Civilinė byla Nr. 2S-1669-653/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11648-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.5

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC ARMS“, J. M., M. M., J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Č. A., R. R., B. M..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skomė“, UAB „BALTIC ARMS“, J. M., M. M., J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Č. A., R. R., B. M.

2.       Ieškovai 2023 m. gegužės 4 d. pateiktu procesiniu dokumentu, įvardintu pareiškimu dėl ieškinio papildymo (reg. Nr. DOK -72901), prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2023 m. kovo 30 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio nutarimus dėl eilinio visuotinio bendrovės UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2022 m. gegužės 2 d. (tikėtina, nurodant datą padaryta rašymo apsirikimo klaida ir ginčijamas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas – teismo pastaba) UAB „Skomė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais patvirtintas 2022 m. UAB „Skomė“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, paskirstytas UAB „Skomė“ 2022 m. pelnas, nutarta padidinti UAB „Skomė“ įstatinį kapitalą nuo 476 057,04 Eur iki 2 334 500,00 Eur papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant naują 6 408 424 vnt. paprastųjų vardinių akcijų emisiją; nustatant, kad vienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina 0,29 Eur, bendra emisijos kaina - 1 858 442,96 Eur; suteikiant pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų visiems bendrovės akcininkams proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklausys visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dienos pabaigoje; nustatant, kad 1 akcininko turima paprastoji vardinė akcija suteikia teisę įsigyti 3,9 naujai išleidžiamas PVA, suapvalinant iki sveiko skaičiaus pagal skaičių apvalinimo taisykles (jeigu pirmasis suapvalintas skaičius po kablelio yra nuo 5 iki 9 — apvalinama iki sveiko skaičiaus), nustatyta UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo ir pasirašytų akcijų apmokėjimo tvarka bei terminai, nutarta pakeisti UAB „Skomė“ įstatų 3.1 punktą, suteikti įgaliojimai UAB „Skomė“ direktoriui J. M. parengti ir UAB „Skomė“ vardu pasirašyti naujai išleistų akcijų pasirašymo sutartis, pasirašyti naują bendrovės įstatų redakciją ir atlikti visus Akcinių bendrovių įstatyme numatytus veiksmus, susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ir su bendrovės įstatų pakeitimu, atstovauti bendrovę notarų biure, VĮ Registrų centras, pasirašyti, pateikti prašymus, kitus reikiamus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ir su bendrovės įstatų pakeitimu.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškimą dėl ieškinio papildymo atsisakė priimti.

4.       Nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-247-918/2023 pagal pareikalavimą 2023 m. kovo 17 d. išsiųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad byla pagal atsakovės UAB „Skomė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (bylos kasaciniame teisme numeris 3K-3-208-421/2023). Kasaciniu skundu apskųstoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas sprendė klausimus ir dėl ieškovų reikalavimų ginčijant skirtingais laikotarpiais atsakovės valdymo organų priimtus sprendimus laikymo išvestiniais ir atitinkamai ieškovų pareigos tokius reikalavimus apmokėti žyminiu mokesčiu. Ši byla tvarkoma popierine forma ir tuo metu buvo kasacinio teismo žinioje. Nurodė, kad nuo šio kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultato gali priklausyti, ar ieškovai turės procesinę pareigą žyminiu mokesčiu apmokėti visus byloje pareikštus reikalavimus.

5.       Ieškovų teisė sujungti ieškinio reikalavimus (t. y. vienoje byloje reikšti kelis reikalavimus) nėra neribota. Įvertinęs šioje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir 2023 m. gegužės 4 d. pareiškime dėl ieškinio papildymo formuluojamus reikalavimus, darė išvadą, kad 2023 m. gegužės 4 d. pareiškime formuluojamus reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyriumi. Nors reikalavimai iš dalies yra panašaus pobūdžio (dalis jų yra vienarūšiai), tačiau reikalavimai nėra tarpusavyje susiję tiek, jog dėl to bylų nebūtų galima išnagrinėti skyrium. Ieškovų reikalavimai dėl 2016-2017 m. priimtų akcininkų susirinkimų sprendimų yra nagrinėjami kitoje ieškovų inicijuotoje byloje ir tai, kaip matyti iš LITEKO esančios 2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje. Nr. 2S-1154-880/2023 turinio, netrukdo reikalavimus nagrinėti skyriumi. Tolesnis bylos ribų plėtimas ieškovams reiškiant vis naujus reikalavimus itin apsunkina bylos procesą, procesas tampa neekonomiškas, o pasirengimo nagrinėti bylą stadija dėl pačių ieškovų veiksmų vis reiškiant naujus reikalavimus ar ir taip plečiant bylos ribas yra itin užsitęsusi. Darė išvadą, kad ieškovų reikalavimai dėl 2023 m. gegužės 2 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų gali būti operatyviau išnagrinėti naujoje byloje, kurią ieškovai turi galimybę inicijuoti pateikdami naują ieškinį. Ieškovų 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimą dėl ieškinio papildymo atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 2 dalis).

6.       Nurodė, kad įstatymas nenumato „pareiškimo dėl ieškinio papildymo“ sąvokos, taigi, nėra teisės normų, kuriose būtų tiesiogiai sureguliuota ieškovų teisė teikti pareiškimus „dėl ieškinio papildymo“ ir tokiu būdu vis reikšti naujus ieškinio reikalavimus. Nei CPK 136 straipsnio normos, reglamentuojančios kelių ieškinio reikalavimų sujungimą, nei CPK 141 straipsnio normos, reglamentuojančios ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimą, (t. y. proceso teisės normos, kurios pagal pobūdį artimiausios ieškovų siekiamam procesiniam tikslui) nenumato nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti pareiškimą „dėl ieškinio papildymo“ apskundimo galimybės (CPK 3 straipsnio 7 ir 8 dalys, 334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl ieškinio papildymo, neužkerta kelio bylos eigai (civilinė byla Nr. 2-247-918/2023 bus nagrinėjama toliau, kai bus grąžinta iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo), o ieškovai teisę ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus gali realizuoti inicijuodami naują bylą.

7.       Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties atsisakė priimti.

9.       Nurodė, kad įstatymas nenumato „pareiškimo dėl ieškinio papildymo“ sąvokos, taigi, nėra teisės normų, kuriose būtų tiesiogiai sureguliuota ieškovų teisė teikti pareiškimus „dėl ieškinio papildymo“ ir tokiu būdu vis reikšti naujus ieškinio reikalavimus. Nei CPK 136 straipsnio normos, reglamentuojančios kelių ieškinio reikalavimų sujungimą, nei CPK 141 straipsnio normos, reglamentuojančios ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimą, (t. y. proceso teisės normos, kurios pagal pobūdį artimiausios ieškovų siekiamam procesiniam tikslui) nenumato nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti pareiškimą „dėl ieškinio papildymo“ apskundimo galimybės (CPK 3 straipsnio 7 ir 8 dalys, 334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl ieškinio papildymo, neužkerta kelio bylos eigai (civilinė byla Nr. 2-247-918/2023 bus nagrinėjama toliau, kai bus grąžinta iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo), o ieškovai teisę ginčyti naujus (bylos nagrinėjimo metu priimtus) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus gali realizuoti inicijuodami naują bylą. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas.

10.       2023 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl ieškinio papildymo (t. y. naujus ieškinio reikalavimus), nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Apeliantai (ieškovai) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti dėl ieškovų atskirojo skundo dėl 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo klausimą.   

12.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismo teiginys, kad įstatymas nenumato „pareiškimo dėl ieškinio papildymo“ sąvokos, todėl negalima reikšti tokiu būdu naujų reikalavimų, yra formalus. Ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, todėl neformalus procesinio dokumento pavadinimas, o turinys ir reikalavimai apsprendžia jo esmę ir procesinį turinį.

12.2.                      Ieškinio reikalavimo – dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas, nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai savarankiška ieškovo procesinė teisė.

12.3.                      Naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

12.4.                      Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-807-212/2017 nustatyta, kad ginčai bylose dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gegužės 13 d. yra ginčai dėl vienos visumos atsakovės UAB „Skomė“ valdymo organų teisėtumo. Analogiškos išvados nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-82-1012/2023.

12.5.                      Teismui šioje byloje nepaskyrus teismo posėdžio dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, nėra jokių procesinių kliūčių papildyti ieškinį naujais reikalavimais, kurie taip pat sudaro vieną visumą su UAB „Skomė“ akcininkų ginču dėl UAB „Skomė“ valdymo, kurie vyksta nuo 2009 m. gegužės 13 d.

12.6.                      Ieškovai nėra kalti, kad nesąžiningai besielgiantys atsakovai priima vis naujus neteisėtos sudėties UAB „Skomė“ valdybos ir neteisėtos sudėties akcininkų susirinkimų sprendimus.

12.7.                      Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad visi skundžiami sprendimai sudaro vieną visumą skundžiamų atsakovės valdymo organų sprendimų.

12.8.                      Atsakovė, nevykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nusprendė apgauti teismą ir ieškovus – formaliai išleisti dar vieną akcijų emisiją, priimdama 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Skomė“ eilinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl UAB „Skomė“ įstatinio kapitalo padidinimo iki to paties 2 334 500,00 Eur dydžio, kaip ir buvo nutarta 2021 m. balandžio 3 d. pakartotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nuo 476 057,04 Eur, iki kurių bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas vykdant 2021 m. balandžio 3 d. pakartotinio susirinkimo sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi teismo siūlomas šių dviejų iš esmės to paties ieškinio reikalavimo, dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesąžiningų atsakovų dirbtinai padalinto į du atskirus sprendimus, nagrinėjimas atskirose bylose yra dirbtinis, neatitinka proceso ekonomiškumo ir dispozityvumo principų.

12.9.                      Teismas neatskleidė ginčo esmės, pažeidė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. birželio 1 d. nutartys užkerta galimybę tolesniam logiškam, ekonomiškam ir dispozityviam bylos nagrinėjimui – faktiškai tą patį atsakovo akcininkų sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo neteisėtos sudėties akcininkams dirbtinai suskaldant į dvi bylas.

12.10.                      Teismas iki šiol nepasisakė dėl ieškovų 2023 m. kovo 30 d. prašymo dėl proceso ekonomiškumo sujungti civilines bylas Nr. 2-19-465/2023 ir Nr. 2-247-918/2023, kurioje nagrinėjami ginčai dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2010 m., pripažinimo negaliojančiais.

12.11.                      Teismo atsisakymas priimti nagrinėjimui ieškinio reikalavimus dėl 2023 m. priimtų UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, tiesiogiai padeda atsakovams dirbtinai vilkinti neteisėtą UAB „Skomė“ valdymą.

12.12.                      Skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui.

12.13.                      Neturėdamas bylos medžiagos teismas negalėjo nagrinėti bylos.

Atskirasis skundas netenkinamas

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

 teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

14.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas

16.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai) pirmosios instancijos teismui teikė atskirąjį skundą, dėl atsisakymo priimti jų pateiktą procesinį prašymą pavadinimu „dėl ieškinio papildymo“. Atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad jų pateikti nauji reikalavimai (prašymas pripažinti 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. atsakovės valdybos posėdžio nutarimus) yra susiję su byloje nagrinėjamais jau pareikštais reikalavimais ir sudaro vieną visumą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų atskirąjį skundą atsisakė priimti.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad vien formalus, šalių neteisingai nurodytas procesinio dokumento pavadinimas, negali užkirsti šalių teisės jį paduoti teismui, todėl svarbu atsižvelgti į teikiamo šalių procesinio dokumento turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, nesirėmė netinkamo dokumento pavadinimo aplinkybe, priešingai, vertino dokumento turinį ir tuo pagrindu priskyrė jį pareiškimui dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo (CPK 141 str.). Apeliantai nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad toks procesinio dokumento vertinimas yra netinkamas. CPK 141 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

19.       Galimybė tolesnei bylos eigai užkertama tik tuomet, kai procesas dėl nutarties priėmimo apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta galimybę dalyvauti procese konkrečiam asmeniui, ir jis negali savo interesų ginti, pareikšdamas savarankišką ieškinį (reikalavimą). Nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti ieškovų pareiškimą neatima galimybės vykti bylos nagrinėjimui pagal pradinį ieškinį.

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai jau yra teikę panašius procesinius prašymus ir dėl jų yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, kuris laikėsi identiškos pozicijos tokių pareiškimų teikimo klausimu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1967-340/2018).

21.       Pagal CPK 233 str. teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio Kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles. Taigi, net ir vertinant ieškovų pateiktą procesinį dokumentą kaip pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kaip nurodo apeliantai, atsisakymas priimti tokį pareiškimą taip pat neatima galimybės bylą nagrinėti pagal prieš tai pareikštus ir priimtus reikalavimus, o dėl papildomų reikalavimų – kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Taigi, ir tokiu atveju pasirengimo stadijoje priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovų procesinį dokumentą yra neskundžiama.

22.       Dėl kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jais yra grindžiamas ne 2023 m. birželio 1 d., o 2023 m. gegužės 17 d. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

23.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Pažymetina, kad  nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

25.       Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės: pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylos iš esmės nenagrinėjo, bet sprendė procesinio pobūdžio klausimą.

26.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                               Jelena Šiškina