Baudžiamoji byla Nr. 1-3351-1053/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29090-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,

kaltinamajam A. B. jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, UAB "(duomenys neskelbtini)" planuotojas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)  284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B. pažeidė viešąją tvarką: 2019-07-10 apie 17.30 val., Vilniuje, Žirnių g. ir Tūkstantmečio g. sankirtoje, ties nusukimu į Naujininkų mikrorajoną, būdamas automobilių spūstyje ir vairuodamas automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) išlipęs ir priėjęs prie automobilio TOYOTA PRIUS, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis R. R., žodinio konflikto metu, pro vairuotojo atidarytą durelių langą, matant kitiems asmenims, papurškė ašarinių dujų, sukeldamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimu sutinka ir kaltę pripažįsta, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Važiavo pagrindiniu keliu Tūkstantmečio gatve, buvo nedidelė spūstis, visi judėjo negreitai. Ties nusukimu iš „IKEA“, nuvažiavime link Naujininkų, vairuotojas – nukentėjusysis, išvažiavo iš to nusukimo beveik nepristabdydamas, „pakirto“ jį. Galvojo, kad gal atsiprašys, kaip priimta, šviesos signalais, bet taip neįvyko. Tada privažiavo prie to automobilio šono iš dešinės pusės, nes ten kelias išsišakoja. Privažiavo, pristabdė, atidarė savo langą ir paklausė, ar nereikėtų mandagiau vairuoti. Nukentėjusysis, vartodamas necenzūrinį žodį, atsakė, kad tai jis turėjo jį praleisti. Dėl to jis supyko, sustojo priekyje nukentėjusiojo automobilio. Automobilio porankyje laikė dujų balionėlį, pasiėmė jį ir išlipo. Priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, paklausė, ar jis tikras dėl savo žodžių, kai šis patvirtino, papurškė pro pravertą langą nukentėjusiajam dujų. Taip pasielgė, nes buvo įžeistas. Viskas vyko labai trumpai, 10-15 sekundžių, tada važiavo toliau. Matė, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo dar du žmonės. Manė, kad geriau panaudoti dujų balionėlį, nei muštis, kaip dažniausiai žmonės daro tokiais atvejais. Vairuoja jau 19 metų, tačiau jokių kitų konfliktinių situacijų nebuvo. Visgi jaučiasi kaltas, sako, kad tai nemaloni situacija, ir savo veiksmus vertina kaip blogus. Pasišalino apie savo veiksmus nepranešęs policijai, nesitikėjo, kad tai bus tokia didelė problema. Supranta, kad nukentėjusysis gavęs dujų tikriausiai nebegalėjo toliau vairuoti, taip sudarė kamštį, trukdė eismą. Jaučiasi kaltas dėl tokių pasekmių. Sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų, mano, kad tiek žalos patyrė nukentėjusysis. Anksčiau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, buvo kavinėje muštynės. Anksčiau yra buvę atimtos teisės už vairavimą neblaiviam.

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. R., apklausiamas dėl civilinio ieškinio, teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo „IKEA“ pusės, nusileido į spūstį. Buvo deramas tarpelis, jis, tvarkingai parodydamas posūkį, įvažiavo į pirmą eismo juostą. Staiga pastebėjo kažką atvažiuojantį iš dešinės, nors  ten negalima važiuoti. Kito automobilio vairuotojas jam mojavo rankomis, jis pradarė langą, kad išgirstų, ką kitas vairuotojas norėjo pasakyti. Jam reiškė pretenzijas dėl vairavimo. R. R. pasakė tą necenzūrinį žodį kaltinamajam. Kaltinamasis užvažiavo priešais ir užblokavo jam kelią. Jis laukė, kas čia bus. Matė kaltinamąjį prieinantį ir laikantį ranką už nugaros, kaip vėliau paaiškėjo, kad ten buvo dujų balionėlis. Pravėrė langą, o kaltinamasis iš karto ranką ištraukė iš už nugaros ir purškė dujas jam į akis. Nuo dujų verkė, duso, skaudėjo veidą. Ligoninėje praleido apie tris valandas, jam tepė, lašino nuskausminamuosius. Po įvykio dar tris savaites vartojo nuskausminamuosius, negalėjo prie veido liestis, praustis vandeniu. Iki šiol mato akivaizdžius odos pakitimus – pleiskanojimas, bėrimas, be to, pablogėjo regėjimas. Dėl įvykio išgyveno stresą, iki šiol kamuoja nemiga, sutriko šeimos harmonija. Jaučia baimę vairuoti, tačiau darbas susijęs su vairavimu (nuomoja automobilius, papildomai dirba pavėžėju).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. paliudijo, kad 2019-07-10 apie 17.30 val. važiavęs iš parduotuvės IKEA, esančios Vilniuje, kartu su savo žmona T. K., automobiliu TOYOTA PRIUS, kurį vairavo pavežėjimo paslauga "Uber" užsiimantis vairuotojas, kurio nepažįsta, matė pirmą kartą. Vykstant automobiliu tarp automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojo ir kito vairuotojo, kuris vairavo automobilį VW PASSAT CC, v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, įvyko žodinis konfliktas. Kiek suprato iš situacijos, nes lietuvių kalbos nemoka ir lietuviškai nesupranta, konfliktas įvyko dėl to, kad TOYOTA PRIUS vairuotojas, su kuriuo jie važiavo, įvažiavo į automobilio spūstį prieš automobilį VW PASSAT CC dėl to šio automobilio vairuotojas supyko. Stovint automobilių spūstyje, VW PASSAT CC vairuotojas nuolat naudojo garsinį signalą, vėliau, atsiradus galimybei, privažiavo prie jų automobilio iš dešinės pusės ir, kaip matė liudytojas, automobilio VW PASSAT CC vairuotojas parodė a/m TOYOTA PRIUS vairuotojui gestais, kad pastarasis atidarytų langą. Šiam atidarius langą, jie (vairuotojai) tarpusavyje pradėjo bendrauti, apie ką, nežino, nes lietuvių kalbos nesupranta, tačiau suprato tik du žodžius: TOYOTA PRIUS vairuotojas išsakė žodį "Lochas", o VW PASSAT CC vairuotojas jam atsakė "Dalbajobas". Po kurio laiko, kada tiksliai pasakyti negali, VW PASSAT CC vairuotojas apvažiavo automobilį TOYOTA PRIUS, kuriame jie važiavo, sustojo jam iš priekio, išlipo iš savo vairuojamo automobilio. Tai buvo apie 45 metų amžiaus vyras, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs galimai tamsiai žalios spalvos džemperį su gobtuvu ir galimai tamsios spalvos kelnes, tačiau tiksliai neprisimena. Išlipęs iš VW PASSAT CC vairuotojas priėjo prie automobilio TOYOTA PRIUS, kuriame jie sėdėjo, ir bandė kažką pasakyti vairuotojui. Eidamas jis laikė vieną ranką užsukęs už nugaros; kokią ranką laikė, tiksliai neprisimena. Jam priėjus ir kalbant, TOYOTA PRIUS vairuotojas pradarė vairuotojo durų langą, po ko automobilio VW PASSAT CC vairuotojas, kiek matė liudytojas, pripurškė ašarinių dujų. Po to liudytojas pajuto kaitrų ašarinių dujų kvapą automobilio, kuriame važiavo, viduje, matė, kad TOYOTA PRIUS vairuotojas iškart sugriebė save už veido. Pripurškęs dujų VW PASSAT CC vairuotojas lėtai nuėjo prie savo vairuojamo automobilio, iš lėto nuvažiavo tiesiai. Po įvykio TOYOTA PRIUS vairuotojas pats iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas su žmona T. K. įvykio metu nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi (b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K.paliudijo, kad su A. B. susipažinęs darbe ir jau daug metų esą pažįstami. 2019-07-10 vakare, galimai apie 17.30 val., jie kartu važiavo iš darbo A. B. automobiliu VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo A. Bevažiuojant Vilniuje, Tūkstantmečio gatve, ties išvažiavimu iš prekybos centro IKEA, A. staigiai pradėjo stabdyti. Liudytojas sėdėjo ant galinės sėdynės, tuo metu naršė telefone. Liudytojas ant galinės sėdynės visada atsisėda, nes buvo patekęs į avariją, dabar visada atsisėda tik į galą. Liudytojas atkreipė dėmesį į eismą tik tuo metu, kai A. pradėjo stabdyti ir bandyti staigiai persirikiuoti, tačiau buvo automobilių spūstis, todėl šiaip ne taip A. išvengė avarijos. Atkreipęs dėmesį į gatvę liudytojas pamatė, kad automobilis, lyg tais TOYOTA PRIUS, nepraleidęs jų automobilio, išvažiavo į pagrindinę gatvę iš šalutinio kelio, dėl ko ir kilo visa situacija. Tada A. privažiavęs prie šito asmens bandė pro langą išsakyti priekaištus, nes jie vos nepateko į avariją, bet tas vyras dar pradėjo kažką atsikalbinėti, dabar jau tiksliai negali atkartoti pažodžiui ką sakė, bet pirma pasakė A. "tu lochas turėjai mane pirmą praleisti". A. supyko ir, spūstyje apvažiavęs automobilį, sustojo prieš jį, išlipo iš automobilio ir nuėjo iki jų nepraleidusio vairuotojo. Liudytojas liko automobilyje. Kas vyko po to, pasakyti negali (b. l. 33)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės V. B. 2019-07-12 išvada Nr. G 2331/2019 (01) R. R. diagnozuotas akių ragenų, junginės maišelių, veido ir kaklo cheminis nudegimas I-II°, kurie padaryti dirginančių cheminių medžiagų poveikyje, labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2019-07-10, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-10) ir būdu, t. y. papurškiant ašarinių dujų į tiriamojo veido sritį. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Mechaninių sužalojimų tiriamajam nenustatyta. Apžiūrimas teismo medicinos specialistės R. R. skundėsi sužalotų vietų skausmu, akių jautrumu (b. l. 37-38)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019-07-30 protokolu nukentėjusysis R. R. iš jam pateiktų atpažinimui nuotraukų pareiškė, kad  tvirtai atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 2,  kuris jam į akis pripurškė galimai dujų 2019-07-10 apie 17.30 val. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, galvos formos. Šį asmenį jis dar kartą matė liepos viduryje, parduotuvėje "Lidl", Karoliniškių mikrorajone, todėl jo veido bruožai dar labiau išliko atmintyje. Yra tikras, kad tai yra tas pats asmuo. Numeriu 2 pažymėta A. B. nuotrauka (b. l.49-50).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis visiškai prisipažino ir paaiškino, kad viešoje vietoje kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo R. R. kilusio žodinio konflikto metu jis papurškė R. R. ašarinių dujų į veidą. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina nukentėjusiojo R. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų duomenys, specialisto išvada, kurios duomenimis nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.  Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. B. padarė R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismų praktikoje viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę lankytis ar būti bet kurie pašaliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikštelė ir pan.). Gatvė, tuo labiau esant spūsčiai, neabejotinai laikoma vieša vieta. Automobilyje, kurį vairavo R. R., buvo dar kiti, visiškai pašaliniai ir net nedalyvavę konflikte, asmenys. A. B. veiksmai - papurškimas ašarinėmis dujomis kitam asmeniui į veidą peržengia įprastinio vairuotojų konflikto dėl vairavimo ypatumų ribas, todėl pripažintini įžūliais. Dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimą, buvo šokiruotas ir pažemintas, sutrikdytas eismas gatvėje, padaryta nematerialinė žala, taigi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Taigi kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo sutuoktinė T. B. teismo posėdyje pareiškė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį jos atsakomybei (b. l. 124).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas konstatuoja byloje esant šioms formalioms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms: kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, jis visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis iš dalies atlygino padarytą žalą (atlygintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 30,52 eurų, b. l. 108).

Tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. B. 2014-02-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu jam ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 68-69). A. B. parodė, kad tai buvo muštynės bare. Taigi kaltinamasis jau antrą kartą padaro panašią nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą. Vertindamas šią aplinkybę, teismas pripažįsta, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymo ir nedarys naujų veikų. Pažymėtina, kad vieną kartą kaltinamajam jau suteiktas teismo pasitikėjimas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, jis vėl padarė iš esmės analogišką nusikaltimą. Toks teismo pasitikėjimas negali būti begalinis. Be to, A. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe eismo įvykio sukėlimą, greičio viršijimą, taip pat vairavimą neturint teisės vairuoti (b. l. 66-67). Pažymėtina, kad teisė vairuoti A. B., kaip pats parodė, buvo atimta už vairavimą neblaiviam, nepaisant to, jis su tokiomis pasekmėmis nesusitaikė ir vairavo neturėdamas šios teisės. Taigi A. B. ne tik linkęs nesilaikyti įstatymų, bet ir ignoruoti už pažeidimus jam taikomas atsakomybės priemones. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės pripažinti, kad A. B. atitinka būtinąją BK 40 straipsnio 2 dalis 4 punkte nustatytą laidavimo sąlygą - yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nėra pagrindo tenkinti T. B. prašymo dėl laidavimo. Nenustatęs būtinųjų laidavimo sąlygų, teismas dėl T. B. asmenybės ir tinkamumo būti laiduotoja nepasisako.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes (truko ganėtinai trumpą laiko tarpą, tačiau nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykyje dalyvavo dar kiti asmenys). 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Nors prokuroras ir gynėjas prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, teismas neturi pagrindo pripažinti esant šią aplinkybę. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šiuo atveju konfliktą pradėjo A. B. (jis mostais ragino nukentėjusįjį atsidaryti langą, vėliau jis užblokavo jam kelią, jis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio). Vieno necenzūrinio žodžio pasakymas kaltinamajam, teismo vertinimu, nėra pakankama tokį nukentėjusiojo elgesį pripažinti provokuojančiu. Kita vertus, liudytojas D. K. parodė, kad necenzūrinį žodį pavartojo ir kaltinamasis, to neneigė ir pats A. B.. Taigi necenzūriniai žodžiai buvo abipusiai ir negali būti pripažinti provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, tačiau, kaip minėta, anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Jis administracine tvarka baustas (b. l. 66-67), dirbantis (b. l. 64), vedęs, duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimąsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. B. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje nurodyta viena švelniausių bausmės rūšių - bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Pagal BK 641 straipsnį, baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. B. skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamojo finansinę padėtį. Nors kaltinamasis pateikė teismui duomenis apie jo mokėjimus ir turimus kreditinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir būsto kreditą jis turėjo jau iki nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau tokie įsipareigojimai kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos. Jis galėjo ir privalėjo įvertinti, kad jo daroma veika gali sukelti žalos kitam asmeniui ir visuomenei, taigi turi ir prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Būsto paskola ir mokėjimai už komunalines paslaugas nėra jokios išskirtinės aplinkybės, kurios parodytų apie itin sunkią dėl nuo paties kaltinamojo nepriklausančių priežasčių susidariusią turtinę jo padėtį. Kita vertus, nors teismui pateikta informacija apie kaltinamojo finansinius įsipareigojimus, kaltinamasis atsisakė teismo posėdyje atsakyti į klausimą apie savo paties darbo užmokesčio dydį. Taigi teismas neturi išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, dėl ko galėtų nuspręsti, kad bauda – nėra tinkama jam bausmė. Papildomai pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymo metu neturint lėšų baudai sumokėti, ji gali būti keičiama kita bausme.

Įvertinus baudos dydį, taip pat tai, kad iš kaltinamojo priteisiamas civilinis ieškinys, nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24, patikslintas – b. l. 101-107). Jame nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų R. R. patyrė didelį šoką ir sukrėtimą, kentėjo didelį skausmą, iki šiol jaučia nesaugios aplinkos įspūdį, bijo sėsti prie transporto priemonės vairo, nors jo darbe vairavimas būtinas, dėl ko jaučiasi nuolat įsitempęs. Šias aplinkybes R. R. nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje.

Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad A. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: akių ragenų, junginės maišelių, veido ir kaklo cheminis nudegimas I-II, nenustatyta, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (specialisto išvada). Sutiktina, kad nukentėjusysis dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmą, stresą, nerimą ir dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jo sveikata būtų sutrikdyta negrįžtamai, jo teiginių apie suprastėjusį regėjimą odos būklę nepatvirtina gydytojų išvados. Nusikalstama veika padaryta tyčia, kaltinamasis dirbantis, jo turtinė padėtis jau buvo aptarta sprendžiant bausmės klausimą. Pagal paskutiniu metu formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-347-976/2018, 2K-220-689/2018, 2K-220-689/2018 (pastarojoje byloje priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto nukentėjusįjį pargriovus, papurškus jam į akis dujų ir sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius, t. y. suma priteista dėl panašaus pobūdžio veiksmo, kaip ir šioje byloje, tačiau jį lydėjo kiti intensyvūs smurtiniai veiksmai, kokių šioje byloje nebuvo nustatyta)). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, teismas mano, jog nukentėjusysis nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti jo patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jo nurodoma apimtimi, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką nukentėjusiajam priteisiama iš A. B. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašo priteisti 1452 eurų bylinėjimosi išlaidų, pateikiami šias išlaidas ir jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Šis reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų ir jos turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo klausimu reikšminga teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-75-788/2019, kur pasisakyta, kad baudžiamojoje byloje teismas tenkindamas civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui privalo priteisti ir procesines palūkanas, tačiau įvertinus baudžiamojo proceso specifiką tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei nuosprendžio įsiteisėjimas. Įvertinus šią praktiką šis civilinio ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos, kurią sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos, atlyginimo (b. l. 41-42). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad jis 2019-12-09 sumokėjo 30,52 eurus už R. R. gydymą. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. R. R. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų nuo šios sumos dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 1452 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. B., kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėja                                                                     Ugnė Gailiūnienė