Nr. 1S-1024-579/2013
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2013-05-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė:
L. B., gim. 1964-06-02, nuteistas 2011-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 259 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 4 metams laisvės atėmimo.
Bausmės pabaiga – 2015-01-25.
2013-05-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje nutarimu nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 16 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.
2013-06-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje nutarimą.
L. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, jog pataisos namų komisija priėmė pagrįstą sprendimą paleisti jį lygtinai, nes vienas iš komisijos narių betarpiškai su juo bendrauja, žino jo savybes, todėl komisija gali objektyviai vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Jam nesuprantama, kodėl teismas priėjo kitokios išvados ir netvirtino nutarimo.
L. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Nuteistasis L. B. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas L. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei visas kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat buvo vertinta ir psichologinės tarnybos išvada. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog komisijos nutarimas dėl L. B. lygtinio paleidimo netvirtintinas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis L. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos programose, bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos namų, teisinio ir socialinio švietimo programose, pataisos namuose mokėsi ir įgijo autokrautuvo pažymėjimą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog skundo autoriui nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (44 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), jis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine nuobauda, nors nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepriekaištingu nelaikytinas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, iš kurių du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 str. 1 d.), viena nuskalstama veika – nesunkus nusikaltimas (BK 259 str. 1 d.). Ankščiau teistas pagal BK 259 str. 1 d. Tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už analogiško nusikaltimo padarymą laikytinas veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, tačiau jo atliktos bausmės dalis – 1 m. 8 mėn. 16 d. (nutarimo priėmimo dienai), atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nelaikytina pakankama. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo nutarties naikinti, ji paliktina galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Gražys
Teisėjai: Giedrius Endriukaitis
Gytis Večerskas