Civiline byla Nr. 2A-731-611/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1.; 121.15; 121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. rugpjucio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešejo Andžej Maciejevski,

teiseju Virginijos Volskienes ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo Z. R. atstovei adv. Danutei Puzirauskienei, treciojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. atstovems A. T. ir adv. Inai Navickienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes atstovei Jekaterinai Mickevicienei, Lietuvos Respublikos Vyriausybes atstovui Dainiui Petraviciui,

viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovu Z. R., S. B., G. S., treciojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei del ipareigojimo atkurti nuosavybes teises, del Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu, Vilniaus apskrities viršininko isakymo bei panaudos sutarties panaikinimo iš dalies, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankišku reikalavimu A. L. ir L. S..

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,               

n u s t a t e :

Ieškovai ir treciasis asmuo su savarankiškais reikalavimais yra pretendentai atkurti nuosavybes teises i žemes sklypa natura, esanti Upytes kaime (Pilaites mikrorajone). Valstybes igaliota institucija neatkuria jiems nuosavybes teisiu, nes 8,20 ha žemes sklypas, i kuri jie pretenduoja, patenka i Vilniaus miesto savivaldybes tarybai perduoto naudotis 120 ha sklypa miesto parkui irengti. Vyriausybe 1999 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 895 nutare suteikti Vilniaus miesto savivaldybes tarybai naudotis laisvos valstybines žemes 120 ha žemes sklypu Pilaites mikrorajone, šio nutarimo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas isakymu perdave 120 ha žemes sklypa Vilniaus miesto savivaldybes tarybai ir sudare panaudos sutarti, pagal kuria šis sklypas 99 metams suteiktas naudotis Vilniaus miesto savivaldybes tarybai.

Pretendentai teigia, kad jie istatymu nustatyta tvarka bei laiku kreipesi su prašymais del nuosavybes teisiu atkurimo natura. Vyriausybes nutarimas, Vilniaus apskrities viršininko isakymas ir panaudos sutartis yra formalios kliutys, trukdancios jiems atkurti nuosavybes teises, del kuriu neužstatyta žeme, i kuria jie pretenduoja, neteko laisvos žemes statuso. Šie aktai yra neteiseti, nes priimti neatsižvelgiant i pretendentu pateiktus prašymus atkurti nuosavybes teises natura. Sklypu dalijimas žemeje, prieš tai neatkurus nuosavybes teisiu ne vienu iš istatyme nustatytu budu, prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui, LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymui, pažeidžia pretendentu teise i nuosavybes atkurima. Ieškovai prašo: 1) panaikinti Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 ir 2003 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 414 dalis del 8,20 ha žemes sklypo, esancio Upytes kaime, perdavimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybes tarybai ir nustatymo, kad šis žemes sklypas naudojamas savivaldybes parkui irengti; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužes 4 d. isakymo Nr. 1460-01 dali del 8,20 ha žemes sklypo, esancio Upytes kaime, perdavimo panaudos pagrindais Vilniaus miesto savivaldybes tarybai; 3) panaikinti 2000 m. gegužes 4 d. panaudos sutarties dali, kuria Vilniaus apskrities viršininkas 99 metams suteike 8,20 ha žemes sklypa, esanti Upytes kaime, naudotis Vilniaus miesto savivaldybes tarybai; 4) ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija atkurti ieškovams nuosavybes teise natura i K. R. iki nacionalizacijos bendrosios nuosavybes teise valdyta 11,58 ha (10,6 dešimtiniu) žemes dali, esancia Upytes kaime.

              Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovu ir treciojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius patenkino iš dalies: panaikino Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 ir 2003 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 414 dalis del 8,20 ha žemes sklypo, esancio Upytes k., perdavimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybes tarybai ir nustatymo, kad šis žemes sklypas naudojamas savivaldybes parkui irengti; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužes 4 d. isakymo Nr. 1460-01 dali del 8,20 ha žemes sklypo, esancio Upytes k., perdavimo panaudos pagrindais Vilniaus miesto savivaldybes tarybai; panaikino 2000 m. gegužes 4 d. panaudos sutarti Nr. 22KO1/2000-22759, kuria Vilniaus apskrities viršininkas 99 metams suteike 8,20 ha žemes sklypa, esanti Upytes k., naudotis Vilniaus miesto savivaldybes tarybai; kitus reikalavimus paliko nenagrinetus. Teismas nustate, kad ieškovai del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nustatyta tvarka kreipesi 1991-1993 metais, bei pripažino, kad jie irode, jog yra tinkami pretendentai i nuosavybes teisiu atkurima, todel iki Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 priemimo nebuvo jokiu formaliu kliuciu šioms teisems atkurti. Ieškovams tik 2004 m. buvo pranešta, kad ginco žeme Vyriausybes nutarimu yra suteikta naudotis Vilniaus miesto tarybai. Teismas padare išvada, kad sklypu dalijimas, prieš tai realiai neatkurus nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta, iš esmes pažeidžia ieškovu teises. Taip pat pažeidžia Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni, pagal kuri miesto parkai nepriskiriami valstybes išperkamai žemei, 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Traku rajonu savivaldybiu teritoriju administraciniu ribu pakeitimo istatyma. Padare išvada, kad pretenduojamoje atkurti nuosavybes teises i žeme vietoje valstybinio miško nera, kad ginco žeme nepriskirtina valstybes išperkamai žemei, kad Upytes kaimas nera priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei, todel nuosavybes teises  turetu buti atkuriamos nuosavybes teisiu i kaimo vietoveje esancia žeme atkurimo tvarka ir ginco žeme gali buti gražinta pretendentams natura.

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda, 2008 m. lapkricio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendima paliko nepakeista. Be kitu motyvu, teiseju kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nagrinejo reikalavimus del Vyriausybes individualaus pobudžio nutarimu daliu panaikinimo, nes gincijami nutarimai nera norminio pobudžio teises aktai. Teismas nesprende, ar Vyriausybes nutarimai atitinka Konstitucija ar istatymus tuo aspektu, kuris nustatytas CPK 3 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo istatymo 63, 67, 72 straipsniuose.

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybe praše teismu sprendima ir nutarti panaikinti, priimti nauja sprendima – ieškovu ir treciojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius atmesti. Vienas iš kasacinio skundo motyvu buvo tas, kad teismai netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, pažeide procesines teises normas, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, šie pažeidimai leme neteisetu ir nepagristu teismo sprendimo ir nutarties priemima. Nurode, jog teismas, panaikindamas Vyriausybes nutarimo dali tuo pagrindu, kad ji prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymui, viršijo savo kompetencija, nes Vyriausybes nutarimu (vienkartinio taikymo teises aktu) atitikties Konstitucijai vertinimas yra išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija, taip pažeide prima facie Konstitucijos 102 straipsnio 1 dali, Konstitucinio Teismo istatymo 65 straipsni, CPK 3 straipsnio 3 dali. Kasatoriaus nuomone, Konstitucinis Teismas pagal pirmosios instancijos teismo prašyma turejo nuspresti, ar, gincijamu Vyriausybes nutarimu suteikus žeme visuomenes poreikiams tenkinti, prieš tai neisitikinus, ar nera pageidaujanciu atkurti nuosavybes teisiu i šia žeme natura, nebuvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis ir atitinkama Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostata.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009-04-02 nutartyje nurode, jog kasacinio skundo argumentai del teismo kompetencijos pažeidimo buvo teisiškai pagristi. Del šios procesinio pažeidimo galejo buti neteisingai išspresta byla, todel konstatuotas pagrindas panaikinti apeliacines instancijos teismo nutarti. Del padaryto procesinio pažeidimo liko istatymo nustatyta tvarka neišsprestas klausimas del Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895, kuris turi buti taikomas šioje byloje, atitikties Konstitucijai ar istatymui. Nagrinejamoje byloje bendrosios kompetencijos teismas nustate, kad Vyriausybes nutarimas neatitinka Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatu, t. y. dare išvada ir sprende Vyriausybes nutarimo atitikties istatymui klausima, kuris priskirtas išimtinei Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dali teismai turi taikyti galiojancia teise. Ji apima Vyriausybes nutarimus, kurie Konstitucinio Teismo nutarimu nera pripažinti neatitinkanciais Konstitucijos ar istatymu. CPK 3 straipsnyje nenustatyta, kad, esant prieštaravimams tarp Vyriausybes nutarimo ir istatymo, turi buti taikomas aukštesnes galios teises aktas. Šiu teises aktu prieštaravimo ar neatitikties sprendimo budas yra kitas – tai kreipimasis i kompetencija turinti teisma del Vyriausybes akto atitikties Konstitucijai ar istatymui nustatymo.

Civiline byla stabdytina, kreiptinasi i LR Konstitucini Teisma.

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais pretenduoja atkurti nuosavybes teises i 11,1981 ha žemes Upytes k., Pilaites sen., Vilniuje, buve savininkai M. ir K. R., 8,20 ha atkurtinos žemes patenka i LR Vyriausybes 1999-07-30 nutarimu Nr.895 paskirta 120 ha žemes sklypa suteikta naudotis Vilniaus miesto tarybai savivaldybes parkui irengti. Taip pat nustatyta, kad ieškovai kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo 1991-1993 metais (I t., b.l.14-15). Irodymu, kad butu pateikti ne visi dokumentai apie ieškovu giminystes ryši su buvusiais savininkais ar nepakanka dokumentu apie tureta nuosavybes teise žeme, nera. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai iri tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais siekia atkurti nuosavybes teises natura, t.y. buvusioje vietoje. Iki gincijamo LR Vyriausybes nutarimo priemimo nuosavybes teises jiems nebuvo atkurtos. Taip pat nustatyta, kad Upytes kaime esanti žeme po 1995 m. buvo priskirta Vilniaus m. savivaldybes teritorijai, o iki tol ji buvo kaimo vietoveje.

LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 str. 6 d. (redakcija, galiojusi 1999-05-13 iki 2000-01-03 laikotarpiu) numato, kad nuosavybes teises i Vilniaus, Kauno, Klaipedos, Šiauliu, Panevežio, Alytaus, Marijampoles, Druskininku, Palangos ir Birštono miestu savivaldybiu teritorijose esancia žeme, šiu miestu savivaldybiu teritorijoms priskirta po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio istatymo 4 str. nustatyta tvarka ja gražinant natura, o jei ši žeme pagal šio istatymo 12 str. priskirta valstybes išperkamai žemei, už ja valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 str.. Pagal mineto istatymo 12 str. yra numatyti atvejai, kai žeme iš pretendentu atkurti nuosavybes teises išperkama. Mineto istatymo 12 str. 2 p. numato, kad žemes išperkama, kuri kaimo vietoveje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal istatymus yra užimta: namu valdu (sodybu) sklypu; valstybiniu istaigu ir organizaciju bei visuomenines paskirties pastatams ir irenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu sklypu, išskyrus poilsiavieciu pastatu ir statiniu užimtus žemes sklypus; kitu visuomenes poreikiams naudojamu teritoriju (gatviu, aikšciu, skveru, kapiniu, vandenvieciu, papludimiu ir kt.); yra suteikta individualiu gyvenamuju namu statybai. Byloje nera duomenu, kad žeme, i kuria pretenduoja ieškovai, yra naudojama visuomenes poreikiams ar kitaip yra apsunkinta, kad turetu buti išperkama iš ieškovu. Be to, mineto istatymo preambuleje yra itvirtina nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilieciu prieš okupacija igytos nuosavybes teises nepanaikintos ir turi testinuma. LR Konstitucijos 23 str. numato, jog nuosavybe nelieciama, ja saugo istatymai ir, kad nuosavybe gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams ir teisingai atlyginama. Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 895, kuriuo buvo suteikta Vilniaus miesto tarybai teise naudotis laisvos valstybines žemes sklypais Vilniaus mieste, iš esmes užkirto ieškovams ir treciajam asmeniui galimybe atkurti nuosavybes teises i 8,20 ha žemes sklypo dali, nes ši žemes sklypo, i kuri pretenduoja ieškovai ir tretysis asmuo, dalis perduota naudotis Vilniaus miesto tarybai, šis plotas ieina i 120 ha sklypo teritorija, perduoto naudotis Vilniaus miesto tarybai. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami teisetu lukesciu ir teisingumo principai, nes priimtas Vyriausybes nutarimas nepagristai riboja asmenu teise i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo galimybe. Kadangi iki gincijamo LR Vyriausybes nutarimo priemimo ieškovai ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais pareiške valia atkurti nuosavybes teises, t.y. žeme, i kuria šie asmenys pretenduoja, nebera laisvos valstybines žemes fonde, o nuosavybes teisiniai santykiai tesiasi, todel Vyriausybes 1999 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 895 ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto tarybai buvo perduota 8,20 ha žemes sklypas, i kuri pretenduoja atkurti nuosavybes teises ieškovai ir tretysis asmuo,  pagal savo turini kelia pagrista abejone del savo atitikimo LR Konstitucijos 23 str., konstituciniam teisines valstybes principui, taip pat LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo preambuleje nurodytiems tikslams, 5 straipsniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Vyriausybes aktai neprieštarauja Konstitucijai arba istatymams. Žemesnio lygmens teises aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teises aktams, ir joks teises aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Teises norminiai aktai turi buti nustatyta tvarka paskelbiami, ir su jais turi tureti galimybe susipažinti visi teisiniu santykiu subjektai. Teisini reguliavima galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principu ir normu. Neatsiejami teisines valstybes principo elementai yra teisetu lukesciu apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybe privalo vykdyti prisiimtus isipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisetu lukesciu apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebutu užtikrintas asmens pasitikejimas valstybe ir teise. Vienas iš teisetu lukesciu principo elementu yra teisiu, igytu pagal Konstitucija, Konstitucijai neprieštaraujancius istatymus ir kitus teises aktus, apsauga. Asmenys, kurie pagal istatyma igijo tam tikras teises, turi teise pagristai tiketis, kad šios teises nustatyta laika bus išlaikytos ir igyvendinamos.

Kadangi LR Vyriausybes 1999-07-30 nutarimo Nr.895 1.3 p. kelia pagristu abejoniu del atitikimo aukšciau minetiems istatymams ir LR konstitucijai, o LR Vyriausybes aktu atitikima LR Konstitucijai ir istatymams sprendžia LR Konstitucinis Teismas, todel byloje butina kreiptis i LR Konstitucini teisma (LR CPK 3 str. 3 d., LR Konstitucinio Teismo 63 str.  1 d. 3 p.).

Kadangi byloje kreipiamasi i LR Konstitucini Teisma, todel civiline byla sustabdytina iki LR Konstitucinis Teismas išnagrines byla (LR CPK 163str. 7 p., 166str. 1 d. 6p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3 str. 3 d., 163 str. 7 p., 290 str., 291 str., LR Konstitucinio Teismo istatymo 67 str., teiseju kolegija

n u t a r e :

kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma ir prašyti ištirti ar LR Vyriausybes 1999-07-30 nutarimo Nr.895 „Del valstybines žemes sklypu suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai“ 1.3 punktas ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto tarybai buvo suteiktas naudotis ir 8,20 ha žemes sklypas, i kuri atkurti nuosavybes teises pretenduoja ieškovai ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsni ir konstitucini teisines valstybes principa, taip pat LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo preambuleje numatytus tikslus ir 6 str..

Byla sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrines byla.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Andžej Maciejevski

Teisejai                                                                                                                                            Virginija Volskiene

Henrichas Jaglinskis