies tenkintas tik vieno apelianto – atsakovo AB „Plasta“ apeliacinis skundas. Dėl šios priežasties sprendžiamas tik šio apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas pateikė įrodymus apie 2625,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad AB „Plasta“ pateikė apeliacinį skundą tik dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Apeliacinis skundas nedidelės apimties – 3 lapų, sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, taigi apeliaciniam skundui parengti ir nebuvo patirtos didelės laiko sąnaudos. Be to, apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies. Dėl išvardintų priežasčių priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 800 Eur. Esant šioms aplinkybėms iš ieškovų J. V. ir M. J. atsakovui AB „Plasta“ priteisiama po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Plasta“ priteisimo ir iš ieškovų J. V. ir M. J. atsakovui AB „Plasta“ (į. k. 110639887) priteisti po 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. V. ir M. J. atsakovui AB „Plasta“ (į. k. 110639887) po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                 Alvydas Barkauskas

                                                        Andrius Ignotas

                                                        Jelena Šiškina