Civilinė byla Nr. 2-11-335/2012
2-30-3-00091-2011-2
Proces. sprend. kateg.: 75.4.3; 75.8.; 77.4.2.; 74.4.3.;78.2.1.; 108.;113.1; 113.9.;116.1.
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 19 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei,
atsakovui R. Č., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
institucijos, teikiančios išvadą, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Dirmienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui R. Č. ir R. Č. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 1996-11-20 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką su R. Č. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą – M. Č., gim. (duomenys neskelbtini)-su ja, motina, J. Č., o M. Č., gim. (duomenys neskelbtini)- su tėvu R. Č., priteisti iš jos ir atsakovo išlaikymą vaikams-po 300 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Be to, prašė nustatyti atsakovui bendravimo tvarką: bendrauti su sūnumi M. Č. tik dalyvaujant ieškovei, du kartus per mėnesį atsakovo pasirinktomis išeiginėmis dienomis, įpareigojant atsakovą būti blaiviam ir nesmurtauti, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą šalims po ½ dalį 12,1300 ha ploto žemės sklypo, esančio Dundulių k., Molėtų r. sav. ir estakadą, esančią Širvintų r. sav., atsakovui priteisti keturis automobilius bei UAB „Metalo prieglauda“, priteisti iš atsakovo jai tėvų padovanotus 11000 Lt. Reikalavimo dėl santuokoje patirtos moralinės žalos 10000 Lt sumoje priteisimo jos atstovė atsisakė.
Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad pagrindinė skyrybų priežastis yra atsakovo naudotas smurtas prieš ieškovę netgi vaikų akivaizdoje, tai, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu. Palaikydama ieškinio reikalavimus teigė, kad mažametis sūnus M. Č. turi gyventi su mama Klaipėdos rajone, kur jau ir gyvena nuo 2011m., nes jis serga epilepsija, yra jautrus, bijo likti be mamos ir be jos vienas susitikti su tėčiu. Todėl ieškovės ir jos atstovės manymu tėvo bendravimas su jaunesniuoju vaiku turėtų vykti tik dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui kaip kad yra teismo nustatyta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Sutiko, kad vyresnis sūnus M. Č. gyventų su tėvu Molėtų m. Dėl to, kad šiuo metu ieškovė gyvena Klaipėdoje, prašė žemės sklypą, estakadą ir keturis automobilius, kurie yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, natūra palikti atsakovui, o ieškovei išmokėti kompensaciją pinigais.
Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškiniu ir pateikė priešieškinį, kuriuo tvirtino, jog santuoka iširo dėl ieškovės J. Č. kaltės, todėl prašė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams po 300 Lt kiekvienam, nustatyti ieškovei bendravimo su vaikais tvarką, padalinti bendrai įgytą turtą ieškovei priteisiant turto už 11733 Lt, o atsakovui už 10733 Lt (b.l. 67, 91-94, t. 1).
Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad santuokoje su sutuoktine išgyveno trylika metų, bet sutuoktinė niekur nedirbo, buvo jo išlaikoma, girtavo, skirtingai nei jis, nors tuo yra esą nepagrįstai kaltinamas, nesirūpino vaikais ir jaunesnis sūnus M. jai tebuvo ir yra pragyvenimo šaltinis. Taip pat teigė, kad jo indėlis į šeimos gerbūvį yra ženkliai didesnis, jis turi geresnes sąlygas, pakankamas lėšas auginti abu vaikus, tad jais geriau pasirūpintų jis, taip pat prašė priteisti iš J. Č. išlaikymą vaikams po 425 Lt kiekvienam kas mėnesį. Jeigu teismas vis dėlto sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatytų kartu su motina, prašė nustatyti bendravimo tvarką su juo, išdėstytą atskiru dokumentu (b.l.169-170, t.2).
T. M. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pateiktose išvadose dėl su vaikais susijusio ginčo nurodė, kad M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina tėvo R. Č. gyvenamojoje vietoje, o M. Č.-motinos J. Č. gyvenamojoje vietoje.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1996 m. lapkričio 20 d. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Č., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Č. (b.l. 8-10, t.1). Sutuoktiniai prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės – LR Civilinio kodekso 3.60 str. pagrindu.
Vadovaujantis LR CK 3.53 str. ir 3.61 str. nuostatomis preziumuojama, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti negalima. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teisme, pateiktus rašytinius įrodymus pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vadovaujantis LR CK 3.61 str. 3 d. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o J. Č. ir R. Č. neįrodė, kad yra LR Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, kurios neginčijamai patvirtintų, jog tik vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir kad tik dėl jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas arba kad kuris vienas iš jų buvo neištikimas ir pan.
Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis 2009-05-29 J. Č., būdama neblaivi, griuvinėjo ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 136-139, I t.) O 2010-10-20 R. Č. prieš sutuoktinę naudojo fizinį smurtą dėl daugybinio kūno sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kelias dienas buvo gydoma ligoninėje (b.l. 22, t.1). Tai vyko vaikų akivaizdoje, jie abiejų tėvų veiksmais buvo psichologiškai traumuojami, o dėl smurto, kaip nustatyta, J. Č. laikinai buvo išėjusi iš namų ir po kurio laiko sugrįžusios R. Č. jos nepriėmė ir teismo posėdyje be pagrindo įvardijo kaip jos brovimusi į namus, taigi, tuomet brutaliai varė ją iš namų nepaisydamas jos turimų rimtų sveikatos sutrikimų (b.l. 121, t. 1, l. 4, t. 2) ir to, kokius jausmus tai sukėlė abiem sūnums. Tai rodo, kad jų šeimoje vyravo didelė nesantaika, žeminimas ir nepagarba vienas kitam (ją nuolat J. Č. atžvilgiu atsakovas reiškė net teismo posėdžio metu), tęsėsi vaikų psichologinis traumavimas ir abu jie nesilaikė visuotinai pripažintų šeimos gyvenimo normų, nors tuo atsakovas kaltino vien tik sutuoktinę.
Pavyzdžiui, ieškovės nurodytus argumentus dėl sutuoktinio girtavimo ir kitokio nepriimtino elgesio šeimoje patvirtina konkretūs faktai, nurodyti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 76-78, t. 1).
O teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. P., gyvenantis Čeledinų kaimynystėje, patvirtino, kad girtaudavo ir J. Č., kuri būdama neblaivi, keldavo bute triukšmą. Tai teigė ir liudytoja D. E. Č., bet jos, gyvenančios nuomininkės teisėmis R. Č. sodyboje, parodymai, tame tarpe ir apie J. Č. bendravimą su neįvardintu vyriškiu, buvo aiškiai tendencingi, nekonkretūs, todėl teismas jų nelaiko teisiškai reikšmingais ir atmeta R. Č. teiginius apie ieškovės santuokinę neištikimybę kaip neįrodytus.
O J. Č. teiginius, kad atsakovas nesirūpina vaikais, teismas irgi atmeta, nes kaip nustatyta, R. Č. gyvendamas santuokoje dirbo, išlaikė šeimą ir visgi pakankamai rūpinosi abiem vaikais, nors daugiau jų fiziologiniais poreikiais nei auklėjimu ar lavinimu.
Tačiau kaip minėta, sutuoktinių nuolatiniai barniai, kivirčai ir netgi muštynės vykdavo matant vaikams ir tai žalojo augančių nepilnamečių vaikų psichiką. Teismas tai laiko netoleruotinu abiejų tėvų elgesiu su vaikais, nes jų tarpusavio ginčuose vaikai nebuvo apsaugoti nuo aiškiai neigiamos įtakos jų raidai bei vystymuisi. Jiems be kita ko, buvo siekiama įteigti netinkamą tėvo ar motinos vertinimą bei patraukti juos į savo pusę žeminant kitą iš tėvų.
LR CK CK 3.60 str. komentare yra nurodyta, kad santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, t.y. visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan. Todėl šiuo atveju vieno kurio sutuoktinio išimtinės kaltės nėra, nes dėl santuokos iširimo kaltais pripažintini jie abu, būtent dėl emocijų proveržių (kuo ypač teismo posėdžiuose išsiskyrė atsakovas), nepagarbos vienas kitam, moralės normų nesilaikymo, abiejų tėvų neigiamo elgesio vaikų atžvilgiu ir pan. Todėl santuoka nutrauktina LR CK 3.61str. 2d. pagrindu.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LR CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kaip kad šioje byloje. LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia išimtinai vadovaudamasis vaiko interesais, dažniausiai atsižvelgdamas į jo norą, į ką gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.).
Iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l. 76-78, t. 1) matyti, kad tėvo R. Č. ryšys su vyresniuoju sūnumi M., gim. (duomenys neskelbtini), yra stipresnis, nei vaiko ryšys su motina, be to, J. Č. ir pati siūlė nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas, remdamasis šia išvada, sprendžia, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl vyresniojo sūnaus nėra, nes ieškovė neprieštaravo, kad sūnus gyventų su tėvu. Todėl M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina tėvo gyvenamojoje vietoje, o siekiant užtikrinti paauglio bendravimą su atskirai gyvenančia motina, nustatytina jo interesus atitinkanti bendravimo tvarką.
Tačiau pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl jaunesniojo sūnaus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės siekiui, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai atitinka mažamečio vaiko interesus, kuriam būtina motinos priežiūra ir rūpinimasis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pritarė tam, kad M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (b.l. 97, t.2). Išvadoje nurodė, kad J. Č. kartu su nepilnamečiu sūnumi M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), jos tėvams M. ir M. Š. nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikui yra sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimui bei ugdymui sąlygos. Mama esą turi galimybes užtikrinti M. mokymosi, poilsio ir laisvalaikio poreikius, tarp jos ir sūnaus M. yra nuoširdus, šiltas bendravimas, o vaiko stabilumui turi įtakos ir seneliai, kurie nuolat būna šalia bei kuria pasitikėjimu grįstą namų atmosferą. Iš psichologo konsultacijos matyti, kad jautrumu pasižyminčiam M. nepatariama išvykti ilgesniam laikui ar keisti gyvenamąją vietą, jam būtina tausojanti aplinka (b.l. 104, t.2).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas nustatydamas, su kuriuo iš tėvų vaikui gyventi bus geriau, atsižvelgia į tai, su kuriuo gyvenant bus tenkinami vaiko socialiniai – ekonominiai, dvasiniai – psichologiniai interesai, kad svarbiausia yra jų saugumas.
Nustačius, kad ieškovė, kuri su šiuo vaiku iš Molėtų miesto yra grįžusi gyventi pas savo tėvus į Klaipėdos rajoną, jį išlaiko ir tinkamai prižiūri, atlieka visas pareigas vaiko atžvilgiu, pripažintina, kad ši padėtis labiau atitinka rimtų sveikatos problemų ir raidos sutrikimų turinčio (b.l. 98-99, 115-117, t.1, l. 3, 107, 111-112, 173-174, t.2) neįgalaus mažamečio vaiko interesus ir todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, t.y. ieškovės gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.174 str. 2 d.). Kadangi vaikas tėra 6 metų amžiaus, jautrus ir ligotas, teismas sprendė, jog netikslinga jį trikdyti ir klausinėti, su kuo labiau jis norėtų gyventi, nes ir be to visiškai pakanka argumentų, kad jo interesus labiau atitinka gyvenimas su motina.
LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareikšdama ieškinį ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą M. Č. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Tuo tarpu išlaikymą kitam savo nepilnamečiam sūnui-M. privalo teikti ir pati ieškovė. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į turimą turtą, gaunamas pajamas, bet ir darbingumą bei objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį. Pabrėžtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Byloje nustatyta, kad ieškovės kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 1000 Lt, atsakovo pajamos didesnės. Vis dėlto darytina išvada, kad abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą atskirai gyvenantiems vaikams- po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jų auklėjime
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., LR Civilinio kodekso 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. garantuoja vaikui teisę bendrauti su motina ar tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai tai gali pakenkti vaiko interesams. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime yra būtinas, kad vaikui būtų formuojamas adekvatus vyriško ir moteriško elgesio modelis, taigi, neabejotina, kad vaikui reikalingas bendravimas su abiem tėvais. Apriboti vaiko bendravimą su vienu iš tėvų galima tik tuomet, kai tai daro žalą vaiko interesams.
LR CK 3.170 str. numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas, remdamasis 2012 11 09 išrašu iš medicininių dokumentų, nustatė, jog M. Č. jaučia nuoskaudą dėl to, jog per dvejus metus vos trejetą kartų matėsi su savo motina (b.l. 171-172, t.2).Todėl atsakovas įpareigotinas sudaryti galimybę bei netrukdyti paaugliui sūnui Mo. bendrauti su savo motina J. Č. tiek betarpiškai, tiek ir telekomunikacijų pagalba ir netgi sūnaus interesais skatinti jų bendravimą. Teismas mano, kad kai vyks tėvo R. Č. susitikimai su mažuoju sūnumi, kartu turėtų būti vežamas ir M. Č. pasimatyti ir pabendrauti su motina bei tuo pačiu kartu ir su jaunesniuoju broliu, nes LR CK 3.172 str. numatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Turi būti sudarytos sąlygos ir abiem vaikams neprarasti ryšio vienas su kitu. Šios aplinkybės yra svarbios, kadangi brolių atskyrimas pažeistų jų interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendravimas su vyresniuoju broliu M., mažamečiui M. Č. galėtų turėti neigiamos įtakos.
Tuo tarpu dėl bendravimo su jaunesniuoju sūnumi M. tarp tėvų yra susiklosčiusi itin gili konfliktinė situacija dar nuo 2010m., kai jie dėl savo asmenybės ypatumų, ambicingumo, galimai keršto jausmo vienas kitam akivaizdžiai nesugeba civilizuotai spręsti su vaiku susijusių problemų ir jų ginčus. Buvus J. Č. trukdymui atsakovui bendrauti su sūnumi, įvairiais aspektais tėvų nesutarimus nuolat sprendžia įvairios institucijos-VTAS, ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra, teismai (b.l.108-110, 177-178, t.2). Tad esant tokiai sudėtingai situacijai, kai tėvai nesugeba civilizuotai bendrauti vaikų akivaizdoje, pavyzdžiui, R. Č. nuvažiavus į Klaipėdos miesto vaikų ligoninę aplankyti sūnaus M., tarp tėvų kilo didžiulis triukšmas, buvo nepagrįstai kviečiama policija ir taip sergantis vaikas dar patyrė ir stresą (b.l. 113-115, 152, 157-161, t.2). Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina ir kitokia nei įprasta bendravimo su šiuo vaiku tvarka. Teismo įsitikinimu tėvo susitikimai su sūnumi M., dalyvaujant ir M. Č., paprastai turi vykti nedalyvaujant vaiko motinai, bet privalomai dalyvaujant vaiko gyvenamosios vietovės-dabartiniu metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistui, kas užtikrins jo interesus ir saugumą. Tai yra būtina ir kartu pakankama priemonė, užtikrinanti mažamečio interesus, kam iš esmės pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos VTAS (b.l. 116, 175, t.2). Be to, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas vien tik dalyvaujant motinai, reikštų maksimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime ribojimą, kuris šiuo atveju nebūtų pagrįstas.
Tokia bendravimo tvarka, iš esmės jau buvo nustatyta 2011 05 19 teismo nutartimi (b.l. 106-107, t. 1 ) ir yra susiklosčiusi bent minimali tokio bendravimo praktika. Tačiau įvertinus vaiko mažametystę, jo raidos ypatumus, tokia praktika tęstina kol jam sukaks dešimt metų (2016-11-05) ir jis paūgės bei sustiprės, pagaliau, manytina, pasikeis ir šalių tarpusavio santykiai bei tarp jų neliks priešiškumo.
Dėl išdėstytų motyvų, iš dalies tenkinant atsakovo pateiktą rašytinį prašymą šiuo klausimu (b.l. 169-170, t.2), nustatytina konkreti bendravimo su M. Č. tvarka.
Pažymėtina, kad dar 2010-12-17 buvo sudarytas susitarimas dėl bendravimo su šiuo vaiku tvarkos ir tuomet abu tėvai įsipareigojo užtikrinti sūnui teisę bendrauti su kiekvienu iš tėvų, laikytis teisės ir moralės normų bei susitarimo, elgtis humaniškai (b.l. 65, t.1) ir šio įsipareigojimo privalo laikytis ateityje.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos iki 2016-11-05 nustatymo, vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283str. 1d. 4p.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Laikytina, kad toks santuokos metu įgyto turto padalijimas atitinka šalių interesus bei nepažeidžia viešojo intereso (LR CK 3.61 str. 3 d., 3.53 str. 3 d., 4 d.). Teismas, dalindamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sprendžia, kad ieškovei priteistina ½ dalis estakados ir du iš keturių automobiliai: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FREIGHTLINER HIGH COE, valst Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto už 11733 Lt, o atsakovui priteistina ½ dalis estakados ir automobiliai: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZ 5433, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, t.1) bei UAB „ Metalo prieglauda“- viso turto už 10733 Lt.
Byloje neginčijamai nustačius, kad ieškovės prašomas padalinti žemės sklypas Dundulių k., Molėtų r. sav., atsakovo 2006 09 27 yra įsigytas už asmenines lėšas, 2006 08 03 padovanotas jo motinos V. Č.-20 tūkstančių litų (b.l. 29-31, t. 1, 118-122, t. 2), todėl jis laikomas jo asmenine nuosavybe ir nedalijamas. Tačiau kaip matyti iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties už jį R. Č. pardavėjams A.A. M. ir V. M. sumokėjo 10 tūkstančių litų (b.l. 118-120, t. 2), vadinasi jam dar liko 10 tūkst. dovanotų pinigų, o ieškovei tėvai dovanojo 11 tūkst. (b.l. 52-53, t. 1). Šios lėšos laikytinos jų asmeninėmis ir nedalintinomis, be to, ieškovė neįrodė, kad jai dovanoti pinigai buvo atsakovo panaudoti atsiskaitymui už superkamą metalą, todėl jos reikalavimas priteisti jai 11 tūkst. netenkinamas.
Dėl kitų reikalavimų
LR CPK 376 str. 3 d. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tarp jų priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. Č. ne tik trukdoma bendrauti su jaunesniuoju sūnumi, bet net ir aplankyti jį ligoninėje, be to, jam iš gydymo įstaigų jo teigimu neteikiama informacija apie vaiko sveikatą, dėl ko yra parašęs kelis rašytinius nusiskundimus (b.l. 146-147, 155, 157). Todėl nustačius, kad dėl sveikatos sutrikimų vaikas gana dažnai yra gydomas tiek ambulatoriškai, tiek ir stacionariai ligoninėse, atsakovo pagrįstu prašymu (b.l. 117, t. 2) jam suteiktina teisė vaiką jose netrukdomai lankyti ir įstatymų nustatyta tvarka gauti ne tik iš visų gydymo įstaigų išsamią informaciją apie vaiko ligas, gydymą, jo sveikatos būklę, bet ir visapusiška informacija apie vaiką iš ugdymo įstaigų-vaikų darželio, mokyklos, kitų įstaigų, kuriose M. Č. bus ugdomas, lavinamas ir mokomas, nes tai neabejotinai atitiks vaiko interesus.
Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti pavardę, turėtą iki santuokos su atsakovu sudarymo, jai paliktina ši pavardė – Š. (LR CK 3.69 str. 1 d.). Nei ieškovei, nei atsakovui nereikalaujant išlaikymo iš antrojo sutuoktinio, jis nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis LR CPK 80, 88, 93 str. šalims neatlyginamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti, kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, o santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-04 sprendimas Nr. (1.7.)-APS-9-11 ir 2012-03-16 sprendimas Nr. (1.7.)- ST-68-12).
Todėl iš šalių lygiomis dalimis priteistinos tik procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos valstybei – po 10,56 Lt, iš viso 21,11 Lt (b.l. 1, t.1) ir iš R. Č. žyminis mokestis už turto padalijimą ir išlaikymo priteisimą pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, t.y. 3% nuo 3600Lt ir nuo 10733Lt sumos-atitinkamai 108Lt ir 322Lt, taigi, 430Lt (LR CPK 80str. 1d. 3p., 85str. 1d.3p., 96str. 1d.).
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 270 str., 282 str., 375- 379 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 1996 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris 178) tarp R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, palikti J. Č. ikisantuokinę pavardę – Š..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą vaiko motinos J. Č. (Š.) gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą vaiko tėvo R. Č. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš J. Č. (Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas pervedant į R. Č. sąskaitą banke, pradedant nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas pervedant į J. Č. (Š.) sąskaitą banke, pradedant nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės.
Nustatyti R. Č. bendravimo su sūnumi M. Č. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, o būtent:
kas antrą penktadienį, nuo 13 val. iki 15 val. įskaitytinai, J. Č. įpareigotina savo sąskaita nuvežti sūnų M. į susitikimo su tėvu R. Č. vietą Vaiko teisių apsaugos skyriuje, išskyrus atvejus jei vaikas sirgtų. O nuo 2016 m. lapkričio 5 d. nustatytina, kad R. Č. su sūnumi M. Č. turi teisę betarpiškai pasirinktoje vietoje bendrauti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. įskaitytinai. Tuomet R. Č. suteiktina teisė savo sąskaita pasiimti sūnų jo sutikimu iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus jei vaikas sirgtų ir pareiga laiku grąžinti jį į namus;
nustatyti, kad R. Č. nuo 2016-11-05 praleidžia su sūnumi savo kasmetines atostogas, ne ilgiau kaip vieną mėnesį, jei jos sutaps su M. Č. atostogomis, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų;
nustatyti R. Č. teisę nuo 2016-11-05 šv. Kalėdų ir Velykų švenčių dienomis bendrauti su sūnumi M. poriniais kalendoriniais metais pirmąją šių švenčių dieną, o neporiniais kalendoriniais metais-antrą švenčių dieną ir šventei baigiantis ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;
nustatyti R. Č. teisę nuo 2016-11-05 praleisti su sūnumi M. Tėvo dieną-kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį, įpareigojant ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaiką į namus;
nustatyti R. Č. teisę nuo 2016-11-05 praleisti su sūnumi M. jo ir brolio M. Č. gimtadienius, įpareigojant ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaiką į namus;
kitu nei nustatytu laiku norėdamas bendrauti su vaiku nuo 2016-11-05, atsižvelgiant į vaiko nuomonę R. Č. privalo suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieš tris dienas.
Nustatyti tiek R. Č., tiek J. Č. (Š.) teisę telekomunikacijų pagalba nuolat palaikyti ryšį su atskirai gyvenančiais savo sūnumis M. ir M. ir/ar kitokiu nuotoliniu būdu dalyvauti jų auklėjime.
Nustatyti J. Č. (Š.) teisę ir pareigą betarpiškai bendrauti su sūnumi M. Č., įpareigojant ją konkretų laiką ir trukmę suderinti su vaiku ir su jo tėvu ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas.
Įpareigoti J. Č. (Š.) netrukdyti nustatytam R. Č. bendravimui su sūnumi M., o R. Č. įpareigoti netrukdyti J. Č. (Š.) bendravimui su sūnumi M. ir sudaryti galimybę sūnui matytis su motina.
Konstatuoti R. Č. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš visų gydymo įstaigų išsamią informaciją apie M. Č. ligas, gydymą, jo sveikatos būklę bei visapusišką informaciją apie vaiką iš ugdymo įstaigų-vaikų darželio, mokyklos, kitų įstaigų, kuriose M. Č. bus ugdomas, lavinamas ir mokomas.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti:
1) J. Č. (Š.) nuosavybėn – ½ estakados 838,84 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 9233 Lt vertės, automobilius: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500Lt vertės ir FREIGHTLINER HIGH COE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000Lt vertės-iš viso turto už 11 733 Lt;
2) R. Č. nuosavybėn – ½ estakados 838,84 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 9233 Lt vertės, UAB „Metalo prieglauda“, taip pat automobilius: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės bei MAZ 5433, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, viso priteisti turto už 10 733 Lt.
Priteisti iš R. Č. 430 Lt žyminio mokesčio ir iš J. Č. (Š.) bei R. Č. po 10,56 Lt (dešimt litų 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo (pašto išlaidų) valstybei į VMI sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos iki 2016-11-05 nustatymo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, nustatytą 2011 02 23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Roma Rimkienė