VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. G., antstolis Gintas Badikonis.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, kuriuo prašė: 1) nutraukti neteisėtai vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procesą; 2) sudaryti galimybes atsiskaityti su kreditoriumi geranoriškai.
1.1. Skunde nurodoma, kad 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į išieškotoją A. G., kad atsiųstų banko sąskaitą, į kurią skolininkas galėtų pervesti skolą, tačiau negavo jokio atsakymo, buvo pradėta vykdomoji byla. Be to, antstolis vykdymo procese nepersiuntė skolininkui dokumentų ir areštavo skolininko banko sąskaitą, į kurią gauną neįgalumo pensiją.
2. Antstolis Gintas Badikonis 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.1. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo galiojantį vykdomąjį dokumentą, kuris nėra panaikintas arba įvykdytas. Be to, antstolis neatliko veiksmų ir priverstinio išieškojimo priemonių ėmėsi tik po to, kai pasibaigė viešai paskelbto raginimo terminas (registruotos siuntos skolininkas nepriėmė). Pabrėžė ir tai, kad 2023 m. birželio 12 d., areštuodamas skolininko sąskaitas, sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis pritaikė 420 Eur neišieškomą sumą, siekiant nesuvaržyti skolininkui galimybės naudotis gaunama neįgalumo pensija.
2.2. Antstolis pažymėjo, kad priverstinio išieškojimo metu prie priteistos skolos prisideda antstolio vykdymo išlaidos, taigi išnyksta galimybė atsiskaityti geranoriškai ir išvengti antstolio vykdymo išlaidų. Teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas, buvo priimtas ir įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d. Skolininkas, žinodamas, kad neskųs sprendimo, kreipėsi į išieškotoją tik 2023 m. birželio 7 d. ir 8 d. Taigi daugiau nei po mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad skolininkas elgėsi atmestinai ir nerūpestingai, laiku nesiėmė visų galimų priemonių, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi.
2.3. Suinteresuotas asmuo A. G. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas piktybiškai ir neteisėtai bando pažeminti suinteresuotą asmenį, vengia grąžinti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundo dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų netenkino.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-630-466/2023, dėl 1 900 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo A. G. naudai. Vykdymo procese antstolis 2023 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-40-8486 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-40-8488; priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-40-8489 ir apmokėti vykdymo išlaidas geruoju (v. b. l. 4-6). Procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti, nes skolininkas į pašto paliktus pranešimus neatsiliepė (v. b. l. 3). Skolininkas į antstolį nesikreipė, jokių prašymų nei raštu, nei žodžiu neteikė, todėl suėjus raginimo numatytam 10 dienų terminui, t. y. 2023 m. birželio 12 d. buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas: antstolis 2023 m. birželio 12 d. priėmė dokumentus – vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-23-40-10610, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-40-10611 ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-40-10612; 2023 m. birželio 13 d. priėmė dokumentus – vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-23-40-10667 ir turto arešto aktą Nr. S-23-40-10666.
3.2. Pažymėjo, kad teismas sprendžia klausimą tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo, t. y. nesprendžia klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo (įsiteisėjusio 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi jį palikus nepakeistą) pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Išieškotojas A. G. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turėjo teisę gauti vykdomąjį raštą ir jį pateikti vykdyti antstoliui. Nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą šiuo atveju pateikė tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis), vykdomasis dokumentas vykdytinas antstolio Ginto Badikonio (CPK 590 straipsnis), vykdomojo dokumento turinys atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 648 straipsnis), prie jo pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis), vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis). Taigi teismas, kaip ir antstolis, kuris patikrino CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytas akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti, šių kliūčių nenustatė. Todėl sprendė, kad antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
3.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas 2023 m. gegužės 18 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-40-8489 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui materialinių teisinių padarinių, nes raginimu pareiškėjas tik buvo informuotas apie pradedamą vykdymo procesą, jam paaiškinti skolos apmokėjimo terminai ir priverstinio vykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundu konkrečiai skundė ne šį raginimą, o apskritai visus vykdymo veiksmus, todėl laikė, kad kiti skundžiami antstolio veiksmai yra išvestiniai. Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-40-8486 buvo priimtas teisėtai, todėl antstolis turėjo teisę priimti ir raginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
3.4. Antstolis 2023 m. birželio 12 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriame nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas (Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-630-466/2023), piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (2 374,10 Eur), reikalavimų patenkinimo eilė (3), suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (420 Eur). Taigi antstolis, priimdamas minėtą nurodymą, laikėsi įstatymų nuostatų ir nurodė visą informaciją, kuri privalo būti nurodoma tokio pobūdžio nurodymuose. Be to, suėjus raginimo terminui, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.
3.5. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad dokumentai vykdymo procese buvo išsiųsti pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas jų neatsiėmė (registruotos siuntos teikimo pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas į paliktus pranešimus neatsiliepė (v. b. l. 3)). Informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje 2-630-466/2023 (šioje byloje išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis Gintas Badikonis vykdo išieškojimą) buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), ir visada būdavo įteikiami pareiškėjui. Antstolis taip pat dokumentus pareiškėjui siuntė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas procesinių dokumentų neatsiėmė, neatsiėmimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas (skolininkas) A. S., žinodamas apie išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-630-466/2023 ir joje priimtą įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą, turėjo elgtis sąžiningai ir siekti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau. Nors pareiškėjas (skolininkas) A. S. pateikė teismui SMS žinutes, į kurias neva kreditorius A. G. neatsakė, iš kreditoriaus pateiktų SMS žinučių turinio nustatyta, kad kreditorius skolininkui atsakė, nurodydamas banko sąskaitos Nr., todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skolininku, kad jis neturėjo galimybių geranoriškai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
3.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. birželio 12 d. nurodymu priverstinai nurašyti piniginės lėšas Nr. S-23-40-10611, nurodė, kad areštuota banko sąskaita, į kurią gauna neįgalumo pensiją. Tačiau antstolis pritaikė 420 Eur neišieškomą sumą, siekiant nesuvaržyti skolininkui galimybės naudotis gaunama neįgalumo pensija. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
3.7. Iš 2023 m. birželio 12 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-40-10612 nustatė, kad antstolis nukreipė skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos nukreipė skolos išieškojimą ir nurodė galimas išieškotinas sumas. Be to, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad nutarties priėmimo dieną antstolis jokių lėšų kol kas nėra nurašęs. Atsižvelgiant į CPK 668 ir 736 straipsnius, antstolis pagrįstai priėmė 2023 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-40-10612.
3.8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2023 m. birželio 13 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-22-40-10666, kuris atitinka CPK 678 straipsnio 1 dalį, t. y. turto arešto akte nurodyta visa informacija, kurios reikalauja CPK. Be to, kaip jau buvo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-40-8486 buvo priimtas teisėtai, todėl visi vykdymo veiksmai taip pat buvo atlikti ne be pagrindo. Pažymėtina, kad skolininkas turto arešto akto turinio ir jo teisėtumo neskundė, todėl dėl jų plačiau nepasisakyta.
3.9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė duomenų, kurios vykdymo išlaidos, jo nuomone, neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, paneigiančių vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėse nurodytų veiksmų bei paskaičiuotų vykdymo išlaidų būtinumą ir realumą.
3.10. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d., o vykdomasis raštas buvo išduotas 2023 m. gegužės 9 d. Skolininkas kreipėsi į išieškotoją tik 2023 m. birželio 7 ir 8 d. Taigi daugiau nei po mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su antstolio argumentais, kad skolininkas elgėsi atmestinai ir nerūpestingai, laiku nesiėmė visų galimų priemonių, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, todėl buvo pradėti vykdymo veiksmai. Be to, pažymėta ir tai, kad priverstinio išieškojimo metu prie priteistos skolos prisideda antstolio vykdymo išlaidos, taigi išnyksta galimybė atsiskaityti geranoriškai ir išvengti antstolio vykdymo išlaidų. Kreditorius pareiškėjui 2023 m. birželio 15 d. SMS žinute nurodė banko sąskaitos numerį (b. l. 19), tačiau nutarties priėmimo dieną duomenų, jog pareiškėjas susidariusį įsiskolinimą būtų pervedęs kreditoriui, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad yra neįgalus, nustatytas 1 grupės invalidumas. Išieškotojas A. G. jokių raginimų sumokėti skolą nesiuntė, taip pat antstolis nepateikė jokių vykdomųjų dokumentų. A. G. nepateikė nei el. paštu, nei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) savo banko sąskaitos, į kurią pareiškėjas galėtų pervesti pinigus.
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. G. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėjo, kad A. S. nenori grąžinti pinigų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. – ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
10. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Priverstinio vykdymo procesas yra viena pagrindinių realios asmenų teisių apsaugos garantijų, kurios tikslas yra užtikrinti veiksmingą vykdytinų dokumentų vykdymą ir kuo greičiau atkurti socialinę taiką, išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 50 punktas). Tai reiškia, kad vykdymo procese taikomos priemonės turi būti nukreiptos į realų ir efektyvų vykdytinų dokumentų įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-1075/2023).
11. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl antstolio Ginto Badikonio priimtų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų: t. y. 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-40-8486 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-40-8488; 2023 m. gegužės 18 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-23-40-8489; 2023 m. birželio 12 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-23-40-10610, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-40-10611 ir patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-40-10612; 2023 m. birželio 13 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-23-40-10667 ir turto arešto akto Nr. S-23-40-10666. Tik nurodo, kad išieškotojas pats neragino sumokėti skolos ir nepateikė banko sąskaitos, į kurią apeliantas galėtų pervesti pinigus, taip pat antstolis nepateikė vykdomųjų dokumentų, ką galima lengvai patikrinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl antstolio priimtų (aukščiau nurodytų) dokumentų ir jų nekartodamas, pasisako tik dėl šių atskirojo skundo argumentų.
13. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
14. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdymo veiksmus atlieka antstolis pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą, nesant akivaizdžių tam kliūčių. Išieškotojui pareigos pirma kreiptis į skolininką, kad jis geruoju įvykdytų sprendimą (grąžintų skolą), o tik po to kreiptis į antstolį, įstatymai nenumato.
15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-630-466/2023 išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 900 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš A. S. išieškotojui A. G.. Vykdomąjį raštą išieškotojas antstoliui Gintui Badikoniui pateikė 2023 m. gegužės 18 d. Apeliantui civilinės bylos Nr. 2-630-466/2023 procesas ir galutinis rezultatas buvo žinomas, t. y. iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-630-466/2023, kurį A. S. apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-849-864/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, taigi sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d. Todėl apeliantas žinodamas, kad privalo grąžinti skolą, galėjo tai atlikti, tačiau byloje nėra duomenų, kad išieškotojui apeliantas būtų sumokėjęs nors dalį skolos (CPK 178 straipsnis), o ir ėmėsi veiksmų (parašė SMS žinutes dėl sąskaitos pateikimo) tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sprendimo įsiteisėjimo (2023 m. birželio 7 ir 8 d.), t. y. delsė pats vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors apeliantas teigia, kad išieškotojas nepateikė banko sąskaitos numerio, į kurią jis galėtų pervesti skolą, tačiau byloje esantys įrodymai (SMS žinučių fotokopija) patvirtina, kad išieškotojas pateikė kelis atsiskaitymo su juo būdus, t. y. per Moneygram, Perlas, grynaisiais A.(birželio 7 d. SMS žinutė), grynaisiais su liudytoju arba į atstovaujančio advokato sąskaitą (birželio 8 d. SMS žinutė), o birželio 15 d. SMS žinute pateikė ir savo banko sąskaitos numerį (b. l. 19). Nors pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų savanoriškai sumokėjęs nors dalį skolos. Pažymėtina ir tai, kad net jei išieškotojas ir būtų vengęs pateikti duomenis apie savo sąskaitą ar kaip su juo atsiskaityti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą, ar esant kitoms, šiame straipsnyje, nustatytoms aplinkybėms. Taigi nėra pagrindo daryti išvadai, kad apeliantas negalėjo geranoriškai įvykdyti teismo sprendimo.
16. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas iš antstolio negavo jokių dokumentų. Paminėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente (CPK 657 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 660 straipsnis nurodo, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo įteikimo diena.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad dokumentai apeliantui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas jų neatsiėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodo gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jis šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, šiuo adresu yra jo nuosavybė (butas). Antstolis 2023 m. birželio 20 d. patvarkyme Nr. S-23-40-11051 nurodė, kad priverstinio išieškojimo ėmėsi tik po to, kai pasibaigė viešai paskelbto raginimo terminas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, jog antstolis nagrinėjamu atveju atliko visus įmanomus veiksmus, siekdamas informuoti skolininką apie raginimą įvykdyti sprendimą, civilinio proceso normų nepažeidė ir pagal CPK 660 straipsnį laikytina, jog apeliantas tinkamai informuotas apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
18. CPK 605 straipsnyje nustatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju kiti antstolio dokumentai, t. y. 2023 m. birželio 12 ir 13 d., taip pat siųsti tuo pačių adresu (duomenys neskelbtini), ir laikomi įteikti praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo, todėl negalima daryti išvados, kad buvo pažeisti antstolio veiksmus reglamentuojantys teisės aktai.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į 14-18 punktuose nurodytus šios nutarties motyvus, taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų šios nutarties 13 punkte, t. y. nėra pagrindo daryti išvadai, kad apeliantas nežinojo išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos ar kitų atsiskaitymo būdu su juo, taip pat antstolis išnaudojo visas galimybes įteikti raginimą įvykdyti sprendimą bei pateikė dokumentus skolininkui.
Dėl bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė