Baudžiamoji byla Nr. 1S-436-493/2020

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00610-2008-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-50 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo buvo atmestas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. R. nuteistas:

1.1.                      2009 m. spalio 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 286 straipsnį, 290 straipsnį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

1.2.                      2010 m. gegužės 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo;

1.3.                      2010 m. birželio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

1.4.                      2010 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu. BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinta PER ir galutinė bausmė paskirta 14 metų laisvės atėmimo. 2010 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad „taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirtas bausmes subendrinti su 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu“.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 9 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 6 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).

3.       Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. LK-50 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam J. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.       Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-50 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5.       Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad priimta nutartis privalo būti panaikinta, kadangi ji priimta objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjus lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių. Nors apylinkės teismas atsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau priėmė nemotyvuotą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skundžiamoje nutartyje teismas neatliko faktų analizės, o sprendimą atmesti skundą grindė tik Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jų iš esmės neanalizavo. Be to, iš skundžiamos nutarties lieka neaišku, kokius kriterijus turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu būti galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis nurodo, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, taip pat, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anot apelianto, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumai, kadangi bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas jis yra pilnai atlikęs. Skunde taip pat cituojama teismų praktika bylose, kuriose lygtinis paleidimas buvo taikomas ir asmenims, kurie buvo nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ar asmenims, kurių likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė nei 3 metai.

6.       Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

7.       Nuteistojo J. R. skundas atmetamas.

8.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Nuteistasis J. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, J. R. nustatoma vidutinė, tačiau itin artima aukštai – 89 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (49 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingai nei teigiama skunde, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek Komisija nutarime visiškai pagrįstai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, apie galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinį paleidimą sprendė, įvertinant visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam anksčiau taikytų kriminalių poveikio priemonių. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

10.       Be to, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pažanga jau pataisos proceso metu turi būti tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad egzistuotų pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

11.       Kaip minėta, viena iš materialiųjų sąlygų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones – nuteistasis, kalėdamas Vilniaus pataisos namuose, buvo tris kartus bausmes drausmine tvarka, taip jis pažeidė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonę laikyti Bausmių vykdymo kodekso ir pataisos įstaigos reikalavimų. Be to, perkėlus J. R. į Marijampolės pataisos namus, jis nelankė pozityvaus užimtumo programų, atsisakė lankyti pataisos įstaigos psichologo konsultacijas, nors šios priemonės socialinės reabilitacijos plane taip pat buvo numatytos. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Vien tik dalinis dalyvavimas programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, šiuo metu vis dar išlieka vidutinė. 

12.       Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju J. R. bausmę atlieka pagal 4 subendrintus nuosprendžius už nužudymą, pasikėsinimą išžaginti nepilnametę bei seksualinį prievartavimą, taip pat, už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis, palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti būdamas vos sulaukęs pilnametystės. Nusikalstamą veiką, susijusį su seksualinės apsisprendimo laisvės pažeidimu, jis atliko bendrininkų grupėje, kas taipogi didina nusikalstamos veikos, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą. Ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau probacijos taikymas jo nusikalstamiems polinkiams koreguoti teigiama linkme nebuvo pakankamas. Nors į ankstesnę kriminalinę praeitį jau buvo atsižvelgta aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką (nustatant statinius rizikos veiksnius), tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

13.       Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami tiek statiniai, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir pastaruosius nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Kaip kintantys veiksniai išskiriami alkoholio žalingas vartojimas laisvėje, finansiniai įsiskolinimai, gyvenimo būdas ir draugai, savo elgesio priežasčių atpažinimo, jų sprendimo suvokimo stoka, negatyvios nuostatos į visuomenę, nusikaltimų darymas būnant neblaiviam, kas, atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo teistumus, taip pat, jo elgesį bausmės atlikimo metu,  vertintina itin kritiškai. Nors Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami teigiamai jo asmenybę apibūdinantys veiksniai – nuteistasis paliko socialinius ryšius, yra motyvuotas dirbti, nepastebėtas vartojant alkoholį, taip pat tai, kad jis įkalinimo įstaigoje mokėsi, buvo 8 kartus skatintas, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui.

14.       Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimo motyvų suvokimui trūksta objektyvumo, dėl paskutinės nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nuteistasis linkęs menkinti alkoholio vartojimo poveikį savo elgesiui. Nuteistajam būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas. Atlikus tyrimą pagal HCR – 20 nustatyta, kad rizika išlieka aukšta. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

15.       Įvertinus šias aplinkybes, taip pat, tai, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius bei užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių balų skaičius, todėl nuteistasis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas jų kiekį sumažinti. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas J. R. skundą dėl Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-50 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo J. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Danutė Giačaitė

                                                                                Arūnas Paštuolis

                                                                                Algirdas Remeika