Civilinė byla Nr. e2-1228-657/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00197-2023-0

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                          2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

sekretoriaujant Rasai Juronienei-Bogužei,

dalyvaujant ieškovo A. G. atstovei V. S.-G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams D. Š. ir bankrutuojančiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir BMB „(duomenys neskelbtini)“ 14 860,52 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad ieškovas ir D. Š. 2022 m. liepos mėnesį sudarė žodinę rangos darbų sutartį, kuria susitarė, kad D. Š. atliks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorės šiltinimo ir apdailos darbus už 41 Eur / kv. m. Ieškovas, 2022 m. lapkričio mėn. pastebėjęs atliekamų rangos darbų kokybės trūkumus (nesukaltus tvirtinimo kaiščius, neišlygintas sienas, technologiškai netinkamai suklijuotą putą, sienų glaistymo broką ir struktūros dėjimo nelygumus), su atsakovu sudarytą žodinę rangos darbų sutartį nutraukė. Atsakovas siekė pasišalinti be jokio rašytinio patvirtinimo apie atliktus rangos darbus ir gautas pinigines lėšas, todėl ieškovas atsakovą trumpąja žinute informavo, jog adresu (duomenys neskelbtini), sumontuoti stelažai yra sulaikomi iki bus išspręstas kilęs ginčas dėl darbų kokybės ir sumokėtų piniginių lėšų. Atsakovas bandė juos išsivežti jėga. Bandant ginčą išspręsti taikiai, D. Š. reikalavo, jog taikos sutartyje rangovu būtų nurodyta jo vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, jog D. Š. – MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir darbai atliekami MB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovui nebuvo žinoma, todėl atsakovais nurodyti abu. Atsakovai, teikdami nekokybiškas statybos rangos darbų paslaugas, sukėlė ieškovui 14 860,52 Eur žalą. Atsakovų veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala. Šalims nepavyko išsispręsti ginčo dėl sumokėtų sumų ir atliktų darbų masto atitikimo / neatitikimo bei jų kokybės 2022 m. lapkričio 4 d. taikos sutartyje numatytomis sąlygomis.     

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Dekompras“, su ieškiniu nesutiko, prašė šioje byloje atsakovu pripažinti tik D. Š.. 

Nurodė, kad ieškovas bendraatsakove siekia įtraukti MB „(duomenys neskelbtini)“, nesant jokio teisinio  pagrindo. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, įmonės direktoriaus pareigas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. ėjo J. Č., todėl taikos sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė fizinis asmuo D. Š., kuris tuo metu nebuvo įmonės direktoriumi ir neturėjo jokių įgaliojimų ją pasirašyti. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad žodinė rangos sutartis būtų sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“. Rangos darbų sutartis buvo sudaryta tik tarp fizinių asmenų – ieškovo ir atsakovo D. Š., todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma bendraatsakoviu. Nemokumo administratorei neperduoti jokie įmonės dokumentai, todėl administratorius neturi galimybės objektyviai įvertinti ieškovo pareikšto ieškinio materialaus pagrindo pagrįstumo įmonės atžvilgiu.   

Atsakovas D. Š. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui D. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 130 str., 246 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų ir ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas A. G. 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į atsakovą D. Š. dėl ieškovui ir jo broliui A. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apšiltinimo ir apdailos darbų atlikimo. Ieškovas A. G. nurodė, jog šalys susitarė, kad atliekamų darbų kaina yra 41 Eur / kv. m. Šiltinimo paviršius sudaro 261,61 kv. m. Bendra darbų kaina – 10 726,01 Eur. Ieškovas atsakovui D. Š. iki 2022 m. lapkričio 4 d. sumokėjo 9 000 Eur avansą. Ieškovas A. G. ir atsakovas D. Š. 2022 m. lapkričio 4 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią: 1) atsakovas įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 4 d. išsivežti stelažus; 2) šalys per 2022 m. lapkričio 4 d. galutinai išspręsti dėl sumokėta sumų ir atliktų darbų masto (ne)atitikimo; 3) iki 2022 m. lapkričio 4 d. už atliktus darbus yra sumokėta 9 000 Eur. Rangos darbų sutartis buvo nutraukta. Dėl darbų kokybės ieškovas pretenzijas atsakovui reiškė žodžiu. 

Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant MB „Dekompras“. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. Č.. Atsakovas D. Š. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. 

Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia, kad atsakovai D. Š. ir BMB „(duomenys neskelbtini)“ atsakytų už nekokybiškai atliktais darbais padarytą žalą.  

Dėl atsakovės BMB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės

Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kuriuo buvo skelbiama apie atliekamus apšiltinimo ir struktūros uždėjimo darbus, juos skelbėsi darantis atsakovas D.. Dėl darbų atlikimo ieškovas tarėsi su atsakovu D. Š., pinigus mokėjo atsakovui D. Š., jokių raštelių neprašė. Ieškovui, pareiškus pretenzijas dėl darbų kokybės, sulaikius pastolius, D. Š. reikalavo, jog rangovu taikos sutartyje būtų nurodyta jo įsteigta ir vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, jog D. Š. nebėra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir, kad darbai atliekami ne MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui nebuvo žinoma. Ieškovo nuomone, įvertinus susiklosčiusią situaciją, atsakovas D. Š. kartu su MB „(duomenys neskelbtini)“ (solidariai) vykdė statybos rangos darbus, todėl privalo solidariai atlyginti padarytą žalą.   

Ieškovui teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta spręsti dėl atsakovės BMB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamumo. Ieškovui neatsisakius reikalavimo atsakovės BMB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, byla išnagrinėta iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).  

Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo J. Č.. Byloje ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog dėl darbų atlikimo tarėsi su MB „(duomenys neskelbtini)“, kad su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta rangos darbų ar kitokia sutartis, mokėjo pinigus MB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovui J. Č. ar kitam darbuotojui, kad darbus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Taigi, ieškovas, 2022 m. lapkričio 4 d. pasirašydamas taikos sutartį su D. Š., besąlygiškai pasitikėdamas atsakovu D. Š., tačiau neįsitikinęs, jog pastarasis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jau kilus konfliktui dėl netinkamo darbų atlikimo, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tuo prisiimdamas ir su tuo susijusią riziką. Vien ta aplinkybė, jog 2022 m. lapkričio 4 d. taikos sutartyje, kuri nėra patvirtinta nei teismo, nei notaro, nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra atstovaujama vadovo D. Š., nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti taikyti solidariąją atsakomybę dėl žalos atlyginimo iš BMB „(duomenys neskelbtini)“.      

Kadangi reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, o ieškovas nesutiko jo pakeisti kitu asmeniu ar atsisakyti reikalavimo, ieškinys BMB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestinas.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo 

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad rašytinė statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas A. G. nurodė, jog namo apšiltinimo ir apdailos darbai buvo pradėti pagal jo ir atsakovo D. Š. susitarimą, kad už darbus bus mokama 41 Eur už vieną kvadratinį metrą. Ieškovo ir atsakovo D. Š. pasirašytoje taikos sutartyje nurodyta, kad už darbus iki 2022 m. lapkričio 4 d. yra sumokėta 9 000 Eur.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

Pažymėtina, kad įstatymas rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai, ieškovo ir atsakovo D. Š. pasirašyta taikos sutartis, leidžia daryti išvadą, kad šalis siejo rangos santykiai dėl ieškovui A. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) apšiltinimo ir apdailos darbų. Ieškovas, nagrinėjamu atveju, nėra pateikęs įrodymų, jog atsakovas D. Š., atlikdamas darbus ieškovui, veikė kaip verslininkas, vykdantis komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jog šalių yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovo A. G. teigimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, ką patvirtina į bylą pateikta 2023 m. gegužės 15 d. Ekspertinė išvada, kurią pateikė ekspertas J. G., įrašytas į LR Teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai.

Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atliktas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalinis fasado šiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis 261,61 kv. m. Polistireninio puplasčio plokščių priklijavimo kokybė netikrinta (norint patikrinti reikia atplėšti priklijuotas plokštes). Esant neigiamai aplinkos temperatūrai vizualiai matomi tvirtinimo kaiščiai, kurių sudėta ženkliai per mažai po 2-3 vienai plokštei. Pagal polistireninio putplasčio asocijacijos patvirtintą metodiką turėtų būti tvirtinama mažiausiai šešiomis smeigėmis. Smeigių paskirtis yra perimti vėjo apkrovas. Esant per mažam smeigių kiekiui galimas polistireninio putplasčio plokščių atplėšimas nuo sienos. Tvirtinimo kaiščiai neileisti į polistireninio putplasčio plokštę (ją išfrezuojant) bei uždengiant polistireninio putplasčio tablete. Dėl neuždengtų kaiščių polistireninio putplasčio tabletėmis atsiranda šalčio tilteliai. Dalis fasado apšiltinta polistireninio putplasčio plokštėmis, tinkuota klijavimo armavimo mišiniu bei nudažyta struktūriniais dažais (61,42 kv. m). Šioje dalyje dėl atliktų tinkavimo bei dažymo darbų esminių trūkumų nefiksuota. Dalis fasado apšiltinta polistireninio putplasčio ploštėmis tinkuota klijavimo armavimo mišiniu (111,41 kv. m). Tinkavimo darbai atlikti nekokybiškai (neleistini nukrypimai nuo vertikalės, nelygus paviršius).

Ikisutartinius santykius reglamentuojančių CK 6.163 – 6.165 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Taigi, derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. remiantis ekspertizės išvada, galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Taigi, darbus atlikus nekokybiškai ir jų nepabaigus, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš D. Š..

CK 6.249

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 – 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti patirtų nuostolių dydį, teismui teikė įrodymus – ekspertizės aktą su lokaline sąmata.

Ekspertas, atlikęs pateiktų dokumentų analizę, tyrimo objekto apžiūrą, nurodė, kad nustačius aukščiau paminėtus trūkumus reikalinga sustatyti trūkstamas smeiges, sudėti polistirenines tabletes, išlyginti fasado plokštumas klijavimo armavimo mišiniu, nudažyti fasadą struktūriniais dažais. Trūkumų šalinimo kaina 14 860,52 Eur, iš kurių 2 579,10 Eur sudaro PVM.

Su Ekspertizės išvada pateiktoje Lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2022 m. spalio mėn. kainas nurodyta, kad viso gyvenamojo namo (261,61 kv. m) apšiltinimo darbų trūkumų šalinimo kainą 14 860,52 Eur sudaro: sienų šiltinamosios izoliacijos papildomas tvirtinimas smeigėmis – 1 084,96 Eur, pastatų išorinių paviršių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, viensluoksnis tinkavimas, armuojant sintetiniais tinkleliais sienos su angomis K8 = 1.15, K9 = 1.15 – 3 333.28 Eur, pastatų išorinių tinkuojamų paviršių išorinių kampų ir angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojančiais kampuočiais K9 = 1.15 – 375,37 Eur, pastatų išorinių paviršių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, gruntavimas prieš dekoratyvinę apdailą K9 = 1.15 – 474,72 Eur, pastatų išorinių paviršių, angokraščių tinkavimas struktūriniais tinko skiediniais K8 = 1.15, K9 = 1.15 – 502,39 Eur, pastatų išorinių paviršių tinkavimas struktūriniais tinko skiediniais K8 = 1.15, K9 = 1.15 – 2 711,04 Eur, tinkas fasadui (spalvotas) – 1 252,92 Eur, inventorinių vamzdinių iki 16 m aukščio pastolių įrengimas ir išardymas išorės apdailos darbams (100 kv. m vertik. projekc.) – 2 546,74 Eur.

Pažymėtina, kad šalys įrodinėtinas aplinkybes gali grįsti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Eksperto išvada yra viena iš bylai reikšmingų faktinių duomenų (įrodymų) nustatymo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), tačiau žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais. 

CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-227-916/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas. Teismo vertinimu, CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu ieškovas įrodė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtiną šių sąlygų visetą – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius ir atsakovo kaltę.

Kaip jau minėta, iš pateiktos lokalinės sąmatos nustatyta, jog trūkumų šalinimo darbai yra paskaičiuoti visam vienbučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), bendras plotas 261,61 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, o jo broliui A. G. (namo bendraturčiui) – ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).  

Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog trūkumų šalinimo darbai jau yra atlikti, tačiau jokių įrodymų apie apmokėjimą už trūkumų šalinimo darbus nepateikė. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, ar ieškovas su namo bendraturčiu tarėsi dėl šiltinimo darbų ir mokėjimo už juos. Teismo vertinimu, nors susiklosčiusioje situacijoje įrodyta, kad atsakovas D. Š. netinkamai atliko dalį darbų ir jų nebaigė, tačiau ieškovo teisė neteikti jokių įrodymų dėl susitarimo su namo bendraturčiu dėl darbų apimties, apmokėjimo už darbus ir pan. nėra suabsoliutinta. Ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra aiškiai nepakankami prašomam priteisti žalos dydžiui (už jam priklausančios namo dalies trūkumų šalinimo darbus) pagrįsti, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog pagal pateiktą sąmatą atsakovas D. Š. ieškovui privalo atlyginti ¾ dalis sąmatoje nurodytų nuostolių sumos, t. y. 11 145,39 Eur (14 860,52 / 4 x 3).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019; 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-378/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nenustačius, kad atsakovas D. Š. veikė kaip verslininkas, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 11 145,39 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas nurodė, jog turėjo 500,80 Eur bylinėjimosi išlaidų – už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 75 proc. reikalavimų) iš atsakovo D. Š. ieškovui priteistina 375,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu išimtinai D. Š., todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G.,

asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 145,39 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 39 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 145,39 Eur Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 375,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Žibutė Budžienė