Civilinė byla Nr. e2-940-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mažųjų įmonių teisininkų agentūra pateikė teismui prašymą patvirtinti jos bendrą 491 588,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Abastas“ bankroto byloje.
2. Bylos eigoje pareiškėja pateikė prašymo dalies dėl 423 529,45 Eur reikalavimo patvirtinimo atsisakymą ir prašė šią bylos dalį nutraukti.
3. Prašymą patvirtinti likusį 68 058,91 Eur reikalavimą grindė reikalavimo perleidimo sutartimis, kuriomis iš kitų kreditorių įsigijo reikalavimo teises BUAB „Abastas“ atžvilgiu.
4. BUAB „Abastas“ nemokumo administratorius prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl 68 058,91 Eur reikalavimo patvirtinimo BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių pirminių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pradiniai kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises į atsakovę. Be to, šie reikalavimai nebuvo pateikti administratoriui per nustatytą terminą, todėl negali būti tvirtinami įmonės likvidavimo stadijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros prašymo dalies dėl 423 529,45 Eur reikalavimo patvirtinimo atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė; pareiškėjos prašymo patvirtinti 68 058,91 Eur reikalavimą netenkino.
6. Teismas nustatė, kad UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūra per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. spalio 23 d. sudarė devyniolika reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, pagal kurias iš kitų UAB „Abastas“ kreditorių įgijo reikalavimo teises už bendrą 68 058,91 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos reikalavimo perleidimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, turėtų kitokių trūkumų, dėl kurių jomis nebūtų galima remtis kaip patvirtinančiomis jose nurodytas faktines aplinkybes apie reikalavimo teisių perleidimą pareiškėjos naudai, tokių aplinkybių nenurodė ir byloje dalyvaujantys asmenys, reikalavimo teisių perleidimo sutartis vertino kaip patvirtinančias jose nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja iš pradinių kreditorių yra įsigijusi reikalavimo teises BUAB „Abastas“ atžvilgiu iš viso už 68 058,91 Eur sumą. Pasak teismo, nemokumo administratorius vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepateikė jokių konkrečių argumentų, dėl ko aptarto dydžio pareiškėjos finansinis reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pradiniai kreditoriai, iš kurių pareiškėja įsigijo reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu būtų kreipęsi į administratorių ar teismą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Aptarti pradinių kreditorių reikalavimai bankroto byloje nėra patvirtinti, duomenys apie tokių reikalavimų egzistavimą pateikti pareiškėjos kartu su 2020 m. gruodžio 14 d. prašymu, taigi, praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pabaigos (2020 m. birželio 6 d.).
8. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad po reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo pareiškėja būtų veikusi operatyviai ir aktyviai, kreipusi į UAB „Abastas“ dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, ėmusi veiksmų įsigytoms reikalavimo teisėms į skolas įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
9. Pareiškėjas nenurodė svarbių nurodyto termino praleidimo priežasčių, jo atnaujinti neprašė. Iš byloje esančių duomenų teismas svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad terminą 68 058,91 Eur dydžio kreditoriniam reikalavimui pateikti tvirtinti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Nenustačius svarbių termino kreditoriniam reikalavimui pateikti praleidimo priežasčių, nėra pagrindo taikyti JANĮ 41 straipsnio 4 dalies nuostatas ir priimti tvirtinimui pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, pateiktą ženkliai praleidus aptartą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėja UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinti UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros 68 058,91 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus bei aiškintis reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžių metu nebuvo pažymėta, kad yra procesinių kliūčių pareiškėjos finansiniam reikalavimui tvirtinti.
10.2. Prašymo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo atmetimas vien tuo pagrindu, kad nėra kreditoriaus atskirai suformuluoto prašymo atnaujinti terminą, prieštarautų bendriems CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai. Atsisakymas patvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bankroto procedūrų vykdymo tęstinumo pažeidimo, neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų.
10.3. Terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti. Aukštesnės instancijos teismo išaiškinta, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-241/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).
10.4. BUAB „Abastas“ bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai pasibaigus jų pateikimo terminui buvo tikslinti ne vieną kartą.
10.5. Nemokumo administratorius nepateikė pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinti teismui, todėl pareiškėja turėjo kreiptis į teismą pati. Dėl šios priežasties buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti.
11. Atsakovė BUAB „Abastas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliantės argumentus:
11.1. Pareiškėja neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą 68 058,91 Eur kreditoriniam reikalavimui pateikti tvirtinti, nenurodė šio termino praleidimo priežasčių.
11.2. Tiek UAB „Abastas“, tiek ir UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros direktorius bei akcininkas buvo tas pats L. J., turėjęs visas galimybes administratoriui laiku pateikti visus prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad visi reikalavimai buvo perimti 2018 metais, todėl akivaizdu, jog buvo visos galimybės pateikti nustatytu terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 6 d. visus dokumentus, pagrindžiančius 68 058,91 Eur reikalavimo teisę.
11.3. Kiti reikalavimai BUAB „Abastas“ bankroto byloje buvo tikslinami, teismo jau patvirtintus reikalavimus perleidus kitiems asmenims, Garantiniam fondui padengus dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimo ir kitais panašiais atvejais.
11.4. Apeliantės pozicija, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti praleistas dėl svarbių, nuo UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros nepriklausančių aplinkybių, yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nors apeliantė prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį, iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad nesutinkama tik su nutarties dalimi, kuria atmestas apeliantės prašymas patvirtinti 68 058,91 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Kitos nutarties dalies, kuria priimtas apeliantės prašymo dalies dėl 423 529,45 Eur reikalavimo patvirtinimo atsisakymas ir ši bylos dalis nutraukta, apeliantė neskundžia.
14. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą reikalavimą atsisakė patvirtinti dėl apeliantės praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pateikti, taigi, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Abastas“. Priimdamas šią nutartį, teismas vadovavosi anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Abastas“ teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo parengtas remiantis ĮBĮ nuostatomis, ikiteisminė informavimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tvarka įgyvendinta iki JANĮ įsigaliojimo (JANĮ 155 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą; be kita ko, nurodė, kad teismas pagrįstai klausimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sprendė vadovaudamasis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusių ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis.
16. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne JANĮ, kurio nuostatomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis, 153 straipsnis).
17. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas).
19. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Abastas“, buvo nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d., terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2020 m. birželio 19 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė nemokumo administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurio vėliau bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė, o prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo, kuriais grindžiamas naujas 68 058,91 Eur finansinis reikalavimas, apeliantė tiesiogiai teismui pateikė tik 2020 m. gruodžio 14 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodė termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pabaigą, nes šį terminą skaičiavo pagal JANĮ, o turėjo skaičiuoti pagal ĮBĮ nuostatas (žr. šios nutarties 15–16 punktus), iš esmės pagrįstai konstatavo, kad apeliantė praleido terminą ginčijamam reikalavimui pareikšti.
20. Apeliantė, teikdama minėtus prašymus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neprašė atnaujinti praleisto termino. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo posėdžių metu nebuvo pažymėta, jog yra procesinių kliūčių pareiškėjos finansiniam reikalavimui tvirtinti. Taip pat teigiama, kad terminas buvo praleistas, nes nemokumo administratorius nepateikė pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinti teismui. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, nes byloje nėra jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad apeliantė su prašymu dėl 68 058,91 Eur finansinio reikalavimo, įgyto reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu, patvirtinimo pirmiausia kreipėsi į BUAB „Abastas“ nemokumo administratorių, nepraleisdama nustatyto 45 dienų termino. Kaip minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantės prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratoriui pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., taigi, praėjus dvigubai ilgesniam laikotarpiui nei teismo nustatytas terminas, be to, šis 423 529,45 Eur reikalavimas buvo reiškiamas visai kitu pagrindu ir vėliau, kilus ginčui dėl jo patvirtinimo, apeliantė šio reikalavimo atsisakė, o prašymas dėl papildomo 68 058,91 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo pareikštas tik 2020 m. gruodžio 14 d., taigi, dar ilgiau (beveik 6 mėnesius) praleidus teismo nustatytą terminą.
21. Pažymėtina, kad visos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kuriomis remdamasi apeliantė prašo patvirtinti 68 058,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje, buvo sudarytos dar 2018 metais, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros, tiek UAB „Abastas“ (iki bankroto bylos iškėlimo) vadovu buvo tas pats asmuo – L. J., taigi, jam turėjo būti žinoma apie apeliantės sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, taip pat apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. priimtą nutartį, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, bei šios nutarties įsiteisėjimo momentą, nuo kurio skaičiuojamas teismo nustatytas 45 dienų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Juolab kad byloje apeliantei atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Kaip minėta, nors apeliantė apskritai neigia, kad ginčijamas reikalavimas pareikštas praleidus teismo nustatytą terminą, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu. Jokių kitų aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas minėtas terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad ginčijamas 68 058,91 Eur reikalavimas papildomai pareikštas jau kilus teisminiam ginčui dėl anksčiau pareikšto 423 529,45 Eur reikalavimo patvirtinimo, kurio vėliau buvo atsisakyta, be to, reikalavimą buvo delsiama pateikti neprotingai ilgą laiką, nors tam nebuvo jokių kliūčių, darytina išvada, kad apeliantė savo kaip kreditorės teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
22. Apeliantės argumentas, kad BUAB „Abastas“ bankroto byloje kitų kreditorių finansiniai reikalavimai pasibaigus jų pateikimo terminui buvo tikslinti ne vieną kartą, nepaneigia teismo išvados, kad apeliantė terminą ginčijamam kreditoriniam reikalavimui pateikti praleido be jokios svarbios priežasties.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti apeliantei praleisto termino 68 058,91 Eur finansiniam reikalavimui pareikšti. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą patvirtinti ginčijamą reikalavimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje dėl praleisto termino, bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti nauji įrodymai, kurie, anot BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus, papildomai pagrindžia, jog ginčijamas apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima šių įrodymų ir jų šioje byloje išsamiau neanalizuoja bei nevertina.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
25. Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus dokumentus, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė advokatui sumokėjo 847 Eur. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydį, todėl atsakovei priteistina atitinkama jų dalis, t. y. 602,36 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros (juridinio asmens kodas 303252529) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ (juridinio asmens kodas 303163938) naudai.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Vigintas Višinskis