Administracinė byla Nr. eI3-123-644/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01187-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 14.8.;55.1.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ atstovei advokatei A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Traidenis“ skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-04-28 nutarimą Nr. J2-84/J6-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas). 

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Departamentas 2019-01-15 atliko UAB „Traidenis" patikrinimą veiklos adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė įmonėje gamybos metu susidariusių stiklaplasčio atliekų užkasimo faktą. Departamentas 2019-03-07 patikrinimo akte Nr. ATKS-4 konstatavo, kad įmonės atstovai užkasimo fakto neneigė bei nurodė, kad šios atliekos buvo užkasamos dar 2012 metais ir už tai įmonės atsakingas darbuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau Departamento surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados apie žemės sklype esančios stiklaplasčio medžiagos panaudojimo aplinkybes, laiką ir šios medžiagos teisinį statusą. Jau pirmojo patikrinimo metu įmonės vadovas nurodė, kad anoniminis pranešimas neatitinka tikrovės, o su pranešimu pateiktos nuotraukos darytos 2012 m. įvykusio incidento metu, kai iškasus tranšėjas drenažo tinklams tiesti, darbuotojai į jas suvertė atliekas, už ką atsakingi asmenys buvo nubausti. Anoniminis pranešimas buvo išsiųstas prieš 2019 m. kovą vyksiančius savivaldos rinkimus, kuriuose dalyvavo ir atsakomybėn traukiamo asmens vadovas, kuris yra aktyviai veikiantis Alytaus miesto politikas, Alytaus savivaldybės tarybos narys. Šiuo skundu buvo siekiama pakenkti jo reputacijai. 

Pažymėjo, kad nuo pat pirmos patikrinimo dienos UAB „Traidenis“ viešai skelbė, kad stiklapastį naudojo drenažo sistemai įrengti. Bendrovė tinkamai bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, teikė prašomą informaciją (dokumentus) dėl atliekų susidarymo už ankstesnius laikotarpius. Departamentas Nutarime nurodo, jog UAB „Traidenis“ Techninį darbo projektą ir Įmonės standartą pateikė tik po atliktų geofizikinių tyrimų. Tačiau Departamentas tik 2021-11-06 raštu paprašė pateikti drenažo sistemos įrengimo dokumentus. UAB „Traidenis“ 2019-11-18 raštu Nr. 061/2019 pateikė papildomus dokumentus apie drenažo sistemos įrengimą - Techninį darbo projektą TR-01.001-TPD-SKD ir įmonės standartą ĮST 249910930.01:2011. Pradinio tyrimo etape buvo vertinami duomenys susiję su atliekų ir žaliavų tvarkymu bei apskaita 2016-2019 metais, o aplinkybės dėl 2012 metais įrengtos drenažo sistemos nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos, todėl teiginiai, kad Techninio darbo projekto ir Standarto pateikimas tik UAB „Geobaltic" nustačius ir pateikus nustatytų anomalijų vaizdinius plotus tėra įmonės gynybinė pozicija, yra atmestini.

Tvirtino, kad pareiškėjos veiklai nėra reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar kitokie leidimai atliekų tvarkymui. 2012 metais visi įmonės dokumentai, kuriuose buvo fiksuojami šalutinio produkto susidarymo faktai ir jų kiekiai buvo patvirtinti įmonės vidaus dokumentais. Šiuo atveju buvo pildomi šalutinio produkto susidarymo aktai, pildomas šalutinio produkto žurnalas. Šalutinio produkto kiekio susidarymo faktą ir kiekį patvirtinantys dokumentai, dėl trumpo jų saugojimo termino (3 metai), nėra išlikę. Techninis darbo projektas ir Įmonės standartas pagrindžia, jog gamybos metu gaminant pagrindinį produktą susidariusias atraižas yra galimybė panaudoti tikslingai, kaip filtracinį užpildą drenažui įrengti. Taip pat šiuose dokumentuose nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas konkrečiam tikslui – įmonės drenažui įrengti. Įmonės standarto tekste nurodant, kad „filtracinis užpildas yra gaminamas perdirbant stiklaplasčio gaminių gamybos metu susidarančias atliekas“ vartojamas žodis „atlieka" yra naudojamas bendrine prasme, tai yra kalbama apie tai „kas lieką ką padarius", šiuo atveju - tai kas lieka pagaminus gaminius".

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Traidenis" teritorijoje yra suprojektuotas statinys, kuris pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 10.5.3. punktą, yra drenažo tinklai ir priskirtinas nuotekų tinklams. Kadangi įrengta drenažinė sistema yra priskirtina inžineriniam, o ne melioracijos statiniui, todėl jai turi būti taikomos Statybos įstatymo, bet ne Melioracijos įstatymo nuostatos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019-12-23 rašte nurodė, kad jai pateiktas drenažo projektas yra statinys, priskirtinas pirmos grupės nesudėtingu statinių kategorijai, statyba leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal projektavimo metu galiojusią Statybos įstatymo 1 straipsnio 16 punkto redakciją, Statybų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys. 

UAB „Traidenis" pateiktame techniniame darbo projekte TR-01.001-TDP-SKD numatytas filtravimo užpildas, pagamintas iš perdirbto stiklaplasčio pagal įmonės standartą ĮST 249910930.01:2011 yra viena iš pagrindinių drenažo sistemos sudedamųjų dalių. Tokio filtracinio užpildo iš stiklaplasčio (polimerinės medžiagos) naudojimą reglamentuoja STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos" 134 punktas, kuriame nurodyta, kad įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas naudojamas smėlio-žvyro mišinys, keramzitas, šlakas, polimeriniai ir kiti statybos produktai. Filtraciniam užpildui, kaip statybos produktui, privalomas sertifikavimas nenustatytas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė, kad pagal gautą pranešimą 2019-01-15 buvo atliktas
UAB „Traidenis“ patikrinimas vietoje, kurio metu buvo užfiksuotas gamybos metu susidariusių atliekų užkasimo faktas. 2019-03-07 patikrinimo akte Nr. ATKS-4 buvo užfiksuota, kad įmonės vykdomos veiklos adresu, (duomenys neskelbtini), atlikti žemės sklypo kasimo darbai. Patikrinimo metu nustatytas įmonėje gamybos metu susidariusių stiklaplasčio atliekų užkasimo faktas. 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn. Departamentas atliko patikrinimus (patikrinimas pradėtas 2019-07-04), siekiant nustatyti tikslius atliekomis užterštus plotus, identifikuoti atliekų užkasimo vietas, nurodyti atliekų tūrius. Tyrimų metu nustatyta, kad įmonės teritorijoje vyrauja molingos uolienos, kurioms būdingos žemos ir vidutinės savitosios elektrinės varžos, tačiau ištirtame plote elektrinės tomografijos metodu aptikta aukštesnių varžų pailga anomalija, kuri gali būti siejama su teritorijoje užkastomis atliekomis. Anomalijos storis kinta nuo 2 iki 3 metrų ir atitinkamai plačiose ribose kinta preliminariai apskaičiuotas tūris nuo 3940 iki 4925 kub. m. Departamento 2020-03-09 pavedimu Nr. SPR6-1 taip pat buvo pradėtas tyrimas, siekiant tiksliau ir betarpiškai identifikuoti geofizikiniais metodais išskirtos anomalijos grunto sudėtį; gręžiniuose paimti grunto mėginius, numatytus atliekų kiekiui ir jų cheminėms savybėms nustatyti. Ekspertai atliko žemės sklypo kontrolinius grunto gręžimus. Tyrimo metu grunte buvo rasta gamybinių atliekų. Ataskaitos išvadose teigiama, kad išskirtas 231,3 kv. m ploto grunto, sumaišyto su stiklaplasčio atliekomis, arealas, bendras sumaišyto su gamybinės stiklaplasčio atliekomis grunto sluoksnio tūris yra apie 196,6 kub. m, iš kurio apie 21,62 kub. m yra stiklaplasčio atliekos. Ginčijamu Nutarimu UAB „Traidenis“ buvo nubausta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7 punkto reikalavimus, nes Departamento pareigūnai 2019-01-15, 2019-07-04 ir 2020-07-14 faktinių, geofizikinių ir detalių ekogeologinių tyrimų metu nustatė, kad UAB „Traidenis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 231 kv. m plote, nuo 0,6 iki 1,1 metrų gylyje neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) atsikratė 21,62 kub. m gamybinių stiklaplasčio atliekų. 

Pažymėjo, kad UAB „Traidenis“ leidimo atliekų apdorojimui neturėjo, todėl susidariusias gamybines stiklaplasčio atliekas galėjo tik pakartotinai naudoti produkcijai gaminti. Remiantis Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-12-23 raštu Nr. 2D-16534 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020-04-30 raštu Nr. 2D-5359 „Dėl tarnybinės pagalbos“, įmonės suprojektuota drenažinė sistema priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, o drenažinės sistemos dalis, kurioje, anot pareiškėjos, yra supiltas filtracinis užpildas pagamintas iš perdirbtų gamybinių stiklaplasčio atliekų, minėtam statiniui nepriskirtinas. UAB „Traidenis“ techniniame darbo projekte Nr. TR-01.001-TDP- SKD (aiškinamajame rašte) nurodyta, kad drenažo sistema, sklype projektuojama vadovaujantis melioracijos techniniu reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, LST EN 13252:2002 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant drenažo sistemose“ ir LST EN 13252:2002/A1:2005 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios savybės naudojant drenažo sistemose“. Be to, Inspekcijos 2020-04-30 rašte Nr. 2D-5359 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodyta, kad vadovaujantis melioracijos techniniu reglamento MTR 2.02.01:2006 180 punkto nuostatomis, sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose sausintuvų tranšėjų laidumui pagerinti į užpildo gruntą gali būti įterpiamos kalkinės medžiagos, susmulkinti šiaudai, medžio skiedros, pjuvenos; užpildo grunto laidumui pagerinti naudojamos tik organinės kilmės medžiagos. Minėtame rašte nurodyta, kad
UAB „Traidenis“ teritorijoje įrengta drenažinė sistema priskirtina melioracijos statiniams.

Pažymėjo, kad byloje objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Departamento pareigūnai buvo šališki ir suinteresuoti tyrimo baigtimi, nėra. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama atsakomybės neišvengiamumo principu, kuris reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, jog kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes.

Pažymėjo, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad Departamento pareigūnai 2019-01-15, 2019-07-04 ir 2020-07-14 faktinių, geofizikinių ir detalių ekogeologinių tyrimų metu nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 231,3 kv. m plote, nuo 0,6 iki 1,1 metrų gylyje neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) atsikratė 21,62 kub. m gamybinių stiklaplasčio atliekų, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-05-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-107-319/2021 UAB „Traidenis“ vadovas S. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-05-04 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2022 Kauno apygardos teismo 2021-08-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-441-485/2021 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2021-08-03 nutarime konstatavo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė, kad UAB „Traidenis“ teritorijoje atkastas stiklaplastis yra ne atlieka, o šalutinis produktas, kuris kaip filtracinis užpildas buvo panaudotas UAB „Traidenis“ priklausančiame žemės sklype drenažo sistemos įrengimui, todėl UAB „Traidenis“ vadovo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalį nutraukė. Kadangi šioje byloje ginčijamas Nutarimas iš esmės priimtas dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir remiantis tais pačiais duomenimis kaip ir išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, todėl su pareiškėjos skundu atsakovas sutiko.

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Departamento 2021-04-28 nutarimo Nr. J2-84/J6-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020-12-18 pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J6-2 už tai, kad UAB „Traidenis" nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 231,3 kv. m plote, nuo 0,6 iki 1,1 metrų gylyje neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) atsikratė 211,62 kv. m gamybinių stikalplasčio atliekų. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais UAB „Traidenis" pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo", 7 punkto reikalavimus, kas užtraukia atsakomybę pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalį.

Departamentas 2021-04-28 nutarimu Nr. J2-84/J6-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ UAB „Traidenis“ pripažino pažeidus Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos  aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo",
7 punkto reikalavimus ir tokia veika padaręs pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 
90 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
51 straipsniu, Nutarimu pareiškėjai skirta 2200 Eur ekonominė sankcija.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta užkasto stiklaplasčio. Šiuo atveju nesutariama, ar UAB „Traidenis“ teritorijoje yra įrengta melioracinė ar drenažinė sistema bei, ar stiklaplastis buvo panaudotas kaip drenavimo sistemos dalis (filtracinis užpildas), ar laikytinas atlieka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-05-04 priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2022, kuria Kauno apygardos teismo 2021-08-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-441-485/2021 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2021-08-03 nutarime konstatavo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė, kad UAB „Traidenis“ teritorijoje atkastas stiklaplastis yra ne atlieka, o šalutinis produktas, kuris kaip filtracinis užpildas buvo panaudotas
UAB „Traidenis“ priklausančiame žemės sklype drenažo sistemos įrengimui, todėl UAB „Traidenis“ vadovo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalį buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta atliekos sąvoka, t. y. medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. To paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios medžiagos ar daikto nepriskirti atliekoms. Tai yra medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudotas tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-01-17 įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintu Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai;
4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas; 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo
8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Tvarkos aprašo 6, 8, 9, 12 punktuose nustatyta, kokiais dokumentais gali būti įrodyta, kad gamybos liekanos atitinka Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus šalutinio produkto kriterijus (technologinio proceso aprašymas ar kitas įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto susidarymo faktas; dokumentas, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai; įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas bei medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas ir kt.). Taigi, siekiant įvertinti, ar gamybos liekanos yra atlieka ar šalutinis produktas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks buvo tos medžiagos ar daikto turėtojo tikslas, t. y. ar buvo siekiama gamybos liekanų atsikratyti, ar teisės aktais nustatyta tvarka panaudoti ją savo veikloje pakartotinai ir ar buvo pateikti teisės aktų reikalaujami dokumentai šioms aplinkybėms pagrįsti.

Pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, šalutinio produkto darytojas, nusprendęs, kad konkretus jo gamybos liekanų kiekis gali būti šalutiniai produktai, privalo turėti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams patvirtinančius dokumentus, kurie gamybos vietoje turi būti saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo gamybos liekanų susidarymo. Taigi, 2012 m. susidariusių gamybos liekanų kiekį, kuris buvo panaudotas drenažo sistemai, patvirtinančių dokumentų patikrinimo metu pareiškėjas neprivalėjo turėti. Iš 2019-03-07 patikrinimo akto
Nr. ATKS-4 matyti, kad UAB „Traidenis“ Departamentui pateikė 2016–2019 m. atsargų judėjimo žiniaraštį apie smulkintų stiklaplasčio žaliavų pakartotinį panaudojimą gamyboje bei kitą informaciją apie smulkinto stiklaplasčio žaliavos naudojimą gamybos procesuose.

UAB „Traidenis“ standartas ĮST 249910930.01:2011 ir Techninis darbo projektas
TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ laikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiant smulkinto stiklaplasčio atitikimą Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Byloje nėra ginčo, kad stiklaplasčio atraižos susidaro gamybos proceso metu (Tvarkos aprašo 4.1.1. punktas), o iš šių dokumentų galima nustatyti, jog šias atraižas galima panaudoti ir jos realiai buvo naudojamos, kaip filtracinis užpildas drenažui įrengti (Tvarkos aprašo 4.1.2., 4.1.3., 10, 15 punktai), bei tai buvo daroma teisėtai (Tvarkos aprašo 4.1.4., 18 punktas). 

Iš UAB „Traidenis“ standarto ĮST 249910930.01:2011 matyti, kad jame aprašomos perdirbto stiklaplasčio panaudojimo galimybės, t. y. jis naudojamas smulkintas į įvairaus dydžio daleles. Tuo tarpu pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, atlieka laikytina medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Be to, pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti ir pagal Tvarkos aprašo 12 punktą tokiu apdirbimo būdu apdirbtos gamybos liekanos gali būti priskiriamos prie šalutinių produktų ir tokiam gamybos liekanų apdirbimui nėra reikalingi leidimai. Taigi, UAB „Traidenis“ veikloje naudojamas smulkintas stiklaplastis nėra atlieka, kuria pareiškėja stengėsi atsikratyti, o šalutinis produktas gamybos procese.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 9.4 p. drenažas – 1) konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų dalių, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonė;
3) teritorijos sausinimo priemonė. Pagal Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą.

Iš UAB „Traidenis“ Techninio darbo projekto TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ matyti, kad juo siekiama nusausinti žemės sklypą, kad jame būtų galima įrengti gatavos produkcijos sandėliavimo aikštelę. Įvertinus Techniniame darbo projekte nurodytą drenažinės sistemos tikslą su aptartuose teisės aktuose nurodytais drenažo ir melioracijos apibrėžimais, darytina išvada, kad žemės sklype suprojektuotas statinys vertintinas kaip drenažas ir tokiam statiniui visų pirma taikytini statybas reglamentuojantys teisės aktai ir tik po to melioracijos teisės aktai. Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-12-23 rašte Nr. 2D-16534 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020-04-30 rašte Nr. 2D-5359 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodyta, kad pateiktas įmonės drenažo projektas yra statinys, priskirtinas pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas neprivalomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog UAB „Traidenis“ gamybos procese susidarė stiklaplasčio atraižos. Susmulkintas stikplastis gaunamas kaip šalutinis gamybos produktas įmonės veikloje. Susmulkintą stikplastį įmonė panaudojo jai priklausančio žemės sklypo drenažo sistemos įrengimui kaip filtracinį užpildą pagal įmonėje patvirtintą standartą ĮST 249910930.01:2011 „Filtracinis užpildas iš perdirbto stiklaplasčio“ ir Techninį darbo projektą TR-01.001-TPD-SKD „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“. 2012 m. dalį gamyboje susidarančių liekanų įmonė apskaitė kaip šalutinį produktą, kurį galima panaudoti, ir jį realiai panaudojo kaip filtracinį užpildą drenažui įrengti. Įmonės tikslas buvo ne atsikratyti jos gamybos metu likusia medžiaga, bet rasti jos pritaikymo būdą, tinkamai (teisėtai) gamybos liekanas apdirbant (susmulkinant) ir panaudojant. Pareiškėja buvo ne tik šalutinio produkto gamintoja, bet ir šalutinio produkto naudotoja. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovės teritorijoje užkasant smulkintą stiklaplastį buvo siekiama šios medžiagos atsikratyti. Ši medžiaga buvo gamybos liekana, kuri, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir buvo panaudota įmonės veikloje pakartotinai.

Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos skundas yra tenkintinas ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-04-28 nutarimas Nr. J2-84/J6-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas neužtikrinant objektyvių visų aplinkybių įvertinimo.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo
Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 1603,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodomos 919,60 Eur išlaidos už skundo parengimą, 459,8 Eur išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 172,43 Eur už atstovavimą teisme, 28,74 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir 23 Eur žyminio mokesčio. Prašymas grindžiamas 2021-06-21 mokėjimo nurodymu, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjos skundas teisme užregistruotas 2021-05-31, todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1524,2 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3810,50 Eur (2,5 x 1524,2). Kadangi prašoma 919,60 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Prašyme nurodomos 459,8 Eur išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir 172,43 Eur išlaidos už atstovavimą teisme, iš viso 632,23 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. 2021-09-27 teismo  posėdis administracinėje byloje, truko 11 min. pasirengimas posėdžiui – 3 val., 2022-01-24 teismo posėdis truko 11 min., 2022-05-09 teismo posėdis – 4 min., pasirengimas posėdžiui – 1 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama iš viso 4 val. 2021 m. ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1679,3 Eur. Atitinkamai už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 671,72 Eur (0,1 x 1679,3 x 4). Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašoma 632,23 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Prašyme nurodomos 28,74 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,1. Atitinkamai už 2021-09-27 prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 151,74 Eur (0,1 x 1517,4 Eur). Kadangi prašoma suma už prašymo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Pareiškėja už skundą sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai priteistinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 1603,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsnio 4 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis” skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-04-28 nutarimą Nr. J2-84/J6-2 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1603,57 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai trys eurai, 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                  Audrius Grauželis