Civilinė byla Nr. e2A-517-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovams Tauragės lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“, Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“, Tauragės lopšeliui-darželiui „Kodėlčius“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilartina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Rakorda“, dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų viešuosiuose pirkimuose panaikinimo, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl skaidrumo principo ir perkančiosios organizacijos konfidencialumo bei nešališkumo pareigų įgyvendinimo viešuosiuose pirkimuose.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
2.1. įpareigoti perkančiąsias organizacijas (Tauragės lopšelį-darželį „Žvaigždutė“ pirkime CVP IS Nr. 493969, Tauragės lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“ pirkime CVP IS Nr. 495489, Tauragės lopšelį-darželį „Kodėlčius“ pirkime CVP IS Nr. 493957) atnaujinti pirkimų procedūras;
2.2. panaikinti neteisėtus perkančiųjų organizacijų sprendimus viešuosiuose pirkimuose (Tauragės lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“ pirkime CVP IS Nr. 493969, Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ pirkime CVP IS Nr. 495489, Tauragės lopšeliui-darželiui „Kodėlčius“ pirkime CVP IS Nr. 493957):
2.2.1. dėl ekonominio naudingumo vertinimo balų skyrimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pasiūlymams, dėl pasiūlymų eilės sudarymo pirkimuose;
2.2.2. dėl UAB „Vilartina“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimus;
2.2.3. dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“;
2.3. pripažinti atsakovų ir UAB „Vilartina“ sudarytas viešųjų pirkimų sutartis niekinėmis nuo jų sudarymo momento ir grąžinti šalis į prieš pažeidimus buvusia padėtį arba taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti minėtųjų sutarčių terminą iki 1 mėnesio;
2.4. įpareigoti atsakovus ginčo pirkimuose grįžti į prieš pažeidimus buvusią padėtį, tęsti viešųjų pirkimų procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, iš naujo įvertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą;
2.5. alternatyviai, jeigu teismas nuspręstų, kad dėl skaidrumo (ir (ar) kitų) viešųjų pirkimų principų pažeidimo vykdant ginčo pirkimų procedūras, ieškinio reikalavimų tenkinti nėra galimybės, įpareigoti atsakovus sutrumpinti viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų tarp UAB „Vilartina“ ir atsakovų, terminus iki 1 mėnesio ir įpareigoti atsakovus vykdyti naujas viešųjų pirkimų procedūras dėl to paties pirkimo objekto (jeigu nebus išnykęs būtinumas atsakovams tokias paslaugas įsigyti);
2.6. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos Tauragės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Tauragės lopšelis-darželis „Kodėlčius“ ir Tauragės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“ vykdė atskirus viešuosius pirkimus dėl analogiško objekto (vaikų maitinimo paslaugų) įsigijimo. Visų trijų atskirai vykdomų pirkimų procedūros buvo vykdomos identiškai ir beveik tuo pačiu metu – pradedant pirkimų paskelbimu, sąlygų identiškumu, baigiant perkančiųjų organizacijų atsakymais, ekonominio naudingumo balų skaičiavimu, laimėtojo nustatymu, atsakymais į paklausimus, paaiškinimais, atsakymais į tiekėjo pretenziją. Kadangi pirkimai vykdomi ne centralizuotai, perkančiosios organizacijos neturėjo teisės derinti / koordinuoti veiksmus, vykdant pirkimų procedūras. Iš visų trijų perkančiųjų organizacijų gautų UAB „Vilartina“ pasiūlymų pirkimuose dokumentų akivaizdu, kad visus tris pirkimus vykdo tie patys asmenys, kurie, pateikdami tiekėjos UAB „Vilartina“ pasiūlymų dokumentus susipažinti, netgi sumaišė dalį dokumentų.
4. Ieškovės teigimu, UAB „Vilartina“ valgiaraštis neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vien dėl šios priežasties UAB „Vilartina“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas, nes tokių neatitikčių ištaisyti neįmanoma nepateikiant naujo pasiūlymo (naujos pasiūlymo techninės dalies). UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose naudojama uogienė, kurios sudėtyje viršijamas cukraus kiekis; salotos, kuriose yra 34 procentai majonezo; valgiaraščiuose dirbtinai gerinamos patiekalų savybės, nurodomi klaidinantys patiekalų pavadinimai; valgiaraščiuose nurodytose košėse naudojamas nepagrįstai didelis kruopų kiekis; valgiaraštyje nurodoma, kad vaikams bus duodama arbata, tačiau joje arbatžolių kiekis – 0,00, o vandens – 200, todėl bus duodamas tiesiog vanduo; valgiaraščiuose yra neatitiktys dėl patiekalų išeigų. Atsakovai negalėjo vertinti trečiojo asmens pateiktų valgiaraščių pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir dėl tos priežasties, kad nėra nurodomas šviežios ar atvėsintos mėsos kiekis.
5. Ieškovės vertinimu, balų skaičiavimas pirkime buvo vykdomas nekvalifikuotai, pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Trečiojo asmens pasiūlymas, kuris privalėjo būti atmestas dėl netinkamos pasiūlymo techninės dalies, buvo įvertintas kaip geriausias, jam buvo skirta daugiausiai ekonominio naudingumo vertinimo balų, jis buvo pripažintas laimėjusiu pirkimus, su laimėtoju sudarytos viešųjų pirkimų sutartys.
6. Pateikta informacija įrodo atsakovų pasirinkto eksperto dalykinės kvalifikacijos neaukštą lygį, o jo paslaugos įsigytos neteisėtai. Tai, kad visi trys atsakovai valgiaraščiams įvertinti pasirinko tą patį ekspertą, tik patvirtina, kad pirkimai vyko neskaidriai.
7. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Atsakovų teigimu, ieškovė neturėjo pagrindo į vieną ieškinį sujungti reikalavimus dėl trijų atskirų viešųjų pirkimų. Atsakovų vertinimu, teikdama vieną ieškinį dėl trijų skirtingų viešųjų pirkimų ieškovė pažeidė procesines teisės normas, o teismas turėjo atsisakyti tokį ieškinį priimti, nes įstatymai suteikia teisę vienu ieškiniu skųsti viename viešajame pirkime priimtus sprendimus ar sudarytą viešojo pirkimo sutartį.
9. Ieškovė pretenzijas atsakovams dėl vykdytų viešųjų pirkimų pateikė po to, kai jau buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys atitinkamame pirkime. Ieškovei iki pirkimo sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“ nė viename pirkime nepateikus pretenzijos, ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai dėl atitinkamų perkančiųjų organizacijų sprendimų panaikinimo ar pirkimo procedūrų atnaujinimo. Ieškovei pirmąją pretenziją pateikus jau pasibaigus pirkimo procedūrai ir po pirkimo sutarties sudarymo, ieškovė per 6 mėnesius gali kelti nebent pačios pirkimo sutarties teisėtumo klausimą, o viešojo pirkimo procedūros, kurios jau yra pasibaigusios, o jų metu jokių pretenzijų nebuvo gauta, nebegali būti individualiai kvestionuojamos ar reikalaujama jas atnaujinti.
10. Tai, kad ieškovė viešųjų pirkimų procedūrų metu paprašė atsakovų pateikti trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pasiūlymo duomenis, net jei galėtų būti pagrindas spręsti dėl termino pretenzijai pateikti pratęsimo, jokiu būdu nėra ir negali būti pagrindu pratęsti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, t. y. tokio ieškovės prašymo pateikimas savaime nebuvo kliūtis sudaryti pirkimo sutartis su pirkimą laimėjusiu tiekėju pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.
11. Ieškinyje pateikti tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai, kad atsakovai, vykdydami atitinkamą savo organizuotą viešąjį pirkimą, tarpusavyje ieškinyje konkrečiai neįvardytu būdu derino savo veiksmus ir tariamai vykdė centralizuotą maitinimo paslaugų pirkimą. Ieškovė ieškinyje nurodo taip pat ir tai, kad ieškinyje konkrečiai neįvardytu būdu vykdant pirkimus veiksmus derino netgi ne pačios perkančiosios organizacijos, o ieškovės taip pat neįvardytas trečiasis asmuo.
12. Visos trys perkančiosios organizacijos yra tokią pačią veiklą vykdantys asmenys – lopšeliai-darželiai, veikiantys tame pačiame mieste – Tauragėje. Perkančiosios organizacijos, organizuodamos ginčo viešuosius pirkimus, pirko iš esmės tą patį objektą – maitinimo paslaugas. Visi trys nagrinėjami viešieji pirkimai buvo organizuojami pagal tokio paties turinio pirkimo sąlygas. Esant iš esmės vienodam pirkimo objektui ir perkančiųjų organizacijų panašumams visų pirkimų atveju, procedūrų eigos panašumas yra ne tik galimas, tačiau ir natūraliai labai tikėtinas. Be to, visuose pirkimuose dalyvavo tie patys du tiekėjai, kurių pasiūlymų turinys visuose trijuose pirkimuose buvo iš esmės identiškas.
13. Trečiasis asmuo UAB „Vilartina“ kiekvienai perkančiajai organizacijai iki sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, nepažeisdama pirkimo sąlygų, pateikė visus reikiamus dokumentus, be kita ko, atitinkamai perkančiajai organizacijai adresuotus laidavimo draudimo raštus ir EBVPD dokumentus. UAB „Vilartina“ pateikti valgiaraščių pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra tinkami ir pagal tokius pasiūlymus pagrįstai buvo sudarytos pirkimo sutartys. Atsakovai pabrėžė, kad, saugant pirkimą laimėjusios tiekėjos UAB „Vilartina“ pateiktos informacijos konfidencialumą, viešųjų pirkimų procedūrų metu ieškovei buvo pateikta tik dalis UAB „Vilartina“ valgiaraščio duomenų. Teismui pateikti išsamūs pirkimus laimėjusio tiekėjo pasiūlymai tam, kad jų tinkamumas, atitiktis teisės aktų nuostatoms galėtų būti įvertinti tiek teismo, tiek ir išvadas teikiančių institucijų. Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl UAB „Vilartina“ ir ieškovės teiktų valgiaraščių tinkamumo, dėl jų ekonominio naudingumo vertinimo priėmė ne vienasmeniškai – dėl visų pirkimų metu gautų tiekėjų pasiūlymų įvertinimo buvo kreiptasi į specialistą – UAB „Rakorda“ dirbantį ekspertą Mindaugą Tulevičių.
14. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, nei majonezo, nei uogienės naudojimas nėra draudžiamas atitinkamais teisės aktais. Šių produktų tinkamumas tiesiogiai priklauso nuo jų turinio ir (ar) patiekalo, kuriame jie naudojami. Ieškovės nepagrįsti samprotavimai dėl netinkamų / nesutampančių UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigų kyla dėl konfidencialumo tikslais ieškovei pateiktos dalinės valgiaraščio informacijos. Atsakovų tvirtinimu, UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigos yra teisingos ir pagrįstos. Paruošus arbatą iš jos yra išimamos arbatžolės, t. y. tiekiamame produkte arbatžolių nėra, yra tik jų sukurtas rezultatas – arbata. Dėl šios priežasties valgiaraštyje arbatžolių išeiga yra nurodyta 0,0.
15. Ieškovė ieškinyje pripažįsta savo sąsajas su VšĮ „Bruneros“ ir daro užuominas apie VšĮ „Bruneros“ ankstesnius santykius su atsakovais. VšĮ „Bruneros“ yra viešojoje erdvėje itin neigiamai pagarsėjusi maitinimo paslaugas teikianti bendrovė, nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, o juos laimėjus, dažnai sulaukianti itin gausios neigiamos visuomenės reakcijos, skandalingų antraščių viešose žiniasklaidos priemonėse.
16. Trečiasis asmuo UAB „Rakorda“ procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas išimtinai vertinant atitiktį norminių teisės aktų reikalavimams. Šio vertinimo pagrindu tiekėjams buvo pateiktos pastabos bei pasiūlymai, į kuriuos jie atitinkamai reagavo. Taigi savo įsipareigojimus trečiasis asmuo atliko visa apimtimi ir tinkamai, kadangi ne tik atliko ekspertinį tyrimą, tačiau ir pateikė savo vertinimus. Trečiasis asmuo prašė pašalinti jį iš nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi vykstantis procesas jo teisėms ir interesams negali turėti nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos. Taip pat nesutiko su ieškovės pateiktu trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomas dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ieškovės teisė pateikti vieną ieškinį dėl kelių viešųjų pirkimų, siekiant įrodyti, kad vykdant ginčijamus viešuosius pirkimus galbūt buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra įstatymais apribota.
19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė iš karto, tą pačią dieną, kai tik gavo perkančiųjų organizacijų sprendimus dėl laimėtojų eilės sudarymo, kreipėsi į atsakovus dėl informacijos suteikimo, raštuose nurodė, jog galbūt ketina ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat jog atsakovai tą pačią arba kitą dieną, kada buvo ieškovei pateikta informacija, sudarė pirkimo sutartis, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai pretenzijos pateikimo terminą skaičiavo nuo informacijos pateikimo dienos, laiku kreipėsi į atsakovus su pretenzija ir vėliau su ieškiniu į teismą.
20. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų nurodomais motyvais, kad esant iš esmės vienodam pirkimo objektui ir perkančiųjų organizacijų panašumams visų pirkimų atveju, procedūrų eigos panašumai yra ne tik galimi, tačiau ir natūraliai labai tikėtini. Visuose trijuose pirkimuose dalyvavo tie patys du tiekėjai, kurių pasiūlymų turinys, kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, visuose trijuose pirkimuose buvo iš esmės identiškas. Visuose pirkimuose dėl iš esmės to paties objekto dalyvaujant tiems patiems pirkėjams su vienodo turinio pasiūlymais, procedūrų eigos ar priimtų sprendimų turinio panašumai neturėtų būti laikomi kokių nors viešųjų pirkimų principų ar kitų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų pažeidimu. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į šiuo metu esantį teisinį reguliavimą, VPĮ nedraudžia perkančiosioms organizacijoms dalytis gerąja praktika, naudotis tam tikrais pirkimų dokumentų šablonais ir panašiai.
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „Vilartina“ kiekvienai perkančiajai organizacijai yra pateikusi būtent jai adresuotus laidavimo draudimo raštus ir EBVPD dokumentus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus. Taigi trečiasis asmuo pateikė tinkamą, pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, EBVPD dokumentus, laidavimo draudimo raštus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net jeigu UAB „Vilartina“ ir pateikė perkančiosioms organizacijoms ne joms skirtus pasiūlymus, EBVPD dokumentus, laidavimo draudimo raštus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus, o vėliau pateikė tinkamus, tai negalėtų būti laikoma skaidrumo principo pažeidimu, leidžiančiu, nesant kitų pagrindų, pripažinti pirkimus neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama, jog galbūt visus tris pirkimus koordinavo ir juos vykdė vienas asmuo, kuris galbūt ir sumaišė trečiojo asmens UAB „Vilartina“ dokumentus pateikdamas juos ieškovei, nepateikė jokių šias savo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose naudoja draudžiamus produktus ar kad trečiojo asmens valgiaraščiai neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų: rinkoje parduodamos uogienės, kurios 100 g yra 54 g cukraus, naudojimas kartu su kitu patiekalu nėra draudžiamas; majonezas nėra įtrauktas į vaikų maitinimui mokyklose draudžiamų naudoti maisto produktų grupę; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad UAB „Vilartina“ ginčo viešuosiuose pateiktuose valgiaraščiuose trūkumų / neatitikčių, kurių nepašalinus vaikų maitinimas pagal juos būtų draudžiamas, nenustatyta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išvadoje pažymėjo, kad vertinant ginčo viešuosiuose pirkimuose UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pateiktus valgiaraščius nustatyta, jog UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose 9 dienose iš 15 dienų yra didesnė gaunama energinė vertė nei UAB „Sotega“ pateiktuose valgiaraščiuose. Taip pat skaidulinių medžiagų kiekis (g) UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose yra 13 dienų didesnis nei UAB „Sotega“ pateiktuose valgiaraščiuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad visos trys perkančiosios organizacijos pirkimų procedūrų metu disponavo dokumentais, kuriais disponuoti neturėjo jokio teisinio pagrindo, o tai akivaizdžiai įrodo, jog perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų komisijų nariai pažeidė konfidencialumo bei nešališkumo įsipareigojimus, o kartu ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Ieškovė pateikė nenuginčijamus skaidrumo principo pažeidimo įrodymus, iš kurių matyti, kad:
23.1.1. Tauragės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ adresuotą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą (ADB „Gjensidige“ 2020 m. liepos 14 d. Nr. 3226506) ir sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą. Lygiai ta pati situacija su UAB „Vilartina“ EBVPD dokumentu – tas pats Tauragės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ adresuotą EBVPD dokumentą. Tauragės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“ UAB „Sotega“ susipažinti pateikė UAB „Vilartina“ pasiūlymą pirkime, adresuotą ne Tauragės lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“, o Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“;
23.1.2. Tauragės lopšelis-darželis „Kodėlčius“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ adresuotą sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą (ADB „Gjensidige“ 2020 m. liepos 14 d. Nr. 3226506).
23.2. Teismas, palaikydamas atsakovų poziciją, užtikrino, kad UAB „Vilartina“ visus dokumentus trejuose ginčo pirkimuose pateikė korektiškai. Vadinasi pateikdamos susipažinti UAB „Sotega“ dokumentus supainiojo tik pačios perkančiosios organizacijos, nors disponuoti viena kitos dokumentais skaidriame pirkime neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Ir šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog atsakovų viešųjų pirkimų komisijos pažeidė konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimus, o, tuo pačiu, ir viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
23.3. Atsakovų pasitelktas ekspertas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pasiūlymų vertinimas pagal perkančiųjų organizacijų nusistatytus vertinimo kriterijus ir pagal tuos dokumentus, kuriuos pagal pirkimų sąlygas privalėjo pateikti pirkimų dalyviai – neįmanomas.
23.4. Ieškovė atsisakė savo ieškinio motyvų dėl UAB „Vilartina“ valgiaraščių / suvestinių neatitikčių aktualiam teisiniam reglamentavimui, reikalavimams.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
24.1. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai dėl konfidencialumo pažeidimų, dėl tariamai platintų tiekėjų pasiūlymų dokumentų. Nėra jokių duomenų, kad kuris nors atsakovo atstovas būtų perdavęs pirkimų dokumentus kitam atsakovui.
24.2. Visi trys atsakovai gavo identiškus pasiūlymus iš abiejų tiekėjų, todėl jokios naujos informacijos jie nesužinojo ir jų atliekamų procedūrų neįtakojo. Ieškovė nenurodo jokių pastabų dėl atsakovų atliktų pasiūlymų vertinimų ar sudarytos laimėtojų eilės, o tik kelia hipotetinį ir itin platų savo prasme viešųjų pirkimų principų pažeidimą, neginčydama pirkimo rezultatų ar to fakto, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra geresnis, ar kokią įtaką padarė atliktas pažeidimas (jei būtų pripažinta, kad toks buvo) pirkimo procedūroms ir jų rezultatams.
24.3. Nėra jokio ginčo byloje, kad aplinkybių, galinčių pakenkti atsakovų nešališkumui, nėra. To neteigia net ir ieškovė.
24.4. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima galutinių sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių bebūtų, neįpareigoja viešojo pirkimo Komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada – tai tik asmens, turinčio specialių žinių konkrečioje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados, gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga. Šios išvados neįpareigoja pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, jos yra eksperto atlikto tyrimo, pritaikius specialias žinias, rezultatas.
24.5. UAB „Rakorda“ pozicija vertintina kritiškai ir paaiškinama siekiu išvengti galimos atsakomybės dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (kuriuo vadovavosi ekspertas) tikslas yra užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai. Taigi, akivaizdu, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus nėra kažkokių išimčių ar pasiūlymo dalių, kurios yra nevertinamos ar neturi būti vertinamos, ar kad vertinimas teisės akto požiūriu kaip nors leidžia nevertinti pateiktų valgiaraščių parametrų. Jei ekspertui trūko kažkokių duomenų, jis turėjo tai nurodyti, tačiau jokių papildomų duomenų nebuvo prašyta ir jis pateikė išvadas, kad pasiūlymai yra tinkami, nenurodydamas jokių išimčių. Analizuojant UAB „Rakorda“ pastabas pasiūlymams (kurios yra pateiktos byloje) akivaizdu, kad buvo vertinami pasiūlymų techniniai parametrai, o ne tik formali atitiktis teisės aktams.
24.6. Ieškovei atsisakius esminio savo reikalavimo, kuris buvo siejamas su trečiojo asmens pasiūlymo netinkamumu, kyla klausimas, ar apskritai ieškovė turi subjektiškumą ir teisinį suinteresuotumą tęsti nagrinėjamą bylą.
24.7. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių būtų buvusios pažeistos jos teisės, apribota jos galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar būti pripažinta jų nugalėtoja (apeliaciniame skunde ieškovė apskritai atsisako reikalavimų dėl trečiojo asmens pasiūlymo netinkamumo, t. y. sutinka, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra geresnis ir atitinkamai – teisėtai pripažintas laimėjusiu). Ieškovės nepripažinimą pirkimų laimėtoja lėmė ne procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, o jos parengto ir pateikto pasiūlymo turinys, nepriklausantis nuo perkančiųjų organizacijų valios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl pasiūlymų vertinimo
27. Ieškovė teigia, kad pagal atsakovų pasitelkto eksperto išvadas, pasiūlymų vertinimas pagal perkančiųjų organizacijų nustatytus vertinimo kriterijus ir pagal tuos dokumentus, kuriuos pagal pirkimų sąlygas privalėjo pateikti pirkimų dalyviai, yra neįmanomas.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Visų pirma, šis argumentas visiškai nekoreliuoja su ieškinio argumentų atsisakymu dėl UAB „Vilartina“ valgiaraščių / suvestinių neatitikčių aktualiam teisiniam reglamentavimui. Antra, ieškovė savaip interpretuoja atsakovų pasitekto eksperto UAB „Rakorda“ procesinę poziciją, nes pastarasis savo procesiniuose dokumentuose nekonstatavo, kad pasiūlymų vertinimas pagal perkančiųjų organizacijų nustatytus vertinimo kriterijus yra neįmanomas, o tik nurodė, kad atliko vertinimą ribota apimtimi.
29. Kaip teisingai pažymi atsakovai, šiuo aspektu ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių bebūtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialių žinių konkrečioje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas. Taigi eksperto išsakyta nuomonė dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų vertimo ne tik de jure, tačiau ir de facto perkančiajai organizacijai neturi sprendžiamosios galios, nes tik ji gali vertinti tiekėjų pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl jų atitikties konkurso sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 172-191).
30. Atitinkamai, šiuo atveju tai, kad trečiasis asmuo UAB „Rakorda“, jos teigimu, nevertino atskirų pasiūlymų dalių, nereiškia, jog šios tiekėjų pasiūlymų dalys liko neįvertintos. Šiuo aspektu ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrindžia, kad pagal viešųjų pirkimų pirkimo sąlygas nebuvo įmanoma įvertinti tiekėjų pasiūlymų ar kad pastarieji buvo įvertinti netinkamai. Tuo labiau kad byloje yra pateiktos išvadas teikiančių institucijų Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvados, tvirtinančios priešingai. Apskritai, argumentai dėl pirkimo sąlygų tinkamumo nėra pateikti laiku, nes ieškovei, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, abejonės dėl pirkimo sąlygų tinkamumo / aiškumo turėjo kilti iš karto su jomis susipažinus. Kaip matyti iš bylos duomenų, klausimų ar pretenzijų perkančiosioms organizacijoms dėl pirkimo sąlygų ieškovė nepateikė; pirkimo sąlygos taip pat nekliudė ieškovei parengti pasiūlymą, palyginti jį su trečiojo asmens UAB „Vilartina“ ir jų atitiktimi pirkimo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės argumentas laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl skaidrumo principo, nešališkumo ir konfidencialumo pažeidimo
31. Ieškovė nagrinėjamu atveju savo apeliacinį skundą taip pat grindžia skaidrumo principo, nešališkumo ir konfidencialumo pažeidimu. Ieškovės teigimu, skirtingos perkančiosios organizacijos disponavo dokumentais, kuriais disponuoti neturėjo teisinio pagrindo, o tai įrodo, jog perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų komisijų nariai pažeidė konfidencialumo bei nešališkumo įsipareigojimus, o kartu ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat plačiai kritikuoja pirmosios instancijos teismo ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl perkančiųjų organizacijų teisės bendradarbiauti ir teigia, kad bendradarbiavimo faktas turėtų būti viešas.
32. Byloje, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ieškovei pateikė kai kuriuos ne joms adresuotus trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose arba pasiūlymo priedus. Tai, kad atsakovės disponavo kai kuriais ne joms adresuotais UAB „Vilartina“ pasiūlymo duomenimis ir šiuos duomenis paviešino ieškovei, pastarosios iš esmės pripažino atsiliepime į ieškinį (žr. atsakovių atsiliepimo į ieškinį 23 punktą; CPK 187 straipsnis).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių procesines pozicijas, iš dalies sutinka su ieškove, kad nagrinėjamų duomenų kontekste galima kelti klausimą dėl konfidencialumo pareigos tinkamo užtikrinimo. Kita vertus, reikalavimus dėl tinkamo konfidencialumo pareigos užtikrinimo gali kelti tik duomenų, kurių apsaugos tinkamumu abejojama, valdytojas – tai šiuo atveju yra trečiasis asmuo UAB „Vilartina“, kuris pretenzijų atsakovėms šiuo aspektu nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad vertinti perkančiųjų organizacijų konfidencialumo pareigos pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti atsakovių ir trečiojo asmens UAB „Vilartina“ teisinių santykių dėl tinkamo pastarosios pateiktų duomenų saugojimo.
34. Savo ruožtu, teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės argumentai dėl skaidrumo principo pažeidimo ir viešųjų pirkimų komisijų nešališkumo pareigos pažeidimo yra deklaratyvūs.
35. Pirmiausia, teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių taisyklių laikomasi ir viešųjų pirkimų bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje deklaratyviais teiginiais (prielaidomis) siekia nepagrįstai išplėsti šios bylos ribas. Antai, ieškovė nurodė, kad galbūt visus tris pirkimus koordinavo ir juos vykdė vienas (pašalinis) asmuo, kuris galbūt ir supainiojo trečiojo asmens UAB „Vilartina“ dokumentus, pateikdamas juos ieškovei. Šį teiginį ieškovė kildino iš vienintelio byloje nustatyto fakto, kad perkančiosios organizacijos pateikė ieškovei kito tiekėjo kitame viešajame pirkime pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis byloje nustatytas faktas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudaro pagrindo ieškovės nurodytai prielaidai dėl neskaidrių pirkimų.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turėjo plačias įrodinėjimo priemones (įskaitant, bet neapsiribojant, įrodymų išreikalavimo institutą), tačiau ji vis viena turėjo pagrįsti, kad tokios priemonės yra būtinos (CPK 180, 199 straipsniai). Nagrinėjamu atveju procesiniuose dokumentuose išreikšta ieškovės pozicija viso proceso metu buvo grindžiama tik jos įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Ieškovė, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra operatyvinės veiklos subjektas, tačiau tai nekliudo ir nekliudė jai kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu, jos vertinimu, yra padaryta nusikalstama veika ar kitas teisės pažeidimas. Atitinkamai, teigdama, kad visus tris pirkimus koordinavo ir juos vykdė vienas (pašalinis) asmuo, ieškovė turi šį teiginį pagrįsti tiesioginiais arba netiesioginiais įrodymais. Tokių įrodymų, kurie rodytų ne neapdairų perkančiųjų organizacijų elgesį su turimais vieno iš tiekėjų duomenimis, o būtent tokio pobūdžio pirkimų koordinavimą, kaip jį apibūdina ieškovė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, toliau nurodomos aplinkybės taip pat patvirtina, kad perkančiųjų organizacijų galbūt padaryti duomenų apsaugos pažeidimai nelemia skaidrumo principo pažeidimo, o faktas apie viešųjų pirkimų komisijų narių nešališkumo pažeidimą yra įrodinėjamas tik prielaidomis.
39. Skaidrumo principas viešuosiuose pirkimuose yra vienas iš pamatinių principų. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
40. Ieškovės procesiniuose dokumentuose tik abstrakčiai yra įrodinėjamas skaidrumo principo pažeidimas – esminis ieškovės argumentas dėl šio principo pažeidimo yra jos prielaidos, kad dėl to, jog perkančiosios organizacijos disponavo ne joms skirtais tiekėjo duomenimis, pirkimai buvo vykdomi neskaidriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia procesinė pozicija nepagrindžia, kurie viešojo pirkimo reikalavimai (ar jie visi), sietini su pirkimų skaidrumu, buvo pažeisti: pavyzdžiui, skelbimų apie viešuosius pirkimus pateikimo tvarka, terminai ir sąlygos (VPĮ 31, 34 straipsniai), reikalavimai pirkimo dokumentams (VPĮ 35 straipsnis), atsakymų tiekėjams pateikimo (VPĮ 36 straipsnis) ir susipažinimo su pasiūlymais (VPĮ 44 straipsnis) tvarka.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju perkančiosios organizacijos klaidingas duomenų pateikimas, atskleidžiant jau įvykusiame kitame viešajame pirkime pateiktus tiekėjo duomenis, yra ne skaidrumo principo pažeidimas konkrečiame viešajame pirkime, o tėra klausimas dėl tinkamo konfidencialumo ir duomenų apsaugos pareigų užtikrinimo. Takoskyra tarp skaidrumo principo užtikrinimo ir konfidencialumo pareigos nagrinėjamu atveju yra darytina atsižvelgus į tai, kad galbūt netinkamas disponavimas kito tiekėjo duomenimis ir vėlesnis jų atskleidimas materialiųjų pasekmių nė vienam ginčo viešajam pirkimui nesukuria. Primintina, kad iš skaidrumo principo turinio išplaukianti pareiga įpareigoja perkančiąją organizaciją laikytis su atitinkamu pirkimu susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų, jei jie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutartimi, jos tinkamu vykdymu ir sėkmingu užbaigimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 115-142).
42. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniame skunde nebekelia argumento, kad trečiasis asmuo UAB „Vilartina“ pateikė pirkimo sąlygas neatitinkančius pasiūlymus; ieškovė taip pat jokiais leistinais įrodymais neįrodinėja, kad perkančiosios organizacijos pakeitė pirkimo sąlygas arba trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pasiūlymą vertino nukrypdama nuo jų; galop, ieškovė neginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadų, kad trečiasis asmuo visoms perkančiosioms organizacijoms pateikė joms skirtus pasiūlymus ir duomenis.
43. Taigi tiek tiekėjo UAB „Vilartina“, tiek ieškovės pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose buvo pateikti ir įvertinti pagal iš anksto paskelbtas ir neginčijamas pirkimo sąlygas, o jas atitinkantis ir geriausiai įvertintas pasiūlymas buvo atitinkamai išrinktas pirkimų laimėtoju. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl skaidrumo principo pažeidimo jokia subjektinė jos teisė viešuosiuose pirkimuose iš esmės nėra ginama.
44. Priešingai, nei nurodo ieškovė, perkančiosios organizacijos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir Viešųjų pirkimų tarnyba, gali bendradarbiauti tarpusavyje ir keistis gerąja praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio fakto perkančioji organizacija nėra įpareigota paviešinti. Įstatymas nekliudo perkančiajai organizacijai pirkimą modeliuoti pagal kitų perkančiųjų organizacijų pirkimus, nes ji bet kuriuo atveju išlieka atsakinga už tinkamų pirkimo sąlygų parengimą (VPĮ 35 straipsnis) ir pasiūlymų vertinimą (VPĮ 45 straipsnis). Vien tik perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo faktas paprastai taip pat nebus susijęs ir su šių organizacijų atsakingų asmenų interesų konfliktu, nes perkančiųjų organizacijų tarpusavio santykiuose jų atsakingi asmenys paprastai neturės jokio finansinio, ekonominio ar kitokio pobūdžio asmeninio suinteresuotumo (VPĮ 21 straipsnis). Taip yra ir šiuo atveju, nes ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jos įrodinėjamą nešališkumo pažeidimą (pvz., kokie asmenys, galintys daryti įtaką jos rezultatams, galbūt veikė interesų konflikto situacijoje). Tuo labiau, naujausia teismų praktika krypsta ta linkme, kad net ir nustačius interesų konfliktą, ne visais atvejais jis apskritai gali būti vertintinas kaip savarankiškas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 74 punktą).
45. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad priešingai, nei teigia ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas, nei Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, jog tiekėjo duomenų atskleidimas be jo žinios kitai perkančiajai organizacijai savaime yra atskira perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo forma ar geroji praktika. Perkančiosioms organizacijoms išlieka taikomi bendrieji tiekėjo pateiktų duomenų apsaugos reikalavimai ir pasekmės juos pažeidus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau šiuo klausimu nepasisakė – pagal nagrinėjamos bylos ribas nėra ir nebuvo tikslinga plačiau nagrinėti duomenų apsaugos reikalavimų ir jų tinkamo užtikrinimo, nes pastarieji nėra niekaip susiję su ieškovės materialiųjų subjektinių teisių ar teisėtų interesų apsauga.
46. Tai, kad atsakovai nagrinėjamu atveju galėjo dalintis viešųjų pirkimų vykdymo praktika patvirtina ir tai, kad visos trys perkančiosios organizacijos yra tokią pačią veiklą vykdantys asmenys, veikiantys tame pačiame mieste – Tauragėje, o organizuodami ginčo viešuosius pirkimus pirko iš esmės tą patį objektą – maitinimo paslaugas. Visi trys nagrinėjami viešieji pirkimai buvo organizuojami pagal tokio paties turinio pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiųjų organizacijų keitimasis vykdomų viešųjų pirkimų praktika tokiu atveju būtų teisėtas ir skaidrumo principo nepažeistų – perkančiosios organizacijos gali atsižvelgti į analogiškuose pirkimuose priimtus sprendimus ar jų sąlygas.
47. Savo ruožtu, tai reiškia, kad nors perkančiosios organizacijos suklydo, pateikdamos tam tikrus duomenis ieškovei, tai šiuo atveju savaime nėra skaidrumo principo viešajame pirkime pažeidimo dalimi, o tik perkančiųjų organizacijų ir trečiojo asmens teisiniais santykiais dėl duomenų apsaugos ir tinkamo konfidencialumo pareigos užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, tokios izoliuotos perkančiųjų organizacijų klaidos dėl duomenų apsaugos, nesant kitų šiam klausimui reikšmingų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo viešieji pirkimai nebuvo skaidrūs (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Ieškovė taip pat teigia, kad dėl nesąžiningo atsakovių veikimo nebūtų proporcinga tenkinti atsakovų prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti šiems deklaratyviems teiginiams ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
51. Atsakovai prašo iš ieškovės priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsakovų prašomas priteisti advokato išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 1 891,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas, lygiomis dalimis priteisiant iš ieškovės 1 891,24 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. po 630,41 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ (juridinio asmens kodas 301681743) atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“ (juridinio asmens kodas 190456976) 630,41 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ (juridinio asmens kodas 301681743) atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ (juridinio asmens kodas 190455536) 630,41 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ (juridinio asmens kodas 301681743) atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „Kodėlčius“ (juridinio asmens kodas 302430295) 630,41 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė