Civilinė byla Nr. e2-322-1104/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19546-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.1;

3.2.6.1; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gruodžio 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ atstovei I. S., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Corpus A“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

nustatė:

1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Corpus A“, prašydama priteisti iš atsakovės 1 478,28 Eur sumą, 87,48 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ir draudėjas UAB „Nsoft“ (toliau – ir Draudėjas), sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2023-05-18 iki 2024-05-17 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 16 d. buvo užlietas Draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandarių namo konstrukcijų/stogo. Šias aplinkybes patvirtina pranešimas apie įvykį, foto lentelė ir sugadinto turto apžiūros aktas. Taip pat pažymi, kad Draudėjo butas yra penktame aukšte iš penkių, tad virš Draudėjo turto yra tik pastato stogas.

3. Ieškovė nurodė, kad ji 2024 m. balandžio 16 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1 478,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina lokalinė sąmata 1 558,28 Eur sumai (be PVM), Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir PVM Sąskaita faktūra Nr. BM0837 1 558,28 Eur sumai (be PVM). Nusidėvėjimas šiuo atveju nėra taikomas, nes užliejimas įvyko praėjus metams nuo kapitalinio remonto pabaigos. Taip pat, išmokai buvo pritaikyta 80 Eur išskaita. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas. Taip pat pažymi, kad Draudėjas sudarė susitarimą, kurio pagrindu išmoka už žalą buvo išmokėta tiesiai į remonto kompanijos sąskaitą. Taigi, galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 1 478,28 Eur (1 558,28 Eur žala – 80 Eur išskaita = 1 478,28 Eur). 

4. Ieškovė pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi yra atsakovė UAB „CORPUS A“. Atsakovė, būdama administratoriumi, atsakingu už pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo Draudėjo turtą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Tai patvirtina pretenzijos. Visgi, atsakovė žalos neatlygino. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė į pretenzijas atsakė ir nurodė, kad buvo atliekami stogo remonto darbai, kuriuos tariamai organizavo rangovas UAB „HoBu Lietuva“, tačiau tiek UAB „HoBu Lietuva” laišku, tiek ir Draudėja telefonu patvirtino, kad UAB „HoBu Lietuva“ stogo rango darbų neatlikinėjo (el. b. l. 1-8).

5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovė į bylą pateikusi 2025 m. sausio 28 d. Statinio apžiūros aktą, praktiškai metai laiko po įvykio, vėl yra apliejimas, apžiūrėjus matosi, kad yra įtrūkusi stogo šachta, vietomis atsiklijavusi stogo danga, nurodyta, kad turi būti tvarkoma stogo dalis. 2025 m. sausio 28 d. stogo būklė buvo tokia pati, kaip įvykio metu. Taip pat, prieš įvykį, 2024 m. sausio 9 d., buvo 147 butas aplietas, nes stogo danga buvo blogos būklės. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė neisėmė jokių veiksmų stogui sutvaryti. Pateiktas ir 2023 m. lapkričio 6 d. Statinio apžiūros aktas, kad buvo aplietas per stogą (duomenys neskelbtini) butas, kuris yra šalia ieškovės Draudėjo buto. Pateiktos darbų medžiagos, medžiaga Meda, t. y. prilydanti danga, yra 3 kv. m., o iš stogo foto matoma, kad yra didesni stogo plotai, todėl tų 3 metrų nepakako. Po 2023 m. lapkričio turime Statinio apžiūros aktus, kur konstatuojamas nesandarus stogas, įskaitant ir prie ieškovės Draudėjo, vadinasi stogas toje dalyje tinkamai nebuvo sutvarkytas. 2025 metų pateikti Suderinimo aktai, kurie nėra aktualūs. Atsakovės atsakomybė pasireiškia neveikimu, netinkamu stogo aptarnavimu, priežiūra ir dėl to atsirado žala. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

6. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio motyvai yra nepakankami, o ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas. Dėl UAB „Corpus A“ atsakomybės nurodė, kad ginčo objekte atsakovė veikia 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio „Dėl UAB „Corpus A“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. 955-594/23 pagrindu. Vykdydama savo funkcijas, atsakovė pastatą administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 3 p. numato, kad „pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“. Vykdydamas šią savo funkciją, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Taigi, vienas iš pagrindinių administratoriaus uždavinių – nuolatinis gyvenamojo namo būklės stebėjimas, periodinių namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrų vykdymas, neeilinių apžiūrų organizavimas ir t.t. Šio stebėjimo tikslas – laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus.

7. Atsakovė nurodė, kad ginčo objekte atsakovė sąžiningai vykdė šias savo funkcijas, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu atliko nuolatinį pastato būklės stebėjimą, gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, neeilines apžiūras. Paaiškina, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, yra vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Taip pat vertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Atliekant stogo konstrukcijų apžiūras aukščiau aprašytu būdu, atsakovė neužfiksavo jokių matomų kritinių stogo defektų, stogas nėra avarinės būklės, dėl jo remonto nėra būtinybės skubiai kreiptis į gyventojus dėl sprendimo remontuoti stogą priėmimo. Administravimo laikotarpiu atsakovė yra gavusi pranešimų, kad įvyko neženklus vandens pratekėjimas per stogą. Įvykus panašiems ir ginčo įvykiui, atsakovė operatyviai reagavo, atliko neeilines apžiūras ir nustačiusi nežymius stogo defektus, operatyviai juos pašalino (informacija, kad buvo atlikti stogo remonto darbai matoma iš mokėjimo pranešimų, pateikiamų kartu su atsiliepimu). Taigi, atsakovė tinkamai laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka atliko savo, kaip administratoriaus funkcijas. Laiku ir tinkamai atliko statinio būklės stebėjimą, laiku ir tinkamai reagavo į neeilinius pranešimus dėl minimalių stogo defektų, juos šalino ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. Įvertinus tai, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pažymi, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams; žalai; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltei. Šiuo atveju atsakovės veiksmuose neidentifikuotini neteisėti veiksmai bei kaltė, todėl tarp atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirto nuostolio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės, kaip administratoriaus, atsakomybė negali būti beribė. Situacija, kai administratorius atlieka visus būtinuosius veiksmus, kad užtikrintų tinkamą bendrojo naudojimo objektų funkcionavimą, tačiau vis tiek įvyksta netikėti įvykiai, negali būti priežastimi iš administratoriaus reikalauti bet kokių ir visų nuostolių dėl tokio netikėto įvykio atsiradimo. Tokios situacijos vertintinos kaip staigūs, netikėti įvykiai, kurių iš anksto negali numatyti ir kontroliuoti nei turto administratorius, nei patys turto savininkai. O tokių įvykių sukeltos žalos atlyginimo negali būti reikalaujama iš tinkamai savo pareigas atliekančio administratoriaus. Pamini ir tai, kad atsakovės duomenimis, iki ginčo objekto perėmimo stogo tvarkymo darbus yra atlikęs tam skirtas rangovas. Deja, atsakovei nebuvo perduoti duomenys (dokumentai) apie atliktus darbus, tik pateikta informacija, todėl atsakovė negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ginčo objekte stogo tvarkymo darbus atliko būtent ieškovės minimas rangovas. Tačiau faktinė situacija, kad stogas buvo remontuojamas tik patvirtina teiginį, kad įvykis buvo staigus, netikėtas ir nepriklausantis nuo atsakovės veiksmų (el. b. l. 50-53).

7. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ginčo pastate stogas nėra kritinės būklės. Stogas turi tokią specifinę dangą, kuri dėl klimato, temperatūros pokyčių, kartas nuo karto išsikraipo. Procesas atsiranda natūraliai, neįtakotas nei atsakovės, nei kitų asmenų. Tokius mikro pažeidimus atsakovė operatyviai likviduoja. Šiuo atveju nėra jokios būtinybės didesniems stogo darbams ar keitimui. Tai, kad defektai kartas nuo karto pasikartoja, tai natūrali pastato gyvavimo ciklo būsena. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio mėnesį tvarkant buvo tinkamai sutvarkyta stogo danga. Patvirtino, kad stogo danga virš 115 buvo tvarkoma ir tą lapkričio mėnesį. Paaiškino, kad 3 kv. m. dangos yra didelis kiekis, ir jo pilnai pakanka užsandarinti dangos šachtai. Mano, kad civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodytos, todėl ieškinys atmestinas.

8. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais ir nurodo, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti priedai nepaneigia, o kaip tik patvirtina, kad administratorius savo funkcijas vykdė aplaidžiai/netinkamai, dėl ko vėliau per pastato bendrojo naudojimo objektus (šiuo atveju stogą/stogo konstrukcijas) prasiskverbė vanduo ir užliejo draudėjo turtą. Kad stogas yra probleminė administruojamo namo ((duomenys neskelbtini)) vieta, atsakovė žino (turimais duomenimis) jau nuo 2023 m. lapkričio 6 d. (seniausias pateiktas apžiūros aktas). Tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktas STATINIO APŽIŪROS AKTAS Nr. 231106. Ieškovė pastebi, kad per 2024 m. balandžio 16 d. užliejimą atsiradusi žala iš principo vizualiai atitinka 2025 m. sausio 28 d. STATINIO APŽIŪROS AKTE Nr. 250128 užfiksuotą žalą. Kitaip sakant, tai nėra pirmas kartas kai per stogą apliejamas Draudėjo turtas ir padaroma žala. Šiam faktui pagrįsti ieškovė pateikia nuotraukų palyginimą iš su ieškiniu pateiktos foto lentelės ir atsakovės pateikto STATINIO APŽIŪROS AKTO Nr. 250128. Iš foto lentelėje pateiktų nuotraukų matoma, kad atsakovė ne tik nesirūpino stogu/stogo konstrukcijomis, bet ir jų nesugebėjo sutvarkyti per 10 mėnesių jau įvykus 2024 m. balandžio 16 d. užliejimui arba stogo remontą atliko nekokybiškai. Toks atsakovės aplaidumas parodo, kad atsakovė tinkamai nevykdo savo pareigų ir nesirūpino jai patikėtu turtu, nei iki užliejimo, nei po jo. Iš pateiktų aktų ir nuotraukų matomos tendencingos stogo problemos, kurių atsakovė niekaip neišsprendžia arba sprendžia netinkamomis priemonėmis, kadangi problemos atsinaujina. Taip pat atsakovė su atsiliepimu pateikė dar du nepaminėtus darbų suderinimo aktus. Tiek 2025 m. sausio 31 d. Darbų suderinimo akte Nr. ST-2025/01, tiek ir 2025 m. liepos 31 d. Darbų suderinimo akte Nr. ST-2025/07 yra minimas stogo remontas. Šis faktas vėl patvirtina, kad stogo problemos yra žinomos, tačiau atsakovei jų išspręsti nepavyksta. Ieškovė pažymi, kad stogo problemos nėra išsprendžiamos, taip pat šios problemos nebuvo pastebėtos laiku, dėl ko vanduo ir prasiskverbė per stogą/stogo konstrukcijas. Taip pat pagal įvykių metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ buvo nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Iš į bylą pateiktų įrodymų matoma, kad atsakovas būdamas atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nesiėmė visų įmanomų priemonių užkirsti kelio žalos atsiradimui ir neįdėjo pakankamai pastangų, kad maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę. Faktą, kad stogas yra probleminė vieta, atsakovė žinojo ne vienus metus, tačiau atsakovės pasirinktos priemonės vis tiek neužkirto kelio žalos atsiradimui, taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Be to, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, atsakovė, kaip administratorius, atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį. Ieškovė nurodo, kad poreikio remontuoti stogą nėra tada, kai per jį nesiskverbia vanduo ar drėgmė. Šiuo konkrečiu atveju argumentas, kad „stogo būklė nėra kritinė“ yra elementarus bandymas išvengti atsakomybės, kadangi per stogą pastoviai skverbiasi vanduo ir drėgmė, kuri be kitų asmenų tame tarpe padarė žalos ir Draudėjo turtui (el. b. l. 95-105).

Teismas

konstatuoja:

9. Šioje civilinėje byloje sprendžiami žalos atlyginimo subrogacijos tvarka klausimai.

Ieškinys tenkintinas visiškai

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės ir UAB „Nsoft“ sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023-05-18 iki 2024-05-17 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-12). 2024 m. balandžio 16 d. gautas draudėjos pranešimas dėl buto apipylimo, kuriame nurodyta, kad užlieta per stogą (el. b. l. 13). Į bylą pateiktos aplieto turto foto nuotraukos (el. b. l. 14-16). 2024 m. balandžio 18 d. surašytas Sugadinto turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta: vonios lubos – pažeistos vandens, pūslės, perdažyti; kambario lubos – pažeistos vandens, pakeitusios spalvą, perdažyti, siena – pažeista vandens, pakeitusi spalvą, perdažyti; angokraštis, pajuodę kampai, perdažyti (el. b. l. 17). Iš į bylą pateiktos lokalinės sąmatos bei atliktų darbų akto (el. b. l. 18-21) matyti, kad padaryta žala įvertinta 1 478,28 Eur, kuri išmokėta į remonto kompanijos UAB „BMCO group“ sąskaitą (el. b. l. 24-25). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, 2024 m. liepos 1 d. pareiškė pretenziją dėl 1 478,28 Eur žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (atsakovei), kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą (el. b. l. 27). Į bylą atsakovės pateikti: 2023 m. lapkričio 6 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 231106 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra – nuolatinė; apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę (el. b. l. 75-78); 2023 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 231121 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra – kasmetinė, apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę) (el. b. l. 61-64); 2024 m. sausio 9 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 240109 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra – nuolatinė; apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę (el. b. l. 73-74); 2024 m. kovo 31 d. Darbų suderinimo aktas Nr. ST-2024/03 (Objektas: DGN (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 65); 2024 m. kovo 7 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 240307 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra – kasmetinė, apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę) (el. b. l. 66-70); 2024 m. balandžio 26 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 240426 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra: neeilinė, po buto apliejimo; apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę) (el. b. l. 109); 2025 m. sausio 28 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 250128 (statinio adresas (duomenys neskelbtini); apžiūra – nuolatinė; apžiūros tikslas: nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę būklę (el. b. l. 71-72); 2025 m. sausio 31 d. Darbų suderinimo aktas Nr. ST-2025/01 (el. b. l. 79); 2025 m. liepos 31 d. Darbų suderinimo aktas Nr. ST-2025/07 (el. b. l. 82).

11. CK 6.987 straipsnis numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

12. Konkrečiu atveju, nagrinėjamojoje byloje, ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tinkamai nebuvo sutvarkytas pastato stogas, dėl ko įvyko draudžiamasis įvykis. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės nurodytais reikalavimais teigdama, kad periodiškai atliko nuolatinį pastato būklės stebėjimą, gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, neeilines apžiūras, o stogo dangos defektai, dėl kurių įvyko įvykis, atsiranda kas kiek laiko dėl temperatūros pokyčių, pastato gyvavimo.

13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-594/23 „Dėl UAB „Corpus A“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ yra paskirta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (el. b. l. 55-59).

14. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatų“, 3 punktą „pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“. Vykdydamas šią savo funkciją, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (įvykio metu redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

16. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, vertintina, kaip ji, kaip administratorė atliko teisės aktais jai patikėtas funkcijas. Konkrečiu atveju butas buvo aplietas dėl vandens pratekėjimo pro pastato stogą (kas yra patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, foto nuotraukomis), kuris priskiriamas bendrojo naudojimo konstrukcijai ir už jo priežiūrą yra atsakinga atsakovė kaip namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Atsakovė teigia, kad sąžiningai vykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu atliko nuolatinį pastato būklės stebėjimą, gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, neeilines apžiūras. Iš pateiktų dokumentų matyti (sprendimo 10 punktas), kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas buvo jau remontuojamas ne vieną kartą, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d. Statinio apžiūros akte kaip defektas/gedimas nurodyta „Lietaus metu vanduo nuo stogo prateka į 5a. esančio buto Nr. 114 vidaus patalpas. Nuo drėgmės yra sugadinta lubų apdaila vonios kambaryje ir prieangyje. <...> Apžiūrėjus stogą virš pratekėjimo vietų, nustatyta eilė nesandariai įrengtos stogo dangos atvejų: <...>.“ (el. b. l. 75); 2023 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte kaip defektas/gedimas nurodyta, kad stogo dalyje trūksta apsauginių grotelių ant vandens surinkimo įlajų, vietomis nesandariai yra įrengta stogo danga prie vėdinimo šachtų (el. b. l. 62); 2023 m. lapkričio 23 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. u-184447 (el. b. l. 117); 2024 m. sausio 9 d. apžiūrint statinį nustatyta, kad „Bute Nr. 147 nuo drėgmės poveikio yra sugadinta lubų ir sienų apdaila – susiraukšlėję ir atšokę dažai.“ (el. b. l. 73); 2024 m. kovo 31 d. Darbų suderinimo akte kaip vienas iš darbų nurodytas „Smulkus stogo remontas, kaminėlių sandarinimas mastika“ (el. b. l. 65); 2025 m. sausio 28 d. apžiūrint statinį nustatyta, kad „Apžiūrėjus stogą virš drėkstančios vietos nustatyta, kad yra truputį įtrūkus stogo danga šalia šachtos ir vietomis atsiklijavusi stogo danga ties šalia esančiu parapetu“ (el. b. l. 71); 2025 m. sausio 31 d. Darbų suderinimo akte kaip vienas iš darbų nurodytas „Stogo dangos remonto darbai“ (el. b. l. 79); 2025 m. liepos 31 d. Darbų suderinimo akte kaip vienas iš darbų nurodytas „Stogo nesandarių vietų tvarkymas“ (el. b. l. 82).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žala apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo – trūkumų nėra, tačiau teigiama, jog žala butui atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl klimato, temperatūros pokyčių, dėl kurių kartas nuo karto stogo danga išsikraipo. Nesutiktina su šiais atsakovės argumentais, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš Statinio apžiūros aktų, stogo būklė eilę metų buvo fiksuojama su defektais, ne kartą buvo tvarkyta (kas matyti ir iš atsakovės pateiktų dokumentų), tačiau vertintina, kad atlikti remonto darbai nekokybiškai, kas lemia atsinaujinančius stogo dangos defektus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad dar 2023 m. lapkričio mėnesį (beveik 4 mėnesiai iki įvykio), buvo tvarkomas stogas virš apdrausto turto, ką patvirtina ir 2023 m. lapkričio 21 d. statinio apžiūros aktas Nr. 231121, kuriame rekomenduota „Sumontuoti trūkstamas groteles. Sandarinti nesandarias stogo vietas“ (el. b. l. 61-64) bei 2023 m. lapkričio 23 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas (el. b. l. 117).

18. Sutiktina, kad atsakovė, kaip namo administratorius, vykdė savo pareigas nuolat stebėti administruojamąjį namą, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, esant būtinybei organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, tačiau konkrečiu atveju, atsižvelgiant į daugkartinį pastato stogo remonto atlikimą, ne vieno pastate esančio buto apliejimą, manytina, kad atsakovė nekokybiškai atliko vieno iš pagrindinių namo bendrojo naudojimo konstrukcijų – stogo, remonto darbus ir tai turėjo tiesioginės įtakos apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimui. Iš kitos pusės, net jeigu atsakovė teigia, kad nuolatiniai stogo dangos defektai atsiranda dėl tokios stogo dangos specifikos, svarstytina – ar tokia stogo danga yra tinkama Lietuvos klimato sąlygomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad minėto pastato bendro naudojimo objektų savininkui (savininkams) buvo pasiūlyta keisti stogo dangą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės neveikimo, t. y. netinkamo stogo aptarnavimo ir jo priežiūros.

19. Atsakovės teiginiai, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo kaltės, atmestini vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad „<...> administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.“ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 p.). Teismas pažymi, kad atsakovė, būdama objekto administratore, pati žinodama ir neneigdama aplinkybių, kad objekto stogas turi kas kiek laiko atsinaujinančių defektų, jam būtina didesnė priežiūra (atsižvelgiant ir į tai, kad pastato stogas yra viena iš pagrindinių objekto konstrukcijų), privalėjo profesionaliau vertinti esamą situaciją ir dėti daugiau pastangų siekiant išvengti žalos atsiradimo turto savininkams. Teismo vertinimu atsakovės neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo bei padarytos žalos, yra įrodyti. Atsakovė padarytos žalos dydžio, jos paskaičiavimo tvarkos ir metodikos neginčijo, padarytos žalos dydis ir jos sumokėjimas remontą atliekančiai įmonei yra patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga taip pat yra įrodyta. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 478,28 Eur žalos, atsiradusios apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

20. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 87,48 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 87,48 Eur palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 565,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 35 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur už advokato paslaugas, viso – 640 Eur.

24. Teismas šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, 1 478,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 28 centus) žalos atlyginimo, 87,48 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 48 centus) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (1 565,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                Dmitrij Rancev