Administracinė byla Nr. A-1290-624/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01415-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant užsieniečio J. B. T. D. atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio J. B. T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo J. B. T. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu J. B. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą, priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2023 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras teikime nurodė, kad:
2.1. Centro pareigūnas, išnagrinėję turimą medžiagą, 2022 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. B. T. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėtas asmuo atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 2 d. didelėje, 32 asmenų nelegalių migrantų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdamas asmens tapatybę bei teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentų. Pristatytas į pasienio užkardą, Užsienietis pateikė rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6-8 dalį buvo apgyvendintas VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsieniečio prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 21S26092 nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudus asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, 2021 m. spalio 22 d. išnagrinėjusi Užsieniečio skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje, skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43509 ir sutrumpino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jo išsiuntimo dienos. Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 21S26092 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo įsiteisėjo.
2.3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 22S61386 nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje „Migris“ dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Kadangi Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pasikeitė jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, t. y. jis tapo nelegaliu migrantu. Todėl pagal Įstatymo 114 straipsnio 2 dalį Centras kreipėsi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo.
2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas Širvintų rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas Širvintų rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
2.5. Vilniaus regiono apylinkės teismas Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. kovo 30 d. Su sprendimu Užsienietis nesutiko ir jį apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė minėto teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą. Priemonės taikymo terminą nustatė iki 2023 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.6. Užsienietis, susipažinęs su esama situacija, nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį. VSAT, įpareigota vykdyti Užsieniečio išsiuntimą, 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Belgijos Karalystėje dėl kelionės dokumento išdavimo, tačiau (duomenys neskelbtini) ambasada Briuselyje užsieniečio neidentifikavo ir grįžimo pažymėjimo neišdavė, o tai ne tik komplikuoja jo išsiuntimą, bet jį daro kol kas neįmanomu. Asmuo atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybes sieną, Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nenustatyta, Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su teisėsauga nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, nėra bandęs pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar pažeidęs apgyvendinimo vietos vidaus taisykles, asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietis yra sudaręs darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Užsieniečio buvimo Lietuvoje užtikrinimui pakaktų taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
3. Užsienietis atsiliepime į teikimą prašė atsisakyti jį priimti.
4. Užsienietis atsiliepime į teikimą nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3944-822-2022 teisėjų kolegija, vertindama argumentus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, pažymėjo, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad maksimalus 18 mėnesių terminas nagrinėjamu atveju pasibaigia 2023 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu yra priėmęs sprendimą nepratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės ilgiau nei maksimalus 18 mėn. laikotarpis, t. y. iki 2023 m. sausio 2 d., Užsienietis prašė atsisakyti priimti teikimą.
II.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui J. B. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d., neteisėtai pėsčiomis su didele grupe kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamento sprendimu jis buvo apgyvendintas VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio prieglobsčio suteikimo prašymas 2021 m. rugsėjo 14 d. atmestas, priimtas sprendimas grąžinti jį į (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. balandžio 3 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi jam buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre ar laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 1 d. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė buvo pratęsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu, po to Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu – iki 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, pakeitė alternatyvią sulaikymui priemonę – paskyrė elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą iki 2023 m. sausio 2 d.
7. Teismas aptarė Įstatymo 113 straipsnio 1, 2 dalių, 114 straipsnio 5 dalies, 1408 straipsnio 7 dalies, 14018 straipsnio 1 dalies, 14019 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.
8. Įvertinęs teikime nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui pagrindas nėra išnykęs.
9. Teismas nesutiko su Užsieniečio atsiliepime į teikimą nurodytais argumentais, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį alternatyvios sulaikymui priemonės maksimalus 18 mėnesių terminas yra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad minėtoje nutartyje remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 4 d. nutartimis, tačiau šiose nutartyse nėra padaryta išvada, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas atitinkamai taikomas ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje asmenims alternatyvi sulaikymui priemonė pratęsiama ir praėjus 18 mėnesių po asmens sulaikymo (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Nr. AN20.-1110-1133/2022, 2022 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Nr. A20.-1108-859/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Nr. A20.-1352-419/2022).
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo sulaikytas 2021 m. liepos 2 d. Maksimalus 18 mėnesių sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpis baigiasi 2023 m. sausio 1 d. Sprendime nurodytas alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpis iki 2023 m. balandžio 2 d. viršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje ir 115 straipsnyje nustatymą maksimalų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpį.
11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje A-3944-822-2022 konstatavo, kad maksimalus 18 mėnesių terminas nagrinėjamu atveju pasibaigia 2023 m. sausio 2 d. Atsižvelgus į tai, alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju taikytina iki 2023 m. sausio 2 d. ir negali būti pratęsta papildomam laikotarpiui. Todėl teismas skundžiamu sprendimu pažeidė res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principą.
11.3. Centro pateiktas reikalavimas buvo tapatus reikalavimui, išnagrinėtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje A-3944-822-202, ir nenurodoma jokių aplinkybių, kurios teismo galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis (atsiradusiomis) aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas tikslinti priimtą sprendimą.
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą.
13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
13.1. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 punktą užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju nustatyta, kad Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jo sulaikymo pagrindai nėra išnykę, sprendimas dėl išsiuntimo vykdomas, tačiau dar nėra nustatyta tiksli išsiuntimo data, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma švelnesnė sulaikymui priemonė.
13.2. Užsieniečiui nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo ribojama judėjimo laisvė kaip prieglobsčio prašytojui tikslu nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. jo judėjimo laisvė buvo ribojama kaip neteisėtai esančiam užsieniečiui tikslu įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl išsiuntimo. Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki šios dienos Užsieniečio judėjimo laisvė nėra ribojama, jo atžvilgiu yra taikoma alternatyvios sulaikymui priemonės tikslu įvykdyti išsiuntimo sprendimą. Taigi Užsieniečiui 12 mėnesių ir 16 dienų (nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) buvo ribojama judėjimo laisvė išsiuntimo tikslu, kuri neviršija maksimalaus Įstatyme numatyto sulaikymo termino, t. y. 18 mėnesių.
13.3. Užsieniečio judėjimo laisvę neribojančios alternatyvios sulaikymui priemonės turi būti taikomos visą užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, kol atsiras galimybė įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, arba, nesant tokiai galimybei, sustabdžius minėto sprendimo vykdymą. Priešingu atveju, sprendimą vykdantį institucija neturės galimybės kontroliuoti Užsieniečio neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, o, atsiradus galimybei išsiųsti Užsienietį, neturės galimybės jo surasti.
13.4. Teisminėje praktikoje yra atvejų, kai teismas taiko alternatyvias sulaikymui priemones, tame tarpe ir įpareigojimą elektroninėmis ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, ir kurių taikymo terminas viršija 18 mėnesių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3854-662/2019).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas teikimas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo, taikyto 18 mėnesių, pratęsimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Centro teikime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs, todėl teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju taikytina iki 2023 m. sausio 2 d. ir negali būti pratęsta papildomam laikotarpiui.
16. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022).
18. Papildomai pažymėtina, kad: Įstatyme nėra savarankiškų priemonių, taikytų ir nagrinėjamu atveju (užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą), taikymo pagrindų – tik užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str.); jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento (Įstatymo 116 str. 1 d.); teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremalioji situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.), kurios aptartu aspektu reikšmingai nesiskiria nuo Įstatymo VIII skyriaus normomis nustatyto teisinio reguliavimo.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 2 d., maksimalus 18 mėnesių terminas, kuris taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, pasibaigė 2023 m. sausio 2 d., dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą. Pažymėtina, kad tai yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, kurioje nuspręsta skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2023 m. sausio 2 d.
20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime ir Centro procesiniuose dokumentuose minimos kitokios Įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos pabrėžtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
21. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios nutarties 17 punkte yra aptarta naujausia, nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį ginčui reikšmingu aspektu, suformuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje esant paskelbtai valstybės lygio ekstremalioji situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir taikant Įstatymo X2 skyriaus nuostatas (Įstatymo 1407 str. 1 d.), todėl nėra jokio pagrindo ja nesivadovauti nagrinėjamoje byloje.
22. Dėl Centro procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu, primintina, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, iš jų – ir Centro procesiniuose dokumentuose minimos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, nuostatomis.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius Įstatymo normas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Centro teikimas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu J. B. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą, priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2023 m. balandžio 2 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje, netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Užsieniečio J. B. T. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė