Civilinė byla Nr. e2-486-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00439-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ ieškinį atsakovams reorganizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Advano“ ir A. O. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Penki perlai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams reorganizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Advano“ ir A. O. prašydama pripažinti 2021 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SU220920-01LT negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją pinigais – įpareigoti atsakovę RUAB „Advano“ grąžinti ieškovei UAB „Penki perlai“ 804 000 Eur; priteisti ieškovei UAB „Penki perlai“ subsidiariai 804 000 Eur iš atsakovo A. O.; priteisti iš atsakovo RUAB „Advano“ ieškovei UAB „Penki perlai“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamąjį turtą, esantį 2021 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SU220920-01LT objektu, t. y.: 4 vnt. K3/E; 1 vnt. gruzdintuvę C/FD/FFFF Pitco“; 70 vnt. filtravimo aliejaus filtrų „A7025301“; 5 vnt. šaldytuvų „T-15-1-G-1-HC“; 3 vnt. šaldytuvų „T-23F-HT“; 15 vnt. pyragėlių šildytuvų „524-AC:; 10 vnt. mikrobangų krosnelių „DEC18E2“; 1 vnt. dujinį grilių „FH94G“; 7 vnt. elektrinių grilių „JFH94G“; 20 vnt. 18x30 lentynų „Metroseal“; 100 vnt. 18x36 lentynų „Metroseal“;  vnt. 21x36 lentynų „Metroseal“; 84 vnt. 18x42 lentynų „Metroseal“; 316 vnt. 18x42 lentynų „Metroseal“; 200 vnt. 21x42 lentynų „Metroseal“; 140 vnt. 18x48 lentynų „Metroseal“; 600 vnt. 21x60 lentynų „Metroseal“; 20 vnt. 21x48 lentynų „Metroseal“; 1 280 vnt. 74 stovų „Metroseal“; 380 vnt. 74 stovų „Metroseal“; 420 vnt. 86 stovų „Metroseal“; 15 vnt. „K3/E“; tešlos kočioklę „R55“; šaldiklį „WTS“; šaldytuvą „A70“; šaldytuvą „TP“; šaldytuvą „B2“; tešlos maišyklę „IBT“; indaplovę „SM“; kontrolerį; picų pečių „Venezia“; ledo generatorių „SLF“; ledo generatorių „SL“; konvencinę krosnį (kompl.); konvencinę krosnį; 3 vnt. šaldytuvų „BA“; makaronų viryklę; 60 vnt. „Kamado bono Media“; 2 vnt. „Kamado bono Minimo“; 29 vnt. „Kamado Bono Grande“; 40 vnt. „Kamado Bono Picnic“; 2 vnt. „Kamado Bono Limited“;. 3 vnt. kontaktinių grilių „G-2T“; 12 vnt. šaldytuvų „T23H“; 3 vnt. vitrinų šildomų; 5 vnt. vitrinų šildomų „FEP“; 3 vnt. šaldiklių „ZF“; 4 vnt. paniravimo stalų; 6 vnt. indukcinių viryklių; „Ansul“ sistemos komplektą; pavesti ieškovės UAB „Penki perlai“ pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti nurodytą kilnojamąjį turtą ir paskirti ieškovę UAB „Penki perlai“ šio turto saugotoja. 

3.       Motyvuodama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad atsakovo A. O. nesąžiningus veiksmus patvirtina atgaline data sudaryti ginčo sandoriai ir pagal juos parduotos tuo metu RUAB „Advano“ turėtos prekės. Nors išvardintų prekių savininkė turėtų būti UAB „Penki perlai“, kuri sandorių nepripažįsta ir juos ginčija, tačiau minėtais daiktais ir toliau disponuoja RUAB „Advano“, dėl to egzistuoja reali grėsmė, jog šie daiktai gali būti sunaikinti. Mano, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias perleisti ginčo objektu esantį turtą ar jį kitaip realizuoti. Be to, jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas, būtų galima nukreipti išieškojimą į ginčo kilnojamąjį turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. pripažino, jog nustatyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

6.       Pasisakydamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo aspektu, teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

7.       Ieškovė, prašydama areštuoti kilnojamąjį turtą, esantį 2021 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SU220920-01LT objektu, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl būtina nurodytam turtui pritaikyti areštą. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, nustatyta, jog byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovų ketinimus perleisti ginčo dalyką – turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Be to, argumentas, jog jei teismo sprendimas nebūtų vykdomas, būtų galima nukreipti išieškojimą į ginčo kilnojamąjį turtą, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, jog A. O. veiksmai, siekiant paslėpti nusikalstamus veiksmus, imituojant civilinių sandorių sudarymą, atgaline data sudarant ginčo sandorius ir pagal juos neva tai parduodant tuo metu RUAB „Advano“ turėtas prekes, įrodo atsakovų nesąžiningumą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Vien faktas, kad ieškovė ginčija sudarytas sutartis su atsakovais, neįrodo jų nesąžiningumo. Be to, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad daiktai, kuriuos prašoma areštuoti, yra atsakovės žinioje. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, tačiau ne su atsakovės konkrečiais veiksmais, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė ketina apsunkinti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, o ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

9.       Be to, ieškovė ieškiniu prašo taikyti restituciją pinigais, todėl net priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, disponavimas minėtais daiktais neturi įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Vien faktas, kad ieškovė ginčija sudarytas sutartis su atsakovais, neįrodo jų nesąžiningumo, dėl ko pripažintina, jog ieškovė neįrodė grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę. Jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, byloje nėra.

10.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju grėsmės dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar tapimo neįmanomu šiuo metu nėra, t. y. nėra antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Penki perlai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nepranešus atsakovei RUAB „Advano“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamąjį turtą, esantį 2021 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SU220920-01LT objektu, pavesti ieškovės UAB „Penki perlai“ pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti nurodytą kilnojamąjį turtą ir paskirti ieškovę šio turto saugotoja. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; su šia nutarties dalimi apeliantė sutinka ir skundžia tik kitą nutarties dalį, kurioje teismas vertino, jog ieškovės nurodyti argumentai įrodo atsakovų nesąžiningumą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. 

11.2.                      Apeliantė pažymi, kad atsakovų nesąžiningi veiksmai yra bendri. Atsakovas A. O. pats arba per savo tuometinę sutuoktinę R. O. atliko neteisėtus veiksmus – be ieškovės UAB „Penki perlai“ direktoriaus ir kito akcininko R. K. žinios pervedė 804 000 Eur į su A. O. susijusią įmonę – atsakovę UAB „Advano“. A. O. buvo ir yra atsakovės UAB „Advano“ ir ieškovės UAB „Penki perlai“ bei kitų įmonių akcininkas. Taip pat šiuo metu A. O. yra RUAB „Advano“ direktorius. Jau minėta ieškinyje, kad 2022 m. balandžio mėn. UAB „Penki perlai“ direktoriui R. K. paaiškėjo neteisėti A. O. veiksmai (UAB „Penki perlai“ piniginių lėšų pasisavinimas stambiu mastu) ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu A. O. ėmė slapstyti savo neteisėtų veiksmų įrodymus ir apsunkinti galimą civilinės teisinės atsakomybės taikymą bei aplinkybių išsiaiškinimą, kurie savaime nėra nesąžiningi veiksmai, sudarantys pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau svarbūs vertinti visų A. O. veiksmų visetą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19657-869/2022 buvo nutraukta A. O. ir R. O. santuoka bei padalintas santuokoje įgytas ir kitas turtas; 2022 m. spalio 11 d. buvo pradėtas A. O. valdomos OOO „Vitrum Klima“ likvidavimas; A. O. valdomai ir su UAB „Penki perlai“ sandorį sudariusiai UAB „Advano“ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3116-799/2022 buvo iškelta restruktūrizavimo byla; 2023 m. sausio 24 d. veikdamas per kitą jo valdomą įmonę UAB „Kompanija Vitrum“ A. O. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Penki perlai“ iškėlimo pagal tariamą (realiai neegzistuojančią) skolą.

11.3.                      A. O. pervedė UAB „Penki perlai“ 804 000 Eur piniginių lėšų į su juo susijusią įmonę UAB „Advano“ nesant jokio teisinio pagrindo (mokėjimo paskirtyse nurodant realiai neegzistuojančius 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 8 d. sandorius), o vėliau inicijavo UAB „Advano“ restruktūrizavimo bylą bei OOO „Vitrum Klima“ likvidavimą, o dabar siekia ir apeliantės bankroto.

11.4.                      Apeliantė gavo susirašinėjimą, pagal kurį dalį įrangos, neva ginčijamais 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 6 d. sandoriais perleistos apeliantei, atsakovas A. O. dar 2022 m. lapkričio 11 d. siūlė įsigyti kitiems asmenims (BURGER KING prekės ženklą Baltarusijoje valdančios įmonės OOO „Burger BC“ plėtros vadovui A. Ž.). Apeliantė tikėtinai gaus ir daugiau tokių A. O. pasiūlymų tretiesiems asmenims įrodymų, tačiau šio atskirojo skundo (kartu ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) aspektu svarbus yra pats faktas, kad prašoma areštuoti įranga, neva parduota apeliantei, yra „parceliuojama“ ir siūloma, o galimai ir parduota, kitiems asmenims, apeliantei neperduodant nei daiktų pagal ginčo sandorius, kurių galbūt jau ir nėra, nei grąžinant pinigų.

11.5.                      Byloje nėra ginčo, jog atsakovei RUAB „Advano“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, dėl to yra preziumuojama, kad ji jau susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovo A. O. turtinė padėtis nėra žinoma, ypač įvertinant įvykusių skyrybų faktą. Nors teismų praktikoje pabrėžiama, jog prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos nėra absoliuti ir pati savaime neturi įtakos teismo sprendimo vykdymui, tačiau įrodinėjimo našta paneigti tiek šią prezumpciją, tiek ir faktą, kad reikalavimo suma nėra reikšminga, tenka ne ieškovui, o atsakovui (šiuo atveju – atsakovams), kadangi jie disponuoja detaliais duomenimis apie jų turto būklę ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jei toks būtų priimtas palankus ieškovui. Iš apeliantei prieinamų duomenų yra pagrindas spręsti, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra proporcingos – kilnojamojo turto, kuris yra ginčo sandorių objektas, arešto.

11.6.                      Turto, dėl kurio kyla ginčas, areštas yra įprasta ir dažna teismų praktikoje taikoma laikinoji apsaugos priemonė, skirta ginčo metu sureguliuoti ginčo šalių santykiams, užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ir išlaikyti status quo (esamą padėtį). Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių susidaro nelygiavertė situacija: atsakovė RUAB „Advano“ disponuoja tiek sandorio, tiek ir ginčo objektu – kilnojamaisiais daiktais, todėl tokią situaciją būtina sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis tam, kad ateityje būtų galima realiai įvykdyti teismo sprendimą, jei toks būtų palankus priimtas apeliantei.

12.       Atsakovė RUAB „Advano“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamąjį turtą, esantį pareikštu ieškiniu prašomų pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis dalyku, ir paskirti ieškovę šio turto saugotoja, yra iš esmės prieštaringas, nelogiškas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir tokių priemonių paskirties.

12.2.                      Ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją pinigais, t. y. įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei už kilnojamuosius daiktus sumokėtus pinigus. Ieškiniu nėra prašoma perduoti areštuoti prašomą kilnojamąjį turtą. Priešingai, sprendžiant iš ieškinio turinio ir reikalavimų, ieškovė atsisako bet kokių teisių ir interesų į aptariamą kilnojamąjį turtą.

12.3.                      CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra užtikrinti ieškovui galimai palankiu būsiančio teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su tuo neturi jokio ryšio.

12.4.                      Be to, jeigu ieškovė prašosi būti paskirta aptariamo jai atrodo nebereikalingo kilnojamojo turto saugotoja, tai lieka neaišku, kokiu pagrindu. Po atskirojo skundo pateikimo įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą, todėl jos gebėjimas ir resursai vykdyti turto saugotojos funkcijas bei pareigas yra abejotini. Tuo tarpu atsakovė yra restruktūrizuojama ir administratoriaus pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) prižiūrima bendrovė, kuri, teismui nutarus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pajėgi saugoti areštuotą kilnojamąjį turtą, ką darė ir iki šiol.

12.5.                      Vertinant ieškovės nurodomą argumentą, kad ieškinio nagrinėjimo metu galimai bus prašoma teismo skirti aktualaus kilnojamojo turto ekspertizę, akivaizdu, jog šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie laikinąsias apsaugos priemones ir spręsti dėl jų taikymo, nes tokiems atvejams CPK numato įrodymų užtikrinimo institutą, tačiau ieškovė juo nesinaudoja ir įrodymų užtikrinti neprašo.

12.6.                      Atsakovė yra restruktūrizuojama bendrovė, kuriai ir jos veiklai yra taikomas JANĮ su visomis jame išdėstytomis taisyklėmis ir jų pagrindu sekančia praktika. Šiuo metu yra rengiamas atsakovės restruktūrizavimo planas, kuris, kreditoriams pritarus, bus teikiamas teismui tvirtinti. Ieškovė tai žino, todėl jos siekį, kad aptariamam turtui būtų pritaikytas areštas, atsakovė vertina kaip nesąžiningą mėginimą trukdyti restruktūrizavimo procesui ir tokiu būdu kenkti tiek atsakovei, tiek jos kreditoriams. Atsakovės nuomone, toks ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir pateisinamu.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14.       Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė  naują įrodymą – elektroninio laiško kopiją su vertimu, kuriuo grindžia aplinkybę, jog atsakovas A. O. dalį įrangos, neva ginčijamais 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 6 d. sandoriais perleistos apeliantei, dar 2022 m. lapkričio 11 d. siūlė įsigyti kitiems asmenims.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu įrodymu, pažymi, kad juo grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai, tačiau ieškovė neformuluoja nei prašymo šį įrodymą priimti, nei argumentuoja jo pateikimo poreikio, todėl vien dėl šios priežasties naujo įrodymo priėmimo klausimas nespręstinas. Be to, pateiktas naujas įrodymas negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šis įrodymas galbūt yra susijęs su atsakovo veiksmais iki šalių ginčo teisme iškėlimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto naujo įrodymo nepriima ir jo nevertina, jį ieškovė turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

18.       Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

19.       Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; su šia nutarties dalimi apeliantė sutinka ir skundžia tik kitą nutarties dalį, kurioje teismas vertino, kad ieškovės nurodyti argumentai įrodo atsakovų nesąžiningumą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstumo, pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga byloje šiuo atveju neegzistuoja.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui 

20.       Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.). 

22.       Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

23.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio ir restitucijos pinigais taikymo, t. y. ieškovė pareikštu ieškiniu nesiekia įgyti (susigrąžinti) konkretų kilnojamąjį turtą, kuris buvo perleistas ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis, o tik piniginę kompensaciją, nurodydama konkrečią jos sumą – 804 000 Eur. Kitaip tariant, palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju – patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo, ginčo turtas natūra liktų atsakovei (-ams), kadangi ieškovės materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Taigi, šiuo atveju nėra būtinybės siekti išsaugoti status quo ir ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo.

24.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantės nurodyti argumentai, jog A. O. veiksmai, siekiant paslėpti nusikalstamus veiksmus, imituojant civilinių sandorių sudarymą, atgaline data sudarant ginčo sandorius ir pagal juos neva tai parduodant tuo metu RUAB „Advano“ turėtas prekes, įrodo atsakovų nesąžiningumą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Vien faktas, kad ieškovė ginčija sudarytas sutartis su atsakovais, neįrodo jų nesąžiningumo. Be to, ieškovės atskirajame skunde plačiai aptariami atsakovų veiksmai, akcentuojant atsakovo A. O. veiksmų neteisėtumą, yra susiję su ginčo dalyku ir pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra susijusios su ginčo dalyku, tačiau ne su atsakovės konkrečiais veiksmais, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė ketina apsunkinti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė.

25.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Alma Urbanaviči