Civilinė byla Nr. 3K-3-320-915/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00330-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.3.11
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Dasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Transmitto“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilarė“, įmonė „C. M. P. Veneta S. r. l.“, M. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonių bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą bei šiam veiksmui taikytiną Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakciją, aiškinimo ir taikymo.
- Pareiškėja prašė panaikinti 2016 m. gegužės 31 d. BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3-iuoju (dėl administravimo išlaidų sąmatos) ir 4-uoju (dėl bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo) darbotvarkės klausimais; nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 8970,32 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 3000 Eur skirti administratorės atlyginimui, o 5970,32 Eur – kitoms administravimo išlaidoms.
- Pareiškėja nurodė, kad inicijavo BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo sušaukimą, kadangi nebuvo vykdoma Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1431-436/2016, kuria buvo panaikinti BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių 2016 m. sausio 15 d. susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų ir bendrovės finansinių ataskaitų tvirtinimo. Bankroto administratorės veiksmai, trečią kartą inicijuojant analogiško turinio kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie jau du kartus teismų buvo panaikinti, sudaro pagrindą prašyti teismo vadovautis nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais ĮBĮ pakeitimais, suteikiančiais teisę teismui, esant ginčui dėl administravimo išlaidų dydžio, išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis), o piktnaudžiaujant lėšomis, skirtomis administravimo išlaidoms dengti, nustatyti, kad tokios išlaidos atlyginamos ne iš įmonės, o iš administratorės asmeninių lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
- Pareiškėja paaiškino, kad, vadovaujantis administratorės pateikta informacija, administravimo išlaidos nuo bankroto pradžios iki 2016 m. gegužės 31 d. jau sudaro 182 455,78 Eur (su mokesčiais) sumą, iš jų – 129 893,57 Eur administratorės atlyginimo. Kadangi bankrutuojančios įmonės vardu nėra pareikštų ieškinių, įmonė turi tik bevertį ar menkavertį kilnojamąjį turtą, jokia ūkinė komercinė veikla nevykdoma, likusios tik beviltiškos debitorinės skolos, patvirtintos išlaidos yra aiškiai neprotingos ir neadekvačios tiems darbams, kurie buvo atlikti per nurodytą laikotarpį. Paduodant skundą iš bankrutuojančios įmonės turto pardavimo gautų lėšų buvo likę tik 16 429,52 Eur. Įvertinus tai, kad 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 4633,92 Eur per mėnesį suma, o ne fiksuota administravimo sąmata, taip pat teisinės išlaidos pagal faktą, vilkinant bankroto procesą įmonė bus administruojama tol, kol antrosios eilės kreditoriams lėšų nebeliks. Realios pajamos, gautos už parduotą BUAB „Elettrodiesel“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, už nuomą, išieškoti debitoriniai įsiskolinimai ir kt. sudaro 301 321,73 Eur. Iš šios sumos administratorė iki šios dienos išsimokėjo 182 455,78 Eur, iš jų – 129 893,57 Eur sau atlyginimo, kas sudaro 60,55 proc. visų bankroto proceso metu gautų lėšų.
- BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo valia, vadovaujantis formaliu daugumos principu (69,967 proc. balsų), atimama galimybė aukštesnės – antrosios – eilės kreditorei VĮ Turto bankui siekti efektyvaus ir maksimalaus savo finansinių interesų gynimo. Administratorei palankūs sprendimai priimami didžiausios trečiosios eilės kreditorės įmonės „C. M. P. Veneta S. r. l.“ (67,604 proc.) ir šios įmonės atstovo, taip pat kreditoriaus M. M. (2,363 proc.), balsais. Minėti kreditoriai yra šališki ir priima tik administratorei, bet ne įmonei ir visiems kreditoriams, naudingus sprendimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino BUAB „Elettrodiesel“ 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo Nr. 15 nutarimus, priimtus 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos ir 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; patvirtino BUAB „Elettrodiesel“ administravimo išlaidų sąmatą nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro – 8970,32 Eur, iš jų – 3000 Eur administratorės atlyginimą ir 5970,32 Eur administravimo išlaidas; priteisė iš BUAB „Elettrodiesel“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Forsina“, 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Marijampolės skuba“ naudai.
- Teismas nustatė, kad ginčas tarp administratorės ir mažesnį balsų skaičių kreditorių susirinkimuose turinčių kreditorių dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio vyksta jau nuo 2014 m. sausio 28 d., nes 2013 m. pabaigoje administratorės darbų krūvis sumažėjo: BUAB „Elettrodiesel“ nekilnojamasis turtas parduotas, administratorei liko išieškoti debitorinius įsiskolinimus. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto administratorė administravimo išlaidas skaičiuoja pagal 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, nors Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo kreditorių susirinkime spręsti pakartotinai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo toliau skaičiuoti administravimo išlaidas pagal 2012 m. lapkričio 21 d. priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, nors administratorės veiklos ataskaitos ir buvo patvirtintos.
- Teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai dėl administravimo išlaidų patvirtinimo yra palankūs tik bankroto administratorei, jie priimami didžiausios trečiosios eilės kreditorės įmonės „C. M. P. Veneta S. r. l.“ (67,604 proc.) ir šios įmonės atstovo, taip pat kreditoriaus M. M. (2,363 proc.), balsų dauguma. Teismas šių kreditorių veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, pažeidžiant kitų BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių interesus. Aplinkybė, kad tiek bankroto administratorė, tiek minėti didžiausią balsų daugumą turintys kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia tik naudos sau, jau buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014.
- Teismas taikė nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančią ĮBĮ redakciją, kadangi BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimas skundžiamus nutarimus priėmė 2016 m. gegužės 31 d., t. y. įsigaliojus pakeistoms ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatoms. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, o BUAB „Elettrodiesel“ likvidavimo procedūra iš esmės užsitęsė dėl bankroto administratorės veiksmų, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas patvirtinti 8970,32 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo 2014 m. sausio 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro yra pagrįstas.
- Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimui pateiktas 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys atspindi išlaidas, tarp jų ir skirtas administravimui, kurias teismas prieš tai pripažino nepagrįstomis ir nustatė visiškai kitą administravimo išlaidų sumą, kuri neatsispindi skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime 4-uoju darbotvarkės klausimu. Teismas sprendė, kad toks finansinių ataskaitų rinkinys neatitinka realios situacijos, todėl šį nutarimą panaikino.
- Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės bankroto administratorės skundą, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nutraukė; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
- Kolegija pažymėjo, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nuostatas teismo nutartis, priimta išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo, yra galutinė ir neskundžiama, todėl turėjo būti atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Spręsdama dėl 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis finansinių ataskaitų rinkinys neatspindi realios situacijos, nes į jį įtrauktos išlaidos, skirtos administruoti, kurias teismas prieš tai pripažino nepagrįstomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu atsakovė BUAB „Elettrodiesel“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Forsina“, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai neteisingai aiškino ĮBĮ pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąvokos „bankroto procedūra“ pradžios momentą, t. y. naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio taikymą siejo su atskiros įmonės bankroto procedūros atlikimo data – 2016 m. gegužės 31 d. skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, o ne su įmonės bankroto proceso, kaip bankroto procedūrų visumos, pradžios momentu. Įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) pažymėjo, kad taikant naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnį aktualus įmonės bankroto proceso – bankroto procedūrų visumos, pradžios momentas. UAB „Elettrodiesel“ bankroto procedūros buvo pradėtos dar 2012 m., todėl joms netaikytina nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija. 2016 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta tik laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 28 d.; ankstesniam laikotarpiui administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta iki naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio įsigaliojimo dienos. Todėl tai pačiai bankroto proceso tęstinei procedūrai sureguliuoti negali būti taikomos atskirais šios procedūros laikotarpiais galiojančios skirtingos teisės taisyklės. Teismai neturėjo teisinio pagrindo išspręsti administravimo išlaidų dydžio klausimo, nes tokia prerogatyva pagal ankstesnę ĮBĮ 36 straipsnio redakciją buvo suteikta tik kreditorių susirinkimui.
12.2. Teismas nepagrįstai administravimo išlaidų sąmatos dydį patvirtino už praėjusį laikotarpį, nors pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą gali keisti būsimam laikotarpiui. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai.
12.3. Teismai pažeidė pareigą įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar jie patikimi, ar yra prejudicinių faktų. 2012 m. birželio 9 d. – 2014 m. lapkričio 30 d. laikotarpio administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumas nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1368-436/2015 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. 2-1164-236/2015), todėl teismai šių prejudicinių sprendimų nevertino. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo sudarant paskolos sutartį prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nustatytai aplinkybei, kad administratorė neveikė prieš BUAB „Elettrodiesel“ interesus.
- Pareiškėja VĮ Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija yra aktuali šio teisinio ginčo metu, todėl teismai teisėtai savo iniciatyva išsprendė klausimą dėl administravimo išlaidų. Pareiškėja dėl šios išimtinės teismo diskrecijos kreipėsi tik išnaudojusi visas kitas galimybes. Teismai teisingai įvertino, kad administratorė yra suinteresuota ginti tik savo, o ne kreditorių interesus, todėl pagrįstai gynė viešąjį interesą. Ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo kyla jau trečią kartą ir klausimo grąžinimas kreditorių komitetui iš naujo svarstyti ginčo neišspręs. Atsižvelgiant į administratorės darbo krūvį ir sudėtingumą bankroto procese 2016 m. gegužės 31 d. nustatytos 182 455,78 Eur (su mokesčiais) administravimo išlaidos yra neadekvačios.
- Įstatymų leidėjas, priimdamas ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimus, siekė sugriežtinti administravimo išlaidų reglamentavimą. Taikant naujos redakcijos įstatymo nuostatas neturi reikšmės, kurio laikotarpio keliamas administravimo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje yra buvę atvejų, kai aktualios ĮBĮ nuostatos buvo panaudotos aiškinant senesnio įstatymo normas, ypač tas, kurios tam tikrų klausimų iki galo nesureguliuoja. Šioje byloje teismai pagrįstai kvestionavo išimtinę kreditorių susirinkimo (komiteto) teisę spręsti administravimo išlaidų dydžio klausimą, motyvuodami administratorės piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teismas turėjo teisę patvirtinti praėjusio laikotarpio administravimo išlaidas, nes taip siekiama užkirsti kelią administratorės piktnaudžiavimui.
- Sprendžiant administratoriaus atlyginimo būdo parinkimo klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas atlyginimo nustatymui fiksuota suma, nes taip išvengiama bankroto proceso vilkinimo, kreditorių teisių pažeidimo, užtikrinamas didesnė viešojo intereso apsauga.
- Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Atsakovė klaidingai tapatina bankroto proceso ir bankroto procedūros sąvokas. Bankroto procesas yra platesnė sąvoka ir apima visus bankroto bylos nagrinėjimo metu atliekamus procedūrinius veiksmus – bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų tvirtinimą ir kt. Viena iš tokių bankroto procedūrų yra administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (keitimas). Atsakovė netinkamai bankroto procedūros pradžios momentą sieja su bankroto pradžios momentu. Naujos redakcijos ĮBĮ nuostatos taikomos toms bankroto procedūroms, kurios pradedamos įsigaliojus įstatymo pakeitimams. Todėl teismas teisingai sprendė administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą.
- Įstatyme nėra draudimo kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti jo kompetencijai priskirtus klausimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreditorių susirinkimas gali sumažinti arba padidinti administravimo išlaidų sąmatą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat jų neatitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus.
- Suinteresuotas asmuo UAB „Marijampolės skuba“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „Forsina“ arba iš BUAB „Elettrodiesel“ administruoti skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Atsakovė kasaciniame skunde sąmoningai nuslėpė svarbias aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-836/2014 bei 2014 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014 buvo padarytos išvados, jog administratorė netinkamai vykdė savo pareigą veikti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesais.
- Suinteresuoti asmenys M. M. ir įmonė „C. M. P. Veneta S. r. l.“, buvę UAB „Elettrodiesel“ savininkai ir lemiamą akcijų skaičių turintys asmenys, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, pažeidinėja kitų kreditorių teises ir patvirtina administratorei per didelį atlyginimą. Nė vienoje administratorės pateiktų ataskaitų nėra išvadų dėl įmonės nemokumą nulėmusių aplinkybių ir bankroto analizės.
- Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė sąmatos pradžios galiojimo terminą – 2014 m. sausio 28 d. Tai yra data, nuo kurios nebegalioja sąmata, patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Teismas vadovavosi kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, kad, dar galiojant pirmajai sąmatai, administratorė netinkamai atlikdavo savo pareigas ir veikė nesąžiningai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 2015 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XII-1962 pakeisto ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentuojančio administravimo išlaidas, taikymo bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo
- ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.
- Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962), pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
- Naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje 36 straipsnio redakcijoje buvo tik abstraktūs kriterijai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, o naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Minėtame punkte taip pat įtvirtinta principinė nuostata, jog administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. atlyginimo dydis tvirtinamas visam bankroto procesui, ne mėnesiui, kas buvo nedraudžiama taikant ankstesnę ĮBĮ redakciją. Toks administratoriaus atlyginimo nustatymo būdas skatina administratorių operatyviau vykdyti įmonių bankroto procesą.
- Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, o ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.
- Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama.
- Pagal 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi paminėta įstatymo nuostata taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją susiejo su atitinkamų procedūrų pradžios momentu.
- Kasaciniame skunde atsakovė BUAB „Elettrodiesel“ nurodo, kad teismai netinkamai aiškino bankroto procedūros pradžios momentą, todėl nepagrįstai vadovavosi nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.
- Nagrinėdami šią bylą teismai nurodė, jog administravimo išlaidų sąmata yra viena iš bankroto procedūrų, tačiau sąmatos tvirtinimą ir paskesnius jos keitimus laikė atskiromis procedūromis.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nepateikia bankroto procedūros apibrėžimo, bet apibrėžia bankroto proceso sąvoką. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalį bankroto procesas tai – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Šis apibrėžimas leidžia teigti, kad sąvokos „bankroto procesas“ ir „bankroto procedūra“ nėra tapačios; pastaroji sąvoka yra siauresnė ir apima tik tam tikrą atskirą veiksmą ar vienarūšių veiksmų grupę (tęstinis veiksmas).
- Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų teiginiu, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas laikomas viena iš bankroto procedūrų. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Toks lėšų sumos nustatymas teisme yra laikino pobūdžio ir yra skirtas bankroto procedūrų eigai iškart po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo užtikrinti, kadangi kol nėra patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali susirinkti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis), kuris tvirtintų nuolatinę administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorių susirinkimas tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nėra saistomas teismo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą nustatyta suma, tačiau disponuojant šia suma teisėtai patirtos administravimo išlaidos negali būti kvestionuojamos kreditorių susirinkime.
- Atsižvelgdama į tai, kad administravimo išlaidų sąmata tvirtinama už visą įmonės bankroto procesą, į tai, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis.
- Nagrinėjamu atveju BUAB „Eletrodiesel“ administravimo išlaidos patvirtintos 2012 m. lapkričio 21 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime; vėlesniuose kreditorių susirinkimuose buvo svarstomi šios sąmatos pakeitimo klausimai. Taigi sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėdami teisme administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą teismai turėjo vadovautis iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.
- Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai administravimo išlaidų sąmatą pagrįstai laikė viena iš bankroto procedūrų, tačiau netinkamai nustatė šios procedūros pradžios momentą ir dėl to vadovavosi netinkama įstatymo redakcija.
Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo taikant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 36 straipsnio redakciją
- Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).
- Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui. Kasacinio teismo praktikoje, priimtoje taikant ankstesnės redakcijos ĮBĮ 36 straipsnį, nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, taip pat visais atvejais patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Teismas, nustatęs, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, grąžindavo šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
- Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Nagrinėjant įmonių bankroto klausimus, situacija, kai bankroto procedūros yra vilkinamos, netoleruotina. Todėl kasacinis teismas yra nurodęs, jog bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti tokiam piktnaudžiavimui kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).
- Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ redakcija nereglamentavo situacijos, kai kreditorių susirinkimas, teismui grąžinus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, iš esmės neatsižvelgia į teismo nurodymus ir neįgyvendina arba ne pagal paskirtį įgyvendina įstatyme jam patikėtą kompetenciją. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. ĮBĮ redakciją, yra nurodęs, jog jei kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas).
- Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Elettrodiesel“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas ne pirmą kartą. Ankstesni kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat buvo apskųsti teismui ir teismas, nustatęs pažeidimus, grąžindavo kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo.
- Nors iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ redakcija administravimo išlaidų sąmatos klausimą priskyrė kreditorių susirinkimo kompetencijai, o pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nustatęs pažeidimus, teismas grąžindavo šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam. Taigi teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus ir nustatęs, kad pakartotinis klausimo svarstymas kreditorių susirinkime būtų neefektyvus, galėjo išspręsti ginčą iš esmės, neperduodamas sąmatos pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, o pats ją patvirtindamas.
- Kaip minėta nutarties 18 punkte, įstatymų leidėjas pakeitė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tvarką, expressis verbis nustatydamas teismui teisę pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nurodytus kriterijus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesnė ĮBĮ 36 straipsnio redakcija nėra susieta su Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, o naujoji šio straipsnio redakcija dėl skundžiamų nutarimų negali būti taikoma.
- Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nors ir vadovavosi netinkama ĮBĮ redakcija, tačiau tinkamai įgyvendino savo kompetenciją nutartimi patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Ši teismo nutartis apskųsta apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė procesą, vadovaudamasis naujomis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, taigi apeliacinio proceso šioje byloje nebuvo. Apeliacinio proceso būtinybė šioje byloje be kita ko kyla iš aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sąmatą, negalėjo vadovautis ir nesivadovavo Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, todėl įgyvendino savo plačią diskreciją, kuri turi būti patikrinta apeliacinės instancijos teisme.
- Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą, be to, kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kartu grąžintinas ir klausimas dėl 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, nes finansinių ataskaitų rinkinys siejamas su administravimo išlaidų sąmatos klausimu.
- Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
- Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją, todėl, atsižvelgiant į nutarties 37 punkto išvadą, naikintina visa apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Kasacinis teismas patyrė 28,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė