Civilinė byla Nr. 3K-3-260-695/2015
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00504-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Gražinos Davidonienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dimstis“, K. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pripažinimą viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 73 dalį bei neturtinės žalos priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
2013 m. vasario 22 d. Šakių rajono laikraštis „Valsčius“ Nr. 15 (2053) antrajame puslapyje, skiltyje „Be užuolankų“, išspausdino publikaciją – klausimą partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šakių skyriaus pirmininkui K. G. : „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį pašalinote iš partijos?“ Ten pat laikraštis pateikė K. G. atsakymą į šį klausimą: „Informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aš pats, nei partijos skyrius šios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo išbrauktas iš partijos sąrašų už partijos įstatų 6.6.3. punkto pažeidimą (nario mokesčio nemokėjimą). Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d.“ Ieškovo teigimu, gausiam skaitytojų bei interneto vartotojų ratui laikraštis „Valsčius“ šioje publikacijoje klausimo ir atsakymo forma viešai paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą – melagingą žinią, kad „buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą, V. S. bendradarbiavo su KGB“. Nors klausimo autorius laikraštyje nenurodytas, tačiau akivaizdu, kad už tokio pobūdžio klausimų suformulavimą ir atsakymų į juos organizavimą buvo atsakinga leidinio redaktorė. Ieškovo teigimu, klausimą redaktorė pateikė taip, kad skaitytojai laikraštyje pateiktą informaciją suprastų vienareikšmiškai kaip sensaciją. Sakinys „<...> V. S. bendradarbiavo su KGB <...>“ pateiktas kaip tikra žinia, ir ji paskelbta ne apie ką nors kitą, o apie „buvusį savivaldybės tarybos narį, netgi buvusį kandidatą į Seimą“. Į klausimą viešai atsakė asmuo, sudarantis informuoto, kompetentingo ir autoritetingo žmogaus įvaizdį, – dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šakių rajono skyriaus pirmininkas K. G. . Atsakymas specialiai ir apgalvotai buvo suformuluotas taip, kad patvirtintų išspausdintame klausime pateiktą sensaciją. Tokiu būdu pateiktų žinių tikrumas skaitytojams nekėlė abejonių, tačiau šie teiginiai melagingi, neatitiko tikrovės, žemino ieškovo garbę ir orumą. Ieškovo nuomone, ši informacija visuomenei buvo pateikta sąmoningai, turint tikslą pakenkti jo reputacijai ir kelti laikraščio populiarumą. Ieškovas nurodė, kad jis buvo rajono visuomenei žinomas žmogus: buvo partijos skyriaus pirmininkas, rajono tarybos narys, kandidatavo į Seimą, tačiau dėl sunkios ligos turėjo atsisakyti visų partinių ir visuomeninių pareigų ir jau šešeri metai yra privatus asmuo, todėl informacijos apie jį skleidimo ribos yra siauresnės nei žinių apie viešąjį asmenį. Ieškovo teigimu, publikacija „Valsčiaus“ laikraštyje sukėlė jam sunkių moralinių padarinių – atsakovai pažemino jį ir jo šeimą prieš visuomenę, draugus, gimines, įžeidė ir įskaudino, sukėlė jam, jo sutuoktinei ir dukrai daug neigiamų emocijų, sumažino bendravimo galimybes. Nuo sovietinės savivalės nukentėję žmonės gavo dingstį spėlioti, kad galbūt ir jis galėjo prisidėti kenkiant jų gyvenimui, gerovei ir karjerai. Jis ir jo sutuoktinė buvo verčiami teisintis kaimynams ir giminėms. Ieškovas kilęs iš garbingos Lietuvos patriotų šeimos, todėl tai, kad jis buvo išvadintas KGB bendrininku, buvo jam ypač skaudus smūgis, pakertantis jo garbę ir niekinantis jo orumą, keliantis jam didelę, pinigais neįkainojamą neturtinę žalą. Dėl paūmėjusios sunkios onkologinės ligos ieškovas jau keletą metų negali vadovauti partijos skyriui ir neužsiima politine bei visuomenine veikla, todėl nėra viešasis asmuo, o perdėm didelis domėjimasis jo asmeniu bei skleidimas nepatikrintų melagingų žinių apie jį yra neleistinas.
Ieškovas prašė teismo prašė: 1) pripažinti, kad 2013 m. vasario 22 d. laikraštyje „Valsčius“ Nr. 15 (2053), skiltyje „Be užuolankų“, atsakovų paskelbti teiginiai neatitiko tikrovės bei žemino ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Dimstis“ per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje vietoje tolygaus dydžio ir tokia pat forma, kaip buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, išspausdinti paneigiantį pranešimą; 3) priteisti iš atsakovų 4633,92 Eur (16 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad laikraštyje paskelbti teiginiai neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę ir orumą; įpareigojo UAB „Dimstis“ paskelbti paneigimą. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
Teismas nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenų bazėse duomenų, jog V. S. bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nerasta. Teismui atsakovo UAB „Dimstis“ atstovas nurodė, kad formuluodami klausimą jie rėmėsi keliais anoniminiais skambučiais. Teismo teigimu, žurnalistė, prieš skelbdama informaciją, galinčią turėti rezonansinį atgarsį visuomenėje, privalėjo patikrinti tokios informacijos patikimumą. Teismas sprendė, kad paskelbti ginčo teiginiai neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę ir orumą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra žinomas miestelyje asmuo, buvęs savivaldybės tarybos narys, kandidatas į Seimą, todėl sprendė, kad nurodytais neatitinkančiais tikrovės straipsnio teiginiais protingam, geros moralės žmogui buvo leidžiama susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą, kad jis vykdė priešišką Lietuvos valstybei veiklą. Teismas pripažino, kad straipsnyje paskleisti teiginiai neatitiko tikrovės ir žemino jo garbę bei orumą, o ieškovas dėl dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų paneiginėjant paskleistą informaciją tiek viešai spaudoje, tiek privačiuose pokalbiuose su žmonėmis, dėl geros reputacijos sumažėjimo, dėl to, kad kiti vengė bendrauti su juo, patyrė neturtinę žalą. Nors ginčo nagrinėjimo metu ieškovas politinėje veikloje nebedalyvavo, tačiau teismas padarė išvadą, jog V. S. yra viešasis asmuo. Teismas nurodė, kad viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrindiniu pažeistų teisių apgynimo būdu nagrinėjamu atveju pripažino ne turtinę, o moralinę kompensaciją. Dėl to teismas neturtinės žalos nepriteisė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Dimstis“ apeliacinius skundus, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kolegija nurodė, kad teismo pagrįstai buvo atsižvelgta į informacijos visumą, kad informacijos skleidėja turėjo patikrinti anoniminiu būdu gautos informacijos ir K. G. pateiktos informacijos tikrumą, o ne ją iš karto skelbti viešai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovas, nors bylos nagrinėjimo metu nebevykdė jokios reikšmingos veiklos, tačiau dėl anksčiau eitų pareigų ir vykdytos politinės veiklos buvo žinomas miestelio žmogus, todėl kėlė pagrįstą visuomenės domėjimąsi juo, ginčo informacija pateikta būtent tik dėl jo vykdytos veiklos, todėl jis pagrįstai laikytinas viešuoju asmeniu.
Dėl neturtinės žalos kolegija nurodė, kad svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; žalos atlyginimas neturėtų būti svarbiausia viešojo asmens gero vardo atkūrimo priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. UAB ,,Lietuvos rytas”, bylos Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. Tauragės rajono meras, bylos Nr. 3K-3-529/2001 ir kt.).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis jis pripažintas viešuoju asmeniu, nepriteista neturtinės žalos ir iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – pripažinti, kad 2013 m. vasario 22 d. ieškovas buvo privatus asmuo, bei priteisti iš atsakovų UAB „Dimstis“ ir K. G. 4054,68 Eur (14 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl ieškovo pripažinimo viešuoju asmeniu. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas dėl sunkios onkologinės ligos nedalyvauja viešajame gyvenime, jo kadencija savivaldybės taryboje baigėsi, jis neturi jokios įtakos viešajam interesui, todėl nelaikytinas viešuoju asmeniu. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Pagal VIĮ, kai žmogus jau nebedalyvauja viešajame gyvenime, nebelieka pagrindo laikyti tokį asmenį viešuoju. Tai įtvirtinta ir Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarime „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai“. Ieškovo, kaip tarybos nario, kadencija baigėsi po 2011 m. vasario 17 d. rinkimų į savivaldybės tarybą, todėl jis nebegalėjo būti laikomas viešuoju asmeniu ir bet kokios žinos be jo sutikimo negalėjo būti skelbiamos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Kasatorius nurodo, kad jis nėra ir nebuvo viešasis asmuo, paskleista informacija nėra susijusi su jo buvusia valstybine ir visuomenine veikla, o laikraštis, paskelbęs žinias, neįrodė, jog veikė sąžiningai ir siekė supažindinti visuomenę su jo asmeniu ar veikla. Vien deklaratyvus pažeistų teisių konstatavimas yra nepakankamas ir sudaro atsakovams galimybę išvengti įstatyme nustatytos atsakomybės už jų neteisėtus tyčinius veiksmus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nebuvo jokio visuomenės viešojo intereso skleisti tokio pobūdžio informaciją, atsakovai veikė sąmoningai ir nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl realios atsakovų civilinės atsakomybės ir priteisti neturtinę žalą pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Dimstis“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis pažymi, kad pats kasatorius ieškinyje nurodė, jog yra visuomenei gerai žinomas žmogus, o žinomumas yra jo ankstesnės ilgametės aktyvios visuomeninės (politinės) veiklos iki 2011 m. padarinys. Kasatorius nepagrįstai susiaurino viešojo asmens sampratą, saviraiškos laisvės ribas bei viešųjų asmenų toleruotinos kritikos ribas. Nei nacionalinė, nei tarptautinė teismų praktika bei teisinis reglamentavimas viešojo asmens sampratos nesieja išimtinai tik su asmens galimybe lemti tam tikrus valdingus sprendimus ar pareigomis. Priešingai, asmens žinomumas dėl jo vaidmens visuomeniniame gyvenime yra vienas svarbiausių kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kuriai iš susidūrusių teisinių vertybių (saviraiškos laisvei ir visuomenės teisei į informaciją ar asmens privatumo apsaugai) suteikti prioritetinę apsaugą, o vieša diskusija apie asmens, aktyviai dalyvaujančio ar dalyvavusio šalies ar rajono visuomeniniame (politiniame) gyvenime, bendradarbiavimą su KGB turi visuomeninę reikšmę ir visuomenė ar rajono bendruomenė turi pagrįstą interesą dalyvauti tokioje diskusijoje ir gauti tokio pobūdžio informaciją.
Atsakovas jau įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą reikalavimą ir viešai paskelbė teismo sprendime nurodytos ginčo informacijos paneigimą, o toks ieškovo, kaip viešojo asmens, pažeistų teisių gynimo būdas laikytinas pakankama moraline satisfakcija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovo pripažinimo viešuoju asmeniu ir jo teisių gynimo, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą
Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan.) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (pvz., byloje Axel Springer AG EŽTT nurodė, kad asmuo (TV serialų žvaigždė), apie kurio sulaikymą su narkotikais alaus festivalyje parašė įmonė pareiškėja, buvo pakankamai žinomas visuomenėje, kad galėtų būti laikomas visuomenės veikėju (viešuoju asmeniu) (žr. cituoto sprendimo par. 98).
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas, nors bylos nagrinėjimo metu ir nebevykdė jokios reikšmingos veiklos, tačiau dėl anksčiau ilgą laiką eitų pareigų ir aktyvios politinės veiklos buvo žinomas miestelio žmogus, kėlė pagrįstą visuomenės domėjimąsi juo, todėl ieškovą pripažino viešuoju asmeniu. Kasatorius skunde nurodo, kad jis dėl sunkios ligos nebedalyvavo viešajame gyvenime, jo kadencija savivaldybės taryboje baigėsi, jis neturi jokios įtakos viešajam interesui, todėl nelaikytinas viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, tačiau nesutinka su teismų išvadomis dėl neturtinės žalos nepriteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, gyvenantis mažame miestelyje, galėtų būti laikomas viešuoju asmeniu ar žinomu visuomenės veikėju dėl savo ankstesnės, neseniai vykdytos aktyvios politinės veiklos (jis ir pats neginčija, kad rajone yra gerai žinomas). Minėta, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų pateiktu vertinimu, kodėl ieškovas pripažintinas viešuoju asmeniu, tačiau pažymi, kad ieškovo, netgi kaip viešojo asmens, bendriausia prasme leistinos kritikos ribos turėtų būti siauresnės dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Juolab kad esant situacijai dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo šiuolaikinio (šių dienų) viešojo asmens žinomumas ir domėjimasis juo labiau leidžia tokiam asmeniui realiai pasinaudoti atsikirtimais, paneigimu, tikrovę atitinkančių žinių paskleidimu nei asmeniui, kuris nustojo vykdyti aktyvią veiklą prieš kelerius, tačiau vis tiek kelia visuomenės susidomėjimą savo asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, nedidelėje bendruomenėje vis tiek dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys gintini labiau. Neturtinės žalos priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovas jau yra pasitraukęs iš aktyvaus viešo politinio gyvenimo ir dalyvavimo aktyvioje politinėje veikloje. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo detaliau vertintini paskleisti ginčijami teiginiai. Bylą nagrinėję teismai prašomus paneigti teiginius vertino ne tik atskirai kiekvieną, bet ir siedami juos tarpusavyje bei su kitais straipsnio teiginiais, atsižvelgdami į straipsnio išspausdinimo aplinkybes ir tikslus, ir nusprendė, kad jie buvo žinia, kuri neatitiko tikrovės.
Teisėjų kolegija, remdamasi 2010 kovo 30 d. sprendimu, priimtu byloje Petrenco prieš Moldovą (Petrenco v. Moldova, no. 20928/05), kuriame konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio (teisė į reputacijos gerbimą) pažeidimas ir kuriame nuspręsta, kad straipsnis, kuriuo be faktinio pagrindo buvo norima pasakyti, kad pareiškėjas (istorikų asociacijos vadovas, viešasis asmuo) bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis, peržengė leistinas komentavimo ribas diskusijoje bendrojo intereso kontekste ir pažeidė Konvencijos 8 straipsnį, nurodo, kad tai, ar asmuo bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis, yra ne tik spekuliavimo dalykas, bet istorinis faktas, kuris turi būti grindžiamas atitinkamais įrodymais, o vykstant diskusijai viešojo intereso klausimu, leistinos politikų ir kitų visuomenės veikėjų kritikos ribos yra platesnės negu privačių asmenų, tačiau turi būti įvertinti ir atskirti faktiniai teiginiai nuo vertinamųjų.
Šioje nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčo teiginių formuluotę, jų paskleidimo tikslą, įspūdį, kurį jais siekiama sukurti, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju teismai nenustatė jokių duomenų apie galimą ieškovo bendradarbiavimą su KGB, o vieša diskusija inicijuota remiantis tik nepatikrintais anoniminiais skambučiais.
2008 m. spalio 14 d. sprendime byloje Petrina prieš Rumuniją (Petrina v. Romania, no. 78060/01), EŽTT nurodė, kad nors spauda, atsižvelgiant į jos vaidmenį, tikrai turi pareigą įspėti visuomenę, kai yra informuojama apie spėjamus vietos valdžios arba valstybės pareigūnų piktnaudžiavimus, tačiau jeigu apkaltinami konkretūs asmenys, nurodant jų pavardes ir pareigas, tai suponuoja žurnalistų pareigą pateikti pakankamą faktinį pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovų pateikti ginčo teiginiai dėl ieškovo galimo bendradarbiavimo su KGB nesusiję nei su aiškiai nustatytais istoriniais faktais, nei su paties ieškovo atskleista informacija apie jo praeitį, nei su oficialiais pranešimais, kurie galėtų būti pagrindas atskleisti tam tikrą informaciją. Nors atsakovas nurodo, kad publikacijos pavadinimas galėtų būti priskirtas prie vertinamojo pobūdžio teiginių, tačiau pradedant kelti tokį klausimą viešai diskusijai, turinčiai neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį, neužtenka nepatikrintos informacijos pagal anoniminius skambučius. Tokios kilmės ir pobūdžio duomenys nelaikytini pakankamu faktiniu pagrindu žurnalistams skleisti informaciją ar reikšti nuomonę dėl konkretaus asmens visuomenės informavimo priemonėse. Be to, vertinant, ar laikraščio atstovai sąžiningai vykdė žurnalistų pareigas, spręstina, ar straipsniu iš tiesų buvo siekiama išsiaiškinti asmens pašalinimo iš partijos priežastis, ar visgi turint vienintelį tikslą akcentuoti informacijos apie jo bendradarbiavimą su KGB reikšmingumą. Atsižvelgiant į tai, kad publikacijoje pateiktoje diskusijoje buvo pateikti istoriniai faktai, nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus anoniminius skambučius, jie pateikti kaip faktiniai duomenys, siekiant sudaryti įspūdį, kad ieškovas bendradarbiavo su KGB, darytina išvada, jog laikraščio inicijuota vieša diskusija peržengė leistinos diskusijos ribas, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimas itin reikšmingas, siekiant įvertinti Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsaugos pakankamumą.
Pagal EŽTT praktiką Konvencijos pažeidimo aukos patirta žala turi būti atitaisyta ir turi būti pakankamai užkirstas kelias tokio piktnaudžiavimo pasikartojimui (žr. mutatis mutandis Armonienė v. Lithuania, no. 36919/02, 25 November 2008). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas saviraiškos laisvės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad privalo būti išlaikoma pusiausvyra tarp privataus gyvenimo apsaugos ir Konvencijos 10 straipsnyje garantuojamos saviraiškos laisvės, nes griežtų sankcijų spaudos padaromiems pažeidimams nustatymas galėtų atgrasyti nuo naudojimosi pagrindine žurnalistų saviraiškos laisve, garantuojama Konvencijos 10 straipsnyje. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tikrovės neatitinkančių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimą. Duomenys paskleisti apie viešą asmenį, kuris paskutiniu metu nustojo aktyviai veikti, bet dėl ankstesnės ilgametės visuomeninės (politinės) veiklos kelia visuomenės susidomėjimą, ir duomenys susiję su jo asmeniu ir veikla, o žinias paskelbęs asmuo nebuvo sąžiningas, nes rėmėsi neaiškios kilmės ir nepatikrinta informacija. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias bei atsakovų elgesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad žinios dėl dalyvavimo KGB veikloje vis dar istoriškai aktualios, visuomenėje vertinamos neigiamai, nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo. Kita vertus, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, publikacija išspausdinta rajono laikraštyje, teiginiai nedetalizuoti, todėl neturtinė žala nevertintina tokio dydžio, kokį nurodo ieškovas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti ir išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra 1000 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Tai yra pagrindas iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti atitinkamas teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis netenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą. (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai; CPK 359 straipsnio 1 dalies 4punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas sumokėjo 420 Lt (121,64 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1400 Lt (405,57 Eur) už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, 420 Lt (121,64 Eur) žyminio mokesčio už kasacinį skundą (iš viso 648,75 Eur), prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovų.
Iš dalies tenkinus ieškovo kasacinio skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Dimstis“ priteisimo, t. y. tenkinus 25 procentus kasacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš nurodyto atsakovo priteistina 162,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Kasacinis teismas patyrė 16,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteistina 12,59 Eur, iš atsakovo UAB „Dimstis“ 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo V. S. ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo UAB „Dimstis“ atmestas, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Dimstis“ priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ (j. a. k. 174340958) 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ (j. a. k. 174340958) 162,19 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du Eur 19 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,59 Eur (dvylika Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ (j. a. k. 174340958) 4,20 Eur (keturis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Donatas Šernas
Gražina Davidonienė