Administracinė byla Nr. A-2790-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01744-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 1 d. raštas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą
Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 6 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl naujo susirinkimo organizavimo, sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo R. T. skundą tenkino, panaikino NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1080-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1769-(14.8.94) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ bei įpareigojo NŽT pareiškėjo R. T. 2020 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 8PP-670) išnagrinėti iš naujo.

II.

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2022 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjo R. T. prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jis teismo sprendimą suprato taip, jog NŽT ne tik įpareigota išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, tačiau atsakovui pakartotinai nagrinėjant jo prašymą, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatos, o pareiškėjo prašymas turėtų būti tenkinamas, organizuojant naują susirinkimą ir sudarant sąlygas pareiškėjui rinktis naują žemės sklypą ne tik iš į sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti jau įvykusiame susirinkime, bet iš visų nuosavybės teisių atkūrimo tikslu suformuotų sklypų.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad gavęs NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 8 d. raštą Nr. 8SD-1074-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ jam kilo klausimų dėl teismo sprendimo vykdymo, nes pareiškėjo atžvilgiu vėlgi taikomos tos pačios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Tvarkos 38 punkto nuostatos.

Pareiškėjas prašyme pateikia tokius klausimus:

–       ar, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išaiškinus, kad „Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju“ ir „susiklosčius tokios faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. vasario 27 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu“ ir tuo pagrindu teismui panaikinus skundžiamus aktus bei įpareigojus NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. T. 2020 m. vasario 27 d. prašymą, NŽT, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo R. T. 2020 m. vasario 27 d. prašymą, gali šioje situacijoje pakartotinai taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatas, dėl kurių taikymo negalimumo pasisakė teismas;

–       ar, įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, NŽT privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendime išdėstytais išaiškinimais dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų taikymo, ir teismo pateiktomis išvadomis;

–       ar priimtas byloje teismo sprendimas, kuriuo panaikinti skundžiami administraciniai aktai ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pasisakius dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto nuostatų taikymo negalimumo nagrinėjamu atveju bei nesant teismo nustatytų kitų pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindu, reiškia, kad jo 2020 m. vasario 27 d. prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo išaiškinti, ar NŽT, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo R. T. 2020 m. vasario 27 d. prašymą, turi taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį bei Tvarkos 38 punktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog jis nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o teigia, kad jo 2020 m. vasario 27 d. prašymas turi būti tenkinamas, t. y. pareiškėjas neprašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimtos nutarties motyvaciją, o tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. raštą, NŽT 2020 m. birželio 1 d. raštą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti iš naujo pareiškėjo R. T. 2020 m. vasario 27 d. prašymą, yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, jos įvykdymas nėra apsunkintas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti sprendimą nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Rytis Krasauskas

        Skirgailė Žalimienė