Administracinė byla Nr. A-982-552/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vėtrungės būstas“ (toliau – ir administratorius) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirto įpareigojimo įpareigoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Vėtrungės būstas“ jokia forma nerodyti iniciatyvos šio namo butų savininkams siūlant namo remonto ir atnaujinimo darbus.

1.1.       Skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. TGK-20 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija iš dalies patenkino pareiškėjų R. J., N. G., P. A., A. M. ir M. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. gegužės 11 d. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymo Nr. (31.1)-RS2-278 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)”. UAB „Vėtrungės būstas” įsitikinimu, sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisingumo ir protingumo principams.

1.2.       Administratorius nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teigė, kad veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.240 straipsnio pagrindu.

1.3.       Administratorius pažymėjo, kad visi pasiūlymai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų teikiami atsižvelgus į bendrojo naudojimo objektų būklę ir į objekto, kuriame siūloma juos atlikti specifiką. Atkreipė dėmesį, jog galiojantys teisės aktai imperatyviai numato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas, kurių negali eliminuoti ar kitaip apriboti nei pats bendrosios nuosavybės valdytojas, nei butų ar kitų patalpų savininkai.

1.4.       Administratorius nurodė, kad savo veikloje jis vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai reglamentuoja administratoriaus pareigą teikti bendraturčiams informaciją, susijusią su bendrojo naudojimo objektais; V skyrius reglamentuoja informacijos skelbimo bendraturčiams tvarką ir apimtis, todėl administratoriaus įsitikinimu, Sprendime nurodyto reikalavimo įpareigoti administratorių jokia forma nerodyti iniciatyvos Namo butų savininkams siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus pažeidė ne tik nurodytą Nuostatų punktą, bet ir šalių (bendraturčių ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) pareigą bendradarbiauti bei administratoriaus pareigą veikti tik savininkų naudai ir interesais. Teigė, kad vadovaujantis 4 rezoliucinės Sprendimo dalies punktu privalo atlikti susidėvėjusios Namo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus, kai tuo tarpu 3 punktu prašoma įpareigoti UAB „Vėtrungės būstas” nesiimti ne tik, kad aktyvių veiksmų dėl Namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų, bet ir nesiimti jokios iniciatyvos siūlant remonto darbus/atnaujinimus.

2.       Pareiškėjai R. J., N. G., P. A., A. M. ir M. M. atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Atsiliepime nurodė, jog 2017 m. vasario 23 d. susirinkimo metu UAB „Vėtrungės būstas” atstovės L. K. ir R. K. ėmėsi itin aktyvių veiksmų namo gyventojams siūlant bendrosios dalinės nuosavybės atnaujinimo darbus maksimalia apimtimi. Pažymėjo, kad ne kartą žodžiu ir kolektyviniais prašymais raštu dėl tualeto name įrengimo namo gyventojai kreipėsi į administratorių, tačiau jis, motyvuodamas galimybių ir kvalifikacijos nebuvimu, atsisakė name įrengti tualetą. Teigė, kad pastaruoju metu administratorius apskritai nebevykdo savo pareigų, o gyventojai visada sąžiningai vykdo savo pareigas ir namo administratoriui moka visus nustatytus mokesčius.

2.2.       Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog administratorius nuo 2017 m. vasario 23 d. susirinkimo stengiasi inicijuoti maksimalią, tačiau tik kosmetinės vertės avarinio namo renovaciją. Administratorius siūlydamas maksimalios apimties renovaciją remiasi 2017 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 14, kuriame neužsimenama apie sanitarinių įrenginių trūkumą, šilto vandens butuose nebuvimą, aplinkos taršą įtakojančius namo defektus – avarinės būklės nuotekų sistemą ir lauko tualetą, kas gyventojams neša žalą ir apsunkina gyvenimo sąlygas.

2.3.       Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2017 m. balandžio 13 d. ministrės R. B. pasirašytame atsakyme Nr. (14-4)-D8-2900 į gautą prašymą (2017 m. kovo 7 d. namo gyventojų sprendimą) pažymima, kad Namas, į renovuojamų namų sąrašą pagal daugiabučių namų programą neįtrauktas. Teigė, kad UAB „Vėtrungės būstas” siūloma, iš jokių fondų nefinansuojama, Aplinkos ministerijoje neplanuojama namo renovacija pačių gyventojų lėšomis yra namo administratoriaus veikimas prieš namo gyventojų interesus.

2.4.       Pareiškėjų vertinimu 2017 m. kovo 7 d. sprendimo esmė yra gyventojų turtinių teisių apsauga administratoriaus atžvilgiu. Šio sprendimo esmė, kad patys namo gyventojai, geriausiai žinodami bendrosios nuosavybės atnaujinimo poreikius ir įvertinę savo finansines galimybes inicijuoja namo priežiūrai atliktinus darbus, namo administratoriui įteikdami prašymą dėl nurodyto eiliškumo darbų atlikimo; išskirtinai tik patys gyventojai demokratiniu sprendimu turi atliktinų darbų inicijavimo teisę; 2017 m. kovo 7 d. sprendimu atliktinų Namo, atnaujinimo, remonto ar renovacijos darbų inicijavimo teisė iš UAB „Vėtrungės būstas”, kaip sąmoningai netinkamai vykdančios pareigas, atimama.

2.5.       Pareiškėjų įsitikinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 punktas Nr. 3 yra ir teisėtas, ir visapusiškai teisingas.

3.       Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėtrungės būstas“ skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį dėl 3 sprendimo rezoliucinės dalies punkto.

3.1.       Atsiliepime pažymėjo, kad Komisijai skundžiamas raštas yra atsakymas į pareiškėjų atstovo 2017 m. kovo 15 d. pateiktą prašymą bei atsakymas į 2017 m. kovo 7 d. raštą, dėl nepritarimo namo renovacijai, sanitarinių mazgų įrengimo butuose ir kitų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atnaujinimų. Atsakovo vertinimu, skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Nurodė, kad Klaipėdos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimas iš esmės yra naikintinas, nes toks ginčas negalėjo būti nagrinėjamas Visuomeninėje administracinėje ginčų komisijoje.

3.2.       Atsakovas sutiko su UAB „Vėtrungės būstas” išsakytais argumentais, kad turtą jie administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtos knygos XIV skyriaus normos, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos, todėl toks Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos ginčijamo sprendimo 3 punktas, prieštarauja ir yra nesuderinamas su įstatymu reglamentuotomis administratoriaus pareigomis ir teisėmis.

3.3.       Atsakovas nesutiko su Administratoriaus prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigė, kad panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, iš esmės būtų nepatenkintas vienas iš pareiškėjų 2017 m. gegužės 11 d. skundo reikalavimų, todėl pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš atsakovo, o iš pareiškėjų.

4.       Tretieji suinteresuoti asmenys K. B., R. F., A. V. K. atsiliepimų į skundą nepateikė.

II.

5.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas” skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai skirto įpareigojimo – įpareigoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Vėtrungės būstas“ jokia forma nerodyti iniciatyvos šio namo butų savininkams, siūlant namo remonto ir atnaujinimo darbus.

6.       Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija nusprendė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad ji įpareigotų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Vėtrungės būstas”, jokia forma nerodyti iniciatyvos namo butų savininkams, siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus.

7.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

7.1.       Komisija, susipažinusi su administratoriaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, konstatavo, kad visus su pastato administravimu susijusius veiksmus administratorius turi teisę atlikti tik sutikus pastato, butų ar kitų patalpų savininkams, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei. Akcentuota, kad administratoriaus veikla griežtai grindžiama atstovavimo principu, todėl savo iniciatyva jokių veiksmų jis atlikti negali.

8.        Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjų Komisijai skųsto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 11 d. rašto „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)” turinio matyti, kad administracija nesprendė klausimo dėl UAB „Vėtrungės būstas” įpareigojimo nerodyti iniciatyvos gyvenamojo namo butų savininkams. Teismas darė išvadą, jog Komisija trečiuoju 2017 m. birželio 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies punktu išplėtė ginčo ribas, t. y. pasisakė ne tik dėl administracijos priimto individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Komisija neturėjo teisės priimti sprendimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, jog ji įpareigotų UAB „Vėtrungės būstą” nesiimti iniciatyvos veiksmų, siūlant remonto ar atnaujinimo darbus ginčo pastato butų gyventojams.

9.       Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Nuostatų ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintas nuostatas, darė išvadą, kad jose tiesiogiai nėra įtvirtinta galimybė, kokiu nors pagrindu uždrausti administratoriui teikti pasiūlymus dėl namo remonto ar atnaujinimo darbų. Atvirkščiai, teisės aktuose yra įtvirtinta administratoriaus pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir rūpintis, kad nurodytas turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Įgyvendinant minėtą pareigą, administratoriui gali tekti teikti pasiūlymus gyvenamojo namo savininkams dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų, dėl kurių galutinį sprendimą priima patys gyvenamojo namo savininkai. Kadangi, tinkamas administratoriaus funkcijų atlikimas, be kita ko, apima ir siūlymų namo butų savininkams dėl namo remonto ar atnaujinimo darbų teikimą, teismo vertinimu, Komisijos sprendimas įpareigoti administraciją, kad administratorius to nedarytų, iš esmės nėra logiškas.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, jog lingvistiškai vertinant, pasiūlymas nėra įpareigojimas atlikti administratoriaus siūlomus remonto/atnaujinimo darbus ar imperatyvus nurodymas priimti sprendimą atlikti tam tikrus darbus, pasiūlymams gyvenamojo namo butų savininkai turi teisę nepritarti priimdami sprendimus. Teismo vertinimu, įpareigojimas administratoriui nerodyti iniciatyvos, siūlant namo butų savininkams remonto ar atnaujinimo darbus, nepagrįstai neproporcingai apribojo administratoriaus teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, taip pat galimybę tinkamai atlikti jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, namo butų savininkų teisėti interesai yra apginti jau tuo, kad jie priima galutinį sprendimą dėl administratoriaus teikiamų pasiūlymų, t. y. turi teisę pritarti arba nepritarti jiems. Be to, byloje nepateikti įrodymai, jog dėl administratoriaus teikiamų pasiūlymų galėtų būti pažeisti kurių nors gyvenamojo namo butų savininkų interesai. Pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų dėl to, kad UAB „Vėtrungės būstas” nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas. Vien tik pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad administratorius stengiasi iniciuoti namo renovaciją, kuri apimtų namo apšiltinimą putplasčiu, moderniausios šildymo sistemos įrengimą, moderniausio apšiltinto stogo įrengimą, namo sienų apdailą, tačiau neįrengiant tualeto, nepastatant vonios ar dušo kabinų, neįrengiant šilto vandens, neatnaujinant kanalizacijos vamzdynų, teismo vertinimu, nereiškia butų savininkų interesų pažeidimo, nes byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad tokių pasiūlymų teikimas kokiu nors būdu pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus.

11.       Teismas sutiko su UAB „Vėtrungės būstas” skundo argumentais, kad ginčijama sprendimo dalis, prieštarauja to paties sprendimo 4 punktui, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigota įpareigoti gyvenamojo namo administratorių minėto pastato savininkų ir šiame pastate esančių bei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų 2017 m. kovo 30 d. prašymo dėl susidėvėjusios nuotekų sistemos atnaujinimo pagrindu atlikti nuotekų sistemos atnaujinimo darbus.

12.       Teismas sprendime taip pat pasisakė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 rezoliucinės dalies 3 punktas negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamai motyvuotu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme.

13.       Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą bei teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 rezoliucinės dalies 3 punktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas.

14.       Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pasisakė, kad dėl pateiktų dokumentų trūkumo, sprendimu šis klausimas nebus išspręstas. Taip pat nurodė, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

15.       Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo daugiabučių namų atnaujinimo programos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213) (Toliau – programa) principus ir sąlygas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Teismas nepakankamai įsigilino į Namo gyventojų norimų atlikti atnaujinimo darbų ir nepageidaujamų, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos palaikomo namo administratoriaus UAB „Vėtrungės būstas“ siūlomų, renovacijos darbų, skirtumus.

15.2.       Aplinkos ministerijos vertinimu avarinės būklės Namas neatitinka daugiabučių namų Programos reikalavimų, šio namo gyventojams nenumatyti kvietimai priimti sprendimą dėl renovacijos pagal programą ir jokie renovacijos darbai nebūtų finansuojami. Tačiau administratorius palaikomas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, šio avarinės būklės Namo gyventojams nori primesti renovacijų pagal Programą su pilnu namo apšiltinimu. Jei gyventojai priimtų sprendimų dalyvauti renovacijoje pagal Programą, visus renovacijos su namo apšiltinimo darbus turėtų apmokėti patys butų savininkai. Renovacijos pagal Programą darbų atlikimo kaina ženkliai viršytų pačių namo butų kainas. Garbaus amžiaus, sveikatos problemų turintys, minimalias pajamas gaunantys Namo butų savininkai nebūdami pajėgūs finansiškai, būtų įstumti į kritinę padėtį, netektų lėšų išgyvenimui, taptų beviltiškais skolininkais ir neišvengiamai prarastų butus.

15.3.       Komisija neišplėtė ginčo ribų ir nepasisakė dėl jokio įpareigojimo administracijai atlikti iš principo naują veiksmą. Komisija ginčijamo sprendimo punkte pasisakė tik dėl Savivaldybės administracijos veiksmų krypties. Komisija leidimą pakeitė draudimu.

15.4.       Visuomeninės administracinių ginčų komisijos byloje TGK-20 esantys surinkti įrodymai kartu su šios administracinės bylos Nr. eI-1695-342/2017 teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjų parodymais yra netgi perteklinė medžiaga įrodanti, kad namo administratorius visiškai nevykdo savo pareigų.

15.5.       Apeliantų vertinimu skundžiamas sprendimas yra tinkamai teisiškai motyvuotas ir atitinkantis viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ginčijamo sprendimo 3 dalyje yra aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir namo administratoriui UAB „Vėtrungės būstas“.

16.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog:

16.1.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą nagrinėjo ginčą tokia apimtimi kokia buvo pateiktas trečiojo asmens UAB „Vėtrungės būstas“ skundas.

16.2.       Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurie galėtų lemti kitokio sprendimo priėmimą.

16.3.       Apeliaciniame skunde pasisakoma ne esminiais klausimais, t. y. paliečiami momentai iš principo nesusiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

16.4.       Teismas visiškai tinkamai įvertino, išaiškino ir pritaikė teisės aktų nuostatas bei jų formuluotes. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad namo butų savininkų teisėti interesai yra apginti jau tuo, kad jie patys priima galutinį sprendimą dėl administratoriaus teikiamų pasiūlymų, t. y. turi teisę pritarti arba nepritarti administratoriaus siūlymams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

18.       Pareiškėjai iniciavo administracinį ginčą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, reikšdami pretenzijas UAB „Vėtrungės būstas“, kaip būsto administratoriui. Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, jį iš dalies patenkino ir, be kita ko, įpareigojo atsakovą įpareigoti būsto administratorių jokia forma nerodyti iniciatyvos šio namo butų savininkams, siūlant  namo remonto ir atnaujinimo darbus.

19.       Su tokia Komisijos sprendimo dalimi nesutikęs UAB „Vėtrungės būstas“, padavė skundą teismui, kuris skundžiamu sprendimu pripažino, kad Komisijos įpareigojimas savivaldybės administracijai nėra pagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl jį panaikino.

20.       Pareiškėjai apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuodami tai, kad teismas neįsigilino į situaciją, netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai pripažino Komisijos sprendimą neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

21.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo apskųstas ir tapo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku būtent Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas. Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Nors nagrinėjamu atveju byla teisme buvo pradėta pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atsižvelgiant į ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka , specifiką, tačiau aukščiau minėtos taisyklės taikytinos ir šioje byloje.

23.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neaptarinės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai netinkamai teikiamomis būsto administratoriaus paslaugomis pareiškėjams, pareiškėjų finansine padėtimi ar amžiumi, nes šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku.

24.       Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai apibrėžė būsto administratoriaus, būsto savininkų, nuomininkų ir Administracijos teisinių santykių pobūdį. Būsto administratorius veikia vadovaudamasis atstovavimo principu, taigi galutinis sprendimas dėl atliekamų  planinių būsto remonto, atnaujinimo ar panašių darbų priimamas būsto savininkų daugumos valia. Administracinėje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad kokie nors panašūs namo remonto darbai būtų buvę atlikti negavus namo gyventojų daugumos sutikimo, todėl įpareigojimas būsto administratoriui nerodyti iniciatyvos, t.y. nesiūlyti atlikti jokių darbų yra aiškiai perteklinis.

25.       Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.587 straipsnio 6 dalį, kurią savo procesiniuose dokumentuose mini ir pareiškėjai, nuomotojas ( šiuo konkrečiu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) privalo užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos remontą. Tai suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijai per jos parinktą būsto administratorių tenka pareiga užtikrinti, kad daugiabutis namas būtų tinkamas eksploatuoti, kad nedelsiant būtų šalinamos avarijos, apsaugoma gyventojų gyvybė ir sveikata. Taigi draudimas be gyventojų daugumos leidimo atlikti bet kokius darbus arba siūlyti atlikti kokius nors namo remonto darbus yra aiškiai neproporcingas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams.

26.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė tiek būsto atnaujinimo, tiek ir būsto remonto darbų skirtumus, konstatavo, jog pareiškėjų būstas nėra įtrauktas į renovuojamų namų programą, o dėl paprastojo remonto darbų turi nuspręsti patys būsto savininkai ir nuomininkai.

27.        Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu konstatavo, kurios aplinkybės yra nustatytos, o kurios ne.

28.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai motyvacijai, liečiančiai skundžiamos Komisijos sprendimo dalies atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir jų nekartoja. Komisijos sprendimas turi būti ne tik formaliai teisėtas, bet ir pagrįstas, motyvuotas tiek objektyviais duomenimis, tiek ir teisės aktų nuostatomis. Šių kriterijų skundžiamas sprendimas neatitinka.

29.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Klaipėdos  apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. J., N. G., A. M. ir M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Ramūnas Gadliauskas

                Ričardas Piličiauskas

                Arūnas Sutkevičius