Civilinė byla Nr. 2A-546-258/2020

Teisminio proceso Nr.2-49-3-00838-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės L. K. 403,33 Eur skolos, 0,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. skolinga už šildymą 403,33 Eur. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. šilumos energija ir karštas vanduo buvo tiekiamas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei L. K..

2.        Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, teismas priėmė sprendimą už akių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės L. K. 403,33 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (403,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,97 Eur  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai.

4.       Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas ieškovės reikalavimus laikė pagrįstais. Tačiau teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių laikė teisiškai nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktuali redakcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę (nurodyto 7 priedo 1 punktas). Ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, šilumos tiekėja, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už tiekiamą šilumos energiją. Teismas sprendė, kad ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Be to, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Teismas padarė išvadą, kad konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Kitoks Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punkto aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kadangi sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, teismas sprendė, kad konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

6.1. CK 6.258 str. numatyta, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą delspinigius). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Todėl skolininkas privalo mokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytus delspinigius.

6.2.  Šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuojama jų konkliudentiniais veiksmais, kurie atitinka šilumos energijos pirkimo - pardavimo santykius, todėl vartotojui atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. 2012 m. rugsėjo 7 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinta Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, taip pat numatyta buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičiusiems su paslaugų tiekėju, iki 0,02 % dydžio delspinigiai. Nepasirašius sutarties su UAB „Ukmergės šiluma“, vartotojams konkliudentiniais veiksmais galioja standartinės sąlygos.

6.3.Priimdamas sprendimą nepriteisti delspinigių, pirmos instancijos teismas galimai skatina vartotojus nesudaryti su paslaugų tiekėjais sutarčių, siekiant išvengti delspinigių priskaitymo nemokėjimo už paslaugas atvejais, bei sudarant prielaidas naudotis kreditoriaus pinigais.

7. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

9.       Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus: Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų kopiją, 2018 m. rugsėjo 10 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto kopiją, 2018 m. birželio 21 d. Pastato šilumos įrenginių hidraulinių bandymų ir sandarumo tikrinimo akto kopiją, VEI 2014-12-19 sprendimo Nr. 8158 kopiją, 2014-10-29 atsakingo asmens Energetikos darbuotojo pažymėjimo kopiją, vykdomųjų raštų civilinėse bylose Nr. 2-264-1040/2018, 2-1863-759/2017 kopijas.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo

11.       Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų delspinigių ir priteista mažesne bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

12.       Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimti sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta (Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizantaliuoju aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2015m. vasario 20d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82-916/2015 ir kt.).

13.       Analogiški ginčai tarp ieškovės iš šilumos vartotojų jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir patikrinti apeliacinės instancijos teismo, kuris, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš vartotojų delspinigius pasisakė savo procesiniuose sprendimuose (civilinė byla Nr. 2A-548-392/2020 ir Nr. 2A-549-432/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant jau priimtiems teismų procesiniams sprendimams dėl UAB „Ukmergės šiluma“ reikalavimų priteisti delspinigius nesant sudarytos su vartotojais sutarties, t.y. faktinėms aplinkybėms sutampant, teismas privalo vadovautis šiais procesiniais sprendimais ir šioje byloje, nes kaip jau buvo minėta, teismas yra saistomas to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų.

14.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

15.       Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

16.       Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).

17.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

18.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 371 punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo – ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo – arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, kuri tiekia Ukmergės rajono savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už šildymą ir patiektą karštą vandenį.

21.       Byloje nėra ginčo, kad nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovė yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį ieškovė tiekė šilumą ir karštą vandenį, savininkė, atsakovė ieškovės teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį priėmė ir jais naudojosi. Atsakovė, žinodama, kad jai priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydama rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

22.       Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp pastato savininko arba valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla bei atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui.

23.       Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą.

24.       Kaip teisingai apeliantė nurodo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja yra ne ji, o UAB „Ukmergės butų ūkis“. Be to, byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovės atsakovės butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.

25.       Iš apeliantės pateikto priskaitymo ir mokėjimų sąrašo nustatyta, kad apeliantė paskaičiavo 0,59 Eur delspinigių už atsakovės laiku neapmokėtas sąskaitas už apeliantės patiektą šildymą ir karštą vandenį ginčo laikotarpiu, taikydama 0,02 procento delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną. Paskaičiuotas delspinigių dydis už laiku neapmokėtas sąskaitas už patiektą šildymą ir karštą vandenį atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant iš atsakovės L. K. 0,59 Eur delspinigių ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

26.       Apeliantė skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už ieškinio pateikimą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, yra tenkinamas, laikytina, kad ieškinio reikalavimai yra tenkinami visiškai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27.       Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 20 Eur, todėl, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir  sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,33 Eur  skolos, 0,59 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (403,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Priteisti UAB „Ukmergės šiluma“ naudai iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                Rita Kisielienė