Administracinė byla Nr. I-1525-331/2012
Proceso Nr. 3-61-3-02633-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjai L. J. L., atsakovės atstovei Skaistei Žostautaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. L. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Tarnyba), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritoriniam skyriui (toliau – Kauno VI teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
Išnagrinėjusi L. J. L. Neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SS-1253, kuriuo paliko nepakeistą Kauno VI teritorinio skyriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. DL-589 nustatytą darbingumo lygį, darbingumo lygio galiojimo terminą ir priežastį, t. y. nustatė asmeniui 20 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-02-09 iki 2021-12-06 (iki senatvės pensijos amžiaus) (Tarnybos byla, b. l. 26?27). Ginčų komisija 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. S-583 paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą „Dėl L. J. L. darbingumo lygio“ nepakeistą (b. l. 22?27).
Nesutikdama su aukščiau nurodytais sprendimais pareiškėja Laima J. L. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1, 12?13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:
1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-08 sprendimą Nr. S-583;
2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-03-31 sprendimą Nr. SS-1253;
3) panaikinti NDNT Kauno VI teritorinio skyriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. DL-589.
Paaiškino, kad sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pati yra pakankamai darbinga ir gali dirbti. Savo skunde, be kita ko, L. J. L. nurodo, kad turėtų iškilti klausimas ir apie žalos atlyginimą.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė jos skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno VI teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 29?33) paaiškino, kad pareiškėja savo skunde, be kita ko, skundžia ir Ginčų komisijos sprendimą, todėl pažymėjo, kad Tarnyba pasisako tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiami Tarnybos priimti sprendimai, kadangi už jų sukurtas teisines pasekmes asmeniui tiesiogiai atsakinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, taipogi, ji nėra įgaliota pasiaiškinti dėl Ginčų komisijos atliktos administracinės procedūros pagrįstumo, objektyvumo, teisingumo.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino sekančiai: 1) kadangi asmeniui nustatytas 25 proc. bazinis darbingumas, o tai patenka į intervalą nuo 0 iki 25 proc., todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 2) vertinant valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičiaus kriterijų, atsižvelgta į asmens bazinį darbingumą, psichinę būklę ir nustatyta, kad asmuo darbą gali dirbti 3 ar mažiau valandų per dieną ar 2 ar mažiau dienas per savaitę. Šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 3) L. J. L. negali panaudoti turimo aukštojo išsilavinimo (psichologo) (patvirtinta 1985-07-01 diplomo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 4) atsižvelgiant į asmeniui nustatytą psichikos funkcijos sutrikimą pareiškėja negali panaudoti turimos (psichologo) profesinės kvalifikacijos, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 5) nustatyta, kad dėl psichikos funkcijos sutrikimo, pareiškėja negali panaudoti darbo patirties ir darbinių įgūdžių, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, įvertinta kaip nepalanki aplinkybė; 6) L. J. L. vertinimo metu buvo 50 metų (gim. 1961 m. gruodžio 7 d., patvirtinta paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis), tai reiškia, kad asmens amžius patenka į intervalą nuo 45 m. iki 55 m. Todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, amžiaus kriterijus pripažintas vidutinio palankumo aplinkybe; 7) atsižvelgiant į asmeniui nustatytą psichikos funkcijos sutrikimą, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas yra būtinas, todėl šis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.
Kriterijų aprašo 17-19 punktai įtvirtina, koks koeficientas taikytinas bazinio darbingumo procentams, t. y. esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių ? koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių ? koeficientas 1,3. Šiuo atveju, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma, todėl, vadovaujantis 17 punktu, bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 0,7. Šiuo atveju 25 proc., padauginti iš 0,7 ir nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (DL = 25 x 0,7), pareiškėja pripažinta nedarbinga.
Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, t. y. pagrįstai nustatė asmeniui 20 proc. darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai neteisėti, dėl ko neatsiranda ir pareiga atlyginti žalą.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė Skaistė Žostautaitė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.). Prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės pateikė prašymą bylą nagrinėti Kauno VI teritorinio skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 37).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl L. J. L. nustatyto 20 procentų darbingumo lygio. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiškėjos darbingumo lygį visi kriterijai (tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarka).
Tvarkos aprašo nuostatos numato, jog gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau ? GKK) reikalingus dokumentus, tarp jų ir užpildytą siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. GKK patikrina ir patvirtina gautus dokumentus ir juos įteikia asmeniui, kuris pastaruosius pateikia (išsiunčia) į Tarnybai darbingumo lygiui nustatyti. Tokiu būdu, nustatydama darbingumo lygį, Tarnyba vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Pabrėžtina, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Tvarkos aprašas įtvirtina, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.
Nustatyta, kad išnagrinėjus L. J. L. Neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus nustatyta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2011-03-31 sprendimą Nr. SS-1253 (Tarnybos byla, b. l. 26?27), kuriuo paliko nepakeistą Kauno VI teritorinio skyriaus 2011-02-10 sprendimu Nr. DL-589 nustatytą darbingumo lygį, darbingumo lygio galiojimo terminą ir priežastį, t. y. nustatė asmeniui 20 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-02-09 iki 2021-12-06 (iki senatvės pensijos amžiaus) (Tarnybos byla, b. l. 36?41). Ginčų komisija 2011-11-08 sprendimu Nr. S-583 paliko galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą „Dėl L. J. L. darbingumo lygio“ nepakeistą (b. l. 22?27).
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teisingai vertino pareiškėjos darbingumo lygį (tiek funkcinius, tiek profesinius, tiek kitus kriterijus).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomu darbingais.
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.
Pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis 2011-02-09 siuntime į Tarnybą Nr. 8-1-143 nurodyta liga pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau ? TLK-10) kodą: F20.01 Paranoidinė šizofrenija (epizodinė su progresuojančiu defektu eiga) (Tarnybos byla, b. l. 42?45).
Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą F20.01, taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo II dalies 22.1. punktas, kurio dispozicija taikoma esant šizofrenijai, šizoafektiniams, šizotipiniams, nuolatiniams kliedesiams. Galimos vertės, numatytos įsakymo ? nuo 0 iki 55 proc. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo sutrikimo eigos pobūdžio, priepuolių dažnumo, jų trukmės, taikant adekvatų gydymą, rezistentiškumo gydymui, blogo vaistų pakeliamumo (šalutinių reiškinių, reikšmingai trikdančių asmens, socialinę veiklą), psichikos defekto remisijos pobūdžio, liekamosios simptomatikos. Šiuo atveju, nustatyta 25 proc. bazinio darbingumo vertė, nes rezistentiškumo gydymui įvertinti negalima, nes dėl išliekančių išreikštų ligos simptomų pareiškėja savo būsenos atžvilgiu nekritiška ir psichikos sveikatos centre nesilanko bei nesigydo, ryškūs mąstymo formos ir emocijų sutrikimai (mąstymas neproduktyvus, trūksta loginio ryšio tarp pasisakymų, tempas sulėtėjęs, ne į visus klausimus atsako pagal prasmę), įtarumas su psichoziniais elementais (vengia kalbėti apie liguistus išgyvenimus), dėmesio koncentracija bei perkėlimas ryškiai apsunkinti, emocijos blankios, paviršutiniškos, patologiniai pakitimai psichologiniame tyrime (mąstymas neproduktyvus, nenuoseklus, rezonieriškas, stebimi valios sferos pakitimai, emocinės reakcijos neadekvačios, impulsyvokos, stokoja kritikos savo būsenai ir adekvataus situacijos vertinimo, asmenybėje vidinės integracijos stoka, valios sferos patologiniai pakitimai, mąstyme išlieka ryškūs patologiniai pakitimai, socialinės adaptacijos galimybės menkos). Remtasi 2011 m. vasario 9 d. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos siuntime į Tarnybą Nr. 8-1-143 pateiktais psichiatro konsultacijos bei psichologinio tyrimo duomenimis (Tarnybos byla, b. l. 42?45).
Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino: 1) kadangi asmeniui nustatytas 25 proc. bazinis darbingumas, o tai patenka į intervalą nuo 0 iki 25 proc., todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 2) vertinant valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičiaus kriterijų, atsižvelgta į asmens bazinį darbingumą, psichinę būklę ir nustatyta, kad asmuo darbą gali dirbti 3 ar mažiau valandų per dieną ar 2 ar mažiau dienas per savaitę. Šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 3) L. J. L. negali panaudoti turimo aukštojo išsilavinimo (psichologo) (patvirtinta 1985-07-01 diplomo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 4) atsižvelgiant į asmeniui nustatytą psichikos funkcijos sutrikimą pareiškėja negali panaudoti turimos (psichologo) profesinės kvalifikacijos, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; 5) nustatyta, kad dėl psichikos funkcijos sutrikimo, pareiškėja negali panaudoti darbo patirties ir darbinių įgūdžių, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, įvertinta kaip nepalanki aplinkybė; 6) L. J. L. vertinimo metu buvo 50 metų (gim. 1961 m. gruodžio 7 d., patvirtinta paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis), tai reiškia, kad asmens amžius patenka į intervalą nuo 45 m. iki 55 m. Todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, amžiaus kriterijus pripažintas vidutinio palankumo aplinkybe; 7) atsižvelgiant į asmeniui nustatytą psichikos funkcijos sutrikimą, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas yra būtinas, todėl šis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė (Tarnybos byla, b. l. 28?33).
Kriterijų aprašo 17?19 punktai įtvirtina, koks koeficientas taikytinas bazinio darbingumo procentams, t. y. esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių ? koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių ? koeficientas 1,3. Šiuo atveju, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma, todėl, vadovaujantis 17 punktu, bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 0,7. Šiuo atveju 25 proc., padauginti iš 0,7 ir nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (DL = 25 x 0,7), pareiškėja pripažinta nedarbinga.
Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas teisingai ir pagrįstai, laikantis aukščiau minėto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, jo 1-u bei 2-u priedų, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo nuostatų.
Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygis nustatomas iš naujo, vadovaujantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Tokiu būdu pats teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.
Įvertinęs nustatytas aplinkybės ir vadovaudamasis teisės aktų normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jai teisėtai ir pagrįstai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, todėl skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Savo skunde pareiškėja nurodo, kad turėtų iškilti klausimas ir apie žalos atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodo ir teismo neprašo, kad atsakovas atlygintų jai atsiradusią žalą.
Teismas pažymi, kad atsakovė laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, t. y. pagrįstai nustatė asmeniui 20 proc. darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos veiksmai neteisėti, dėl ko neatsiranda ir pareiga atlyginti žalą.
Pripažinus, kad Komisijos 2011-11-08 sprendimas Nr. S-583 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SS-1253 bei Kauno VI teritorinio skyriaus 2011-02-10 sprendimo Nr. DL-589, skunde išdėstytais argumentais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
atmesti pareiškėjos L. J. L. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė