Civilinė byla Nr. e2-1845-1010/2020

Proceso Nr. 2-42-3-00192-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 10 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

sekretoriaujant R. J.,

dalyvaujant ieškovės atstovėms D. J., R. K.,

atsakovei J. M. ir jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

atsakovo atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atstovei R. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Skyrius) ieškinį atsakovams J. M. ir P. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo prieisimo, trečiasis asmuo Šilalės rajono socialinių paslaugų namai.

Teismas

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atsakovams J. M. ir P. K. neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti nuolatinį faktinį rūpintoją Šilalės rajono socialinių paslaugų namus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose. 

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog vaikui bus geriau šeimoje. Buvo apribojamos socialinės išmokos, pagerėdavo situacija, bet praėjus kiek laikui, vėl pablogėdavo situacija. T. dabar atlieka bausmę, yra įkalinimo įstaigoje. Prašo priteisti po 156 eurus. Su T. paskutinį kartą bendrauta 2020 m. vasario 12 d., kai kilo konfliktas globėjų šeimoje. T. yra sutikimas, kad sutinka apsigyventi (duomenys neskelbtini) globos namuose. T. paaiškino, kad tėvai vartoja alkoholį, sesuo taip pat veda netinkama gyvenimo būdą, todėl negali globoti brolio. Byloje pateiktas gydytojo išrašas apie jo ligos diagnozę. Prašo iš P. K. padidinti išlaikymą, po 156 eurus. Prašo patikslinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš P. K., pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. priteistą 20 litų išlaikymą Šilalės rajono socialinių paslaugų namams. Iš įstaigos, jeigu nepaleis anksčiau, T. grįš pilnametis. Su P. bendravo sausio mėnesį. Jam buvo aiškinta, išklausyta pozicija. Siūlė jam bendrauti, buvo pasakyta, kad bus teikiamas ieškinys, jis sakė, kad norėtų pats pasiimti T., bet jis nė su niekuo nebendravo kurie patvirtintų jo norą. Tuo momentu ji nedirbo, negali pasakyti ar buvo atlikta vaikui apdukcija.

Teismo posėdyje atsakovė J. M. su ieškiniu sutiko. Informacija išklausyta socialinės darbuotojos. Daugiau su T. konfliktuodavo sugyventinis. Vaiko teisės nedalyvavo jos gyvenime, kai atvažiuodavo rasdavo, kad viskas tvarkoje. Su seniūne ir socialinėmis (duomenys neskelbtini) darbuotojomis sutarė. Būdavo, kad išgerdavo. Dažniau pradėjo ją lankyti, kai T. atsitiko bėdos. Yra viena, neturi nei brolių, nei seserų, tėvų, nei žemės. Dukra V. gyvena jos tėvų sodyboje ir ji ten lankosi dažnai. T. gyveno pas globėją L. K., ji sakydavo, kad reikia jam konsultacijos gydytojų. Paskui po vaistų pavartojimo buvo geriau, bet paskui buvo konfliktas su juo, buvo išgėręs, buvo pranešta socialinėms darbuotojoms. Būna namuose, mokesčius moka, įsiskolinimai už T. padarytus nusikaltimus, 125 eurai, pajamos iš biržos. Darbo biržoje stovi, yra virėja. Dirbo (duomenys neskelbtini) 2 savaites. Kai birža duoda rekomendaciją, eina žiūri, stengiasi kiek gali. Sąnaris yra išoperuotas, reikia susitvarkyti grupę, reikia gulėti ligoninėse. Jai vaistų nuo depresijos nereikia. Pasitaiko išgėrimų, juk yra suaugusi. Vakar T. skambino ir sakė nepergyvenk. Jai yra apriboti pinigėliai. Bendrauja su P. K., atvažiavusios socialinės darbuotojos po paskundimo rasdavo tuputį išgėrusią. Jis dirba neoficialiai, uždirba į dieną po 30 eurų savo reikmėms. Ji turiu sutikti su ieškiniu, kito šanso nėra. P. K. vienodai rodo dėl išlaikymo. Jis yra geriantis, daug meluoja. Valydavo gatves 3 m., bandė eiti pas ūkininkus darbo ieškoti. Yra sunkus susisiekimas iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Jos broliai ir seserys mirę, mirusi ir mama.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono socialinių paslaugų namai atstovė R. R. paaiškino, jog T. M. P. vaikų globos namuose buvo su sese apgyvendintas mažesnis. Paskui jau atvyko pas juos visas vyrukas. Jis tylus, ramus, daug nekalbantis, bet daug veikiantis. Daug teko su juo bendrauti. Kalbantis su juo jis sutikdavo, pritardavo. T. pateko pas juos teistas, išeidavo į mokyklą, bet nelankydavo pamokų. Išeidavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ten kur gyveno jo tėvas, mama. Jis iš kelio išvedė ir daugiau jų vaikų. Yra buvę atvejų, kad negrįždavo į vaikų namus. Nustatytas ne vieną kartą neblaivus. Buvo uždėta probacijos tarnybos apykojė, bet jis to nepaisė. Yra bendravę su tėvais, bet nepavyko sulaukti jų pagalbos. Matomai tėvų kalbos jam nieko nereiškė 2020 m. balandžio 27 d. buvo sulaikytas nesilaikant probacijos sąlygų ir išvežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Buvo jų darbuotojos nuvykusios jo aplankyti. Palaiko ryšį su pataisos darbuotojais, paaiškino, kad jam nieko netrūksta. Nuo T. sulaikymo dienos jam nebėra mokamos jokios išmokos ir jie nieko negauna. Kovo 13 d. buvo vaiko raidos centre ir jam nustatytos ligos, buvo skirti vaistai, jis atsisakė naudoti vaistus, demonstratyviai juos išmesdavo. Šiuo metu jiems nėra žinoma, ar jis lanko mokyklą ar kokias konsultacijas, nes jiems neteikia jokios informacijos. Jeigu būtų mokamas išlaikymas būtu kam administruoti. 

Teismo posėdyje liudytoja M. K. paaiškino, kad šeima yra įrašyta į rizikos šeimų sąrašą. Pradėjo dirbti su šeima, buvo labai sudėtinga. T. buvo nustatytos minimalios priemonės. Problema buvo ta, kad sūnus neturėjo autoriteto mamos atžvilgiu. Sunkiai sekėsi ir jai bendrauti su T.. Liepos 30 d. T. paėmė iš šeimos, neprisėmė jis pilnos atsakomybės. Mama pateisindavo, kad tai yra sūnaus paauglystė. Mama vartodavo alkoholį. Tėvas ne jų seniūnijos gyventojas. Kaip T. sekasi sužino iš mamos, jie bendrauja su mama. Jie pateikė savo nuomonę dėl ieškinio raštu. Mama nesugebėjo suvaldyti situacijos, spręsti problemų. Apie tėtį su T. mažai kalbėdavo. Būdavo jis kalbėdavo apie mamą, arba sesę, apie tėvą nekalbėdavo. Pradėjo dirbti kai T. buvo 16 m. Jie bandė, pildė pagalbos planus, skambindavo, motyvuodavo tą šeimą, padarė nemažai. Kai pradėjo dirbti su jų šeima, T. jau buvo paauglys. Jie bendravo su vaiko teisėmis, psichologe, psichiatre. Mano, kad bendravo glaudžiai. Iš T. neteko girdėti, kad buvo naudotas smurtas iš tėvo pusės. Viską sužinodavo iš mamos.

Teismo posėdyje liudytoja G. B. paaiškino, kad šeimai 2018 m. inicijuotas pagalbos planas įgūdžių atkūrimui. Pagalbos planas buvo vykdomas iš dalies. Tėvas nedalyvavo pagalbos plano įvykdyme, nes jis atsisakė. Jis gal nesuvokė problemos, mobili komanda norėjo su juo dirbti, bet jis atsisakė. Ji bendravo su J.. Pagal turimus faktus nei mama, nei tėtis neužtikrins gyvenimo sąlygų. Teko bendrauti su tėvu, jis neišsakė savo nuomonės dėl ieškinio. Kiek žino T. nuvykdavo pas tėtį, kaip jie bendraudavo nežino. Bendravo seniai su K. prieš valdybos posėdį. Pradėjo dirbti su ta šeima nuo 2018 m. Negebės apsaugoti tėvai nuo netinkamos aplinkos.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. ir P. K. gyvenant kartu gimė du vaikai: V. M., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Skyriui J. M. šeima žinoma nuo 1996 m., kai buvo įrašyta į Šilalės rajono rizikos grupės šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku - dukra. Situacija J. M. šeimoje nesikeitė ir po sūnaus T. M. gimimo. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis (toliau - SPIS), nuo 2002 m. sausio 20 d. J. M. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo apribotojamos gaunamos išmokos, nuperkant būtiniausių produktų.

Šilalės

Buvo pavesta Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui organizuoti socialinių paslaugų, susijusių su šeimos priežiūra, teikimą J. M. rizikos grupės šeimai. Dėl netinkamo J. M. ir P. K. gyvenimo būdo (sugyventinių girtavimas, pastovūs konfliktai, mažamečio sūnaus T. saugumo neužtikrina) šeima buvo svarstyta Šilalės rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybose.

Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. J. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2018 m. gruodžio 11 d. įvykusio šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu pateikta informacija, kad nepilnametis T. M. per mėnesį įvykdė tris nusikalstamas veikas, nelanko mokyklos. 2019 m. birželio 6 d. T. M. nustatytas pirmas grėsmės lygis, kadangi T. M. smurtavo prieš kitus mažamečius vaikus, draudė jiems kreiptis pagalbos, sulaikė fiziškai. 2019 m. birželio 11 d. T. M. dar kartą nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019 m. birželio 17 d. vyko J. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, organizuota neeilinė pagalbos plano peržiūra, nes mama ir sūnus savo namuose rasti neblaivūs. 2019 m. liepos 26 d. vyko J. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, organizuota neeilinė pagalbos plano peržiūra, nes T. M. sulaikytas dėl galimai nusikalstamos veikos. 2019 m. liepos 29 d. atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. liepos 29 d. T. M. nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. MK teigdama intensyvią pagalbą J. M. šeimai, identifikavo pagrindines šeimos problemas - alkoholio vartojimas, psichinės sveikatos problemos, nepakankamas motinos autoritetas, tėvystės įgūdžių stoka, nepakankami socialiniai įgūdžiai, finansiniai įsiskolinimai, ilgalaikis nedarbas.

2019 m. spalio 24 d. vykusioje rūpinamo vaiko rūpybos peržiūroje pažymėta, jog J. M. sūnumi domisi minimaliai, tėvas P. K. vaiko gyvenime dalyvauja atsitiktinėmis progomis, tėvai vaiko neišlaiko, nesidomi jo auklėjimu, ugdymu. J. M. ir P. K. savo elgesio su sūnumi nepakeitė, vaiku domisi minimaliai (Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 10GV-35). SPIS duomenimis, T. M. 2020 m. sausio 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

2020 m. kovo 30 d. Šilalės socialinių paslaugų namai papildė informaciją, pateiktą 2020 m. sausio 31 d. Nurodė, kad J. M. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Pažymėjo, kad J. M. stokoja motyvacijos gyvenimo būdo keitimui, pagalbos plano punktus vykdo tik iš dalies, nededa pastangų sūnaus susigrąžinimui.

2020 m. sausio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė informaciją apie J. M. šeimą, kurioje nurodė, jog situacija J. M. šeimoje stipriai pablogėjo, kai T. M. 2018 m. spalio mėn. įvykdė vagystę. Vėliau panašūs nusikaltimai pasikartojo dar keletą kartų. Nepilnamečio motina J. M. teisino sūnų, kaltino sūnaus draugus. T. M. neturėjo autoriteto mamos atžvilgiu, stokojo pagarbos mamai, vadino necenzūriniais žodžiais. T. M. buvo lankomas Probacijos tarnybos darbuotojų, jam reikėjo itin griežtos ir saugios aplinkos, emocinio ryšio, tinkamo pavyzdžio, tačiau J. M. ne tik kad neapsaugojo sūnaus nuo netinkamos aplinkos, nesudarė taisyklių, kurių turėtų laikytis sūnus, tačiau pati kartu su sūnumi arba viena vartodavo alkoholį.

2020 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija papildė informaciją, pateiktą 2020 m. sausio 30 d. apie J. M. šeimą 2020 m. vasario-kovo mėn. Pažymėjo, kad situacija J. M. šeimoje nuo 2020 m. vasario mėn. nepagerėjo. Moteris su socialiniu darbuotoju bendravo noriai, tačiau dalį jai nenaudingos informacijos linkusi nutylėti, randa pasiteisinimų. Vasario mėn. lankėsi pas psichiatrą, tačiau vaistų gydytoja neišrašė, kadangi pati J. M. teigė, kad jai jų nereikia. Lankė psichologo konsultacijas su pertraukomis, buvo užsiregistravusi kovo mėn., tačiau dėl karantino vizitą pas gydytoją atšaukė. Darbo moteris neturi, buvo įdėjusi skelbimą į laikraštį, kad gali prižiūrėti senyvo amžiaus žmones, tačiau į skelbimą niekas neatsiliepė. Paskutiniais mėnesiais pas priklausomybių specialistų nesilankė. Su sūnumi telefonu bendrauja kiekvieną dieną. J. M. sūnaus T., gyvenančio (duomenys neskelbtini) globos namuose, nuo 2020 m. sausio 8 d. nei vieno karto neaplankė, nebendravo su T. auklėtoja ir pedagogais. Buvo suorganizuotas T. susitikimas su mama namuose, kur kartu dalyvautų socialinis darbuotojas, tačiau pats sūnus atsisakė susitikimo.

Kaip pažymėjo Socialinių paslaugų namai, T. tėvai J. M. ir P. K. auklėjimu nesidomi, nė karto nebuvo atvykę aplankyti T.. Telefonu bendrauja tik su pačiu T., bet su įstaigos darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja, nesidomi jo ugdymu, auklėjimu, gyvenimo sąlygomis. Jų nuomone, T., lankydamasis pas tėvus, seserį, ten gauna rūkalų, neatmeta ir tokios galimybės, kad, kai grįžta neblaivus, alkoholį būna vartojęs būtent namiškių namuose.

Vaiko nuomonės išklausymo 2020 m. sausio 31 d. akte nepilnametis T. M. paaiškino, kad sutinka būti rūpinamas (duomenys neskelbtini) globos namuose, tačiau, pasitaikius galimybei, norėtų būti rūpinamas šeimoje. 

2020 m. vasario 3 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad T. M. dažnai telefonu bendrauja su mama J. M., susitinka sesers V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tėvas P. K. su sūnumi susitinka, kai jis atvyksta pas seserį V.. Pažymėta, kad T. tėvai su įstaigos darbuotojais nebendrauja, nesidomi T. ugdymu, auklėjimu.

2020 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) gimnazija informavo, kad T. M. nuo 2020 m. sausio 13 d. mokosi minėtoje Gimnazijoje. Pažymėjo, kad vaikinas mažai dalyvauja ugdymo procese, ateina į Gimnaziją, pabūna 2-3 pamokas ir išvyksta, kiek žinoma, į Šilalę. Mokykla apie tokius atvejus, kurie yra dažni, visada informuoja (duomenys neskelbtini) globos namų administraciją ir T. auklėtojas. T. mokosi blogai, blogi mokymosi rezultatai: I m. pusmetį vaikinas baigė turėdamas 6 neigiamus mokomųjų dalykų įvertinimus. T. turi žalingų įpročių. Kaip pažymėjo (duomenys neskelbtini) gimnazija, visus iškylančius klausimus dėl T. M. elgesio sprendžia su (duomenys neskelbtini) globos namų specialistais. T. mama ar tėvas nė karto nepasidomėjo sūnaus ugdymu, auklėjimu, nebendravo su pedagogais ar klasės auklėtoju  

UAB „Andoka“ 2020 m. sausio 21 d. pateikė informaciją, jog J. M. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. (F 10.2), priklausomybės sindromas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F-32.1). Pažymoje nurodyta, kad J. M. paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, paskutinį kartą lankėsi 2020 m. sausio 7 d. Tris kartus dėl šeimoje vartojimo alkoholio, vaiko T. nepriežiūros, buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Tėvai ne kartą buvo bausti pagal ATPK 181 straipsnį už panaudojimą tėvų valdžios priešingai vaikų interesams. Vaiko motina J. M. iš administracinių nusižengimų 2020 m. balandžio 22 d. išrašo Nr.VVTAIT-ANR_I-1779-2020 nekartą bausta už administracinių nusižengimą padarymus. Vaiko tėvas P. K. teistas už nusikaltimų BK 140 straipsnio 1 dalies fizinio skausmo sukėlimo padarymą, teistumai išnykę. 2020 m. sausio 8 d. T. M. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini)  globos namuose.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog T. M. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 9 d., 2015 m. liepos 22 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. sausio 14 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais vaikui T. M. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), atsakovams sudaryta galimybė pakeisti savo elgesį, išsiugdyti tinkamus motinystės, tėvystės įgūdžius, tačiau atsakovai savo elgesio nepakeitė. Atsakovai nededa pastangų sukurti tinkamą vaikui gyventi aplinką. Nors atsakovai ryšį su vaiku palaiko, bendrauja telefonu su sūnumi, tačiau su darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja, nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, gyvenimo sąlygomis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai savo gyvenimo būdo nekeičia, darė administracinius nusižengimus, tėvas ir nusikalstamas veikas, vėliau ir jų vaikas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė vaistų gydymuisi nevartoja, prašo gydytojų jų neišrašyti, 2019 m. vasario 15 d. J. M. palydėjo sūnų pas vaikų psichiatrą, tačiau atsisakė nupirkti sūnui gydytojo skirtus vaistus, nes netiki jų veiksmingumu. J. M. buvo skiriami socialinės pašalpos apribojimai, kadangi buvo nustatyta, kad J. M. negeba planuoti biudžeto, dažnai gautos išmokos naudojamos ne pagal paskirtį. Iš mokymosi įstaigų pateiktos informacijos nustatyta, kad tėvai nesidomi vaiko ugdymu. Tėvų valdžioje esant jų nepilnametis sūnus padarė nusikalstamas veikas, administracinius nusikaltimus. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovams tinkamai vykdyti tėvų pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir jis galėtų grįžti gyventi į šeimą. Tėvas P. K. vaiko gyvenime dalyvauja atsitiktinėmis progomis. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovai yra abejingi savo kaip tėvų pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai savo tėvų valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejingi savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovų tėvų valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia į sūnų T. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

            Dėl laikinosios rūpybos užbaigimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad laikinai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. DĮS-17 T. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2001 m. sausio 8 d. ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) globos namuose. Ieškovas prašo T. M. nustatyti nuolatinę rūpybą. Lietuvos Respublikos CK 3.255 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaiko laikinoji rūpyba baigiasi, kai vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba. Kadangi nepilnametis T. M. yra likęs be tėvų globos, tėvams apribojus tėvų valdžią vaikas yra atskirtas nuo tėvų, todėl remiantis CK 3.251 straipsniu, 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 punktu, T. M. nustatytina nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad vaiko interesai nebus pažeisti, jeigu T. M. rūpinsis trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose. Todėl tenkintini ieškovo reikalavimai paskirti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namus nuolatiniu T. M. rūpintoju. Nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Bylos duomenimis, Šilalės miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu iš atsakovo P. K. nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 20 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas prašo priteisti iš J. M. T. M. išlaikymui bei pakeisti teismo 2004 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymą iš P. K. ir priteisti iš atsakovų po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.  

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei 15 metų. Per šį laikotarpį nepilnametis vaikai išaugo (vaikui yra 16 metų), atitinkamai padidėjo ir vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotinas vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas.

Bylos duomenimis, atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, atsakovas išlaikymą vaikui teikė  Duomenų apie tai, kad atsakovai dirba, byloje nėra pateikta. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie  atsakovų sveikatos sutrikimus, ribojančius jos galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovai yra darbingo amžiaus, turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sunų, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 156 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Nors atsakovai duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą neteikė, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis nepakito, t. y. atsakovų turtinė padėtis nepagerėjo. Kita vertus, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (CK 3.192 straipsnis).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai gali teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, atsakovų turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, taip pat tai, kad atsakovai turi galimybę dirbti bei gauti pajamas. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė serga - UAB „Andoka“ 2020 m. sausio 21 d. pateikė informaciją, jog J. M. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. (F 10.2), priklausomybės sindromas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F-32.1). Jos pajamos per mėnesį sudaro 125 Eur. Duomenų, jog atsakovas dirba bei apie gaunamas pajamas, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis proporcingumo principu, iš atsakovės J. M. sūnaus išlaikymui priteistina po 50 Eur kas mėnesinių įmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo P. K. nepilnamečio vaiko T. M. išlaikymui priteistina po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju skirtinas Šilalės rajono socialinių paslaugų namai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo). Šio straipsnio 2 punkte numatyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik ieškovai, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovams buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl teisinės pagalbos teikimo yra patirtos 206,26 Eur išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, o jo nuolatiniu rūpintoju paskirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namus, įmonės kodas
302635186, adresu Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė.

Nustatyti T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, adresu Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė.

Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 4 d. įsakymo dalį dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. N-2-435-02 nepilnamečio vaiko T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, Šilalės rajono socialinių paslaugų namams, įmonės kodas 302635186.   

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, Šilalės rajono socialinių paslaugų namams, įmonės kodas 302635186.

Skirti Šilalės rajono socialinių paslaugų namus, įmonės kodas 302635186, nepilnamečio T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turo administratoriumi ir priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.   

Kitos ieškinio dalies netenkitni.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                Lina Šakarnienė