Civilinė byla Nr. 2S-890-513/2018

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00831-2018-4

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5;  

(S)

       3.5.26.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., M. P.,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. G. prašė panaikinti antstolio J. P. 2018-01-02 patvarkymą Nr. S18-113, kuriuo nepatenkintas jo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (b. 1. 3-4).
2. Nurodė, kad 2017-11-27 patvarkymu buvo nustatyta areštuoto turto – administracinio pastato – vertė – 262 000 Eur, tačiau jam 2017-11-30 pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis suteikė galimybę iki 2017-12-15 pasirinkti turto vertintoją ir į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ekspertizės atlikimui reikalingą sumą. Nurodė, kad 2017-12-15 raštu pranešė antstoliui, jog jo pasirinktas turto vertintojas yra A. B., kurio paslaugų kaina yra 605 Eur. Minėtame rašte nurodė, kad negali sumokėti ekspertizės atlikimui būtinos sumos, nes vykdymo procese buvo areštuotas visas jo turtas. Antstolis skundžiamu 2018-01-02 patvarkymu netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kadangi nesumokėta ekspertizės atlikimui reikalinga suma bei palikta anksčiau nustatyta administracinio pastato vertė. Pareiškėjo teigimu, prašyme dėl pakartotinio turto vertės nustatymo nurodė pagrįstus argumentus dėl per mažos antstolio nustatytos kainos, todėl mano, kad prašymas dėl pakartotinio turto vertės nustatymo skyrimo buvo atmestas formaliais pagrindais.
3. Antstolis 2018-01-29 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Pažymėjo, jog siekdamas nepažeisti skolininko, kuris pareiškė prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės, teisių ir teisėtų interesų, sutiko paskirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, kad skolininkas pasirinks atestuotą turto vertintoją (ekspertą) ir sumokės už jo paslaugas. Nurodė, kad jam pačiam nekyla abejonių dėl eksperto G. T. nustatytos turto vertės, todėl neturi iš savo lėšų mokėti už pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios pageidauja skolininkas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino ginčijamą patvarkymą ir įpareigojo antstolį priimti patvarkymą, suteikiantį skolininkui 30 dienų terminą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti (b. 1. 8-11).
5. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė jau buvo atlikta remiantis 2017-06-13 patvarkymu Nr. S17-20363, vadovaujantis teismo eksperto G. T. atliktu ekspertizės aktu Nr. E1726 GT antstolio 2017-11-27 patvarkymu Nr. S17-40586 administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 262 000 Eur. Dėl to už pakartotinę ekspertizę turėjo sumokėti asmuo, kuris ją prašė atlikti (skolininkas), nes antstoliui eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolis neturėjo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę savo iniciatyva (CPK 681, 682 straipsniai).
6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogos turtinės padėties savaime nelemia antstolio pareigos paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir jos atlikimo išlaidas sumokėti iš savo lėšų, be to, antstolis nurodė, jog nustatyta turto vertėjam nekėlė abejonių. Tačiau teismas konstatavo, kad vykdymo procesas, nors ir skirtas pirmiausia išieškotojo, kurio naudai vyksta priverstinis išieškojimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas (CPK 682 straipsnis) nenumato minimalaus termino, per kurį ekspertizės atlikimo prašanti vykdymo proceso šalis turėtų įmokėti ekspertizės atlikimui reikalingą sumą, tačiau šis terminas turi atitikti protingumo kriterijų. Teismas vertino, jog antstolio 2017-12-05 patvarkymu Nr. S17-4133 nustatytas terminas iki 2017-12-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti, nebuvo pakankamas, ypač įvertinus aplinkybę, jog skolininko banko sąskaitos areštuotos ir reikiamos lėšų sumos nebuvo, vieninteles pareiškėjo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, mažesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, iš kurio pagal antstolio reikalavimą reguliariai atliekami atskaitymai. Teismas konstatavo, jog siekiant nepažeisti skolininko teisėto intereso jam priklausantį turtą įkainoti rinkos kaina ir iš turto kuo didesne apimtimi patenkinti išieškotojo reikalavimą, taip pat siekiant užtikrinti proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje, o skolininkui pateikus motyvus, jo manymu, įrodančius esant netinkamai nustatytą turto rinkos vertę, yra pagrindas panaikinti 2018-01 -02 patvarkymą Nr. S18- 113 ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, suteikiantį skolininkui protingumo kriterijus atitinkantį pakankamą terminą ekspertizės atlikimui reikalingai sumai sukaupti (surinkti) (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, jog 30 dienų terminas yra protingas ir pakankamas ekspertizės atlikimui reikalingai sumai įmokėti.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu antstolis J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti.
8. Antstolio teigimu, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, reikšdami nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, siekia sudaryti visas įmanomas kliūtis prievolės kreditoriui įvykdymui ir pažeidžia išieškotojo interesus. Pažymi, jog skolininkas prieštaravimų dėl eksperto G. T. kandidatūros nereiškė.
9. Nurodo, jog sutiko atlikti turto vertės pakartotinę ekspertizę, tačiau pareiškėjas reikalavo, kad už ją sumokėtų antstolis. Teigia, jog prašymo dėl termino pratęsimo nurodytai sumai sumokėti pareiškėjas nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva priėmė sprendimą įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, kurių skolininkas neprašė. Pažymi, jog skolininkui atstovauja advokatas, kuris reiškia visus prašymus ir skundus ir kurio paslaugos mokamos, todėl mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininko ribotos finansinės galimybės. Taip pat pažymi, jog nors terminas sumokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti, nustatytas iki 2017-12-15, tačiau iki skundžiamo 2018-01-02 patvarkymo Nr. S18113 priėmimo antstolis neatliko jokių veiksmų ir nepriėmė jokių procesinių dokumentų, sukeliančių skolininkui teisines pasekmes, o skolininkas tuo laikotarpiu taip pat nebuvo aktyvus.
10. Antstolis taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kurių anksčiau pateikti nebuvo galimybės, nes iš VĮ Registrų centro gavo pranešimą, jog pirmosios varžytynės, vykusios nuo 2018-01-26 iki 2018-02-26, paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, o antrųjų varžytinių metu, vykusių nuo 2018-03-07 iki 2018-04-06, turtas parduotas už maksimalią 160 486 Eur kainą. Antstolio teigimu, varžytynių metu išaiškėja tikroji reali turto kaina, už kurią ir buvo parduotos, o skolininkas, visą vykdymo laiką tik deklaratyviai teigęs, kad turto vertė didesnė, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų savo teiginiams pagrįsti.
11. Pareiškėjas S. G. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Argumentuoja, jog pareiškė prašymą dėl pakartotinės turto vertės nustatymo, nes nustatant pastato vertę neatsižvelgta į VĮ Registrų centro duomenis, jog masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė pastato vertė yra žymiai didesnė - 414 000 Eur, vidutinė rinkos vertė yra - 380 271 Eur, atkuriamoji pastato vertė - 469 573 Eur, neįvertinti reikšmingi kriterijai, turintys įtakos turto kainai (disponavimo apribojimų nebuvimas, privažiavimo galimybės, pastato padėtis gatvių, gretimybių ir pasaulio padėčių atžvilgiu, panaudojimo universalumo, inžinerinės įrangos ir kita). Pažymi, jog antstolis, sutikdamas skirti pakartotinę ekspertizę, iš esmės sutiko su jo teiginiais, jog turto vertė galėjo būti nustatyta netinkamai.
12. Nesutinka su antstolio teiginiais, jog teismas įpareigojo antstolį atlikti veiksmus, kurių nebuvo prašoma atlikti, nes skunde vienas iš argumentų būtent ir buvo dėl nepakankamo termino sumai, reikalingai už ekspertizę, sumokėti. Pažymi, jog CPK 513 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė tiek panaikinti apskųstą antstolio sprendimą (patvarkymą), tiek įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Mano, jog ginčijama nutartimi užtikrinta tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek antstolio interesų pusiausvyra. Pažymi, jog atsižvelgiant į turtinę padėtį, už atstovavimą vykdomojoje byloje iš skolininko (pareiškėjo) nebuvo imamas mokestis.
13. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2017-12-15 raštu antstoliui pranešė apie pasirinktą turto vertintoją ir jo paslaugų kainą bei pareiškė prašymą už ekspertizės atlikimą sumokėti iš antstolio sąskaitos, o būtent tai, jog antstolis iki 2018-01-02 jokių veiksmų nesiėmė, jam susidarė įspūdis, kad antstolis prašymą patenkino.
14. Atsiliepdamas į antstolio paaiškinimus pareiškėjas nesutinka, kad skundžia antstolio veiksmus tik deklaratyviai, nurodo, kad jo tikslas - pasiekti, kad jam priklausantis turtas būtų pardavinėjamas už teisingą ir rinkos vertę atitinkančią kainą, siekiant šio tikslo ir buvo skundžiami antstolio veiksmai. Pažymi, kad nesumokėjo užstato ekspertizei, nes antstolis pats apskundė nutartį.

Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų dokumentų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
17. Antstolis 2018-09-03 pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus, kurių nebuvo galimybės pateikti su atskiruoju skundu. Antstolio nuomone, papildomi dokumentai būtini, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės ir priimtas objektyvus teismo sprendimas (b. 1. 35-51).
18. Iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, jog 2018-04-06 įvykusiose varžytynėse ginčo turtas parduotas už 160 486 Eur kainą. Antstolio 2018-05-02 patvarkymu Nr. S18-13739 atidėtas turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas, iki bus išnagrinėti pareiškėjo S. G. atstovo 2018-01-25 ir 2018-02-06 skundai dėl antstolio veiksmų ir bus priimti galutiniai ir įsiteisėję teismo sprendimai. VĮ Registrų centro 2018-05-08 pranešimu nurodyta, jog baigėsi sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą terminas, varžytynių laimėtojas nustatytu terminu į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo parduoto turto kainos, todėl antstolio 2018-05-10 patvarkymu Nr. S18-1723434 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui M. P. pasiūlyta perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Išieškotojas sutikimo turtą paimti nepateikė, todėl antstolio 2018-06-01 patvarkymu Nr. S18-17464 paskelbtos areštuoto turto antrosios pakartotinės varžytynės už pradinę turto kainą –157 200 Eur. VĮ Registrų centro 2018-07-02 pranešimu nurodyta, kad turtas parduotas už maksimalią pasiūlytą kainą 157 200 Eur varžytynių laimėtojui UAB „Autoartus“, varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis. Už įsigytą turtą varžytynių laimėtojas sumokėjo 2018-07-30, tačiau vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-748-730/2018 antstolis priėmė 2018-07-11 patvarkymą Nr. SI8-21139 sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01348.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog papildomai pateiktuose dokumentuose užfiksuota tik faktinė situacija, susiklosčiusi po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir papildomai pateikti dokumentai siųsti šalims sudarant galimybę su jais susipažinti, ypač vertinant aplinkybę, jog kiekvienas iš nurodytų papildomai pateiktų dokumentų antstolio buvo siųstas skolininkui S. G., todėl jam šie papildomai pateikti dokumentai buvo žinomi, siekdamas visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, minėtus įrodymus teismas priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tiek, kiek jie turės įtakos procesinio sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje.

Dėl įtraukimo suinteresuotu asmeniu

20. 2018-07-19 gautas UAB „Autoartus“ prašymas įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, nes įmonė 2018-07-02 laimėjo elektronines varžytynes ir įsigijo ginčo turtą (b. 1. 29).
21. Apeliaciniame procese dalyvauja proceso dalyviai, dalyvavę pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų. Tokiu atveju byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybę, jog nagrinėjamas ginčas kilo iki UAB „Autoartus“ turto įsigijimo ir buvo susijęs tik su skolininko ir antstolio tarpusavio ginču.

Dėl ginčo esmės

22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolis įpareigotas priimti patvarkymą, suteikiantį skolininkui 30 dienų terminą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą pakartotinei turto vertės ekspertizei atlikti.
23. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
24. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš skolininko S. G. Šiuo tikslu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyti antstolio 2017-06-13 patvarkymu Nr. S17-20363 paskirta ekspertizė. Vadovaujantis teismo eksperto G. T. 2017-11-21 atliktos ekspertizės aktu Nr. E1726 GT antstolio 2017-11-27 patvarkymu Nr. S17-40586 administracinis pastatas įkainotas 262 000 Eur.
25. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis 2017-12-05 patvarkymu Nr. S17- 41330 nurodė skolininkui iki 2017-12-15 pasirinkti turto vertintoją (ekspertą), susitarti su juo dėl ekspertizės atlikimo ir į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ekspertizės atlikimui reikalingą sumą. Skolininkas 2017-12-15 raštu pranešė antstoliui, jog jo pasirinktas turto vertintojas yra A. B., kurio paslaugų kaina yra 605 Eur, taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti už ekspertizės atlikimą, nes vykdymo procese areštuotas visas jo turtas, todėl prašė antstolio sumokėti už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Antstolis 2018-01-02 patvarkymu Nr. S18-113 netenkino prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi nesumokėta ekspertizės atlikimui reikalinga suma, bei paliko anksčiau nustatytą administracinio pastato vertę.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-       90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis tuo aspektu, jog antstoliui eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolis sutiko skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolis pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai ir šis skolininko argumentas pripažintinas nepagrįstu. Priešingai, iš antstolio procesinių dokumentų turinio matyti, jog ekspertizės išvados jam nekėlė abejonių, tačiau siekiant užtikrinti skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, jog ekspertą suras ir už ekspertizę sumokės skolininkas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2017-12-15 prašymu pareiškėjas (skolininkas) antstolio neprašė atidėti ar atleisti jį nuo pakartotinės ekspertizės sumos mokėjimo (CPK 682 straipsnio 4 dalis), o prašė už ekspertizės atlikimą sumokėti iš antstolio depozitinės sąskaitos, kaip tai numato CPK 682 straipsnio 3 dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis neturėjo pareigos sumokėti už pakartotinę ekspertizę.
28. Skolininkui argumentuojant, jog antstolis pats galėjo įvertinti jo turtinę padėtį, nes visi duomenys apie turtą ir gaunamas pajamas yra vykdomojoje byloje, pažymėtina, jog pagal CPK 682 straipsnio 4 dalį motyvuoti prašymą yra skolininko pareiga, o skolininko teiginiai, kad jo turtinę padėtį sunkino pati vykdomoji byla, teisiškai nepagrįsti. Taip pat teigdamas, jog antstolis neišnagrinėjo 2017-12-15 prašymo, skolininkas pripažįsta, jog prašymas būtent ir buvo išnagrinėtas 2018-01-02 patvarkymu, kuris buvo ginčijamas šioje byloje. Akivaizdu, kad šiuo patvarkymu antstolis netenkino prašymo iš antstolio sąskaitos sumokėti už pakartotinę turto vertės ekspertizę ir paliko teismo eksperto 2017-11-21 ekspertizės aktu Nr. E1 726 GT nustatytą turto vertę.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta teismo eksperto, pagrįsta ekspertizės akto išvadomis, todėl sutiktina su antstolio argumentais, jog nebuvo teisinio pagrindo ja abejoti, ir pripažintini nepagrįstais skolininko teiginiai, jog nesudaryta galimybė tinkamai nustatyti turto vertę.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas antstolį priimti patvarkymą, suteikiantį skolininkui 30 dienų terminą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti, nepagrįstai nusprendė, kad skolininkui nebuvo paskirtas pakankamas terminas reikiamai sumai (605 Eur) sumokėti. Priešingai, minėtu 2017-12- 05 patvarkymu Nr. S17-41330 antstolis nurodė skolininkui iki 2017-12-15 pasirinkti ekspertą ir sumokėti už pakartotinės ekspertizės atlikimą, o 2017-12-15 prašymu skolininkas neprašė pratęsti sumokėjimo termino, nors skunde teigia, jog turėjo būti dar kartą nustatytas terminas reikiamai sumai sumokėti. Pažymėtina, jog skolininkas 2017-12-05 antstolio patvarkymo neginčijo ir nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė, jog jam reikalingas ilgesnis terminas reikiamai sumai surinkti, nenurodė, jog ketina sumokėti už pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, pažymėtina, jog nuo ginčyto patvarkymo priėmimo praėjo daugiau kaip devyni mėnesiai ir nėra duomenų, kad skolininkas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, be to, nepasinaudojo savo teise pasiūlyti turto pirkėją už didesnę kainą. Faktas, kad dėl teismo nutarties atskirąjį skundą pateikė antstolis, niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės sumokėti užstatą per teismo nutartyje nurodytą terminą.
31. Skolininko skundas taip pat grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais dėl turto vertės, nenurodoma, kuriais metais atliktas vertinimas, kuriuo, kaip teigiama, turtas įvertintas daugiau kaip 400 000 Eur, kokios buvo tokio vertinimo aplinkybės, o priešingai, akcentuojami antstolio tariamai padaryti procesiniai pažeidimai nagrinėjant prašymą. Įvertinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir skolininko skundų vykdymo procese kiekį, iš esmės sutiktina su apelianto antstolio argumentais, jog skolininkas, ginčydamas antstolio veiksmus, siekia vilkinti priverstinio išieškojimo vykdymą. Be to, vertinant duomenis apie vykusias ginčo turto varžytynes, matyti, jog turtas parduotas tik už 157 200 Eur ir tik iš antrųjų pakartotinių varžytynių, o teismų praktikoje pripažįstama, jog varžytynės parodo realią turto kainą.
32. Vertinant vykdymo proceso tikslus, operatyvumą, skolininko pareigas vykdymo procese, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – S. G. skundas dėl antstolio J. P. 2018-01-02 patvarkymo Nr. S18-113 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – S. G. skundą dėl antstolio J. P. 2018-01-02 patvarkymo Nr. SI8-113 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėja                                                                                              Irma Čuchraj