Baudžiamoji byla Nr.1-374-576/2017

Proceso Nr.1-01-1-70527-2015-2

                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.;

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Vilnius             

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Valdonei Kutytei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,

nukentėjusiosios J. S. atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,

kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski,

kaltinamajam A. S.,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),  neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį sutuoktinę, o būtent:

jis, 2015-12-19 apie 01.00 val., Vilniuje, sankryžoje F. Vaitkaus g. ir Dariaus ir Girėno g., automobilyje TOYOTA, be jokios priežasties, ne mažiau dvidešimt kartų su dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. S. į veidą: tai yra į nosį, į abu skruostus, į akis;

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2015-12-19 apie 01.30 val. grįžus į namus, (duomenys neskelbtini), bute, ne mažiau dvidešimt kartų kojomis spardė nukentėjusiąją J. S. į įvairias kūno vietas: į šonus, į nugarą, į abi kojas, ne mažiau dvidešimt kartų su abiem kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. S. į veidą: į nosį, į abu skruostus, į akis, po ko kambaryje, sėdint nukentėjusiajai J. S. ant lovos, jis priėjęs prie jos su dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai J. S. už žandikaulio ir taip laikydamas, pakėlė ją nuo lovos ir tris kartus trenkė jos pakaušį į kambario sieną, su rankomis sugriebė nukentėjusiąją J. S. už plaukų ir taip laikydamas, vilko ją grindimis nuo kambario iki virtuvės, po ko virtuvėje su viena ranka sugriebęs nukentėjusiajai J. S. už plaukų, kitoje rankoje laikydamas didelį virtuvinį peilį juo nupjovė nukentėjusiajai J. S. plaukus, maždaug apie 30 cm ilgio, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimą viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį - nežymiai sužalojo sutuoktinę J. S., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Nurodė, kad kai jis J. S. pasitiko oro uoste, ši jau buvo išgėrusi. Kai grįžo namo, ji pradėjo prie jo kabinėtis, ir taip atsitiko, kad jis sudavė J. S. du kartus koja ir dar sudavė du kartus delnu į veidą. Šešiasdešimt kartų jai tikrai nesudavė. Gruodžio 26 dieną jie abu važiavo į svečius ir niekas nepastebėjo, kad J. S. būtų kokios nors mėlynės.

Dar paaiškino, jog mašinoje nieko neįvyko. Kai grįžo namo, jie buvo tik dviese. Ji pradėjo gerti, nežino iš kur gavo butelį, ir pradėjo prie jo lįsti, nesusilaikė ir sudavė du kartus koja, pataikė į koją ir dar sudavė delnu į veidą du kartus. Nukentėjusiajai plaukų nenupjovė, peilio rankose neturėjo. Ant lovos jai smūgių nesudavė. Tai pirmas toks įvykis, anksčiau nebuvo įvykių. Iš kur tokia jos nuotrauka nežino.  Po gruodžio 19 d. į ligoninę nevežė nukentėjusiosios.

Negali pasakyti, kas nukentėjusiajai plaukus nupjovė. Nuo ranka suduotų smūgių į veidą, nukentėjusiajai po kaire akimi buvo nedidelė mėlynė. Ant kitų kūno vietų ar buvo mėlynės jis nematė. Virtuvinį peilį į rankas 2015-12-19 nebuvo paėmęs. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimą viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje. Ligonių kasai atlygino žalą. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 200 eurų žalą. Su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Nukentėjusioji J. S. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, tačiau vyksta skyrybų byla, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad ji su  drauge buvo išvykusi atostogoms į Mauricijų. Kai grįžus oro uoste ją pasitiko A. S. ir ji įsėdo į mašiną, pastarasis iš karto pradėjo ją trankyti. Visą kelią daužė. Važiuojant iš oro uosto prie Lukoil degalinės, kur yra šviesoforas, ji bandė bėgti iš mašinos, nes buvo visa kraujuota. Tačiau A. S. ją pastvėrė ir užrakino mašinos dureles. Dar A. S. jai sakė, kad vaikas yra namie su mama ir taip ją apgavo. Kai nuvažiavo namo,  A. S. ją ištempė iš mašinos. Jokios mamos ir vaiko namuose nebuvo.  A. S. ją daužė, o ji maldavo, kad neužmuštų. Paėmęs už plaukų ją nutempė į virtuvę, kur virtuviniu peiliu su dantukais nupjovė jai plaukus. Ji ant kelių atsiklaupusi maldavo, kad neužmuštų. Galvojo, kad ją užmuš. A. S. paslėpė jos telefoną ir užrakino namie. Beieškodama namuose jo drabužiuose rado telefoną ir spėjo paskambinti savo sesei, pasakė, kad yra sudaužyta ir uždaryta. Tą dieną, kai grįžo, ji nebuvo išgėrusi. Tačiau kai A. S. ją sumušė, atidarė jai butelį raudonojo vyno.

Dar nurodė, kad A. S. pats pirko bilietus jai į kelionę, gražiai bendravo kol ji atsisėdo į mašiną ir tik atsisėdus į mašiną ją pradėjo mušti. Suprato, kad iš pavydo, nes kelionės metu įdėjo į feisbuką nuotraukas. Jis atvažiavo su Toyota ir jie važiavo iki Pašilaičių, kur tuo metu gyveno. Jie turi vieną bendrą vaiką – dukrytę. A. S. mašinoje sudavė smūgius į veidą, į rankas, jis viena ranka vairavo, kita daužė. Ji sėdėjo mašinoje priekinėje keleivio sėdynėje. Pataikė į veidą, į rankas. Kai norėjo išlipti iš mašinos, jis užrakino duris. Važiuojant mašinoje jai sudavė apie 20 smūgių, tik kai pasirodė kraujas, nustojo. Jos visas veidas buvo kraujuotas, kraujas bėgo iš nosies. 

Kai grįžo į namus, A. S. tempė iš mašinos ir kai tik įėjo į butą iš karto pradėjo mušti. Sudavė smūgius į rankas, į kojas, šonus, kai pargriuvo – spardė, mušė ir į veidą. Namuose mušė dvidešimt ar daugiau kartų, neskaičiavo. Mušė kumščiais ir kojomis. Buvo daug smūgių. Smūgiai buvo labai stiprūs, A. S. buvęs boksininkas. A. S. su peiliu nupjovė plaukus ir paliko užrakintą dvi dienas. Dar namuose ji sėdėjo ant lovos krašto, tai A. S. paėmęs ją už kaklo trankė keturis kartu su jos galva į sieną, spardė į kojas ir šonus, kai ji gulėjo. Byloje yra jos veido nuotrauka. Ją mušė ne pirmą kartą. Sesės iniciatyva kreipėsi į policiją. Pas ekspertę nusiuntė pareigūnai. Jis jai grasino jei nesusitaikys. Ji taikytis su A. S. nesutinka.

Civilinį ieškinį palaiko. Ji dirbo, o dėl išvaizdos negalėjo išvažiuoti dirbti, jos veidas neatsigavo, jai reikėjo plastinės operacijos, nes jis kiekvieną kartą suduoda jai į veidą. Ji dokumentais savo atlyginimo pagrįsti negali, nes dirba ne pagal darbo sutartį. 2016 m. ji gulėjo ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui. Ji pati savanoriškai važiuodavo.  Kai ją tas įvykis sutraumavo, reikėjo eiti pas psichologus, bet anonimiškai, reikėjo mokėti už konsultacijas.  Turėtų būti kviteliai. Ji darėsi plastinę operaciją, yra dokumentai. Veido viena pusė buvo labai sumušta ir negali pakelti veido. Dokumentus, kad tai susiję su įvykiu ji gali išimti iš klinikos. Neturinę žalą sudaro jos negalėjimas dirbti, ją tas įvykis sutraumavo, reikėjo kreiptis pas psichologus. Plastinės operacijos buvo padarytos, nes reikėjo tvarkyti iš kairės ir iš dešinės pusės prie akies. Iš dešinės pusės patvarkė, o iš kairės negali. Veidas iki šiol neatsistatė, nes negali pastoviai leisti botuliną, kad pakelti veidą, kuris nuo smūgio buvo nukritęs. Iki įvykio botulino neleido. Ją konsultavo psichologai Šeškinės poliklinikoje. Buvo priklausomybės ligų centre, kur mokėjo 80 eurų. Ji tą sieja su sumušimu. Ji geria antidepresantus apie keturis mėnesius, o prieš tai nereikėjo. Ji apie tris kartus gydoma buvo Gerosios Vilties g., važiuodavo ten pailsėti. Gydymas trukdavo apie savaitę. Pagrindas buvo depresija. Iki šio įvykio ji niekada nebuvo gydoma, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu po šio įvykio. Iki šio įvykio ji per mėnesį uždirbdavo apie 3000, o neturtinę žalą įvertino 2239 eurais. Ji buvo labai sumušta, mėlynės ant veido buvo apie tris savaites. Po įvykio buvo grįžusi su  juo gyventi du ar tris kartus.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios J. S. parodymai ( b.l.16-17,1t.) ir (b.l.20,1t.), kuriuos nukentėjusioji patvirtino.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Pamena, kad buvo sekmadienis, gruodžio 18 ar 19 diena. Ji buvo namuose su vaikais. Ryte per „vaiberį“ gavo žinutę – nuotrauką, kurią dar turi telefone. Nuotraukoje sesuo buvo sumušta, akys užtinusios, veidas visas mėlynas. Gavus nuotrauką iš karto skambino, tačiau numerio ir į kieno telefoną skambino nepamena. Sesuo sakė, kad sumušta, kad jai blogai. Liepė sesei J. S. kreiptis į policiją ir ši pažadėjo, kad kreipsis. Tą dieną negalėjo pas sesę nuvažiuoti. Pirmadienį nuvežusi vaikus į darželį, atvažiavo pas J. S.. Namuose buvo ir A. S.. A. jos atsiprašė, kaip suprato už tą vaizdą, kurį ji pamatė. Sesuo visa drebėjo, buvo užsiverkus, nevalgius. Mėlynės buvo po akimis, lūpos ištinę, pusė lūpos praskelta. Prastai atrodė,  dar buvo plaukai nupjauti, nes prieš tai buvo ilgi. Su peiliu buvo nupjauti, galai plaukų buvo nelygūs. Nuvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur padarė rentgeną. Medikai J. S. statė lašelinę, skysčius lašino, nes išgėrusi buvo. O po to jai paskambino iš policijos. Iš ligoninės sesę parvežė namo. Ligoninėje apie 3-4 val. prabuvo. Sesuo kreiptis į policiją nenorėjo, buvo prigrasinta.

Sesuo jai pasakojo, kad važiuojant iš oro uosto, ją mušė, apgavo, kad vaikas namuose, Pašilaičiuose,  nors jo nebuvo. Namuose ją vėl mušė, spardė, tada plaukus su peiliu nupjovė. Sesers veidas buvo ištinęs, paakiai mėlyni, atrodė baisiai, nuotrauką padarė. Sakė, kad jai skauda galvą. Tai ne pirmas toks atvejis, kai sesuo sumušta. Be veido, sesuo kitų kūno vietų nerodė, o ligoninėje ji matė ant jos kūno mėlynes – ant rankų ir nugaroje. Tai buvo mėlynės, tik negali pasakyti kokio senumo. Toks fizinis ir psichologinis sesers smurtas trunka jau ne vieneri metai. Sesuo gyvendama su A. S. turėjo problemų dėl alkoholio. Žino, kad sesuo gydėsi. Ar gydėsi iki įvykio 2015-12-19 negali prisiminti. Sesuo bijojo, kad skyrybų atveju vaikas gali likti su tėvu. Mėlynės sesers veide laikėsi apie dvi savaites, gal daugiau. To mušimo pasekmės – tai vaistus geria, lankosi pas psichologus.

Ekspertė R. G. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jai nepažįstami. 2015-12-30 specialisto išvadą Nr. G 4371/15(01) ji tvirtina. Ji nukentėjusiąją apžiūrėjo realiai gruodžio 30 d. Sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiajai išvadoje, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konkretizuoti šiuo atveju žalojusio įrankio nėra galimybės, o laikas gali atitikti minėtą įvykio laiką. Ji rėmėsi tais faktais, kuriuos matė. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. 8-13 dienų laikotarpyje nuo išvados pateikimo tie sužalojimai galėjo būti padaryti. Ji sprendžia pagal kraujosruvos spalvą, šašo sugijimo požymius. Kaip atrodė nukentėjusiosios plaukai negali pasakyti, nes konkretizuojasi į sužalojimus.

Liudytoja J. R.-P., plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, parodė kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. S. ir nukentėjusioji J. S. jai nėra pažįstami. 2017-03-15 medicinos dokumentų išrašą ji rašė. Dokumentas buvo išrašomas jau po atliktų procedūrų, ją administratorės informavo, kad reikalingas išrašas dėl atliktos procedūros ir tėvas buvo atėjęs atsiimti. Pačios procedūros buvo atliktos anksčiau. 2016-11-16 yra J. S. kreipimosi data. Ji dirba klinikoje kaip plastinis chirurgas ir atlieka pagal licenziją plastinės operacijas. Į kliniką daugiausia kreipiasi asmenys dėl nepatenkintos išvaizdos. Ta išvaizda gali būti dėl amžiaus pakitimų, traumos ar smurto padariniai. Šiuo atveju ji nepamena, kad būtų minėta smurtas, kaip išraše yra nurodyta, buvo atliktos grožio procedūros. Paprastai ji išraše užfiksuoja, jeigu pakitimai susiję su ankstesniu įvykiu, trauma ar sumušimu. Ji nepamena, kad šiuo atveju būtų buvę kalbama apie smurtą. Ji visada užrašo jei yra trauma – tikslą traumos datą. J. S. rentgenograma klinikoje nebuvo atliekama, jei būna reikalinga - rašomas siuntimas ir žmogus tai atlieka kitoje įstaigoje, šiai pacientei nebuvo būtinybės skirti rengenogramą.  Jai buvo skirta grožio injekcijos - botulino toksino ir hialoruno rūgštys. Tam tikrais atvejais injekcijos skiriamos išlyginti tam tikrus defektus, tačiau tokiu atveju taip ir užrašoma. Jeigu nėra užrašyta - reiškia kreipėsi grynai dėl grožio procedūrų.

Parodžius liudytojai nuotrauką, esančią b.l.42,1t., ir atsakant į nukentėjusiosios atstovo klausimą – nuo ko pavargo J. S. veido oda, nurodė, jog su tuo nuotraukoje esančiu vaizdu, ji negali sieti J. S. pavargusios veido odos. Pavargusi veido oda dažnai būna streso padarinys, o ar tai sumušimo padarinys – ji negali pasakyti. Be to, alkoholio vartojimas veido odai turi įtakos, pablogina situaciją. Injekcijos J. S. buvo daromas į kaktą ir apie akis. Raukšlės lygintos prie abiejų akių.  Paprastai, jie matoma veido asimetrija, apie tai yra užrašoma. Jai būtų pastebėta, tai būtų užrašyta. Dažnai klausia, ar daro pirmą kartą procedūras, kadangi neminėjo klientė, kad anksčiau buvo daromos procedūros, tai mano, kad tai darė pirmą kartą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

2015-12-24 Pareiškime (b.l.1,1t.) J. S. nurodė, kad 19 dienos naktį jos vyras A. S. ją sumušė. Namuose  su kumščiais į veidą, su kojom. Galvą daužė į sieną. Paėmė namuose peilį ir nupjovė jai plaukus. Viskas prasidėjo 1 val., kai ją paėmė iš oro uosto ir jau mašinoje sudavė kumščiais į veidą.

Remiantis  polis.policija.lt duomenimis (b.l.13,1t.), įvykio registravimo data nurodoma: 2015-12-23 00,01 val., įvykio data ir laikas: 2015-12-19 01,00 val. Įvykio aplinkybėse užfiksuota, jog 2015-12-22 apie 23,00 val. Lazdynų ligoninės slaugytoja B. pranešė, jog pas juos 2015-12-22 apie 11.30 val. kreipėsi J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (tel. nurodė sesers (duomenys neskelbtini)), kuri pranešė, kad ją 2015-12-19 apie 01.00 val., sumušė vyras. Diagnozė- veido sumušimas. Po apžiūros paleista.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. D. 2015-12-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), neapžiūrėtas ir A. S. nesulaikytas, nes pareiškėja prašė iki 2015-12-28 to nedaryti, kadangi nenori, kad viską matytų jų mažametis vaikas. (b. l. 14,1t.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-12-30 specialisto išvada Nr. G 4371/15 nustatyta, kad J. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimas viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-19) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.22,1t.).

2016-04-27 apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P.  apžiūrėjo J. S. ligos istoriją Nr. 2015/104962 iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir pateikė išvadą, kad J. S. RVUL 2015-12-22 buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir apsinuodijimas etilo alkoholiu (kraujyje rasta 2,31 g/l etanolio) – tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Kraujosruvos padarytos paveikiant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis  medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 25-26,1t.).

Iš 2016-09-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo(b.l.40-41,1t.) matyti, kad nukentėjusios J. S. gynėjas advokatas dr. Antanas Bartusevičius pateikė nukentėjusios J. S. spalvotą nuotrauką(b.l.42,1t.), fotolentelėje užfiksuota, kad nuotraukoje J. S. nufotografuota po įvykio 2015-12-19 dienos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. iš dalies pačio kaltinamojo A. S. parodymais, nukentėjusiosios  J. S. parodymais, liudytojų  G. P., J. R.-P., ekspertės R. G. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai nurodė, kad ją sumušė būtent A. S., kuris ją mušė automobilyje, o po to bute. Detalizavo, kad važiuojant iš oro uosto mašinoje A. S. jai smūgius sudavė kumščiu į veidą, apie 20 smūgių. Grįžus namo, bute A. S. vėl ją mušė – sudavė smūgius į rankas, kojas, šonus, veidą, nupjovė plaukus virtuviniu peiliu. Be to, jos galvą kelis kartus trenkė į sieną, kai ji buvo ant lovos. Kiek kartų mušė namuose neskaičiavo, gal dvidešimt ar daugiau kartų. Smūgių buvo daug. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. konkretizavo, kad A. S. mašinoje jai sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių kumščiais, o bute sudavė mažiausiai dvidešimt kartų kumščiais ir dvidešimt kartų spyrė koja(b.l.16-17,1t.). Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jos parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojos G. P. parodymams, ekspertės R. G. paaiškinimams ir rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai.

Liudytoja G. P., J. S. sesuo, mačiusi betarpiškai nukentėjusiąją kitą dieną po įvykio, teisme patvirtino, kad J. S. buvo sumušta. Ji nurodė mačiusi mėlynes po sesers akimis, jos veidas, lūpos buvo ištinę, pusė lūpos praskelta, o nuvežus į ligoninę dar matė mėlynes ant sesers rankų ir nugaroje. Taip pat G. P. patvirtino, kad J. S. plaukai buvo nupjauti, plaukų galai buvo nelygūs. Liudytojos G. P. parodymai sutampa  su nukentėjusiosios parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

J. S. parodymai atitinka specialistės išvadą ir joje išdėstytus faktus apie J. S. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką.  Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. S. apžiūros metu  nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimas viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-19) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.22,1t.). Tokios specialistės nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina J. S. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. patvirtino savo išvadą, nurodė, kad nukentėjusiajai tie sužalojimai, kuriuos ji nustatė, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Teismas vertina, jog nukentėjusiosios parodymai, kad jai buvo suduota daugiau smūgių įvykio metu (20 automobilyje ir namuose – 20 rankomis bei 20 kojomis) neprieštarauja specialistės išvadai, nes specialistė nurodo ne mažiau 4 trauminius poveikius, be to, atsižvelgtina, jog nukentėjusioji pas specialistę kreipėsi praėjus po įvykio 11 dienų. Specialistė R. G. teisme patvirtino, kad ji teikdama išvadą rėmėsi tais faktais, kuriuos pati matė. Taigi, specialistė užfiksavo tik tuos sužalojimus, kuriuos ji tuo metu nustatė.

Savo sumušimo faktą J. S. patvirtino ir kreipdamasi su pareiškimu į policiją (b.l. 1,1t.), kur nurodė, kad ją sumušė vyras A. S. bei peiliu nupjovė plaukus. Analogiškai - būtent tai, kad ją sumušė vyras, J. S. nurodė ir Lazdynų ligoninėje (b.l.13,1t.). Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą.

Kaltinamasis A. S. duodamas parodymus teisme pripažino  sudavęs nukentėjusiajai J. S. bute keturis smūgius: du – kojomis į kojas ir  du kartus delnu į veidą. Neigė sudavęs daugiau smūgių, neigė nupjovęs plaukus. Kaltinamasis teisme pripažino ir tai, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, įbrėžimą viršutinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje.

Pažymėtina, kad  kaltinamojo A. S. parodymai dėl jam inkriminuojamos veikos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nesudavęs jokių smūgių nukentėjusiajai, o teisme pripažino sudavęs keturis smūgius, t.y. tik tiek, kiek nurodė teisme apklausta specialistė. Teismas kaltinamojo A. S. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai nesudavė tiek smūgių, kiek nurodoma jam pareikštame kaltinime, nenupjovė plaukų, vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiosios J. S., liudytojos G. P. parodymais,  specialisto išvada.

Kaltinamojo A. S. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. A. S. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš tuometinę žmoną J. S., įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus: sudavė smūgius kumščiu į veidą automobilyje, namuose spardė ir sudavė smūgius kumščiais į veidą, taip pat sudavė jos pakaušiu į sieną, nupjovė plaukus. Tokiais veiksmais nežymiai sužalojo ją. Dėl minėtų smurtinių veiksmų likusias žymes ant nukentėjusiosios kūno užfiksavo ekspertė, teikusi specialisto išvadą (b.l.22,1t.). Šių žymių dislokacija sutampa su nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio. Nusikaltimas įrodytas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ( b.l.88-97, 98-107,1t.), turi galiojančių nuobaudų, bylos duomenimis dauguma paskirtų baudų nesumokėta. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje yra  nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK  11 straipsnio 3 dalis).

BK 55 straipsnis nustato, kad  asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas  sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas, į  padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį,  kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą,  daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. A. S. skirtina dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, prokurorės prašymą, išsakytą baigiamųjų kalbų metu. Teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė skirti jo ginamajam viešųjų darbų bausmę, tačiau teismas įvertinęs aukščiau nurodytų reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. ir jo gynėjo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Civiliniai ieškiniai

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 82,61 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiosios J. S. gydymą suteiktą (b.l.30-33,1t.). Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant (b.l.1-2,2t. ). Teismui pateikti duomenys (b.l.45a-45,2t.), kad A. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai  atlygino 82,61 euro  dydžio žalą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad žala yra visiškai atlyginta, Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareikštas 82,61 eurų dydžio civilinis ieškinys atmestinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį (b.l.193-194,1t.) dėl 30 000 Eur turtinės ir 2239 Eur  neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. S. padaryto nusikaltimo ji patyrė didelį fizinį skausmą, psichikos sutrikimą, dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir daug nepatogumų, turėjo ne kartą gydytis ligoninėse. Turėjo nedarbingumą ir šiuo metu praktiškai yra nedarbinga. Po sužalojimo jos sveikata visiškai nepasitaisė. Po patirtų traumų tapo jautri, vargina nemiga, baimė, nerimo sindromas.  Dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichikos sutrikimų buvo apribotos jos bendravimo galimybės.  Neturtinę žalą ji vertina 2239 Eur.

Be to, jai buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro vaistų kaina ir negautos pajamos. Dirbdama Italijoje ji uždirbdavo virš 3000 eurų per mėnesį. Po sužalojimų ir dėl to kilusių  ligų per laikotarpį nuo 2015-12-19 iki 2017-02-27 Italijoje dirbti galėjo tik keturis mėnesius, uždirbo 12 000 eurų. 2016 metais negalėjo dirbti 8 mėnesius, 2017 metais – 2 mėnesius. Jai iš viso padaryta 30 000 eurų žala, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo.

Teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ji palaiko.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei J. S. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai J. S. dėl kaltinamojo A. S. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina  specialisto išvada Nr. G 4371/15 (b.l.22,1t.) ir apžiūros protokole (b.l.25-26,1t.) užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiosios sutrikdymo mastą.  Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ji kreipėsi į medikus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat atsižvelgtina į veiksmų apimtį, intensyvumą, laiko tarpą, kurį buvo atliekami kaltinime nurodyti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu.

Tačiau teismui duomenų, kad nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų būtų taikomas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas pateikta nebuvo. Teismui tik buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš UAB „Sapiegos klinika“. Tačiau apklausta teisme minėtą išrašą pasirašiusi gydytoja J. R. patvirtino, kad J. S. buvo atliekamos grožio procedūros, kurių atlikimas nesietinas su  trauma ar sumušimu, nes tokiu atveju apie tai ir pažymima išraše.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba,  išsiskyręs, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia būtent į šios bylos nagrinėjimo ribas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą.

Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-5-309/2017), J. S. ieškinys mažinamas, civilinės ieškovės naudai priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tai yra tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo negautų pajamų taip pat nagrinėjamas baudžiamojoje byloje (2012-04-10 LAT nutartis Baudžiamoji byla Nr. 2K–165/2012).

BPK 115 straipsnis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji J. S. pareiškė 30 000 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad jį sudaro  negautos pajamos ir vaistų kaina.  Tačiau turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Nukentėjusioji nedetalizavo kiek kartų, kada ir kokius vaistus jai teko pirkti, nenurodė vaistų pavadinimų (kas sudarytų galimybę nustatyti atitinkamos rūšies vaisto vidutinę rinkos kainą), netgi nenurodė pinigų sumos, išleistos vaistams. Tiesiog apsiribojama pasakymu, kad turtinę žalą sudaro ir vaistų kaina.

Dar nurodė, kad turtinė žala – tai jos negautos 2016 metais už nedirbtus 8 mėnesius, o 2017 metais – už nedirbtus 2 mėnesius. Tačiau pasisakytina, kad nukentėjusioji nepateikė teismui ne tik jokių duomenų, pagrindžiančių darbines pajamas  už jos nurodytą laikotarpį, bet ir duomenų apie tai, kad ji 2016-2017 metais dirbo. Tai, kad nėra pateikti įrodymai dėl turtinės žalos dydžio, nurodė ir nukentėjusiosios atstovas baigiamųjų kalbų metu. Teismų praktikoje vertinama, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Klaipėdos apygardos teismo  nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-361/2012). Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo  atmestinas.

Advokato išlaidos

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas 2017-02-25 dienos Serija LAT Nr. 787659 (b.l.195,1t.), patvirtinantis, kad  V. P. sumokėjo 500 (penkis šimtus) eurų advokatui Antanui Bartusevičiui už paslaugas. Tačiau teismui nebuvo teiktas prašymas spręsti advokato išlaidų apmokėjimo klausimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ė :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str.  4 d., 6d., 7 d. ).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 82,61 eurų civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti  iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios J. S. naudai   2000(du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kardomąją priemonę A. S. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio vykdymo bei paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus  vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Nida Vigelienė

                                                                      (parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2017 m. gegužės 22 d.