Civilinė byla Nr. e2A-468-198/2018

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00622-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4.

3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-286/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams R. B., T. P. ir D. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. S., J. P. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. ieškiniu prašė pripažinti apsimestine ir negaliojančia ab initio 2015-10-05 mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3840, sudarytą tarp atsakovo R. B. bei T. ir D. P., pagal kurią R. B. išmainė 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);  pripažinti šią žemės sklypų, įvertintų po 3 000 Eur, mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-10-05 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas R. B. pardavė, o ieškovas pirko 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovams T. ir D. P. 3 000 Eur, įpareigojant šią sumą sumokėti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad 2012 metais su atsakovu R. B. lygiomis dalimis paveldėjo 5,2277 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) 2016-04-07 gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sužinojo, kad R. B. 2015-10-05 mainų sutartimi jam tenkančias 25139/52277 žemės sklypo dalis perleido atsakovams D. P. ir T. P. mainais į 9,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys mainų sutartimi nustatė, kad mainai ekvivalentiški – mainomas turtas vertinamas po 3 000 Eur.
3. Teigė, kad mainų sutartis yra apsimestinė, sudaryta siekiant pridengti kitą sandorį – R. B. priklausančio žemės sklypo dalies pirkimą - pardavimą, pagal kurį R. B. pardavė, o atsakovai D. P. ir T. P., bet faktiškai juos atstovaujantis J. P., nusipirko dalį žemės sklypo, kurio bendraturtis yra ieškovas. R. B. ir J. P. sieja pavaldumo darbo srityje santykiai, todėl jis dėl savo pažeidžiamumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, prastos finansinės padėties buvo įkalbėtas sudaryti mainų sutartį, kuri jam yra nenaudinga. Sudaryto sandorio išorinė forma bei šalių tikrieji ketinimai ir faktiniai veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, neatitiko šalių tikrosios vidinės valios.
4. Nurodė, kad R. B. negalėjo paaiškinti už ką laikotarpyje nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai J. P. domėjosi galimybe įsigyti žemės sklypą, gavo 65 000 Lt. Kas ieškovo vertinimu leidžia manyti, kad šiais pinigais atsiskaityta už žemės sklypo pardavimą. Atsižvelgiant R. B. apie ketinimą parduoti savo dalį įstatymo nustatyta tvarka ieškovui nepranešė, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.79 straipsnis ir tokiu būdu pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti, todėl pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovui.

5. Atsakovai R. B., T. P. ir D. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. P. ir 24,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas pasisakė, kad ieškovo teiginiai yra iš esmės tik prielaidos ir dalinai eliminuoja vieni kitus, nes prieštarauja tarpusavyje. Ieškovas nurodo, kad R. B. yra priklausomas nuo alkoholio, asocialus asmuo, tačiau kartu teigia, kad dar 2013-07-17, t. y. daugiau nei prieš dvejus metus iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo, R. B. už žemės sklypo pardavimą buvo sumokėta pradinė 30 000 Lt dydžio suma, dalis kurios – 23 000 Lt – tą pačią diena buvo išgryninta. Manytina, kad, ieškovo žodžiais tariant, joks vidutiniškai protingas asmuo taip nesielgtų, t. y . nemokėtų tokios sumos pinigų (iš viso – 65 000 Lt) priklausomam nuo alkoholio asmeniui už sandorį, kuris galimai bus sudarytas kažkada ateityje. Be to, iš R. B. paaiškinimų, banko sąskaitos išrašų, kuriuos, pažymėtina, su atsiliepimu pateikė pats R. B., bei 2013-05-08 rangos sutarties ir 2013-06-28 atliktų darbų akto seka, kad 65 000 Lt į jo sąskaitą pagal rangos sutartį bei už rastinės pirties statybą pervedė ne J. P., o A. M., V. F. ir G. F.. Iš kitos pusės, ieškovas, apeliuodamas į tai, kad atsakovai, sudarydami mainų sutartį, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, reikalauja, kad žemės sklypų mainų sutartis būtų pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi ir jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos už 3 000 Eur, t. y. ne už 65 000 Lt (18 841 Eur) ir ne už 15 050 Eur, kaip nurodyta ieškovo pateiktoje turto vertintojo išvadoje.
8. Teismas vertino, kad iš bylos medžiagoje esančių dokumentų chronologijos seka, kad mintis pasinaudoti galimybe įsigyti R. B. priklausiusį žemės sklypą ieškovui atsirado 2016-05-17, t. y. tik tada, kai jis gavo ginčijamą žemės sklypų mainų sutartį ir pamatė, kad jos šalys mainomą turtą įvertino po 3 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad apie šią mainų sutartį jis sužinojo dar 2016-04-07, t. y. kai gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tačiau iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad iki 2016-05-18 buvo sprendžiamas tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, ir kad tuo metu ieškovui nekilo jokių klausimų dėl naujų bendrasavininkių atsiradimo ar dėl mainų sutarties apsimestinumo, t. y. jam tada visai nerūpėjo, kokiu būdu atsakovas R. B. perleido kitiems atsakovams žemės sklypo dalį. Ginčas tuo metu kilo tik dėl to, kad atsakovas R. B. kartu su J. P. pastatė lieptą be ieškovo kaip bendrasavininkio sutikimo.
9. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, 2013-01-07 buto dalies dovanojimo sutartis ir R. B. banko sąskaitos išrašai apie lėšų už butą, deklaruojamų kaip lėšos už butą ir už paskolą, įskaitymą leidžia manyti apie ieškovui naudingą ir galimai jo inicijuotą apsimestinę dovanojimo sutartį bei apie nesąžiningą ieškovo elgesį R. B. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šioje byloje patenkinus jo reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas už 3 000 Eur, R. B. taip ir liktų su tuo pačiu, kaip teigia ieškovas, mažiau vertingu žemės sklypu, neturėdamas nei fizinių, nei finansinių galimybių naudoti pagal mainų sutartį įgytą mišką ir valdydamas tik 0,03 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėtų tinkamai naudotis jam tenkančia pastatų dalimi, t. y., iš vienos pusės, bando įrodyti, kad R. B. buvo J. P. apgautas, o iš kitos pusės, pats siekia pasinaudoti tos jo deklaruojamos apgaulės rezultatu.
10. Pasisakė, kad visiškai sutinka su atsakovų pozicija, kad mainų sandorį, sudarytą neva dėl apgaulės, klaidos, ekonominio spaudimo ar panašiai, galėtų ginčyti ne ieškovas, o tik pats R. B. (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas tiek ieškovo, tiek ir jo sutuoktinės M. B. paaiškinimus vertino kritiškai, kaip bandymą bylos baigtį pakreipti ieškovo naudai. Sprendė, kad nesąžiningą ieškovo elgesį patvirtina ir jo paties pripažintas faktas, kad 2017 metų balandžio mėnesį jis, lankydamas R. B. ligoninėje, siūlė pastarajam 1 000 Eur už tai, kad brolis pasakytų, jog mainų sutartis yra apsimestinė. R. B. su šiuo pasiūlymu nesutiko, taip dar kartą paneigdamas ieškovo teiginius apie jo asocialumą.
12. Ieškovas ir jo atstovai argumentus, kad didžiausia R. B. iki mainų sandorio turėto žemės sklypo vertė yra tai, kad sklypas yra gražiausioje (duomenys neskelbtini)vietoje – (duomenys neskelbtini), teismas vertina tik kaip bandymą primesti atsakovams savo subjektyvų nekilnojamojo turto vertės suvokimą, nes iš šalių paaiškinimų seka, kad vienintelė nauda R. B. iš to žemės klypo (duomenys neskelbtini)buvo 100 Eur dydžio metinės pajamos už jo nuomą.
13. Teismas vertino žemės sklypų vertes ir sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad R. B. mainais gavo akivaizdžiai mažiau vertingą daiktą, juo labiau, kad jis pagrindine priežastimi, dėl kurios sudarė ginčo sutartį, nurodė norą įsigyti mišką, iš kurio galėtų turėti malkų ir medienos pastatų remontui. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype miško žemės plotas – 1,1008 ha. Šis žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ir kraštovaizdžio draustinyje, o miško naudojimas tokiose teritorijose ženkliai ribojamas. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype miško žemės plotas – 4,15 ha ir šis žemės sklypas nėra saugomoje teritorijoje, todėl labiau atitinka atsakovo R. B. deklaruojamą tikslą turėti asmeninėje nuosavybėje ir naudoti mišką. Sąskaita faktūra Nr. 0034 patvirtina, kas R. B. 2015-10-15, t. y. iškart po mainų sutarties sudarymo, V. Š. įmonėje užsakė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių linijų atstatymą ir kertamų medžių ženklinimą bei kietmetrių skaičiavimą. Be to, akivaizdu, kad miškas yra kapitalas, kuris duoda ne vienkartinę ir ne vienadienę naudą, nes augdamas ir bręsdamas įgyja vis didesnę vertę, todėl ieškovo teiginiai, kad R. B. mainų sutartis nenaudinga, nes vertingesnį daiktą išmainė į mažiau vertingą, jokiomis išskirtinėmis savybėmis nepasižymintį žemės sklypą, ir kad jis neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių naudoti įgytą mišką, visiškai nepagrįsti.
14. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. neturi galimybių ir net neketina naudoti pagal mainų sutartį įgytą mišką, ir šį teiginį grindžia tik savo samprotavimais apie R. B. piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir sunkią turtinę padėtį. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad daugiau nei per metus po miško įsigijimo atsakovas R. B. sodyboje neatliko jokių remonto darbų, nepaneigia atsakovo aiškinimo, kad mainų sutartį sudarė, norėdamas įgyti nuosavybėn mišką, iš kurio gaunamą medieną ketina panaudoti malkoms ir sodybos statinių remontui, juo labiau, kad jau maždaug po pusmečio nuo mainų sutarties sudarymo dėl jos kilo ginčas. Dėl šių aplinkybių teismas, sprendė, kad 2015-10-05 mainų sutarties sudarymo metu atsakovų R. B. bei T. ir D. P. valia buvo sudaryti būtent mainų sandorį (CPK 185 straipsnis).
15. Pasisakė, kad tai, kad J. P., vadovaudamasis jam T. ir D. P. suteiktais įgaliojimais, atliko ieškovo išvardintus veiksmus, niekaip nesukuria pagrindo pripažinti jį mainų sandorio šalimi, tikruoju išmainyto turto naudotoju, valdytoju ir naudos gavėju, nes, priešingu atveju, atstovavimo institutas aplamai nebetektų prasmės. J. P. prašymas įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu yra visiškai logiškas ir suprantamas, nes iš esmės inspiruotas paties ieškovo ieškinyje išdėstytų teiginių dėl tikrosios sandorio šalies. Kartu J. P. neigia domėjęsis galimybe įsigyti ieškovo žemės sklypą ir užsakęs šio žemės sklypo dalies topografinę nuotrauką, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. šiuos veiksmus atliko. Liudytojai J. Š. (F.) ir J. F. teismo posėdyje parodė, kad neprisimena, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), topografinę nuotrauką telefonu užsakė asmuo, pasivadinęs J. P., bet net ir nustačius šias aplinkybes, nebūtų pagrindo konstatuoti, jog dėl šių veiksmų J. P. tapo tikrąja 2015-10-05 sudaryto mainų sandorio šalimi. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad J. P. iš ginčijamos mainų sutarties gavo kokią nors naudą.
16. Vertino, kad niekaip neįrodo, kad 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, ir ta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad faktinis R. B. darbdavys yra J. P., nuo kurio atsakovas finansiškai priklausomas, ir kuris, tuo pasinaudodamas bei pažadėdamas jam išlaikyti darbo vietą neva įkalbėjo R. B. sudaryti šį sandorį. Iš R. B. pateiktos informacijos apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2016-01-01 iki 2017-11-20 matyti, kad, visų pirma, R. B. tik nuo 2017-04-24 dirba (duomenys neskelbtini), kuri, kaip teigia ieškovas, yra glaudžiai susijusi su J. P., o, antra, įstatymas niekaip nedraudžia sudarinėti sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo darbuotojui ir jo darbdaviui.
17. Konstatavo, kad 2015-10-05 mainų sandorio sudarymo aplinkybės rodo, kad atsakovai tinkamai suvokė sudaromo sandorio prasmę, sudaryta sutartis atitiko jų valią ir šia sutartimi siekiamus tikslus, o ieškovo elgesį atsakovų atžvilgiu teismas vertina kaip nesąžiningą būdą pasinaudoti situacija bei CK 4.79 straipsnio nuostatomis dėl bendraturčio pirmenybinės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą savo dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir už akivaizdžiai nepagrįstai mažą kainą (3 000 Eur) įsigyti broliui priklausiusį turtą. Ieškovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė, jog D. P. ir T. P. bei R. B. mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitą sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą–pardavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį visiškai arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismo išvados grindžiamos iš esmės tik atsakovų ir trečiojo asmens J. P. teismui duotais paaiškinimais. Teismas nesivadovavo ieškovo prašymu byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais juos tik formaliais išvardindamas. Nesutinka su teismo išvada, kad liudytojais byloje apklausti V. B., M. B., A. B., V. B., J. F., J. Š. (F.) nenurodė jokių bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
20. Laikosi pozicijos, jog įrodė pateikto ieškinio pagrįstumą ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti atitinkamas išvadas. Mano, kad ginčijamo sandorio apsimestinumą bei mainų sutarties šalių intereso sudaryti mainus nebuvimą patvirtina atsakovų bei trečiojo asmens J. P. elgesys po įvykdyto sandorio. Pateikė rašytinius įrodymus (susirašinėjimą el. paštu), kad ieškovas iš J. P. gavęs pasiūlymus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, ne kartą siuntė prašymus pateikti papildomus duomenis, tačiau nei vienas iš atsakovų jokio atsakymo nepateikė, o būtent J. P. ieškovui siuntė elektroninius laiškus, ragindamas greičiau pasirašyti dokumentus, nustatančius ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką. Dėl šių įrodymų kruopštaus ištyrimo pasisakė apeliacinės instancijos teismas, tačiau teismas aptartų įrodymų netyrė, apsiribodamas tik formaliu jų išvardinimu.
21. Teigia, jog tik J. P. turėjo interesą sudaryti ginčijamą mainų sutartį, kuri nei vienam iš atsakovų nedavė jokios naudos, o vertinant iš atsakovo R. B. pusės, apskritai neatitinka protingumo kriterijų. Tai patvirtina el. laiškai bei pirmas J. P. pateiktas pasiūlymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurioje atsakovas R. B. net nebuvo įvardintas kaip žemės bendrasavininkis. Be to, pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, ten kur sklype stovi statiniai, buvo numatyta „namų valda“, kuria naudotųsi visi bendrasavininkiai, nors T. ir D. P. ginčo sutartimi neįgijo teisių į žemės sklype esančius statinius. Mano, kad tokios „namų valdos“ nustatymas paaiškinamas tuo, kad J. P. turėjo interesą „gauti priėjimą“ prie sklype esančių statinių tikslu juos ateityje panaudoti įrengiant kaimo turizmo sodybą. Šį jo interesą patvirtino liudytojas V. B., kurio parodymų teismas šiame bylos kontekste visiškai netyrė, liudytojas J. F., kiti bylos duomenys (susirašinėjimas el. paštu, ginčo žemės sklypo topografinės nuotraukos užsakymas).
22. Nurodo, kad byloje buvo nustatyta eilė aplinkybių, patvirtinančių ieškovo nurodytus teiginius dėl sutarties apsimestinumo, o priešingą teismo išvadą, lėmė netinkamas bylos įrodymų vertinimas bei netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymas. Jo poziciją patvirtina nuoseklūs paaiškinimai viso proceso metu, procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai, rašytiniai paaiškinimai, kurie nebuvo paneigti bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai. Tuo metu atsakovo R. B. pozicija duodant paaiškinimus buvo visiškai nenuosekli ir kelianti pagrįstų abejonių dėl jo nurodomų aplinkybių atitikimo tikrovei.
23. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas R. B. visada sakydavo, kad dirba „pas P.“ maždaug nuo 2012 metų, kad ieškovo paaiškinimų, jog R. B. yra socialiai pažeidžiamas, piktnaudžiaujantis alkoholiu. Ką patvirtino ir liudytojas V. B., V. B., M. B., J. K., A. B., bei kiti liudytojai.
24. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo R. B. nurodytu motyvu, kad sandorio sudarymui neva tai egzistavo poreikis turėti malkinės medienos bei medienos ginčo sklype esančių statinių remontui, nors šie parodymai akivaizdžiai yra prieštaringi ir paneigti paties R. B. parodymais. Atsakovui netrūko malkų, tą patvirtino tiek ieškovas, tiek V. B., turto vertinimo ataskaita. Iš išmainytos žemės iki jos išmainymo R. B. gaudavo pajamų, o po sutarties sudarymo jokios naudos nei iš įgyto miško nei iš kitų naudmenų negauna. Iš atsakovo R. B. pusės nebuvo jokio tikslo, motyvo ar net menkiausio poreikio sandoriui sudaryti, atitinkamai ir tikroji jo valia nebuvo nukreipta į aptariamo sandorio sudarymą.
25. Teigia, kad atsakovas R. B. mainų sutartimi įgijo daiktą, kuris neturi tų savybių, kurios jo teigimu nulėmė jo apsisprendimą sudaryti sutartį. Vidinė jo valia nebuvo ir negalėjo būti sudaryti mainų sutartį. Iš bylos duomenų yra aišku, kad tikroji R. B. valia buvo sudaryti galimybę J. P. nusipirkti ginčo žemės sklypą, todėl vidinė R. B. valia prieštarauja jo valios išorinei išraiškos formai.
26. Teismas skundžiamame sprendime visiškai netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. LR Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, VĮ Ignalinos miškų urėdija parengti dokumentai įrodo, jog atsakovo R. B. sutartimi įgytam miškui yra taikomas griežtesnis miškų apsaugos režimas nei tam, kurį jis išmainė. Akcentuoja, jog nors atsakovas R. B. apklausiamas teisme parodė, jog iki sutarties sudarymo net nesidomėjo, kokį mišką jis įsigyja, ar jame bus ten galima vykdyti kirtimus, ar jam taikomi kokie nors apribojimai ir pan. Tai, kad įgytas miškas priskiriamas IIA grupės draustinių miškams yra nurodyta dar 2009 m. parengtame miškotvarkos projekte. Mano, kad jeigu atsakovas R. B. būtų tikrai turėjęs ketinimą įgyti mišką išsikirtimui, matydamas tokius duomenis tikrai nebūtų sudaręs mainų sutarties. Atsakovai D. P., T. P. nenurodė jokių išskirtinių savybių, kurios jiems buvo svarbios ir kurios paskatino sudaryti ginčo sutartį.
27. Pažymi, kad klaidingą išvadą, jog R. B. įgytas miško masyvas nepatenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, teismas padarė remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tais atvejais kuomet Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis, remtis reikia būtent pastarojo duomenimis, kuriais ir remiamasi Aplinkos ministerijos 2017-­12-29 rašto prieduose (taksoraščiuose).
28. Akcentuoja, kad atsakovai neturėjo jokio objektyvaus tikslo sudaryti būtent mainų sandorį. Jų valia nebuvo nukreipta į tai, kad gauti būtent tą konkretų nekilnojamąjį turtą, kurį jie įgijo mainų sutartimi, kadangi jis nėra niekuo ypatingas ar išsiskiriantis iš kitų panašaus pobūdžio daiktų esančių civilinėje apyvartoje, juo labiau, kad R. B. nei ginčo sandorio sudarymo metu, nei vėliau neturėjo ir neturi žmogiškųjų ar materialinių išteklių įgytam turtui prižiūrėti, neturi jokio transporto iki šio turto nuvykti negauna iš jo jokios naudos ir nėra atlikęs jokių darbų, dėl kurių deklaruoja sudaręs ginčo sutartį.
29. Teigia, kad joks vidutiniškai protingas asmuo nesudarytų tokio mainų sandorio, kurio pasėkoje netektų prie namų - gražiausioje (duomenys neskelbtini) vietoje - (duomenys neskelbtini), ežero pakrantėje esančio sklypo, o mainais įgytų už keliasdešimt kilometrų nuo gyvenamosios vietos, vidury miškų, esantį tokios pat paskirties žemės sklypą, kuriuo tinkamai pasirūpinti neturi jokių objektyvių galimybių bei iš jo negauna jokios ekonominės naudos, o svarbiausia - net negali vykdyti neva planuotos veiklos - miško kirtimų.
30. Taip pat teigia, kad atsakovai T. ir D. P., o realiai jų atstovas J. P. iš tikrųjų nupirko, o R. B. pardavė ginčo turtą, t. y. mainų sutartimi buvo pridengti 2 pirkimo-pardavimo sandoriai - R. B. T. ir D. P., o faktiškai J. P. pardavė dalį jam priklausiusio žemės sklypo, o T. ir D. P., R. B. pardavė jiems priklausiusį žemės sklypą.
31. Nurodo, kad teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog aplinkybei dėl pinigų kilmės R. B. sąskaitoje reikalinga skirti ypatingą dėmesį, ir šios aplinkybės visiškai netyrė apsiribodamas, tik tuo, kad pinigus R. B. pervedė ne J. P.. Ši aplinkybė, jog tokiu būdu galėjo būti atsiskaityta būtent už neva mainomą, o realiai parduodamą, turtą, yra labiau tikėtina ir pagrįsta ją vertinant visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Juolab, kad R. B. pervesta pinigų suma yra artima žemės sklypo dalies vertei, nustatytai ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje.
32. Pažymi, kad aplinkybės, kokia buvo tikroji šalių valia, net ir pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo, bet ir iš esmės juos pažeidė, nes nesiekė išsiaiškinti ir nustatyti nei šalių elgesio iki ginčo sandorio sudarymo, nei tikrosios šalių valios sandorio sudarymo metu, nei šalių ketinimų sudarant atitinkamą mainų sandorį. Nei vienas iš atsakovų negalėjo konkrečiai įvardinti mainų sutarties sudarymo/inicijavimo aplinkybių, apsiribojant tuo, kad dėl sutarties sudarymo buvo susitarta (duomenys neskelbtini). Iki sutarties sudarymo nei vienas iš atsakovų nesidomėjo ir nesiaiškino mainomų daiktų vertės.
33. Nurodo, kad teismas sprendime iš esmės tapačiai atkartojo pirmą kartą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl ginčo žemės sklypo topografinės nuotraukos užsakymo reikšmės ir J. P. vaidmens šiame kontekste. Tokia teismo padaryta išvada iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir šalių bei liudytojų duotiems paaiškinimams teismo posėdžio metu. Be to, teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą ir vėl neįvertino bei nepasisakė dėl ieškinio aplinkybių, jog dar iki mainų sutarties kopijos gavimo iš VĮ „Registrų centras“, t. y. 2016-05-12, t. y. po to kai atsakovams buvo išsiųsti atsakymai į pateiktą siūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovui į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo prisistatęs J. P. vardu ir įsakmiai pareikalavo ieškovo nedelsiant pasirašyti jam atsiųstą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
34. Akcentuoja, jog J. P. turėjo ir turi didžiausią interesą ginčo sandorio sudarymu, kadangi įgytame žemės sklype ketina vykdyti kaimo turizmo verslą. Savo ruožtu nei vieno iš atsakovų vidinė valia nebuvo nukreipta į mainų sutarties sudarymą. Tokiu būdu pripažintina, jog buvo pažeista ieškovo kaip žemės sklypo bendraturčio teisė pirmumo eile įsigyti atsakovo R. B. parduotas žemės sklypo dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, ginčijamas mainų sandoris pripažintinas pirkimo - pardavimo sutartimi, o ginant ieškovo kaip žemės sklypo bendraturčio, turinčio pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tą pačią kainą, kuria ji buvo perleista, jam perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos.
35. Mano, kad teismas ieškovą vertindamas kaip nesąžiningą remdamasis R. B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl 2013-01-07 buto dalies dovanojimo sutarties apsimestinumo, netinkamai ištyrė bylos įrodymus. Pažymi, jog minimos dovanojimo sutarties apsimestinumo klausimas buvo sprendžiamas Utenos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-842/2017, inicijuotoje pagal R. B. ieškinį. Byla buvo nutraukta būtent paties R. B. iniciatyva. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į byloje nustatytas aplinkybes.
36. Teigia, kad teismo išvada, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovui būtent tokiomis sąlygomis, kokios buvo sutartos sudarant apsimestinę mainų sutartį, reiškia ieškovo nesąžiningumą yra teisiškai nepagrįsta. Nei vienas iš bylos atsakovų, teismo nurodytu argumentu nesigynė nuo pareikšto reikalavimo, todėl darytina išvada, kad teismas ieškovo tariamo nesąžiningumo pagrindu atmetęs ieškinį, ex oficio (savo iniciatyva) peržengė bylos nagrinėjimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ribas.
37. Prašo prijungti prie bylos naujai teikiamus rašytinius įrodymus ir jais remiantis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi aplinkybėmis dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, būtinybė prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą, iškilo tik dabar. Prašomi prijungti įrodymai yra labai nedidelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo.

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. B., T. P., D. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovas, teismas visapusiškai išnagrinėjimo visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Iš sprendimo turinio aiškiai matyti, kad teismas liudytojų parodymus įvertino ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, jog nei vienas iš liudytojais apklaustų asmenų ginčijamo sandorio sudaryme nedalyvavo ir jokių aplinkybių, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, nenurodė.
40. Prašo priimti atskirąją nutartį dėl liudytojų V. B. ir A. B. melagingų parodymų, o ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, iki 50 procentų šios baudos sumos paskirti atsakovų naudai. Ieškovas 2017-12-04 vykusio teismo posėdžio metu teismo posėdžio metu duodamas parodymus, teigė, kad kaimynai 2013-10-08 ar po kelių dienų telefonu pranešė, kad ginčo sklype atliekami matavimai topo nuotraukai atlikti, o matininkai teigė, jog matuojama P. žemė. Šias aplinkybes liudijo liudytojai V. B. ir A. B.. Topografinė nuotrauka, atlikta 2013-05-23. Mažai tikėtina, kad minėti asmenys atsitikinai ir itin tiksliai prisimintų neteisingą matytų matavimų atlikimo datą.
41. Pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino liudytojos J. K., J. Š. (F.) ir J. F. parodymų. Teismas taip pat aiškiai nurodė priežastis ir motyvus, dėl ko liudytojos M. B. (ieškovo sutuoktinės) parodymus vertina kritiškai. Atsakovai ir trečiasis asmuo šiai teismo pozicijai visiškai pritaria.
42. Nurodo, kad ieškovo argumentai, jog tikrasis ir tiesioginis mainų sutarties naudos gavėjas, faktinis ginčo turto pirkėjas ir tikroji sandorio šalis yra trečiasis asmuo J. P. yra nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškinio reikalavimai grindžiami tik prielaidomis. Ieškovas niekaip nepagrindė, kokią konkrečią naudą iš Mainų sutarties gavo trečiasis asmuo, kuo ta nauda pasireiškė. Be to, net jeigu J. P. 2013 m. ir būtų turėjęs poreikį ir/ar tikslą ginčo sklype vykdyto kaimo turizmo veiklą, tam būtų pakakę su atsakovu R. B. sudaryti jungtinės veiklos, nuomos ar panaudos sutartį. Nei iki sandorio sudarymo, nei po jo, ginčo sklype nebuvo atlikti jokie veiksmai leidžiantys daryti nors menkiausią prielaidą dėl trečiojo asmens planų vykti kaimo turizmo veiklą, tuo labiau „statinių užvaldymą“ ir/ar priėjimo prie jų gavimą.
43. Pažymi, kad trečiasis asmuo J. P. nėra nei „faktinis pirkėjas“, nei „tikroji sandorio šalis“ ir jo vaidmuo sandoryje apsiribojo vykdant pavedimus 2012-01-23 ir 2012-01-24 notarine tvarka išduotų įgaliojimų, kurie  išduoti dar tada, kai ginčo sklypas nuosavybė teise nepriklausė nei ieškovui. nei atsakovui R. B., pagrindu.
44. Teigia, kad ieškovo pasirinktas specialus teisių gynimo būdas kildinamas iš bendrabučio teisės pirkti bendrąja daline nuosavybe priklausančio daikto dalį, neįrodžius, kad mainų sutartimi buvo pridengta būtent pirkimo-pardavimo sutartis, lemia tai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorį dėl ydingos sandorio šalies, nes bendraturčio pirmumo teisės tai niekaip nepažaidžia. Tai, kad ieškovui nėra svarbu kas yra ginčo turto savininkas, duodamas paaiškinimus nurodė ir pats ieškovas, paaiškindamas, jog savo žemėje nenori matyti jokių svetimų žmonių.
45. Pažymi, kad vien tai, kad atsakovų vidinė valia ieškovui nepatinka, dar nereiškia, kad valia yra kokiu nors aspektu ydinga. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sandoris nelogiškas, neprotingas, neatitinka šalių vidinės valios ir nenaudingas R. B., nes jis negali naudoti turto pagal paskirtį, ir iš išmainyto turto negavo jokios naudos, yra tik subjektyvūs samprotavimai.
46. Kaip ne kartą procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, nurodė atsakovas R. B., Mainų sutartis visiškai atitinka jo valią ir poreikius, nes miškas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl jo valdymas nepriklauso nuo jo brolio (ieškovo) ir jo sutuoktinės valios, įgytas turtas yra Ignalinos rajone, netoli nuo namų, miške yra brandžių medžių, mainų sutarties pagrindu įgytame žemės sklype miško plotas didelis, lyginant su ginčo sklype esančiu jaunu miškeliu. Iki sandorio sudarymo atsakovas R. B. neturėjo tokio turto, kuris atitiktų bent dalį gautojo savybių ir galimybių. Esminė miško žemės sklypo savybė, išskirianti jį iš kitų nekilnojamųjų turtų ir yra ta, kad medelynas auga ir jo vertė didėja.
47. Akcentuoja, kad šalys sudarė ekvivalentiškus mainus, tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo vis dar įrodinėti, jog atsakovui R. B. perduotas turtas menkavertis. Į bylą pateiktas dar 2016-11-22 antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstravimo protokolas Nr. 53/16/24 neabejotinai patvirtina, kad atsakovas R. B. naudojasi sutarties pagrindu įgytu turtu ir yra iškirtęs ribinę liniją, kurios kirtimui jokie leidimai nereikalingi, o miško grupės ar kiti kriterijai visiškai nesvarbūs. Atsakovas iš miško jau gavo naudos, kuri finansiškai vertinama apie 5 000 Eur. Be kita ko, ginčo sandoris visiškai atitinka ir atsakovų D. ir T. P. valią, o ginčo turtas yra tinkamas ir patrauklus jų asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, yra vos du kilometrai nuo (duomenys neskelbtini), kur atsakovai dažnai būna laisvalaikiu.
48. Pažymi, kad R. B. ne vieną kartą tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jokių pinigų pagal ginčijamą sutartį negavo, šalys apsikeitė turtu. Ginčijamą sandorį sudarė savo laisva valia, niekino neverčiamas. savo banko sąskaitos išrašus nuo 2012 m. pateikė pats, neturėdamas ko slėpti. Pats ieškovas savo pradinę versiją „modifikavo“ tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl atsakovas R. B. neturėjo jokios pareigos teikti į bylą gautus mokėjimus patvirtinančius papildomus įrodymus, nes ieškovas savo ieškinio šiomis aplinkybėmis negrindė. Dėl to, vėliau pateikė įrodymus, kad minėti mokėjimai niekaip nesusiję su ginčijama sutartimi.
49. Teigia, kad apelianto argumentai, kad atsakovas R. B. sudarydamas sandorį nesuprato jo esmės, ne tik kad nepagrįsti, bet ir niekaip nesusiję su reiškiamais reikalavimais. Primintina, kad valios ydingumas gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau apsimestinio sandorio atveju valios ydingumui būdinga tai, kad šalys supranta sandorio esmę ir siekia jį pridengti kitu sandoriu.
50. Dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su sandorio sudarymu neva dėl apgaulės, klaidos, ekonominio spaudimo ar panašiai, nepasisako, nes sandorį šiais pagrindais galėtų ginčyti tik R. B. (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
51. Nurodo, kad apelianto argumentai, neva tai pirmos instancijos teismas sprendime pripažino, esą, ginčo sandoris pažeidžia atsakovo R. B. teises, nes jam liko nedidelė sklypo dalis, yra dar viena ieškovo interpretacija. Be to, ieškovas neturi materialinio reikalavimo ginčyti sandorį šiuo pagrindu ir gintis prisidengiant išgalvotu atsakovo R. B. teisių pažeidimu. Ieškovo, kaip bendraturčio, reikalavimo teisė ginčyti sandorį apsiriboja CK 4.79 straipsnio 3 dalies apimtimi, o atsakovo R. B. valdoma žemės sklypo dalis neturi jokios reikšmės sandorio kvalifikavimui.
52. Atkreipia dėmesį, kad sandoris sudarytas dėl akių ir apsimestinis sandoris yra du skirtingi ir savarankiški sandorių negaliojimo pagrindai. Apeliantas sąmoningai ar nesąmoningai neatriboja sandorio negaliojo pagrindų, mainų sutarties teisėtumą iš esmės ginčydamas visais įmanomais pagrindais, nors tam neturi reikalavimo teisės.
53. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą ir siekį bet kokiais būdais ir priemonėmis bylą pakreipti sau naudinga linkme. Mano, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovo papildomai pateiktus įrodymus turėtų atsisakyti priimti, nes jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CK 314 straipsnis). Atsakovas R. B. aplinkybes, susijusias su paveldėto buto pardavimo, buvo nurodęs dar atsiliepime, bylą nagrinėjant antrą kartą, atsakovas atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus davė paaiškinimus ir šio ginčo baigties, prašomi prijungti dokumentai parengti/priimti dar 2017 m. kovo mėnesį, ieškovą atstovavo tiek patys advokatai, todėl ieškovas turėjo visas galimybes juos pateikti anksčiau.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
55. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl būtinybė prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą, iškilo tik dabar. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-03-13 R. B. ieškinio atsisakymo, Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-112-842/2017 nutraukimo kopijas. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą, atsakovas R. B. aplinkybes, susijusiais su paveldėto buto pardavimu buvo nurodęs atsiliepime, šios aplinkybės buvo žinomos ir tiriamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Įvertinus prašomų prijungti dokumentų turinį, apelianto paaiškinimus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik pirmosios instancijos teismui įvertinus aplinkybes, susijusias su paveldėto buto pardavimu, kitaip, nei jas vertina apeliantas. Tuo pagrindu daroma išvada, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nebuvo pagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).
57. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
58. Apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.
59. Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui ir atsakovui R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė 5,2277 ha ploto žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini),  2012-08-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. DM-3501, 2014-10-17 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2)-1509 pagrindu. 2015-10-05 R. B. su atsakovais D. P. ir T. P., atstovaujamais J. P., sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovas R. B. perdavė D. P. ir T. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn 25139/52277 dalis šio žemės sklypo mainais į 9,7500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys nurodė, kad manai ekvivalentiški, šalys mainomą turtą įvertina po 3 000 Eur. Sutartis ir nuosavybės teisės perėjimas registruoti VĮ „Registrų centras“. Po sandorio sudarymo atsakovui R. B. taip pat liko 1000/52277 žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini).  Ieškovui apie mainų sandorio sudarymą tapo žinoma 2016-04-07.
60. Ieškovas įrodinėjo, kad 2015-10-05 atsakovų R. B. ir D. ir T. P., atstovaujamų J. P., sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), sudarytas R. B. priklausančios žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sutarčiai pridengti, ir pažeidžiantis ieškovo, t. y. bendraturčio pirmenybės teisę pirkti dalį, esančią bendrąja nuosavybe.
61. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ieškovo V. B. ieškinys Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu atmestas, teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitą sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą. Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl bylos esmės neatskleidimo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas visiškai netyrė ieškovo pateiktų įrodymų turinio, neanalizavo liudytojų, tame tarpe V. B., parodymų ginčijamos situacijos kontekste, nebuvo tiesiogiai apklaustas T. P., neatlikta pakankama mokėjimų 65 000 Lt sumai analizė, skubotai atmestas ĮI „Topogeos“ topografinės nuotraukos užsakymo reikšmingumas, teismas nesiėmė pareigos pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus dėl turto vertinimo. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme antrą kartą skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinys atmestas teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog 2015-10-05 mainų sandoris yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitą sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą – šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, sutinka su šia skundžiamo sprendimo išvada, o apelianto argumentus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti, atmeta, kaip nepagrįstus.
62. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos ir aiškintos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, o teismo išvados grindžiamos iš esmės tik atsakovų ir trečiojo asmens J. P. teismui duotais paaiškinimais, nebuvo siekiama išsiaiškinti tikrosios ginčo sutarties šalių valios. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutikti neturi pagrindo. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieškovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Tai, kad apeliantas pateiktus įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
63. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aukščiau nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, bet ir liudytojų V. B., A. B., V. B., J. F., J. Š. parodymus, šalių paaiškinimus ir iš įrodymų viseto sprendė dėl teisiškai reikšmingų šios bylos išsprendimui aplinkybių įrodytumo/neįrodytumo. Apylinkės teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl ieškovo ir jo sutuoktinės M. B. argumentus vertina kritiškai. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis skundžiamame sprendime, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, nėra pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir daryti kitas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
64. Dėl liudytojų parodymų vertinimo sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šiuo atveju buvo svarbu įvertinti ir subjektyvų jų pobūdį, kadangi liudytojais buvo apklausti tiek su ieškovu V. B., tiek su atsakovu R. B. susiję giminystės, kaimynystės, t. y. artimais ryšiais, asmenys. Kita vertus liudytojų A. B., V. B., J. K., M. B. parodymais buvo įrodinėjamos ne konkrečios sandorio sudarymo aplinkybės, o R. B. priklausomybė nuo alkoholio, toponuotraukos atlikimo aplinkybės. Liudytojai J. F., J. Š. nurodė neatsimenantys, kas užsakė toponuotraukos atlikimą. Todėl vertinti liudytojų parodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenustatė.
65. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šioje byloje esminę reikšmę turi mainų sutarties teisėtumo įvertinimas, sutarčių aiškinimo taisyklės, tačiau pažymi, kad pareigą įrodyti ieškovo teisę sukuriančius faktus, t. y. kad ginčo sandoris yra apsimestinis, neatitiko ginčo sutarties šalių valios, turi ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieškovo nurodomus argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, ir motyvuotai juos atmetė.
66. Atsakovas R. B. mainų sandorio sudarymo priežastimis nurodė medienos poreikį (malkoms, medžio darbams) ir norą turėti žemės sklypą atskirai nuo brolio. Šios sandorio sudarymo priežastys, atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes – brolių nesutarimus dėl po tėvų mirties paveldėto ir parduoto buto (duomenys neskelbtini), ieškovo skolos broliams V. ir R. grąžinimo dalimis, pervedinėjant po 50-200 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai logiškos ir suprantamos. Atsakovams D. ir T. P. R. B. priklausiusi žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), taip pat yra naudingesnė, kadangi arti (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jie nurodo dažnai būdantys laisvalaikiu, be to, miško sklypas reikalauja papildomos priežiūros. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, mainų sandoris bylos duomenimis buvo naudingas abiem sandorio šalims, o apelianto apeliaciniame skunde pateikiama sava bylos faktinių aplinkybių analizė ir apeliacinio skundo argumentai neįtikina ginčijamą mainų sandorį sudariusių šalių valios trūkumu.
67. Nors apeliantas teigia, kad problemos dėl malkų šildymui niekada nekilo, tačiau, kaip paaiškino atsakovas R. B., liudytojas V. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, malkos buvo perkamos, atraižų gaudavo iš J. P., taigi malkų poreikį spręsdavo sodyboje gyvenantys broliai R. ir V., o ne ieškovas. Sudarydamas mainų sandorį atsakovas R. B. užsitikrino apsirūpinimą mediena tiek malkoms šildymui, tiek nurodomam namo remontui, tiek su medžiu susijusiems darbams.
68. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo daiktų vertės analizei ir išvadoms, kuriomis atmesti ieškovo teiginiai, kad R. B. gavo mažiau vertingą daiktą. Sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre nurodyta viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 4 193 Eur, indeksuota miško medynų vertė – 413 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9 332 Eur, indeksuota miško medynų vertė – 6 422 Eur. Pagal ieškovo pateiktą 2017-01-13 UAB „Apus turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17/001 NT, (duomenys neskelbtini) esančio 5,2277 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 30 100 Eur, todėl pusės šio sklypo dalies, priklausiusios R. B., vertė atitinkamai yra 15 050 Eur. Pagal 2017-11-30 ieškovo pateiktą UAB „Apus turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17/793 NT, (duomenys neskelbtini) esančio 9,75 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 6 150 Eur. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2018-01-17 informacinėje pažymoje Nr. R6-237 nurodyta, kad šiame sklype esančių medynų, kurie sudaro 5,8 ha plotą, vertė yra 13 922,02 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mainyti žemės sklypai yra iš esmės skirtingi - vienas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis su priėjimu prie ežero, kitas – asmeninės nuosavybė teise įgyjamas, keturis kartus plotu didesnis miško sklypas, todėl jų objektyvus sulyginimas iš esmės negalimas. Tačiau atsižvelgiant į sutarties šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis apie sklypų rinkos vertes, pagrindo konstatuoti esminį turto verčių skirtumą, nėra.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu sutarties šalių veiksmai po sandorio sudarymo taip pat patvirtina jų naudojimąsi sutarties pagrindu įgytu turtu. Sąskaita faktūra Nr. 0034 patvirtina, kad R. B. 2015-10-15, t. y. iškart po mainų sutarties sudarymo, V. Š. įmonėje užsakė įgyto žemės sklypo ribinių linijų atstatymą ir kertamų medžių ženklinimą bei kietmetrių skaičiavimą. 2016-11-22 antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/16/24, R. B. paaiškinimai patvirtina, kad jis išsikirto ribinę liniją, kurios kirtimui leidimai ir miškų urėdijos informavimas pagal VĮ „Ignalinos miškų urėdija“ pateiktą informaciją nėra reikalingi. Dalis medienos buvo atsivežta į sodybą. Brolis V. nurodė medieną naudojęs kaimynės liepto į ežerą statybai, už ką gautos pajamos. Atsakovų atstovas tretysis asmuo J. P. taip pat ėmėsi įgyto turto valdymo – inicijavo naudojimo tvarkos projekto rengimą, liepto į ežerą statybą.
70. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad R. B. įgytas žemės sklypas neturi tų savybių, kurios jo teigimu nulėmė apsisprendimą sudaryti ginčo sutartį ir po sandorio sudarymo jokios naudos iš įgyto turto negaunama.
71. Nekilnojamojo turto registro duomenimis abiem mainomiems žemės sklypams nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tačiau žemės sklypui (duomenys neskelbtini) jų nustatyta mažiau. Sutiktina su apeliantu, kad pagal byloje esančius taksoraščius abu sklypai priskiriami (duomenys neskelbtini) teritorijai, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. įsigytame žemės sklype taikomi griežtesni kirtimo apribojimai, nei (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) miško žemės plotas ir medynų tūris yra ženkliai didesni. Atsakovas R. B. neteigė, kad miško sklypą įsigyja plynam išsikirtimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visa miškų ūkio veikla yra detaliai reglamentuojama teisės aktuose. Aplinkos ministerijos 2017-11-29 rašte nurodoma, kad tiksliai nustatyti, ar miško kirtimai gali būti vykdomi atitinkamame miško plote, galima tik įvertinus faktinę miško būklę ir laikantis Miško kirtimo taisyklėse, patvirtintose 2010-01-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-79, nustatytų kiekvienai miško kirtimo rūšiai ir būdams taikomų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad jokia veikla ir nauda iš R. B. įsigyto miško žemės sklypo negalima.
72. Taip pat nesutiktina su argumentais, kad taksoraščių analizė prieš įsigyjant žemės sklypą atitinka vidutiniškai protingo asmens kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, tam reikia specialių žinių. Konkrečių medienos, ekonominio naudingumo skaičiavimų ir vertinimų prieš įsigyjant miško sklypą atlikimas būtų suprantamas, jei miško sklypas būtų įsigyjamas su verslu susijusiais tikslais.
73. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad tikroji R. B. valia sudarant mainų sandorį buvo sudaryti galimybę J. P. nusipirkti ginčo žemės sklypą. Tokie apelianto teiginiai vertintini kaip prielaidos. Bylos duomenimis R. B. ar D. ir T. P. veiksmai nei iki sandorio sudarymo, nei po jo nepatvirtina sandorio valios išorinės išraiškos formos prieštaros vidinei (CPK 185 straipsnis).
74. Priešingai nei nurodo apeliantas sutarties šalys, nors ir nedetaliai, nurodė sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovė D. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instrancijos teisme teigė, kad R. B. reikėjo miško sklypo, jie tokį turėjo. R. B. taip pat nurodė, kad su D. P. ir J. P. buvo nuvykęs apžiūrėti miško, jis jam tiko. Mainomų sklypų vertę į sutartį šalys įrašė bendru sutarimu, prieš tai neatlikę verčių tyrimo, tačiau atsižvelgdami į nurodytą Nekilnojamo turto registro išraše. Toks mainomų daiktų vertės nustatymas neprieštarauja įstatymo nuostatoms (CK 6.433 straipsnis), todėl negali būti laikomas sutarties apsimestinumą patvirtinančia aplinkybe.
75. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad aplinkybė, jog naujų bendraturčių pateiktas pasiūlymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje R. B. nebuvo įvardintas kaip žemės bendrasavininkis, kelia abejonių jų sąžiningumu, tačiau šie duomenys nėra pakankami planuojamam sklypo pirkimui konstatuoti. Tas pats pažymėtina ir dėl IĮ „Topogeos“ topografinės nuotraukos atlikimo aplinkybių, liudytojo V. B. parodymų apie girdėtą J. P. pasisakymą dėl planuojamos kaimo turizmo sodybos, kadangi šie duomenys nėra konkretūs, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti minėtų įrodymų vertinimo pažeidimą teisėjų kolegija nenustatė.
76. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba pas J. P., yra socialiai pažeidžiamas, piktnaudžiaujantis alkoholiu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo įrodinėtą brolio asocialumą, tiek socialinį pažeidžiamumą, tiek piktnaudžiavimą alkoholiu ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad R. B. veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu apribotas, o įstatymas nedraudžia sudarinėti sandorius su darbdaviu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems apylinkės teismo argumentams pritaria. Papildomai pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis R. B. 2013, 2014 metais vertėsi individualia veikla, 2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-24 dirba (duomenys neskelbtini), taigi pastoviai turėjo tiek veiklos, tiek pragyvenimo šaltinį. Todėl nors ieškovas, liudytojai V. B., tiek M. B., J. K. apibūdino atsakovą kaip „išgeriantį“, vis tik išvadai apie R. B. socialinį pažeidžiamumą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pagrindo nėra. Be to, dėl esmės nesupratimo, apgaulės, ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių ar pan. sandorį gali ginčyti klydusi ar nukentėjusi šalis (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju R. B. pozicija yra priešinga nurodomai ieškovo.
77. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo teiginiai dėl sandorio neatitikimo sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimams, sandorio vertės, nenaudingumo R. B. yra iš esmės ieškovo prielaidos, nepagrįstos įrodymais, be to, prieštarauja viena kitai.
78. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, teismas turi nustatyti šios sutarties šalis, dalyką ir turinį, t. y. sąlygas, dėl kurių šalys susitarė. Nagrinėjamu atveju ieškovo keliamos abejonės ir samprotavimai dėl tikrosios ginčo sutarties šalių valios, sutarties sąlygų, savaime nepatvirtina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
79. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu skundžiamame sprendime, kad ieškovo pozicija dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertės yra tarpusavyje prieštaringa. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas skyrė nepakankamą dėmesį aplinkybei dėl pinigų kilmės R. B. sąskaitoje, tačiau taip ir nenurodo, ar šią sumą laiko tikrąja R. B. sklypo dalies pirkimo pardavimo kaina. Sutiktina su apeliantu, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio R. B. pervesta suma 18 825, 30 Eur (65 000 Lt) yra gana artima žemės sklypo dalies vertei, nustatytai ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (15 050 Eur), tačiau sudarydamas mainų sandorį R. B. gavo dar ir miško žemės sklypą, kurį kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija laiko iš esmės lygiaverčiu. Be skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių, kad atsakovas R. B. pats pateikė banko sąskaitos išrašus, 30 000 Lt suma pervesta daugiau kaip du metai iki ginčo sutarties sudarymo, visas sumas pervedė ne J. P. ar D. ir T. P., o kiti asmenys, R. B. bylą nagrinėjant pakartotinai pateikė 2013-05-08 rangos sutartį su A. M., 2013-06-28 atliktų darbų aktą, G. F. pirties brėžinius, t. y. įrodymus pagrindžiančius pinigų kilmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis laikotarpis sutampa su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie R. B. individualios veiklos laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepakankamo šių aplinkybių tyrimo ar netinkamo vertinimo teisėjų kolegija nenustatė.  
80. Apeliantas apeliaciniame skunde reiškia nesutikimą su teismo išvadomis dėl trečiojo asmens J. P. vaidmens ir intereso ginčo sandorio sudarymu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad trečiasis asmuo J. P. yra „faktinis pirkėjas“ ar „tikroji sandorio šalis“. Trečiasis asmuo sandorį su atsakovu R. B. sudarė jam dukters D. P. ir žento T. P. 2012-01-23, 2012-01-24 notaro patvirtintų įgaliojimų pagrindu. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovai, įgaliojimai išduoti dar tuomet kai R. B. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise dar net nepriklausė. Iš D. P., J. P. paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu spręstina, kad šeimos santykiai yra artimi, pagrįsti pasitikėjimu ir sutarimu. Į bylą pateikti analogiški įgaliojimai, kuriais J. P. suteikia teisę savo dukrai ir žentui valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Todėl J. P. elgimasis su įgytu žemės sklypu kaip su savo, atitinka tiek jam suteiktus turto savininkų D. ir T. P. įgaliojimus, tiek šeimos santykius valdant, tvarkant ir disponuojant turtu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįvardino, koks jam yra skirtumas, kas yra naujieji bendrasavininkai D. ir T. P. ar J. P.. Nėra aišku, kodėl tretysis asmuo nebūtų galėjęs sudaryti mainų sandorį su R. B. savo vardu, jeigu būtų turėjęs tokį interesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši aplinkybė byloje neįrodyta.
81. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) peržengimo darant išvadas apie ieškovo nesąžiningumą. Ieškinys atmestas ne nesąžiningumo pagrindu, kaip kad nurodo apeliantas, o ieškovui neįrodžius, kad ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris. Visapusiškas ir objektyvus visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, jų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismas procesinio pažeidimo nepadarė.
82. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nekėlė klausimo dėl sandorio dėl akių sudarymo (CK 1.86 straipsnis), todėl tokie apelianto argumentai negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
83. Kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko pertekliniais, neturinčiais įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai jų neaptaria.
84. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
85. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje nepateikė, todėl šios išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
86. Atsakovai, tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti atskirąją nutartį dėl liudytojų V. B., A. B. žinomai melagingų paaiškinimų teismui teikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl mainų sandorio nuginčijimo ir pirkėjo teisių perkėlimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, gali priimti atskirąją nutartį, kuri išsiunčiama atitinkamoms institucijoms (CPK 299, 332 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį, sprendžia, kad jie yra iš esmės pagrįsti atsakovų, trečiojo asmens prielaidomis, subjektyviu vertinimu, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai,  prašymas netenkinamas.
87. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašoma skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Nurodo, kad pinigų siūlymas už parodymų pakeitimą nesuderinamas su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, tiek ieškovas, tiek liudytojai V. B., A. B. davė melagingus, išgalvotus parodymus dėl topografinės nuotraukos atlikimo, ieškovo įrodinėjamos aplinkybės ir apimtys nuolat keitėsi, o įrodymų rinkimo stadija taip ir nesibaigė.
88. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, duodant paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teikiant papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Tai, kad teismas vertindamas, įrodymus ieškovo paaiškinimus ar argumentus pripažinimo nepagrįstais, taip pat nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes akivaizdus ieškovo  piktnaudžiavimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Teisėjai                                                                                Eigirdas Činka

                                                                              Birutė Jonaitienė                   

                                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė