Civilinė byla Nr. 3K-3-259-378/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00019-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo K. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo.
Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir K. T. santuoką, įregistruotą 1998 metų lapkričio 14 dieną, Kauno rajono CMAĮB, akto įrašo Nr. 215, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; padalyti tarp šalių santuokos metu įgytą turtą: ieškovei paskirti natūra 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, garažą-ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0536-9166, malkinę, unikalus Nr. 4400-0536-9155, 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0536-9177, esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone, atsakovui už šią turto dalį priteisti 3826,16 Lt (1109,03 Eur) piniginę kompensaciją; ieškovei paskirti natūra žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0001-0013 (1,3044 ha ploto), esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone, 2586 Lt (749,56 Eur) vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0001-0012 (0,5688 ha ploto), esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone, 841 Lt (243,76 Eur) vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0002-0004 (0,1268 ha ploto), esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone, 156 Lt (45,21 Eur) vertės; atsakovui paskirti natūra žemės sklypą, unikalus Nr. 5277-0006-0088, (2,1600 ha ploto), esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone, 4057 Lt (1175,94 Eur) vertės; padalyti santuokos metu įgytas 33 886,16 Lt (9822,07 Eur) lėšas, esančias atsakovo sąskaitoje Nr. LT 98 7044 0005 5261 3933 AB SEB banke, ieškovei priteisti 1/2 dalį lėšų – 16 943,08 Lt (4911,03 Eur); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 20 000 Lt (5797,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę T. pavardę. Ieškovė nurodė, kad santuokoje bendrų vaikų neturi. Atsakovo neištikimybė, kitos moters atsiradimas jo gyvenime yra tos priežastys, dėl kurių iširo santuoka. Šiuo metu atsakovui gyvenant su kita moterimi, nėra jokių galimybių susitaikyti, todėl santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Dėl jo neištikimybės ieškovė patyrė 20 000 Lt (5797,10 Eur) neturtinę žalą.
Atsakovas K. T. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės nuo 2008 m. sausio 31 d. Atsakovas prašė į dalytino turto masę įtraukti 0,1293 ha kitos paskirties žemės sklypą 0,4741 ha žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 5253-0002-0015, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: Apskrities viršininko įsakymas, 12-24, Nr. 02-05-8490), turto vertė 2644 Lt (766,37 Eur); 20 kub. m malkų, turto vertė 2200 Lt (637,68 Eur); metalo laužo, turto vertė 5000 Lt (1449,27 Eur). Iš viso – 9844 Lt (2853,33 Eur). Atsakovas prašo priteisti 14 820,01 Lt (4295,65 Eur) vertės bendrosios jungtinės nuosavybės dalį: žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 5277-0006-0088, plotas 2,1600 ha, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: pirkimo–pardavimo sutartis, 2000-04-26, Nr. 2-5617), turto vertė 4057 Lt (1175,94 Eur); 1/2 dalį 39/100 dalių gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 5296-0035-2018, buvęs 1A1Ž, po rekonstrukcijos l Alžp, 92,99 kv. m bendro ploto, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: pirkimo–pardavimo sutartis, 1999 m. birželio 3 d., Nr. 2-7374.), turto vertė 2729,42 Lt (791,13 Eur); 1/2 dalį pastato – malkinės, esančios duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 4400-0536-9155, 511Ž, 13 kv. m bendro ploto, įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2005 m. vasario 21 d.), turto vertė 1805,50 Lt (523,33 Eur); 1/2 dalį pastato – ūkio pastato, esančio duomenys neskelbtini., Kauno r., unikalus Nr. 4400-0536-9166, 611ž, 35 kv. m bendro ploto, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2005 m. vasario 21 d.), turto vertė 912 Lt (264,34 Eur); 1/2 dalį 39/100 dalių kiemo statinių, esančių duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 4400-0536-9177, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: pirkimo–pardavimo sutartis, 1999 m. birželio 3 d., Nr. 2-7374), turto vertė 394,09 Lt (114.22 Eur); 1/2 dalį 0,1293 ha kitos paskirties žemės sklypo 0,4741 ha žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini, Kauno r., unikalus Nr. 253-0002-0015, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise A. T. vardu (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: apskrities viršininko įsakymas, 2003 m. gruodžio 24 d., Nr. 02-05-8490), turto vertė 1322 Lt (383,18 Eur); 10 kub. m malkų, turto vertė 1100 Lt (318,84 Eur); 2,5 t metalo laužo, turto vertė 2500 Lt (724,63 Eur). Atsakovas taip pat prašė pripažinti ieškovės vardu iki santuokos įgytą turtą: 61/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018; pastatą – tvartą, unikalus Nr. 5296-0035-2029; 61/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0536-9177; 0,3448 ha kitos paskirties žemės sklypo 0,4741 ha žemės sklype, unikalus Nr. 5253-0002-0015, esantį duomenys neskelbtini, Kauno r., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; atsakovui paskirti antrą butą, kuris sudaro 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018 (2Alžp), kurio vertė 9650 Lt (2797,10 Eur), ieškovei paskirti pirmą butą, kuris sudaro 61/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018 (2Alžp), kurio vertė 16 700 Lt (4840,57 Eur), atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją už mažesnę tenkančią turto dalį – 3525 Lt (1021,73 Eur). Ūkinius pastatus bei kiemo įrenginius šalims padalyti lygiomis dalimis, po 1/2 dalį kiekvienai šaliai. Atsakovas nurodė, kad šalys drauge nebegyvena, ketverius metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (nuo 2008 m. sausio mėnesio), todėl konstatuotina, jog santuoka yra faktiškai iširusi, išsaugoti ją nėra galimybių ir prasmės. Ieškovė savo veiksmais pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, ištikimybės, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nurodytas pareigas. Iki faktinio santuokos iširimo ir gyvenant skyrium ieškovė elgėsi nelojaliai, konfliktiškai, toliau gilino bręstančią sutuoktinių santykių krizę, dėl to pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. 2007 m. gruodžio 1 d. (rašymo klaida, 1997 m.) ieškovės vardu bendrais pinigais šalys nusipirko 0,61 dalį žiogrinio gyvenamojo namo su dviem priestatais (lAl/ž), kuris yra 95,93 kv. m bendro ploto, visą mūrinį tvartą su palėpe, priestatu (2Jl/p), visą medinį ūkio pastatą (3Jl/m) su dalimi kiemo įrenginių duomenys neskelbtini, Kauno r., už 16 858 Lt (4886,37 Eur), ta pačia sutartimi pardavėjas perleido ieškovei 204,38 Lt (59,24 Eur), sumokėtus už 3448 kv. m ploto namų valdos žemės sklypą duomenys neskelbtini, Kauno r. Pirkdamas turtą bendrais pinigais faktinės sutuoktinės A. K. vardu atsakovas suprato, kad 1/2 perkamo turto dalis nuosavybės teise vis tiek priklausys atsakovui pagal tuo metu galiojusio CK 474–475 straipsnius. Turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu. Santuokos metu 2009 m. birželio 3 d. (rašymo klaida, 1999 m.) ieškovės vardu bendrais pinigais šalys nusipirko 0,39 dalis žiogrinio gyvenamojo namo su dviem priestatais (lAl/ž), kuris yra 95,93 kv. m bendro ploto, visą ūkinį pastatą 411/m, esančius duomenys neskelbtini, Kauno r., už 4000 Lt (1159,42 Eur). Nusipirkusios namų valdą bendrais pinigais, šalys atliko namo bei tvarto rekonstrukciją, nes nusipirkto turto būklė buvo prasta. Santuokoje turtas buvo pagerintas iš esmės atsakovo lėšomis ir darbu. Atsakovas pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausančią paveldėtą sodybą duomenys neskelbtini, Kauno r., visus gautus pinigus skyrė namui rekonstruoti, naujiems ūkiniams pastatams pastatyti ir esamiems ūkiniams pastatams gerinti. Santuokos metu iš esmės pagerinus gyvenamąjį namą, prie tvarto pristačius priestatus, pastačius malkinę, ūkio pastatą, sutvarkius aplinką, padidėjo visa namų valdos vertė. Gyvenamajam namui buvo išlieti pamatai, pakeistas stogas, namas apmūrytas iš išorės, pakeistos grindys. 2005 m. vasario 21 d. komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu, peržiūrėjusi statytojo pateiktą statinio projektą, apžiūrėjo statinį ir pripažino, kad A. T. rekonstruotas gyvenamasis namas su priestatais lAl/žp, lal/ž, 2al/ž, prie tvarto 211/p pristatyti priestatai 2il/ž, 3il/ž, 4il/ž, pastatyta malkinė 511 /ž, ūkio pastatas 611/ž, esantys duomenys neskelbtini, Kauno r., yra tinkami naudoti. Atsakovas mano, kad turi teisę į pusę bendrai įgyto turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė K. T. ir A. T. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo A. T. paliko pavardę – T., K. T. – T.. Ieškovei A. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0001-0013; žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0001-0012; žemės sklypą, unikalus Nr. 5253-0002-0004. Atsakovui K. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. 5277-0006-0088. Taip pat priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, garažą-ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0536-9166, malkinę, unikalus Nr. 4400-0536-9155, 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0536-917. Iš ieškovės atsakovui priteisė 1/2 dalį santuokoje įgyto turto vertės – 5290 Lt (1533,33 Eur) – kompensacijos bei 11 900 Lt (3449,27 Eur) kompensacijos už atliktus pagerinimus nekilnojamajam turtui duomenys neskelbtini, Kauno r. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 16 943,08 Lt (4911,03 Eur) lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje Nr. duomenys neskelbtini AB SEB banke. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 16 943,08 Lt (4911,03 Eur) lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje Nr. LT duomenys neskelbtini AB SEB banke. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 20 kub. m malkų, kurių vertė – 2200 Lt (637,68 Eur). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 5000 Lt (1449,27 Eur) vertės metalo laužą. Kitas patikslinto ieškinio dalis ir priešieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, nurodytus motyvus, ieškovės ir atsakovo liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip metai, taikytis nesutinka ir prašo neskirti termino susitaikyti, šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismui pripažinus, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt (5797,10 Eur) neturtinę žalą, o atsakovo reikalavimas jam priteisti iš ieškovės 5000 Lt (1449,27 Eur) netenkintini.
Teismas nustatė, kad dėl žemės sklypų, 20 kub. m malkų ir metalo laužo padalijimo ginčo tarp šalių nėra.
Kadangi atsakovas jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos negyvena name duomenys neskelbtini, Kauno r., teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas – 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, garažas-ūkio pastatas, unikalus Nr.4400-0536-9166, malkinė, unikalus Nr. 4400-0536-9155, 39/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0536-9177, po santuokos nutraukimo priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija. Teismas nurodė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Teismas iš byloje esančių duomenų ir ekspertizės akto išvados nustatė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, bendras plotas 92,99 kv. m, tvarto, unikalus Nr. 5296-0035-2029, užstatytas plotas 173 kv. m, malkinės, unikalus Nr. 4400-0536-9155, užstatytas plotas 13 kv. m, ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0536-9166, užstatytas plotas 35 kv. m, kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0536-9177, dėl šalių padarytų pagerinimų 2004 m. vertė padidėjo 132 procentais ir rinkos vertė yra 23 800 Lt (6898,55 Eur). Atsižvelgiant į šiuos šalių santuokos metu atliktus pagerinimus, iš ieškovės atsakovui priteistina 1/2 šio turto vertės, t. y. 11 900 Lt (3449,27 Eur), kompensacija. Iš byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad nekilnojamojo turto – 61/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris 5296-0035-2018, rinkos vertė, nustatyta išlaidų vertinimo metodu ekspertizės atlikimo dieną (2013 m. balandžio 25 d.) yra 16 700 Lt (4840,57 Eur). Iš 1997 m. gruodžio 1 d. sutarties matyti, kad ieškovė šį turtą sutarties sudarymo metu pirko už 16 858 Lt (4886,37 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra galimybės pripažinti, jog nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, kad buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija ir yra nustatytos įstatyme nurodytos sąlygos, todėl konstatavo, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir tarp šalių nedalytinas. Santuokos metu įgytos lėšos – 33 886,16 Lt (9822,07 Eur), esančios atsakovo sąskaitoje Nr. duomenys neskelbtini AB SEB banke, tarp šalių padalytinos lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 16 943,08 Lt (4911,03 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 9 d. sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčas tarp šalių kyla dėl nekilnojamojo turto (pastatų ir kitų statinių) pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe jį pagerinant ir šio turto padalijimo būdo parinkimo. Turto vertės ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad gyvenamajam namui atlikti pagerinimai 2005 metais sudarė 10 926 Lt (3166,95 Eur), o šio turto 61/100 dalies vertė 2013 m. balandžio 25 d. yra 16 700 Lt (4840,57 Eur). Taigi, vertinant ginčo gyvenamojo namo daliai santuokos metu atliktų pagerinimų vertę visam namui ir skaičiuojant pagerinimus 61/100 daliai gyvenamojo namo, jų vertė sudarytų 6664,86 Lt (1931,84 Eur). Tokia suma pagerinus turtą negalima pripažinti, kad esminiai pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei kito sutuoktinio lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1997 metais ieškovė, įsigydama gyvenamojo namo dalį, asmenine nuosavybės teise įsigijo ir kitus statinius, jie šalims gyvenant santuokoje buvo pagerinti labai nedaug. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog buvo atlikta pastatų kapitalinė rekonstrukcija (CPK 178 straipsnis), todėl ir atsakovo tvirtinimai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turto rinkos vertę po pagerinimų ir nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto išvada, yra nepagrįsti ir atmestini.
Pasisakydama dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybes, jog tarp šalių susiklostė labai konfliktiški santykiai, taip pat kad atsakovas nuo 2011 metų pabaigos ginčo gyvenamajame name negyvena, bei atsižvelgdamas į teismo posėdžiuose parodytą neigiamą buvusių sutuoktinių nusiteikimą vienas kito atžvilgiu pagrįstai sprendė, kad, padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp šalių. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad esant nustatytoms aplinkybėms ginčo nekilnojamąjį turtą padalijus natūra neabejotinai nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, nes šalys negalėtų tuo turtu tinkamai ir be teisių suvaržymo naudotis, ir tuo nebūtų įgyvendinti jau paminėti tikslai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas K. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, pripažįstant ieškovės iki santuokos įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, šalims natūra padalijant gyvenamąjį namą po 1/2 dalį ir priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte 2013 m. balandžio 25 dieną, o ne pagerinimų atlikimo momentu (2004 m. vasario mėnesį) nustatyta 61/100 gyvenamojo namo dalies rinkos verte. Praėjus daugiau nei 9 metams, turtas ir jo pagerinimai dėl laiko poveikio yra amortizavęsi ir dėl nusidėvėjimo pagerinto turto vertė 2013 m. balandžio 25 d. visiškai neatitinka vertės, kurią turtas buvo įgijęs iškart po rekonstrukcijos. Kasatoriaus teigimu, patikslindamas ekspertizės išvados duomenis, teismo ekspertas 2013 m. spalio 18 d. atsakymuose į pateiktus klausimus nurodė, kad gyvenamojo namo dalims dėl šalių padarytų pagerinimų vertės padidėjimo procentas nėra vienodas, o būtent 61/100 dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios ieškovei, vertės padidėjimas yra 115,4 procento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei asmenine nuosavybe priklausančio namo dalies ir tvarto vertė po rekonstrukcijos padidėjo daugiau kaip du kartus, teismų pozicija, kad sutuoktinių lėšomis atlikti pagerinimai nelaikytini esminiais ieškovės asmeninio turto pagerinimais, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ekspertizės išvadai. Taip pat teismai, neatsižvelgę į laiko poveikį pagerinto turto vertei, neatskleidė tikrosios turto vertės.
Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai lygino neadekvačius kiekio prasme objektus, nes lygino gyvenamojo namo 61/100 dalies vertę 2013 m. balandžio 25 d. su visu ieškovės asmenine nuosavybės teise 1997 m. gruodžio 1 d. sutarties pagrindu įsigytu turtu. Taip pat aktualu yra lyginti ne pagerinimo vertę, o turto vertę iki ir po pagerinimo, nes būtent ji atspindi pagerinimo mastą.
- Dėl parinkto sutuoktinių turto padalijimo būdo
Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai akcentavo konfliktiškus ginčo šalių santykius ir tariamą negebėjimą kartu valdyti turtą, tačiau visiškai nevertino svarbių kitų aplinkybių, tokių, kaip turto dalumas, prasta atsakovo turtinė padėtis bei su sveikatos būklė, tuo netinkamai pritaikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies normas. Kasatorius pažymi, kad nuosavybės teise jis neturi kitų gyvenamosios paskirties patalpų, yra pensininkas ir prastos sveikatos, todėl toks teismų sprendimas neužtikrina socialinio teisingumo, nes nedarbingas, ligotas kasatorius yra beveik paliekamas gatvėje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
Ieškovė nurodo, kad ginčo turto pagerinimai buvo tęstinis veiksmas, trukęs net penkerius metus: nuo 1999 m. iki 2005 m., todėl kasatoriaus teiginys, kad būtent 2004 m. vasario mėnesio duomenys yra tikslūs, nėra racionalus. 2004 m. nėra objektyvus kriterijus, be to, turto vertė tuo laikotarpiu, palyginti su 1999–2011 m., išaugo ir atliktų pagerinimų kaina neatspindėtų realios situacijos. Taip pat ir lyginant 2013 m. su 2004 m. nekilnojamojo turto vertė smarkiai išaugo, todėl nėra aišku, ar ekspertizės atlikimo dieną (20013 m. balandžio 25 d.) turtas buvo pabrangęs daugiau, nei amortizavosi ir nusidėvėjo, ar daugiau nusidėvėjo bei amortizavosi, nei jo vertė pakilo. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėdami teismai tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo ieškovės asmenine nuosavybe esantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
- Dėl parinkto sutuoktinių turto padalijimo būdo
Pasisakydama dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo, ieškovė nurodo, kad kasatoriaus finansinė būklė nėra sunki, tai patvirtina ir jo sumokėti 8150 Lt (2362,31 Eur) advokato teisinei pagalbai, 3000 Lt (869,56 Eur) už ekspertizės atlikimą ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių kasatoriaus kenčiamus tikrai rimtus sveikatos sutrikimus, negalavimą ir negalėjimą dirbti. Vienintelis rimtesnis argumentas yra jo pensinis amžius. Byloje nustatyta, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški, pasisakymai vienas kito atžvilgiu labai šlykštūs ir vienas kitą žeminantys. Byloje nebuvo paneigta, kad kasatorius turi kitą gyvenamąją vietą, o net ir gyvenamosios vietos praradimas nėra lemianti aplinkybė ginčo dėl turto padalijimo baigčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus sutuoktinių bendromis lėšomis
CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr.3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės iki santuokos įsigyto nekilnojamojo turto pagerinimo, atlikto šalims gyvenant santuokoje, iš bendrų lėšų pripažinimo esminiu, t. y. lemiančiu asmeninės nuosavybės pasikeitimą į bendrąją jungtinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo turtą: 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, garažą – ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0536-9166, malkinę, unikalus Nr.4400-0536-9155, 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0536-9177, esantį duomenys neskelbtini, Kauno rajone. Iki santuokos su kasatoriumi ieškovė įsigijo 61/100 to paties turto, kurį kasatorius prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe tuo pagrindu, kad nurodytas turtas šalių iš esmės buvo pagerintas jau gyvenant santuokoje. Bylą nagrinėdami teismai konstatavo, kad turto vertės ekspertizės aktu buvo nustatyta, jog gyvenamajam namui atlikti pagerinimai 2005 metais sudarė 10 926 Lt (3166,95 Eur), o šio turto 61/100 dalies vertė 2013 m. balandžio 25 d. buvo 16 700 Lt (4840,57 Eur). Vertindami ginčo gyvenamojo namo daliai santuokos metu atliktų pagerinimų vertę visam namui ir skaičiuodami pagerinimus 61/100 daliai gyvenamojo namo, teismai sprendė, kad jų vertė sudarytų 6664,86 Lt (1931,84 Eur), todėl darė išvadą, kad tokia suma pagerinus turtą negalima pripažinti, jog esminiai pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei kito sutuoktinio lėšomis. Kasatorius, nesutikdamas su nurodytomis teismų išvadomis dėl turto pagerinimo esmingumo, kelia klausimą dėl pagerinto turto vertės nustatymo momento, kaip objektyvaus kriterijaus, atskleidžiančio tikrąjį turto pagerinimų mastą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo.
Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl šio atsakovo reikalavimo pagrįstumo, savo išvadas grindė byloje atliktos turto vertės ekspertizės aktu ir lygino ieškovės iki santuokos įsigyto turto įsigijimo kainą su ekspertizės atlikimo metu nustatyta turto verte, taip pat atliktų pagerinimų vertės (jų atlikimo metu) santykį su ekspertizės atlikimo metu nustatyta turto rinkos verte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks turto verčių palyginimo santykis yra iš esmės ydingas. Turto vertės ekspertizės akte konstatuota, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių – dėl šalių padarytų pagerinimų 2004 m. vertė padidėjo 132 procentais (ekspertizės išvada Nr. 2). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdami bylą teismai šios ekspertizės išvados dalies nevertino, o padarydami išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo esmingai pagerintas, lygino tarpusavyje nesusijusias turto vertes. Kaip nurodyta pirmiau, esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Turto įsigijimo kainos ir turto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo dieną, kai nuo atliktų pagerinimų yra praėję 9 metai, santykis neatspindi turto vertės pokyčių, kurie būtų nulemti atliktų pagerinimų, nes per tokį laikotarpį ginčo turto vertė galėjo pakisti dėl įvairių veiksnių, kaip antai turto nusidėvėjimo, pokyčių rinkoje ir pan. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, kas galėjo lemti netinkamą CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą.
Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo būdo
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė ne tik dėl dalytino turto apimties, bet ir dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto – gyvenamojo namo (jo dalies) padalijimo būdo. Kasatorius pageidavo ginčo gyvenamąjį namą dalyti natūra ir kasaciniame skunde nurodė, kad teismai, priteisdami jam piniginę kompensaciją, o gyvenamąjį namą paskirdami natūra ieškovei, nevertino svarbių aplinkybių, tokių, kaip turto dalumas, prasta atsakovo turtinė padėtis bei sudėtinga sveikatos būklė, tuo netinkamai pritaikydami CK 3.127 straipsnio 3 dalies normas. Kasatorius pažymi, kad nuosavybės teise jis neturi kitų gyvenamosios paskirties patalpų, yra pensininkas ir prastos sveikatos, todėl toks teismų sprendimas neužtikrina socialinio teisingumo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.
Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo parinkto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybes, jog tarp šalių susiklostė labai konfliktiški santykiai, taip pat kad atsakovas nuo 2011 metų pabaigos ginčo gyvenamajame name negyvena, bei atsižvelgdamas į teismo posėdžiuose parodytą šalių kaip buvusių sutuoktinių neigiamą nusiteikimą vienas kito atžvilgiu, pagrįstai sprendė, kad padalijus nekilnojamąjį turtą natūra jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp šalių. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad esant nustatytoms aplinkybėms ginčo nekilnojamąjį turtą padalijus natūra neabejotinai nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, nes šalys negalėtų tuo turtu tinkamai ir be teisių suvaržymo naudotis ir tuo nebūtų įgyvendinti jau paminėti tikslai.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo būdo, prioritetą suteikė šalių tarpusavio santykiams ir šių santykių galimai įtakai tolesniam turto valdymui bei naudojimui. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. v. K. E., bylos Nr. 3K-3-225-686/2015). Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo.
Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad teismai nenustatė, jog ginčo namas būtų nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių. Taigi, teismų pasirinktą turto padalijimo būdą lėmė tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybės – konfliktiški šalių tarpusavio santykiai, tačiau nebuvo įvertinti kiti subjektyvaus pobūdžio veiksniai – kasatoriaus sveikatos būklė, jo amžius ir gaunamos pajamos bei galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl pripažintina, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos ginčuose. Pažymėtina tai, kad teismai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, tačiau konfliktiškų tarpusavio santykių pasekmes iš esmės perkėlė vienam kasatoriui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, kas galėjo lemti netinkamą CK 3.90 straipsnio 1 dalies bei 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo nustatytinas ieškovės iki santuokos įgyto turto pagerinimų mastas ir spręstina dėl kasacinio teismo praktikoje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus atitinkančio turto padalijimo būdo parinkimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 8,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Donatas Šernas