Civilinė byla Nr. 3K-3-264/2011
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04470-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.6.1; 94.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K.
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams E. A.,
G. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – UAB „Tas anas“,
AB „Linas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66
straipsnio pagrindu (actio Pauliana), rūšinio teismingumo.
2010 m. vasario 2 d. sutarties pagrindu ieškovas L. K. įgijo
iš trečiojo asmens AB „Linas“ teisę reikalauti
iš atsakovo E. A. 400 000 Lt skolos ir
palūkanų. Įsiteisėjusia teismo nutartimi jam
ši suma priteista ir išduotas vykdomasis dokumentas dėl jos išieškojimo iš
atsakovo.
Ieškovas padavė ieškinį apylinkės teismui,
prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio
24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas E. A.
perleido atsakovei G. A. 996 894,12 Lt reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB
„Tas anas“ ir taikyti abipusę restituciją. Jis nurodė, kad po ginčijamos
sutarties sudarymo atsakovas tapo faktiškai nemokus ir nepajėgus
atsiskaityti su ieškovu, taip pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Paduodamas
ieškinį, ieškovas sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą. Jis
teigia, kad nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl,
patenkinus ieškinį, jam neatsiras tiesioginių turtinių padarinių. Dėl to CK
6.66 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys nelaikytinas turtiniu ir yra
teismingas apylinkės teismui.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi
atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Teismas nurodė,
kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas
tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo,
nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27
straipsnio 1 punktas). Turtinis ginčas yra ne tik reikalavimas dėl pinigų ar
kito turto išieškojimo, bet ir kiti reikalavimai, kurie sukuria kokius nors
apskaičiuojamus turtinius padarinius, turtinius praradimus. Teismas nurodė, kad
ieškinio reikalavimo dėl atsakovų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu
patenkinimo atveju būtų sukurti apskaičiuojami turtiniai padariniai: atsakovė
netektų sutarties pagrindu įgytos 996 894,12 Lt reikalavimo teisės, t. y.
patirtų apskaičiuojamą turtinį praradimą. Teismas pažymėjo, kad, patenkinus actio
Pauliana ieškinį, turtas (šiuo atveju skolininko turtinis reikalavimas)
perduodamas ne skolininkui, o skiriamas ieškinį pareiškusio kreditoriaus
reikalavimui patenkinti. Būtent tokiomis sąlygomis ieškovas prašo taikyti
restituciją. Teismas konstatavo, kad reikalavimo, perleisto ginčijama
sutartimi, dydis (996 894,12 Lt), taip pat ieškovo reikalavimo į atsakovą dydis
(400 000 Lt ir 10 proc. metinių palūkanų), kuris apibrėžia jo prašomos taikyti
restitucijos ribas, rodo, jog byla neteisminga apylinkės teismui (CPK 27
straipsnio 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. vasario 1 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
pareikštas ieškinys neteismingas apylinkės teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo,
kad ieškinio reikalavimo vertinimas kaip
turtinio ar neturtinio pobūdžio priklauso nuo to, ar ieškinio dalykas gali būti
išreiškiamas pinigine verte. Sprendžiant, ar ieškinio reikalavimas dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ar ne, turi būti atsižvelgiama
į tai, ar kartu su šiuo reikalavimu prašoma taikyti ir restituciją. Ieškinio
reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai neprašoma restitucijos
ar nėra pagrindo jos taikyti, laikomas neturtiniu, nes jo patenkinimo atveju
tik konstatuojamas faktas, o turtinės naudos ieškovas negauna. Ginčas laikomas
turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes jos taikymo
atveju įmanoma įvertinti priteistinas lėšas ar turtą. Kadangi ieškovas prašo
pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir taikyti
abipusę restituciją, tai toks reikalavimas laikytinas turtiniu ir vertintinas
pagal atsakovei G. A. perleistą 996 894,12 Lt sumą, kurią prašoma grąžinti
atsakovui E. A. Nors ieškovas neprašo priteisti jam iš atsakovų skolą ar kitą turtą,
tačiau pareikštu ieškiniu jis siekia atkurti skolininko
mokumą, nes, tenkinus ieškinį, atsakovas taptų mokus, o ieškovui tai
sukeltų turtinių teisinių padarinių – jam atsirastų galimybė atgauti iš
atsakovo 400 000 Lt skolą.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir ieškinio priėmimo
klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reiškiamo ieškinio pobūdžio ir
tikslo. Kasatoriaus nuomone, ieškinys, reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio
Pauliana), laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, nes juo ieškovas iš
esmės įrodinėja skolininko
tam tikrų teisių ir pareigų nebuvimą. Pagal teismų praktiką negatyvus
ieškinys dėl pripažinimo
apmokestinamas fiksuoto, o ne proporcinio dydžio žyminiu mokesčiu.
2.
Apeliacinės instancijos teismas ieškinį pripažino turtiniu iš esmės dėl to, kad
ieškiniu kasatorius prašė taikyti ir restituciją. CK 6.66 straipsnio pagrindu iškeltose bylose restitucija taikoma ne ieškovui ir atsakovui, o tik ginčijamo
sandorio šalims, įrodinėjant, kad jos buvo
nesąžiningos, ir tokioje byloje ieškovas neprašo jam ką nors perduoti ar
priteisti. Kasatoriaus
nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė
į kasacinio teismo išaiškinimus dėl restitucijos taikymo reikšmės ir įtakos ieškinio reikalavimo pobūdžiui bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK
6.66 straipsnio pagrindu. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. N. S. v. J. N.,
bylos Nr. 3K-3-328/2006, išaiškino,
kad reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu
nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Taigi kasatoriaus reikalavimas taikyti negaliojančiu pripažintino sandorio
šalims restituciją objektyviai negali nulemti ieškinio pripažinimą
turtiniu, nes reikalavimas taikyti restituciją atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
3. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai dėl ieškinio pobūdžio sprendė pagal jo galimo patenkinimo
atveju atsiradusius turtinius padarinius atsakovams, bet ne ieškovui. Sisteminė CPK 79, 80 straipsnių analizė leidžia teigti,
kad turtiniu ar neturtiniu pripažįstamas būtent ieškinio reikalavimas ir jo įtaka
reikalavimą pareiškusios proceso šalies,, bet ne atsakovo ar kitų proceso dalyvių turtinei padėčiai. Patenkinus ieškinį, pareikštą CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškovui teismo sprendimu nepriteisiamas turtas ar suteikiama
kitokia turtinė nauda. Tiesioginiai
turtiniai padariniai atsiranda pripažinto negaliojančiu sandorio šalims.
Dėl to ieškinys, reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti laikomas turtiniu jį reiškiančio ieškovo
atžvilgiu, nors ginčas pagal ieškinio reikalavimo turinį gali būti ir turtinio
pobūdžio.
4. Apeliacinės instancijos
teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškiniu kasatorius neprašo priteisti jam iš atsakovų skolą ar kitą turtą. Pareikštu ieškiniu jis siekia atkurti atsakovo mokumą, tačiau tai savaime kasatoriaus turtinės
padėties nepagerins, nes jis nei gaus, nei praras turto, o tik galbūt padidins skolos išieškojimo iš atsakovo galimybę. Kasacinio
teismo praktikoje dėl sandorių pripažinimo
negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu esminiu kriterijumi, lemiančiu reiškiamo ieškinio turtinį ar neturtinį pobūdį,
laikytinas ieškinio dalyko formulavimas ir ieškovo tikslas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010
m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. E.
v. S. T. ir kt., bylos Nr.
3K-3-99/2010, turtiniu pripažino tik reikalavimą
dėl skolos priteisimo, o
reikalavimus dėl sandorių
pripažinimo negaliojančiais laikė neturtinio pobūdžio, konstatavo, kad teismai nepagrįstai apskaičiavo žyminį
mokestį nuo ginčijamais sandoriais perleisto
turto, kurio priteisti ieškovas pareikštu ieškiniu jam nereikalavo, vertės. Nagrinėjamoje
byloje kasatorius neprašo
teismo priteisti jam lėšų ar turto, o tik prašo pripažinti negaliojančiu sandorį, todėl, nepriklausomai nuo
šio sandorio vertės, toks ieškinys laikytinas neturtiniu.
5. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad kreditorius, reikšdamas actio
Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą,
sugrąžinant tai, ką skolininkas
nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims; skirtingai nei kitais sandorių
pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, tokio ieškinio pagrindinis tikslas yra kompensacinis, o sandorio
pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti jį į
ankstesnę padėtį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškinio, reiškiamo CK 6.66
straipsnio pagrindu, pobūdžio bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant restitucijos reikšmę analogiškuose ginčuose.
Atsiliepime į kasacinį skundą
atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo
nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad kasacinis
teismas yra išaiškinęs, jog ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas
proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos
taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar
priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v.
R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009).
Kasacinio skundo argumentą, kad turtiniu
ar neturtiniu pripažįstamas būtent
ieškinio reikalavimas ir jo įtaka reikalavimą pareiškusios proceso
šalies, bet ne atsakovo ar kitų proceso
dalyvių turtinei padėčiai,
paneigia šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas
laikosi pozicijos, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir
šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus
turtinius padarinius kitai šaliai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos
Nr. 3K-3-350/2009). Kasatorius akcentuoja, kad pagal teismų praktiką negatyvūs
ieškiniai dėl pripažinimo yra apmokestinami fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu.
Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais
pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo, kurie neturi tiesioginio ryšio su kokiu
nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v.
A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010).
Nagrinėjamu atveju kasatoriaus ieškinys turi tiesioginį ryšį su 996 894,12 Lt
reikalavimo teise.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turtinio
ir neturtinio ieškinio kriterijų
Ieškinio kvalifikavimas
(turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą
ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir
tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
Turtiniai
(įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio
dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos
(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma
ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma
pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar
davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant
šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu
(įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti
turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu,
kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės
(CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisės
teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas
dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai
aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas
pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008).
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini
ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne
dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas
laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai
sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo
atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos
27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009).
Kasacinis teismas, spręsdamas ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės
pobūdį, konstatavo, kad toks ginčas yra neturtinis, nes juo siekiama vien
transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors
priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, nors tam
tikra prasme šalių ginčas ir susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 rugsėjo 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010). Kasacinis
teismas, spręsdamas kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimą, netiesiogiai pasisakė ir dėl kilusio ginčo pobūdžio, nurodydamas, kad teismai nepagrįstai apskaičiavo
žyminį mokestį nuo ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurio priteisti
ieškovas pareikštu ieškiniu jam nereikalavo, vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. sausio 14 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-99/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama tik kasacinio teismo nutartyse,
tačiau taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas, konsultuodamas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo,
2002 m. rugsėjo 19 d. konsultacijoje A3-78 išaiškino, jog ieškinys dėl
testamento pripažinimo negaliojančiu, kartu neginčijant paveldėjimo teisės
liudijimo ar jo dalies, yra neturtinio pobūdžio, nes pats savaime testamentas
yra valios išraiškos aktas, bet ne turto perdavimo aktas; įpėdinis testamentu
įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto juo neįgyja. Tuo
tarpu 2004 m. balandžio 1 d. konsultacijoje A3-102 išaiškinta, kad
kreditorius, paduodamas teismui actio Pauliana ieškinį (CK 6.66
straipsnis) arba netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis), reiškia turtinio
pobūdžio reikalavimus.
Teisėjų
kolegija, siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad jeigu
ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai
priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas
kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito
turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo
patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas
kaip neturtinis.
Nagrinėjamoje
byloje kasatorius pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašydamas pripažinti
negaliojančia atsakovų sudarytą 996 894,12 Lt reikalavimo teisės perleidimo sutartį
ir taikyti abipusę restituciją, nurodydamas, kad po
ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas (skolininkas) tapo nemokus ir taip
pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Bylą nagrinėję
teismai sprendė, kad pareikštas ieškinys yra turtinis ir pagal CPK 27
straipsnio 1 punktą teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos
teismui.
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti
kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą
trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės
kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio
Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą
sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems
asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėj byloje VĮ
Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006;
kt.). Taigi actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti
skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio
Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio
šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.
Šiuo atveju pareikštu ieškiniu kasatorius neprašo
priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo) mokumą ir taip apginti savo kaip
kreditoriaus teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant
restituciją skolininko naudai, teismo sprendimu kasatoriui nebūtų
priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės
naudos, todėl jo turtinė
padėtis nepasikeistų, o tiesioginių
turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovams). Dėl to teisėjų kolegija daro
išvadą, kad šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne
dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl kreditoriaus teisių gynimo,
pripažįstant skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu ir taip atkuriant jo
mokumą. Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu
mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio
1 dalies 2 punktą, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių
taisykles.
Apibendrindama
nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl ieškinio pobūdžio, laikydami jį
turtiniu, todėl netinkamai taikė CPK 26, 27 straipsnius. Skundžiamos pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintinos ir klausimas dėl ieškinio
priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359
straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu
ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario
1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti iš
naujo Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Algis Norkūnas
Juozas
Šerkšnas
Pranas
Žeimys