Civilinė byla Nr. e2-1970-433/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18460-2020-2

                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                      2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovui V. D.,

ieškovo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,

atsakovui ir trečiojo asmens atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui MB „(duomenys neskelbtini“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad susitarė su atsakovu dėl 20 000,00 Eur paskolos suteikimo. Minėtą sumą jis 2019 m. spalio 24 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Šiaulių banke, pervedė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokių būdu 2019 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Paskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. birželio 1 d. Atsakovui negrąžinus skolos, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria įpareigojo atsakovą grąžinti skolą iki 2020 m. birželio 23 d., tačiau atsakovas skolos negrąžino. Atsižvelgus į visas aplinkybes, bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20 000,00 dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovo V. D. naudai 20 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (20 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas atsakovo A. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-27937-433/2020, kuriuo atsakovas prašo peržiūrėti priimtą 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkinus ieškovo (pareiškėjo) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas 2020 birželio 17 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas (pareiškėjas) pateikė reikalavimus netinkamam subjektui (netinkamam atsakovui), kadangi atsakovas A. S. kaip fizinis asmuo, paskolos iš ieškovo (pareiškėjo) negavo. Ieškovas (pareiškėjas), grįsdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo pateikė 2019 m. spalio 23 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 213424, kuriame nurodytos šios aplinkybės: (i) gavėjas A. S.; (ii) nurodyta banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) paskirtis – paskola. Aplinkybė, kad mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas A. S. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovas gavo paskolą iš ieškovo. Prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovas nurodė šias esmines faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovas savo reikalavimus pareiškė netinkamam subjektui, t. y. atsakovui. Pareiškus atsakovui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį ir teismas nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas nurodo, jog neturi teisinio išsilavinimo ir dėl vasaros metu atostogų netikrino Lietuvos elektroninės teismų sistemos, todėl praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Anot atsakovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas, turint duomenis apie netinkamą atsakovą, nerengė parengiamojo teismo posėdžio, o formaliai vertino tik ieškovo pateiktą reikalavimą ir priėmė sprendimą už akių. Todėl, atsakovo manymu, teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pilnai ir visapusiškai neištyrė visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, vienašališkai atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus argumentus, todėl turi būti peržiūrėtas. Atsakovas nurodo bei teikia įrodymus, patvirtinančius, jog AB SEB banko sąskaitos numeris sutampa su ieškovo pateiktu bankiniu pavedimu, tačiau paskolos gavėjas (faktiškai gavęs pinigus) yra ne ieškinyje nurodytas atsakovas A. S., o MB „(duomenys neskelbtini“. Todėl, 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių skola priteista ne iš faktiškai ją gavusio juridinio asmens, o iš fizinio asmens – atsakovo A. S., t. y. netinkamo atsakovo. Tai suponuoja nuostatą, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Atsakovo teigimu, paskolos materialiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir MB „(duomenys neskelbtini“, o ne tarp ieškovo ir A. S. kaip fizinio asmens, kadangi paskola (piniginės lėšos) buvo pervestas į MB „(duomenys neskelbtini“ priklausančią banko sąskaitą. Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nukreiptas netinkam atsakovui, asmeniui, kuriam nekyla prievolė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d., išnagrinėjęs atsakovo A. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, priėmė nutartį, kuria patenkino šį jo pareiškimą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos Nr. e2-27937-433/2020 (naujas bylos Nr. e2-1970-433/2021) nagrinėjimą iš esmės.

Trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, nes pinigus ieškovas pervedė į MB „(duomenys neskelbtini“ sąskaitą, o ne į asmeninę A. S. sąskaitą.   

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

Atsakovas A. S. prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nes ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini“ pripažįsta, kad pasiskolino iš ieškovo 20000,00 Eur sumą ir sutinka ją grąžinti.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. D. 2019-10-23 pateikė AB „Šiaulių bankas“ klientų aptarnavimo skyriaus banko darbuotojui mokėjimo duomenis, pagal kuriuos buvo suformuotas mokėjimo nurodymas Nr. 213424 ir iš ieškovo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į gavėjo sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 20000,00 Eur suma. Mokėjimo nurodyme pinigų gavėju ieškovas nurodė A. S., tačiau sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesti pinigai, priklauso juridiniam asmeniui (trečiajam asmeniui) MB „(duomenys neskelbtini“. Pinigai ieškovui iki šiol negrąžinti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.).Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Aukščiau minėtas 2019-10-23 mokėjimo nurodymas Nr. 213424 patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti, t. y., kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Tačiau, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas – atsakovas A. S. ar trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini“ turi grąžinti skolą ieškovui.

Ieškovas tvirtina, kad pinigus skolino atsakovui A. S. kaip fiziniam asmeniui. Atsakovas A. S. nurodo, kad pinigai buvo paskolinti MB „(duomenys neskelbtini“, t. y. šie pinigai buvo investicija į juridinio asmens veiklą.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pinigai buvo paskolinti juridiniam asmeniui (trečiajam asmeniui) – MB „(duomenys neskelbtini“, ir būtent šis juridinis asmuo turi pareigą grąžinti ieškovui skolą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad iki susitikimo su atsakovu A. S. 2019 m. spalio 23 d. jo nepažinojo. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su atsakovu paskolinti pinigai turėjo būti grąžinti po 3 - 4 mėnesių, A. S. neklausė kokiam tikslui skolinami pinigai, ar turi atsakovas nekilnojamojo turto, iš kokių lėšų bus grąžinama skola. Visos šios ieškovo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad tokią didelę pinigų sumą - 20000,00 Eur ir tokiam trumpam laikotarpiui, jis skolino visiškai nepažįstamam žmogui be jokio laidavimo arba kitokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių. Teismas pažymi, kad būtent ieškovas, pildydamas banke mokėjimo nurodymo duomenis, pinigų gavėju nurodė A. S., nors sąskaita, kurios numerį ieškovui pateikė A. S. priklauso juridiniam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini“. Teismas pažymi, kad tokios didelės sumos – 20000,00 Eur investavimas į juridinio asmens veiklą yra visiškai logiškas.

             Pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu atsisakė.

            Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

  Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Edvardas Juozėnas