Administracinė byla Nr. I-6332-244/2016

                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00953-2016-9

             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. Č. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis terapiniam gydymui buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir šioje įstaigoje buvo gydomas nuo 2014-01-29 iki 2014-02-12. Visas 14 dienų R. Č. nežmoniškomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas perpildytoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 (nurodytas kameros Nr. 25 laikytinas rašymo apsirikimu) buvo 7 miegamosios vietos ir joje nuolat buvo laikomi 7 asmenys, todėl trūko vietos judėti. Dalį kameros tipo palatos ploto užėmė inventorius ir sanitarinis mazgas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo keturios dviejų aukštų lovos, stalas, 5 spintelės, todėl pareiškėjui teko tik 1,3 kv. m laisvo ploto. Jis buvo priverstas beveik visą laiką gulėti ir dėl to jautė diskomfortą. Šioje palatoje sanitarinis mazgas buvo įrengtas taip, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu: jis neturėjo durų, o sienelė tualeto neskyrė nuo palatos. R. Č. jautė pažeminimą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo stalas, tačiau prie jo nebuvo nei kėdžių, nei suoliukų, todėl buvo nepatogu valgyti. Virš kriauklės nebuvo lentynėlės bei veidrodžio. Taip pat nebuvo pakabų striukėms pasikabinti, o prie dviejų aukštų lovų nebuvo kopėtėlių. Pažymėjo, kad nurodyta palata buvo prastos būklės, nuo lubų krito atsilupusios kalkės, apšvietimas nebuvo pakankamas, o inventorius nebuvo pritvirtintas prie grindų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, skausmą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra nepertraukiamai teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Ši įstaiga privalo suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinti teisės aktuose nustatytus izoliavimo reikalavimus bei laikytis užkrečiamomis ligomis sergančių pacientų izoliavimo reikalavimų. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos. Pažymėjo, kad įstaiga nėra įgaliota kaupti, sisteminti ar kitaip apdoroti informaciją, susijusią su gyvenamųjų patalpų sienų, lubų, grindų avarinės ir antisanitarinės būsenos nustatymu procentais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose bei kamerų tipo palatose apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkantys langai. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai R. Č. suteikė medicininę pagalbą ir jo sveikata pagerėjo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo kankinamas ar žeminamas jo orumas, neturi pagrindo.

Pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui R. Č. ir atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. Č. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valstybės institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1 000 Eur.

Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-01-29 iki 2014-02-12, t. y. 14 lovadienių (b. l. 8), pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas – 21,25 kv. m (b. l. 11). Šioje kamerų tipo palatoje yra dvi vieno aukšto ir trys dviejų aukštų lovos (b. l. 13). Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 24 plotas yra 21,25 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Atsakovės atstovė nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant R. Č. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, visą jo gydymo joje laikotarpį, t. y. 14 dienų, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai šios palatos ploto. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad R. Č. prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už gydymo 14 netinkamomis sąlygomis dienų yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ploto trūkumas pareiškėjui iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti ir ilsėtis gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrių lokaliniuose sektoriuose bei gyvenamosiose patalpose. Atsakovės argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo R. Č..

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Pareiškėjas nurodė, kad tualetai nebuvo tinkamai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jam nebuvo užtikrinamas privatumas pasinaudoti tualetu.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-2095 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje palatoje Nr. 24 yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė). Pažymėta, kad sanitariniai techniniai įrenginiai buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs ir techniškai tvarkingi (b. l. 14–15). Kitų duomenų nėra pateikta. Įvertinus administracinėje byloje esančią informaciją bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 25, 26, 27), negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi būti sudarytos sąlygos asmens privatumui, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Dėl kitų gyvenimo sąlygų

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatos Nr. 24, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvusios apšvietos, būklės bei kitus parametrus. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų būklę 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais. Kadangi dėl netinkamų laikymo sąlygų R. Č. nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, darytina išvada, kad sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Iš patikrinimo, atlikto pareiškėjui nebūnat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, akto matyti, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatos
Nr. 24 paviršiai buvo švarūs, pritaikyti lengvai valyti ir dezinfekuoti. Taip pat pažymėta, kad pacientams suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę duše naudotis karštu vandeniu (b. l. 14–15).

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2011-04-27 darbų priėmimo akto Nr. LD-312 matyti, kad Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24 buvo nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos sienos bei lubos, grindys bei sanitarinio mazgo sienos išklijuotos plytelėmis, nudažyti radiatoriai, langų grotos, lovos bei spintelės (b. l. 20–21). Kitų duomenų nėra pateikta.

Atsižvelgiant į kamerų tipo palatos Nr. 24 plotą, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Atsižvelgus į kamerų plotus, taip pat darytina išvada, kad nėra galimybės įrengti vienaukščių lovų, o dviaukščių įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Teisės aktai nenustato, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškino, kaip kopėtėlių neįrengimas pažeidė jo teises, dėl netinkamo lovų įrengimo jis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeistos.

R. Č. taip pat skundėsi dėl kėdžių ir suolo pavalgyti nebuvimo, tačiau ši aplinkybė nelaikoma pažeidžiančia jo, kaip ligonio, teises. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Nr. BD-983 matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 yra viena kėdė ir stalas (b. l. 13). Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl kėdžių nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Veidrodžio ir lentynėlės buvimo virš kriauklių ir inventoriaus pritvirtinimo prie grindų Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktą, palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. R. Č. tvirtino, kad nebuvo kabyklų viršutiniams drabužiams pasikabinti. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Nr. BD-983 matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 yra viena pakaba (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Taigi, šis pareiškėjo nurodytas galimai padarytas pažeidimas laikytinas nenustatytu. 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad R. Č. sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerų tipo palatoje Nr. 24 neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, laikymo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, R. Č. subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 140 Eur. R. Č. reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2016 m. balandžio mėnesį sudarė 265,95 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo R. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                 Liudmila Zaborovska