Nevieša civilinė byla Nr. e2A-1395-601/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05634-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jo įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „B“, (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „C“, viešoji įstaiga „D“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę konsultacijos dėl galimos (duomenys neskelbtini) plastinės operacijos. Ieškovę apžiūrėjo ir konsultavo atsakovės darbuotojas gydytojas (duomenys neskelbtini). Šios konsultacijos metu buvo užvesta ieškovės sveikatos istorija, nurodyti jos nusiskundimai, diagnozė bei siūlomas gydymas, taip pat padarytos trys ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos, tačiau jokių operacijų atsakovės klinikoje ieškovei atlikta nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad buvo pavogti atsakovės klientų asmens duomenys (duomenys neskelbtini) su nuotraukomis bei paviešinti internete ir už jų pašalinimą reikalaujama pinigų. Po duomenų paviešinimo, jie buvo viešai prieinami bet kuriam asmeniui apie mėnesį laiko, kiek žmonių galėjo šiuos duomenis pamatyti, ieškovei nėra žinoma, tačiau mano, kad šis skaičius yra didelis. Juolab, kad, priešingai, nei kai kurie kiti atsakovės klientai, ieškovė atsakovės nurodymu išpirkos už savo duomenų pašalinimą nemokėjo, todėl visi jos asmens duomenys ir nuotraukos, negavus išpirkos, atsidūrė internete ir tapo prieinami bet kam. O, kadangi ieškovė yra visuomenėje atpažįstamas asmuo (duomenys neskelbtini), buvo padaryta didelė žala ieškovės asmenybei, jos asmeniniam gyvenimui, o ypač jos ryšiui su nepilnamete dukra, žymiai suprastėjo ieškovės gyvenimo kokybė, sveikata. Ieškovė mano, kad 20 000 Eur jos patirtos neturtinės žalos atlyginimui yra optimali suma, atsižvelgiant į paviešintos informacijos jautrumą ir intymumą, ieškovės dėl aptariamų įvykių patirtus išgyvenimus, pažeminimus, praradimus ir jos asmenybės bei gyvenimo negrįžtamus pokyčius. Anot ieškovės, nors atsakovės klientų, tame tarpe ir ieškovės, neteisėtu duomenų įgijimu ir jų paviešinimu bei kitų su tuo susijusių nusikalstamų veiksmų atlikimu yra kaltinami tretieji asmenys, atsakomybė šiuo konkrečiu atveju kyla ir atsakovei, kadangi ji, nors ir pati tiesiogiai ieškovės asmens duomenų neperdavė tretiesiems asmenims ir jų neviešino, bet nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nesiėmė visų adekvačių saugomiems asmens duomenims apsaugos priemonių, šių duomenų tinkamai neapsaugojo ir tokiu būdu sudarė sąlygas tretiesiems asmenims pasisavinti atsakovės klientų asmens duomenis bei juos paviešinti. Todėl neturtinė žala priteistina iš atsakovės.
3. Atsakovė UAB „A“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra priėmusi lokalinius teisės aktus bei atlikusi kitas reikalingas procedūras, kad pacientų asmens duomenys būtų tinkamai saugomi tiek prieš incidentą, tiek po jo. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra ir negali būti laikoma subjektu, kurio atlikti preventyvūs veiksmai, o tuo labiau finansinė situacija leistų dengti žalas dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Tuo labiau, kad nei vienas iš nusikaltusių asmenų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo atsakovės darbuotojas, už kurių neteisėtus veiksmus atsakovė privalėtų atsakyti pritaikius deliktinės civilinės atsakomybės institutą. Be to, byloje neįrodyta, jog ieškovės duomenys iš tiesų buvo paviešinti visiems viešai, o ne tik galimai atsiųsti jai asmeniškai, taip pat neįrodyta, kad ieškovės pajamos sumažėjo, kad ji susirgo depresija, kad buvo įžeidinėjama tiek ji, tiek dukra, kad sumažėjo darbingumas ar patyrė kitų netekčių, todėl nėra teisinių galimybių iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 20 000 Eur žalos, nes tokios ieškovė nėra patyrusi.
4. Trečiasis asmuo UAB „B“ prašė ieškovės ieškinį atsakovei spręsti teismo nuožiūra; pašalinti UAB „B“ iš bylos; priteisti trečiojo asmens UAB „B“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės duomenys buvo neteisėtai pasisavinti iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos, kuria atsakovė naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) ir kurioje buvo laikomi atsakovės pacientų asmens duomenys. Tuo metu, kai iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos buvo neteisėtai nukopijuoti ieškovės asmens duomenys ((duomenys neskelbtini) minėtas serveris buvo VšĮ „D“ duomenų centre ir VšĮ „D“ buvo atsakinga už jo priežiūrą. Prieiga prie senosios turinio valdymo sistemos buvo galima per atsakovės internetinį tinklalapį. Atsakovė pradėjo naudoti naująją turinio valdymo sistemą nuo (duomenys neskelbtini) UAB „B“ neatliko duomenų perkėlimo (migravimo) iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos į naująją ir neturėjo jokių prieigos teisių prie UAB „A“ klientų duomenų bazės. Šią paslaugą atsakovei teikė kitas paslaugų teikėjas (UAB „C“). Be to, duomenų perkėlimas (migracija) iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos į naująją nėra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) įvykdyta atsakovės klientų duomenų vagyste. Vartotojo duomenis neteisėtam prisijungimui prie atsakovės klientų duomenų bazės tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė buvęs atsakovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tinklalapio adresu (duomenys neskelbtini) suvedęs naudotojos (duomenys neskelbtini) prisijungimo vardą ir slaptažodį neteisėtai prisijungė prie atsakovės senosios turinio valdymo sistemos ir pasisavino visų atsakovės klientų duomenis. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio ryšio tarp UAB „B“ sutartinių teisių ir pareigų bei ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.
5. Trečiasis asmuo VšĮ „D“ nurodė, kad senoji turinio valdymo sistema buvo VšĮ „D“ priklausančiame virtualiame serveryje, tačiau ji nebuvo naudojama nuo (duomenys neskelbtini), nors ir nebuvo sunaikinta (nebuvo komandos sunaikinti). Tik po įvykių buvo gauta komanda sunaikinti. Duomenys perduoti prisijungus su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, be papildomų bandymų laužti ar kitaip sugadinti sistemą. Atsakovė kreipėsi į VšĮ „D“ dėl patikrinimo, kada ir kokiu būdu buvo pasisavinti duomenys iš atsakovės pacientų apskaitos informacinės sistemos. VšĮ „D“ patikrino ir nustatė, kad buvo prisijungta iš (duomenys neskelbtini) paskyros ir atlikta duomenų migracija, kuri nieko nesiskyrė nuo rangovo prašymo dėl duomenų migracijos, todėl nesukėlė įtarimų.
6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dirbo buvusioje (duomenys neskelbtini), komandoje su gydytoju (duomenys neskelbtini) Iš kitos bylos sužinojo, kad iš jos paskyros buvo prisijungta prie senosios sistemos. Tuo metu kai duomenys buvo nutekinti, jau buvo naudojamasi nauja sistema. Pati buvo gavusi žinutę ir nukentėjo dėl duomenų nutekinimo. Senoji programa niekada neprašė pakeisti slaptažodžio. Tuo metu kai buvo nutekinti duomenys, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Visi turėjo savo paskyras, vesdavo duomenis iš savo paskyrų.
7. Trečiasis asmuo UAB „C“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įdiegė sistemą, kuri pakeitė senąją sistemą, iš kurios nutekėjo duomenys. Naujoje sistemoje buvo registruojami vizitai, tvarkomos medicininės kortelės. Saugumo priemonės tokios kaip slaptažodžių keitimai, prieigos apribojimai iš tam tikrų IP adresų buvo įdiegtos.
8. Trečiasis asmuo nepilnametis (duomenys neskelbtini) (įstatyminė atstovė (duomenys neskelbtini) prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi procesinio suinteresuotumo šia byla, todėl jos nagrinėjime neturėtų dalyvauti. (duomenys neskelbtini) mirė, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Jokių reikalavimų (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjui, nėra pareikšta. Ieškinys pareikštas dėl netinkamo duomenų valdymo, todėl nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) nėra atsakingi. Šiuo atveju asmens duomenys buvo nutekinti iš senosios duomenų bazės, kuri nebuvo naudojama. Darbuotojai neturėjo poreikio naudotis senąja bazė, bet jiems suteikta prieiga nebuvo panaikinta. Tai rodo atsakovės aplaidumą tvarkant asmens duomenis. Pažymėjo, kad konfidencialumo sutartys sudaromos dėl komerciškai vertingos informacijos. Pastangos apsaugoti konfidencialią informaciją ir asmens duomenys nėra lygiaverčios, nes konfidencialios informacijos praradimo atveju žalą patirtų pati įmonė, o praradus asmens duomenis – tretieji asmenys.
9. Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuomonių dėl ieškinio pagrįstumo nepateikė.
10. Išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodė, kad atlikusi tikrinimą nustatė, jog atsakovė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių ir pažeidė tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 30 straipsnio 1 ir 3 dalis bei tuo metu galiojusių Bendrųjų reikalavimų nuostatas. Inspekcija pažymėjo, kad vadovaujantis ADTAĮ (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) 54 straipsnio 1 dalimi asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių tuo metu galiojusias ADTAĮ nuostatas, turėjo teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o nuo 2018 m. gegužės 25 d. ir pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 82 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas skundžiamu (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkino ieškinį, t. y. priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „A“ 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 220 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat iš atsakovės UAB „A“ priteisė 103,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei 5 566,85 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „B“.
12. Teismas nustatė, kad byloje buvo sprendžiamas itin jautrus ir nemalonus ieškovei (duomenys neskelbtini) įvykis – dėl netinkamos asmens duomenų apsaugos atsakovės UAB „A“ įmonėje įvyko ieškovės asmens ligos istorijos duomenų ir (duomenys neskelbtini) kūno dalių nuotraukų neteisėtas pasisavinimas ir paviešinimas. Ištyręs dalyvaujančių byloje asmenų įrodymus ir nustatytas aplinkybes, šalių ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų paaiškinimus, apžiūrėjęs ieškovės ligos istoriją, teismas sprendė, kad yra įrodytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
13. Anot teismo, atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) išvada, kaltinamasis aktas iš baudžiamosios bylos, iš kurių matyti, kad atsakovė ne tik pažeidė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (tikslūs pažeidimai nurodyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadoje), netinkamai tvarkė pacientų ir kitų asmenų duomenis, bet ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, būdama profesionalia verslininke net nesiėmė tokių elementarių saugumo priemonių kaip reguliarus darbuotojų slaptažodžių keitimas ir pan. (šią aplinkybę patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini) bei tretieji asmenys UAB „B“ ir VšĮ „D“), kas sudarė sąlygas ieškovės asmens duomenų neteisėtam pasisavinimui ir jų paviešinimui. Be to, teismo įsitikinimu, atsakovės neteisėtus veiksmus – nesirūpinimą klientų asmens duomenų apsaugos užtikrinimu ir nerūpestingą požiūrį, aplaidumą – papildomai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „B“ pateikti duomenys – (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į ieškinį ir prie jo pridėta audito ataskaita, kurios 2 d. yra aprašyti atsakovės tarnybinių stočių trūkumai – nurodyta, kad nėra centralizuoto IT resursų valdymo, kad visi vartotojai prie šių serverių jungiasi su tais pačiais „prisijungimais“ (account‘ais), kurie turi „full admin“ teises, taigi ir prieigą prie absoliučiai visų duomenų. Atsakovei buvo žinoma apie šiuos nustatytus trūkumus, tačiau ji jų taip ir nepašalino, kadangi būtent dėl visiems darbuotojams suteiktų „full admin“ teisių, t. y. kai odontologas galėjo matyti ir kopijuoti chirurgų klientų duomenis ir pan., tretieji asmenys turėjo galimybę pasisavinti ieškovės duomenis.
14. Teismas priežastiniu ryšiu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos laikė tai, kad būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, aplaidumo ir nerūpestingumo buvo sudarytos prielaidos tretiesiems asmenims pakankamai lengvai ir greitai, be didelių pastangų pasisavinti atsakovės turėtus ieškovės asmens duomenis ir (duomenys neskelbtini) jos kūno dalių nuotraukas ir juos paviešinti internete. Jeigu atsakovė būtų ėmusis bent minimalių priemonių klientų asmens duomenų apsaugos užtikrinimui (reguliarus darbuotojų slaptažodžių keitimas, skirtingų specialistų klientų duomenų atskyrimas), arba bent įgyvendinusi jai paslaugas teikiančios įmonės UAB „B“ rekomendacijas, tretieji asmenys nebūtų pasisavinę ieškovės asmens duomenų ir atitinkamai ieškovei nebūtų padaryta žala.
15. Teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama profesionalia verslininke, rinkdama ir tvarkydama pacientų ypač jautrius asmens duomenis, duomenis apie jų sveikatą, įvairių kūno dalių nuotraukas, turėdama pareigą šiuos duomenis tvarkyti pagal atitinkamų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, trečiojo asmens UAB „B“ informuota apie nustatytus pažeidimus asmens duomenų kibernetinio saugumo srityje, savo šių pareigų neįvykdė, nustatytų duomenų saugumo trūkumų neištaisė ir neužtikrino saugomų asmens duomenų saugumo.
16. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtą neturtinę žalą patvirtina išrašas iš medicininės istorijos, ieškovės duoti paaiškinimai bei liudytojo A. B. parodymai, o ieškovės prašoma 20 000 Eur suma dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir aplaidumo patirtos neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįsta, proporcinga ir adekvati ieškovės patirtiems išgyvenimams, praradimams bei kilusioms pasekmėms. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad 20 000 Eur suma, atsižvelgiant į ieškovės pajamas, jai nėra labai didelė. Juolab, kad ieškovė net ir praėjus ketveriems metams po aptariamų įvykių, vis dar negali ramiai prisiminti šių įvykių ir apie juos papasakoti be ašarų, kas rodo, jog aptariamas įvykis iki šiol sukelia jai dvasinį skausmą, gėdą, ji iki šiol jaučia pažeminimą ir šis jausmas išliks visą gyvenimą. Negana to, ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos iki šiol yra randamos amoraliose, pornografinio turinio suaugusiems skirtose interneto svetainėse. Vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė atsakovės klinikoje neatliko jokios operacijos, nebuvo jos kliente, tačiau jos (duomenys neskelbtini) kūno dalys buvo nufotografuotos ir šios nuotraukos saugomos iki tol, kol šiuos duomenis pasisavino tretieji asmenys ir paviešino.
17. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, nusprendė iš atsakovės priteisti trečiojo asmens UAB „B“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (5 566,85 Eur), o valstybei – su procesinių dokumentų įteikimu, susijusias išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „A“ prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės UAB „A“ naudai iš ieškovės (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė asmens duomenis tvarkė ir saugojo netinkamai ir todėl atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą. Atsakovė akcentuoja, kad įgyvendino ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus privalomuosius reikalavimus ir ėmėsi maksimalių priemonių apsaugoti pacientų asmens duomenis (priėmė lokalius teisės aktus, sudarė sutartis su darbuotojais dėl informacijos konfidencialumo, taip pat sudarė sutartis su informacinių technologijų srityje besispecializuojančiomis įmonėmis). Tuo tarpu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimas atsakovei tvarkyti pacientų duomenis nebuvo būtinas. Atsakovė, tam, jog joje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai galėtų suteikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, teisėtai tvarkė ypatingus pacientų duomenis apie besikreipiančių asmenų sveikatą. Atitinkamai atsakovė negalėjo pati nuspręsti, kiek laiko nori ar gali saugoti pacientų duomenis, nes šių dokumentų saugojimo terminas yra numatytas teisės aktais. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie planuojamą atsakovės saugomų asmens duomenų vagystę, neprisidėjo prie ieškovės asmens duomenų vagystės, todėl pripažintina, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų;
8.2. ieškovė nepagrindė žalos atsiradimo fakto, t. y. nors ieškovė tvirtina, kad jos (duomenys neskelbtini) nuotraukos buvo paviešintos internete, šis teiginys nepagrįstas jokiais byloje esančiais patikimais įrodymais. Teismas tinkamai nemotyvavo, kas įrodo, jog ieškovės pateikta paviešintų duomenų ekrano nuotrauka buvo paviešinta ieškovės giminėms, draugams ir artimiesiems, o ne tik atsiųsta ieškovei su grasinimu paviešinti. Juolab, kad ieškovė nukentėjusiąja pripažinta tik dėl to, kad buvo išplatintas jos vardas ir pavardė, tačiau ne (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Tuo tarpu ieškovės (duomenys neskelbtini) teiktas įrodymas, jog neva ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos yra patalpintos pornografinio turinio tinklalapyje, yra nepatikimas, nes be ekspertizės byloje nebuvo įmanoma nustatyti, kad ieškovės su prašymu teikiamos nuotraukos yra tikrai ieškovės, o taip pat nei kada nuotraukos darytos, nei kada patalpintos;
8.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir šalių rungimosi principą, suteikdamas nepagrįstą teisę ieškovei neįrodinėti žalos dydį pagrindžiančių aplinkybių, t. y. teismas rėmėsi ieškovės nurodytais bendro pobūdžio teiginiais apie depresiją, ypatingai sunkius išgyvenimus, sumažėjusias pajamas ir pan., nors tai pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ne tik, kad ieškovės paviešintas nuotraukas matė pažįstami ar draugai, bet ir kad ieškovė būtų kreipusis į psichologus, psichoterapeutus, jai būtų buvęs skirtas medikamentinis gydymas, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jos gautas pajamas iki incidento ir jų sumažėjimą po incidento, kad jos žinomumo faktas (kuris taip pat neįrodytas) lėmė didesnius jos išgyvenimus, kad ieškovė apskritai turi dukrą, kuri, neva, patyrė nemalonumų mokykloje;
8.4. pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė atliko naujausios teismų praktikos analizę, iš kurios matyti, kad iš esmės didelė dalis ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetama. Tuo tarpu, jeigu jau teismai sprendžia tenkinti ieškinius, jie yra tenkinami tik iš dalies, o priteisiamos sumos yra ženkliai mažesnės nei priteista suma ieškovei;
8.5. neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto – neegzistuoja priežastinis ryšys. Nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo tyčiniais veiksmais pavogė iš atsakovės pacientų asmens duomenis ir juos naudojo savo reikmėms, o atsakovė pati yra pripažinta nukentėjusiąja dėl šių asmenų nusikalstamos veikos. Teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrindė, kodėl pastaroji turėtų atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą už kitus asmenis, kurie nėra atsakovės darbuotojai. Juolab, teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog atsakovė nėra pajėgi tenkinti tokio dydžio ieškovės reikalavimų;
8.6. trečiojo asmens UAB „B“ bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš atsakovės. Teismas turėjo pareigą įvertinti susiklosčiusias procesines aplinkybes (atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl šios bendrovės įtraukimo į bylą teismas sprendė savo iniciatyva), paties teismo darbą ir požiūrį į proceso dalyvius (teismas savo iniciatyva vis traukdavo trečiaisiais asmenimis naujus asmenis, keletą kartų paskirto teismo posėdžio išvakarėse proceso dalyviai būdavo informuojami, kad posėdis nevyks dėl teisėjos nebuvimo darbe, nors atstovų pasirengimas posėdžiams jau buvo įvykęs, dėl ko proceso dalyviai jau buvo patyrę teisinių išlaidų, teisėja nuolat vėluodavo į posėdžius, o tai užtęsdavo proceso dalyvių ir jų atstovų dalyvavimo posėdžiuose laiką) ir privalėjo spręsti, kad trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos ir nepriteisti jų iš atsakovės, tuo labiau – nepateikiant jokių svarių argumentų tokiam sprendimui pagrįsti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas netikrino trečiojo asmens UAB „B“ priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Įsakymu Nr. 1R-85.
19. Atsiliepime ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atmesti atsakovės UAB „A“ apeliacinį skundą ir palikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
9.1. aplinkybę, kad atsakovė netinkamai tvarkė ir saugojo savo pacientų asmens duomenis patvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada, kurioje yra išvardinta visa eilė atsakovės atliktų pažeidimų, taip pat šios civilinės bylos medžiaga, o būtent – kaltinamasis aktas, liudytojų parodymai, UAB „B“ į bylą pateikti paaiškinimai ir dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė, rinkdama ir saugodama didžiausio apsaugos lygio reikalaujančius pacientų asmens ir sveikatos duomenis, nuotraukas, neužtikrino pakankamo šių duomenų apsaugos lygio, nesiėmė duomenų jautrumą ir reikalaujamą apsaugos lygį atitinkančių priemonių, dėl ko ir sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai pasisavinti atsakovės pacientų duomenis. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė darbuotojams, besijungiantiems prie turinio valdymo sistemos, suteikė slaptažodžius, kuriuos sudaro jų vardai ir pavardės, neužtikrino reguliaraus jų keitimo, visiems suteikė „full admin“ teises, nekontroliavo klientų asmens duomenų perkėlimo iš senosios turinio valdymo sistemos į naująją proceso, nesirūpino ir nesidomėjo jo eiga ir rezultatu, kadangi perkėlus duomenis į naująją turinio valdymo sistemą, nesunaikino senosios, nepašalino iš jos klientų asmens duomenų ir nuotraukų bei nepanaikino darbuotojų prieigų prie šios sistemos;
9.2. faktą, kad buvo paviešinti ne tik ieškovės vardas ir pavardė, bet ir jos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, patvirtina kaltinamasis aktas iš baudžiamosios bylos, ekrano nuotraukos iš google bei iš trečiųjų asmenų sukurto tinklalapio. Atsakovė nepagrįstai tik apeliaciniame skunde kelia pornografinio turinio svetainėje prieinamų ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukų patikimumo klausimą, kadangi ieškovės pagrobti duomenys ir nuotraukos yra baudžiamojoje byloje, kurios dalyvė yra ir atsakovė, todėl atsakovei nebūtų kilę sunkumų palyginti baudžiamojoje byloje esančias ir ieškovės į šią bylą pateiktas nuotraukas, siekiant įsitikinti, kad tai yra tos pačios (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Kita vertus, ieškovė pateikė ekrano nuotraukas, kuriose aiškiai matomas tinklalapio, kuriame patalpintos ieškovės ir jos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, adresas, google suvesti duomenys, todėl pateiktų ekrano nuotraukų tikrumą galima lengvai patikrinti, google suvedus analogiškus duomenis arba pačioje pornografinio turinio svetainėje paieškos lauke suvedus ieškovės vardą ir pavardę (šios nuotraukos nurodytoje svetainėje yra prieinamos iki šiol). Be to, ieškovės (duomenys neskelbtini) pateiktų ekrano nuotraukų turinys atitinka ieškovės (duomenys neskelbtini) kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktos ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuota, kokie ieškovės duomenys buvo paviešinti trečiųjų asmenų sukurtame tinklalapyje, turinį. Palyginus abi ekrano nuotraukas matyti, kad jose matomos tos pačios trys ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos (visų pozicija yra vienoda, jose visose matomas ieškovę apžiūrėjusio gydytojo rankos piršto baltoje guminėje pirštinėje fragmentas ir pan.).
9.3. nors nusikalstamas veikas ir atliko tretieji asmenys, sąlygas šių nusikalstamų veikų atlikimui sukūrė atsakovė, netinkamai tvarkydama ir saugodama asmens duomenis, todėl būtent atsakovės veiksmai lėmė didelės neturtinės žalos ieškovei padarymą – ieškovės atsakovei patikėti duomenys ir nuotraukos buvo paviešinti ir tapo prieinami neribotam skaičiui žmonių bei kurie iki šiol yra randami internete;
9.4. nors byloje nėra rimtą ieškovės gydymą ir medikamentų vartojimą patvirtinančių įrodymų, tačiau yra duomenys apie tai, kad dėl ieškovės asmens duomenų ir (duomenys neskelbtini) nuotraukų paviešinimo ji patyrė tokio lygio stresą, kad jai prireikė gydytojo pagalbos. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju ieškovės didelis neturtinės žalos dydis iš dalies ir neįrodinėtinas, o preziumuotinas, kadangi buvo paviešintos ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos bei sveikatos duomenys (ieškovės nurodyti nusiskundimai dėl (duomenys neskelbtini) būklės). Manytina, kad dėl tokių veiksmų ieškovė patyrė didžiausią galimą pažeminimą, kadangi sunku įsivaizduoti, koks įvykis galėtų būti siaubingesnis, gėdingesnis, labiau žeminantis moterį, nei jos (duomenys neskelbtini) su trūkumais (dėl kurių jos gyvenimo kokybė buvo prasta ir dėl kurių ji kreipėsi į plastinės chirurgijos specialistą) paviešinimas internete bei jų radimas pornografinio turinio tinklalapyje;
9.5. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekam nekilo abejonių dėl ieškovės žinomumo galimai dėl to, kad žiniasklaidoje ieškant duomenų apie ieškovę yra randamas ne vienas straipsnis apie ieškovę kaip (duomenys neskelbtini) specialistę ir (duomenys neskelbtini) narę, jos (duomenys neskelbtini) yra laisvai prieinamos youtube platformoje;
9.6. nors ieškovė neteikė į bylą rašytinių dokumentų, pagrindžiančių, kad ji turi dukrą (ieškovė nenorėjo, kad jos dukra bylos eigoje taptų proceso dalyve ar ją būtų norėta apklausti), tačiau šias aplinkybes ji patvirtino savo paaiškinimais, šį faktą patvirtino ir liudytojas A. B.. Be to, tokį faktą, kaip vaiko buvimas, galima lengvai patikrinti per Gyventojų registro tarnybą;
9.7. nei vienoje iš atsakovės nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio už netinkamą asmens duomenų saugojimą, lėmusį asmens duomenų, sveikatos duomenų ir (duomenys neskelbtini) nuotraukų paviešinimą internete. Tuo tarpu Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) panaši į šią bylą, kurioje teismas nukentėjusiosios (dėl to paties įvykio kaip ir ieškovė šioje byloje) patirtą neturtinę žalą įvertino 7 000 Eur, nustatęs, jog nebuvo įrodyta, kad buvo paviešintos ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Ieškovės situacija šioje byloje yra prastesnė ir dėl to lemia didesnę neturtinę žalą – ieškovė atsakovės klinikoje neatliko operacijos, o tik turėjo konsultaciją (kurios metu buvo padarytos net 3 jos (duomenys neskelbtini) nuotraukos), įvykus duomenų vagystei buvo pagrobti visi atsakovės turėti ieškovės duomenys – tiek anketiniai, tiek medicininiai, tiek (duomenys neskelbtini) nuotraukos, ir visi šie duomenys kartu su nuotraukomis buvo paviešinti ir prieinami internete bet kam, o (duomenys neskelbtini) nuotraukos – ir pornografinio turinio svetainėse;
9.8. jeigu atsakovė būtų tinkamai saugojusi ieškovės asmens duomenis ir ėmusis adekvačių saugomiems duomenis apsaugos priemonių, ieškovės asmens duomenys nebūtų buvę pagrobti ir paviešinti arba tai nebūtų buvę atlikta taip lengvai ir greitai ar bent ne tokiu mastu (buvo pagrobti absoliučiai visi atsakovės turėti klientų duomenys, o ne tam tikra jų dalis);
9.9. atsakovė yra verslo subjektas, juridinis asmuo, siekiantis pelno, teikia pakankamai brangias paslaugas, todėl atsakovės teiginiai apie finansinę padėtį neturi jokios įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Be to, civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo bei teisingo žalos atlyginimo principai, todėl ieškovei priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti teisingas ir atitikti jos patirtus išgyvenimus, o ne atsakovės finansinius interesus. Negana to, tenkinus ieškovės ieškinį atsakovė turės regreso teisę į trečiuosius asmenis, kurie, jos manymu, galėjo būti atsakingi už žalą;
9.10. pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė trečiojo asmens UAB „B“ naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi tretieji asmenys UAB „B“ ir VšĮ „D“ į šią bylą buvo įtraukti būtent dėl atsakovės – pastaroji atsiliepime į ieškinį atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą siekė perkelti tretiesiems asmenims UAB „B“ ir VšĮ „D“;
9.11. nors galimai atsakovės atstovai neatstovavo jos kitose analogiškose bylose, tikėtina, kad jie turi prieigą prie kitų bylų medžiagos, iš kur ir galėjo būti paimti daugelis ir šioje byloje atsakovės pateiktų argumentų. Ši aplinkybė reiškia, kad rengiant procesinius dokumentus šioje byloje buvo sugaišta mažiau laiko, įdėta mažiau darbo, ieškant atsiliepimo į ieškinį argumentų, kadangi argumentai nėra nauji, yra atkartoti iš kitų bylų, kas atitinkamai lemia ir mažesnes bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „B“ prašo atmesti atsakovės UAB „A“ apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „B“ bei (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
10.1. UAB „B“ buvo teismo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, siekiant nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes. Taigi, siekdama tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, UAB „B“ turėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga, teikti atsiliepimą į ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, dalyvauti nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, todėl patyrė teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš pralaimėjusios šalies;
10.2. teismas įvertino, jog bendrovės prašomos priteisti 5 566,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos nenukrypsta nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, dėl ko visiškai pagrįstai jas priteisė bendrovei. Minėtų išlaidų dydis, atsižvelgiant į proceso trukmę, teiktus procesinius dokumentus, yra visiškai pagrįstas ir maksimalių dydžių neviršija;
10.3. nors apeliantė teigia, kad sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui nėra nurodyti „svarūs“ argumentai tokiam sprendimui pagrįsti, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Šiuo konkrečiu atveju buvo spręstas procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, buvo tinkamai vadovautasi CPK nuostatomis dėl tokių išlaidų priteisimo, todėl išsamūs argumentai nebuvo būtini.
21. Atsiliepime išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo, sprendžiant klausimą dėl apeliacinio skundo, atsižvelgti į šiuos motyvus:
11.1. duomenų valdytojas, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) 30 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigą ne tik patvirtinti rašytinius dokumentus, bet juos įgyvendinti, įskaitant ir techninių priemonių užtikrinimą. Kaip nurodyta Inspekcijos (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. 2R-2337 (2.7.), atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovė neįgyvendino techninių ir organizacinių priemonių ir konkrečios priemonės, kurios buvo neįgyvendintos, buvo pateiktos Išvadoje. Todėl Inspekcijos nuomone, atsakovės argumentas, kad patvirtinti vidiniai teisės aktai yra įrodymas, jog buvo užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo;
11.2. vadovaujantis ADTAĮ (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) nuostatomis, tinkamų organizacinių ir techninių saugumo priemonių užtikrinimas yra duomenų valdytojo pareiga. Duomenų valdytojas turi teisę pasitelkti kitus juridinius ar fizinius asmenis asmens duomenų saugumui užtikrinti, tačiau duomenų valdytojo pareiga duoti tinkamus nurodymus, kaip duomenų saugumas turi būti užtikrinamas ir pan. Todėl vien tai, kad buvo teikiamos ir išorės paslaugos, neįrodo, kad buvo užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista 20 000 Eur neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
25. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į apeliantę (atsakovę) UAB „A“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) konsultacijos dėl galimos (duomenys neskelbtini) plastinės operacijos. Ieškovę apžiūrėjo ir konsultavo atsakovės darbuotojas gydytojas (duomenys neskelbtini). Šios konsultacijos metu buvo užvesta ieškovės sveikatos istorija, nurodyti jos nusiskundimai, diagnozė bei siūlomas gydymas, taip pat padarytos 3 ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Jokių operacijų atsakovės klinikoje ieškovei atlikta nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad buvo pavogti atsakovės klientų asmens duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, telefono numeriai ir kiti kontaktiniai duomenys, adresai, ligos istorijos) su nuotraukomis bei paviešinti internete ir už jų pašalinimą reikalaujama pinigų. Priešingai, nei kai kurie kiti atsakovės klientai, ieškovė atsakovės nurodymu išpirkos už savo duomenų pašalinimą nemokėjo, todėl visi jos asmens duomenys ir nuotraukos, negavus išpirkos, atsidūrė internete ir tapo prieinami bet kam. Ieškovės prašymą, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas tenkino.
26. Ieškovės duomenys buvo neteisėtai pasisavinti iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos, kuria atsakovė naudojosi nuo 2011 m. sausio 12 d. ir kurioje buvo laikomi atsakovės pacientų asmens duomenys. Tuo metu, kai iš atsakovės senosios turinio valdymo sistemos buvo neteisėtai nukopijuoti ieškovės asmens duomenys ((duomenys neskelbtini) minėtas serveris buvo VšĮ „D“ duomenų centre ir VšĮ „D“ buvo atsakinga už jo priežiūrą. Prieiga prie senosios turinio valdymo sistemos buvo galima per atsakovės internetinį tinklalapį. Atsakovė pradėjo naudoti naująją turinio valdymo sistemą nuo (duomenys neskelbtini), tačiau senoji turinio valdymo sistema nebuvo panaikinta (panaikinti priėjimai prie jos). Ieškovės duomenys buvo pasisavinti taip: vartotojo duomenis neteisėtam prisijungimui prie atsakovės klientų duomenų bazės tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė buvęs atsakovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tinklalapio adresu (duomenys neskelbtini), suvedęs naudotojos (atsakovės darbuotojos, dirbusios kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prisijungimo vardą ir slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie atsakovės senosios turinio valdymo sistemos ir pasisavino visų atsakovės klientų duomenis.
27. Šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu (asmens duomenų neteisėtu įgijimu, paviešinimu ir kt.) kaltinami tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) atžvilgiu byla nutraukta jam mirus.
Dėl asmens duomenų valdytojo atsakomybės
28. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad: 1) ji įgyvendino ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus privalomuosius reikalavimus ir ėmėsi maksimalių priemonių apsaugoti pacientų asmens duomenis (priėmė lokalius teisės aktus, sudarė sutartis su darbuotojais dėl informacijos konfidencialumo, taip pat sudarė sutartis su informacinių technologijų srityje besispecializuojančiomis įmonėmis); 2) ieškovė neįrodė, kad jos (duomenys neskelbtini) nuotraukos buvo paviešintos internete.
29. Asmens duomenų valdytojo atsakomybė už jam patikėtų ir surinktų asmens duomenų neapsaugojimą, dėl ko šie duomenys buvo pagrobti ir paviešinti, yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).
30. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nesiėmė reikiamų priemonių pacientų surinktų duomenų apsaugai, t. y. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.
32. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad klinikoje priimtos Asmens duomenų tvarkymo taisyklės, (duomenys neskelbtini) priimtas įsakymas, kuriuo įtvirtintos administravimo sistemos vartotojų prieigos teisės bei su darbuotojais pasirašytos konfidencialumo sutartys, o taip pat sudarytos sutartys su informacinių technologijų srityje besispecializuojančiomis įmonėmis dėl informacinių sistemų priežiūros, leidžia spręsti, kad apeliantė veikė maksimaliai atsakingai, ėmėsi priemonių, kad pacientų duomenys būtų apsaugoti. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.). Taigi, nors apeliantė formaliai priėmė lokalinius aktus, kaip reikalauja įstatymas, tačiau realiai apeliantės priemonės neužtikrino tokio saugumo lygio, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką. Kaip nustatyta, apeliantė rinko ir saugojo itin jautrius (duomenis apie asmens sveikatos būklę, (duomenys neskelbtini) kūno vietų nuotraukas ir pan.) asmenų duomenis, dėl ko apeliantė turėjo pasirūpinti aukštesnio lygio šių duomenų apsauga, negu įprasta. Tačiau, kaip matyti, apeliantė nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti asmens itin jautrius duomenis, nes, kaip nustatyta, nebuvo užtikrintas: sistemingas slaptažodžių keitimas, jų sudėtingumo lygio nustatymas (pas apeliantę slaptažodžiai nesudėtingi, itin nuspėjami – darbuotojų vardai, pavardės), ribotas priėjimas prie informacijos darbuotojams, kuri jiems nėra reikalinga (šiuo atveju odontologijos darbuotojai galėjo prieiti prie informacijos, kurią rinko gydytojas ginekologas). Taip pat nustatyta, kad apeliantė pradėjo naudoti naująją turinio valdymo sistemą nuo (duomenys neskelbtini), tačiau senoji turinio valdymo sistema, iš kurios (duomenys neskelbtini) buvo pasisavinti duomenys, nebuvo panaikinta (nepanaikinti priėjimai prie jos), t. y. apeliantė, naudojant naują turinio valdymo sistemą, nepasirūpino (nedavė nurodymo) senąją sistemą panaikinti, kas būtų pašalinę galimybę iš jos pasisavinti duomenis. Taigi, toks apeliantės elgesys (neveikimas) neabejotinai turi būti vertinamas, kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
33. Pažymėtina, kad vadovaujantis ADTAĮ (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) nuostatomis, tinkamų organizacinių ir techninių saugumo priemonių užtikrinimas yra duomenų valdytojo pareiga. Duomenų valdytojas turi teisę pasitelkti kitus juridinius ar fizinius asmenis asmens duomenų saugumui užtikrinti, tačiau duomenų valdytojo pareiga duoti tinkamus nurodymus, kaip duomenų saugumas būtų užtikrinamas (ADTĮ 30 straipsnio 3 d., 4 d.). Todėl vien tai, kad buvo pasitelktos informacinių technologijų srityje besispecializuojančios įmonės dėl informacinių sistemų priežiūros, nėra pakankamas įrodymas, jog buvo užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas.
34. Tai, kad apeliantė nesiėmė pakankamų priemonių asmens duomenų apsaugai patvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliktas apeliantės vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta keliolika ADTAĮ pažeidimų, dėl kurių apeliantei buvo surašytas nurodymas. O įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas apeliantės skundas dėl surašyto nurodymo nepagrįstumo ir konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Byloje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė išvadą, kurioje konstatuota, jog apeliantė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių. Aptariamas aplinkybes papildomai patvirtina tiek (duomenys neskelbtini) teiginiai, jog apeliantė neturėjo jokios duomenų apsaugos, asmens duomenis saugojo turėdama prieigą tiesiogiai internete be jokių autentifikacijos reikalavimų, tiek (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad nebuvo prašoma keisti prisijungimo slaptažodžių.
35. Apeliantė nurodo, kad ji nėra susijusi su asmens duomenų vagyste ir nutekinimu, kad jai nebuvo žinoma apie tokio mąsto ruošiamą vagystę, o taip pat nebuvo jokių įsilaužimo požymių, todėl teismo teiginiai, jog ji neva nebuvo atidi, rūpestinga ir profesionali yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad šiuo atveju žala kildinama iš apeliantės neteisėtų veiksmų, t. y. turimų asmens duomenų netinkamos apsaugos, kas sudarė galimybę šiuos duomenis pasisavinti, todėl tai, kad ji pati šių duomenų nenutekino, jų nepaviešino, neatleidžia jos nuo civilinės atsakomybės. O, priešingai nei nurodo apeliantė, aplinkybė, kad prie duomenų buvo prieita be jokio įsilaužimo, tik patvirtina tai, jog šie duomenys nebuvo tinkamai saugomi (tretiesiems asmenims net nereikėjo įdėti pastangų ir specialių žinių tam, kad pasisavintų apeliantės sukauptus pacientų asmens duomenis).
36. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad neįrodyta, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos buvo paviešintos internete. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuotraukų paviešinimo faktui patvirtinti yra pakankamai pateikta įrodymų, t. y.: 1) pačios ieškovės paaiškinimai; 2) kaltinamasis aktas, kurio 2-3 l., 11-12 l. nurodyta: „(duomenys neskelbtini) <...> į savo naudojamo nešiojamo kompiuterio <...> standųjį diską neteisėtai atsisiuntė (įgijo) ir išsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24399 pacientų, o taip pat žemiau nurodytų nukentėjusiųjų asmenų duomenis bei ypatingus asmenų duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus, ligos anamnezes, duomenis apie atliktas Klinikoje procedūras, fotonuotraukas prieš chirurgines operacijas ir po jų, rekomendacijas gydymo eigai), t. y. informaciją apie privatų asmenų gyvenimą: <...> (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), <...>. Kaltinamojo akto 12-13 l. nurodyta: Taip pat (duomenys neskelbtini) <…> interneto (duomenys neskelbtini) tinkle sukūrė tinklalapį (duomenys neskelbtini), <...> kuriame patalpino neteisėtai įgytus (atsisiųstus) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos <...> 24399 pacientų asmens duomenis bei ypatingus asmens duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus, ligos anamnezes, duomenis apie atliktas Klinikoje procedūras, fotonuotraukas prieš chirurgines operacijas ir po jų, rekomendacijas gydymo eigai) <...>. Kaltinamojo akto 16 l. nurodyta: „Tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas jam, (duomenys neskelbtini) <...> ne vėliau iki (duomenys neskelbtini), duotą (duomenys neskelbtini) nurodymą, (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) sukurtame tinklalapyje <...> paviešinti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų, kurie iki (duomenys neskelbtini), nesumokėjo jiems nurodytų pinigų sumų <...> už informacijos apie jų (asmenų) privatų gyvenimą neatskleidimą jis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) <...> neteisėtai, be asmenų sutikimo, pilnai paviešino <...> neteisėtai įgytų (atsisiųstų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24254 pacientų asmens duomenis bei ypatingus asmens duomenis <...>. Suderinęs savo veiksmus su (duomenys neskelbtini) prie kiekvieno iš 24254 neteisėtai paviešintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų duomenų, automatizuotai patalpino tekstą (anglų kalba), nurodydamas kad paviešinti duomenys jau yra viešai prieinami ir norint gauti visą prieigą prie patalpinto įrašo, kad jį būtų galima ištrinti, priklausomai nuo neteisėtai įgytos (atsisiųstos) informacijos apie asmens privatų gyvenimą jautrumo, pacientai turi sumokėti pinigų sumą nuo 50 iki 300 EUR (atskirais atvejais iki 800 EUR) <...>, tokiu būdu iš žemiau nurodytų nukentėjusiųjų pareikalaujant sumokėti nurodytas pinigų sumas: iš <...> (duomenys neskelbtini) 800 EUR <...>“; 3) kaltinamasis aktas, kurio 86 l. 95 l. nurodyta: „Apžiūrint tinklalapių kopijas, kurios parsiųstos po (duomenys neskelbtini ), aplankaluose pavadinimais hacked ir entries aptikti šie paviešinti UAB (duomenys neskelbtini) klientų duomenys: <...> .(duomenys neskelbtini) asmens duomenys (asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris), ligos istorija, trys (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Tekstas anglų kalba – Data sensitivity: Critical Contains insanely critical data and pictures. This entry is public. You can buy this out to delete it forever. Buy out price: 800.00 Eur Pay now. Duomenų jautrumas: Kritiškas Sudėtyje yra neįtikėtinai kritinių duomenų ir nuotraukų. Šis įrašas yra viešas. Galite nusipirkti, kad ištrintumėte visam laikui. Išpirkimo kaina: 800,00 Eur. Mokėkite dabar. You will get a full access to this leaked entry and will be able to delete it forever once paid. Jūs gausite visą prieigą prie šio patalpinto įrašo ir galėsite jį ištrinti visam laikui, kai tik sumokėsite“; 4) ieškovės į bylą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikti papildomi įrodymai, kuriuose matyti nuotraukos, nuorodos ir pan.; 5) ieškovės (duomenys neskelbtini) teismui pateiktos ekrano nuotraukos su pornografinio turinio svetainėje prieinamomis ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukomis. Pažymėtina, kad apeliantė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nekvestionavo pateiktų nuotraukų autentiškumo (kad jos priklauso ieškovei), šią abejonę nurodė tik apeliaciniame skunde, nepateikdama šiai abejonei pagrįsti įrodymų, todėl tai tik patvirtina apeliantės argumentų nepagrįstumą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
37. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei ADTAĮ 54 straipsnio 1 dalį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala. ADTAĮ 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas.
38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai.
39. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.
40. Byloje nustatyta, kad apeliantės surinkti ieškovės asmens duomenys tapo viešais, todėl ieškovė neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinei žalai atsirasti šiuo atveju pakako vien fakto, kad ieškovės asmens duomenys pateko pas trečiuosius asmenis, kurie juos atsiuntė ieškovei. Tuo tarpu platesnis tokių duomenų paviešinimas tik didino neturtinės žalos mąstą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias nustatytas aplinkybes, kaip: 1) apeliantės nesiėmimą elementarių apsaugos priemonių, siekiant išsaugoti pacientų asmens duomenis; 2) paviešinti itin jautrūs (ypatingi) asmens duomenys susiję su sveikata; 3) paviešinti vizualūs (duomenys neskelbtini) vietos duomenys – nuotraukos; 4) asmens duomenų ir nuotraukų išviešinimas internetinėje erdvėje (atskleidimas neribotam asmenų ratui); 5) iki šio laiko išlikusi galimybė ieškovės nuotraukas pamatyti pornografinio turinio tinklapyje; 6) ieškovės žinomumą (yra straipsnių apie ieškovę kaip (duomenys neskelbtini) stilistę ir (duomenys neskelbtini) narę); 7) ieškovė turi dukrą; 8) dar ir dabar ieškovė negali apie tai kalbėti be ašarų (verkė teismo posėdžio metu), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 20 000 Eur neturtinę žalą, tinkamai patiriamos neturtinės žalos mąstą (tinkamai įvertino bylos aplinkybes) ir nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
41. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, turėjo būti atsižvelgta į apeliantės sunkią finansinę padėtį (bendrovė veikia nuostolingai). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės turtinė padėtis yra vienas iš daugelio kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju apeliantės verslo pobūdis (teikiamos brangios sveikatos priežiūros paslaugos) leidžia spręsti, kad priteista suma apeliantei neturėtų būti laikoma itin didele. Tai, kad apeliantės finansinė padėtis (pagal buhalterinius dokumentus) šiuo metu nėra gera (kas gali kelti tam tikrų abejonių dėl tikrosios finansinės padėties), atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nesudaro pagrindo mažinti priteistą neturtinę žalą.
42. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir priteisė nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantė nurodė tam tikras bylas, kuriose buvo priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. nei vienoje iš apeliantės nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio už netinkamą asmens duomenų saugojimą, lėmusį asmens duomenų, sveikatos duomenų ir (duomenys neskelbtini) nuotraukų paviešinimą internete. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėjama analogiška byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nukentėjusiosios (nukentėjusios dėl to paties įvykio kaip ir ieškovė šioje byloje) patirtą neturtinę žalą įvertino 7 000 Eur, nustatęs, jog nebuvo įrodyta, kad buvo paviešintos ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo (ir yra) paviešintos ieškovės (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kas neabejotinai turi didelę reikšmę neturtinės žalos dydžiui ir leidžia spręsti, kad priteista suma (20 000 Eur) yra pagrįsta bei atitinkanti teisminę praktiką.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
44. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, tačiau netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „B“ klausimą, dėl ko teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl iš jos priteistų 5 566,85 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „B“, motyvuodama tuo, kad jos elgesys procese buvo tinkamas (ji neprašė šio asmens įtraukti į bylos nagrinėjimą), todėl neturėjo būti bylinėjimosi išlaidos priteistos iš apeliantės (CPK 93 straipsnis 4 dalis).
46. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikytinos ir sprendžiant trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
47. Tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tačiau toks nukrypimas laikytinas išimtimi ir taikytinas tik tuomet, kai egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatytas nei vieno iš dalyvaujančių asmenų netinkamas elgesys, o trečiojo asmens UAB „B“ įtraukimą į bylą (teismo iniciatyva) lėmė būtent apeliantės atsiliepimo motyvai, nes ji, kaip galimai atsakingą už asmens duomenų tvarkymą (neišsaugojimą), nurodė trečiąjį asmenį.
48. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, netikrino trečiojo asmens UAB „B“ priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).
49. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu šį argumentą, nes iš teismo sprendimo matyti, kad šių bylinėjimosi išlaidų (5 566,85 Eur) priteisimas nėra motyvuotas.
50. Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „B“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 5 566,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas šias išlaidas priteisė. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliantės motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad išlaidų dydis yra visiškai pagrįstas ir Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija.
51. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
52. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).
53. Kaip matyti, trečiasis asmuo prašo priteisti itin didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas turi įvertinti prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Pažymėtina, kad tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, nereiškia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes Rekomendacijose nustatytas jų maksimalus dydis, o konkretus jų dydis (jų pagrįstumas) turi būti nustatomas kiekvienoje byloje atskirai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
54. Nustatyta, kad UAB „B“ dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, kuriam nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, o ir iš bylos aplinkybių matyti, jog trečiasis asmuo (jo atstovė) suprato ir apie tai nurodė atsiliepime į ieškinį, kad asmens duomenys buvo pavogti ne iš serverių, kuriuos jis prižiūri, todėl nebuvo pagrindo tikėtis kokių nors neigiamų pasekmių jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Taip pat nustatyta, kad byloje trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė prašymus dėl nuotolinio teismo posėdžio, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė baigiamąją kalbą bei dalyvavo 4 nuotoliniuose teismo posėdžiuose (truko apie 5,5 val.). Trečiasis asmuo prašo priteisti 5 566,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės išlaidos už suteiktas teisines paslaugas sudaro 720 Eur. Atsakovės išlaidos už suteiktas teisines paslaugas sudaro 1 421,75 Eur.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas, į bylos sudėtingumą (trečiojo asmens atžvilgiu byla nesudėtinga; trečiajam asmeniui nekeliami jokie reikalavimai), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas reikalingas kokybiškų paslaugų suteikimui trečiajam asmeniui (ginčo esmė aiški ir iš esmės neliečianti trečiojo asmens, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus), sprendžia, kad trečiajam asmeniui iš apeliantės pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams patvirtina proceso šalių, tarp kurių vyko ginčas, patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, kurios yra žymiai mažesnės (atitinkamai 720 Eur ir 1 421,75 Eur).
56. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė prašo iš ieškovės (duomenys neskelbtini) priteisti 1 815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų Tačiau apeliacinį skundą dėl ginčo esmės atmetus, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei (atsakovei) nepriteistinos.
57. Taip pat nepriteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (403,33 Eur) apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (trečiojo asmens nenaudai), o atsiliepimo argumentai laikytini nepagrįstais.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą priteistų iš atsakovės UAB „A“ j. a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „B“ j. a. k. (duomenys neskelbtini), dalyje ir priteistas išlaidas (5 566,85 Eur) sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė