Baudžiamoji byla Nr. 1-2008-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20040-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,

kaltinamajai D. R., jos gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

 D. R. 2022 m. birželio 4 d., apie 11.19 val., Kauno r., Karmėlavos mstl., Vilniaus g. ties pastatu Nr. 51, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A2“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 3,27 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji D. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 4 d. apie pusę dvylikos dienos ryto metu, važiavo jai priklausančiu automobiliu „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgėrusi alkoholio, ją sustabdžius nustatė 3,27 promiles, pripažįsta nustatytą neblaivumo laipsnį, pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką vairuodama automobilį neblaivi. Pasielgė blogai, dėl šio įvykio labai gailisi ir išgyvena. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant šeimos draugą-kaimyną laiduotoju, su kuriuo santykiai geri, šalimais gyvena, dažnai šeimomis bendrauja, įsipareigoja paisyti jo patarimų, nurodymų. Turi nepilnametę dukrą ir neįgalią mamą, jas prižiūri, išlaiko ir rūpinasi viena, vežioja mamą į gydymo įstaigas.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 4 d., 11.00 val., važiavo savo automobiliu „VW PASSAT“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) Plento gatve, Kaune, link Karmėlavos miestelio pusės. Važiuojant ties prekybos centru „LIDL“, Kauno r., Biruliškių k., Industrijos g. 2, pamatė, kaip pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkdamas automobilį antra eismo juosta, pasižiūrėjo į minėto automobilio „AUDI“ vairuotoją. Automobilį vairavo moteris, kuri jam iš pažiūros atrodė apsvaigusi. Įtarimą sukėlė jos vairavimas, kadangi moteris automobiliu vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį. Mobiliojo ryšio telefonu paskambino bendru pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Buvo sujungtas su policijos darbuotojais, su kuriais tiesiogiai bendravo telefonu ir jiems nurodinėjo minėto automobilio „AUDI“ važiavimo kryptį. Visą laiką, kol stebėjo minėto automobilio „AUDI“ vairuotoją, ji vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį. Minėto automobilio „AUDI“ vairuotoja, Karmėlavos mstl., ties Vilniaus g. 36 pastatu, važiuodama antra eismo juosta mėgino apsisukti vietoje, kurioje apsisukti draudžiama, bet neapsisuko ir važiavo toliau tiesiai. Ties Vilniaus g. 52A pastatu, apvažiavo jos vairuojamą automobilį per pirmą eismo juostą, apsisuko ir sustojo prieš jos automobilį. Ji tuo metu sustojo prieš jį. Kitas asmuo (duomenų nežino), važiuodamas kitu automobiliu (automobilio duomenų nepamena), sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, ties Vilniaus g. 52A pastatu, pribėgo prie moters vairuojamo minėto „AUDI“ automobilio, atsidarė priekines, kairės pusės dureles ir ištraukė automobilio raktą, kad moteris toliau nevažiuotų. Išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie moters su kitu vairuotoju. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Ji jiems aiškino, kad ji nieko nevartojo, jai yra blogai su sveikata. Tada kartu su kitu vairuotoju laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Iki policijai atvykstant, moteris buvo išlipusi iš automobilio, alkoholinių gėrimų nevartojo, nerūkė. (b. l. 63-66).

Liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. apie 11.15 val., vairavo jo sutuoktinei priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Ramučių k., Kauno r. kryptimi link Užusalių. Priekyje jo važiavo keli automobiliai, o prieš juos, taip pat antroje eismo juostoje, važiavo automobilis „Audi A2“, pilkos spalvos. Matė, kad automobilis mėtosi kelyje, t. y. važiuoja vinguriuodamas, prisiliečia prie tvorelės skiriančios eismo juostas, išvažiuoja į pirmą juostą, tuomet grįžta į antrą. Aplinkiniai automobiliai pradėjo signalinti, bandė apvažiuoti minėtą „Audi A2“. Įvažiavus į Karmėlavą, automobilis „Audi A2“ keletą kartų trenkėsi į kelio bortelius. Prieš jį važiavęs automobilis „BMW“, vairuotojo kontaktinių duomenų nežino, bandė susistabdyti „Audi A2“, signalino jai, kadangi jie vos nesusidūrė. „Audi A2“ pristabdė ir vėl pradėjo važiuoti. Pamatė, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja, apsilenkė „Audi A2“, sustojo automobilių aikštelėje. Apvažiuodamas „Audi A2“ matė, kad automobilį vairuoja moteris, automobilyje ji buvo viena, iš jos veido atrodė, kad ji yra neadekvati, t. y. ji sukiojo galvą į visas puses. Išlipo iš automobilio ir atbėgo ant pėsčiųjų perėjos, keldamas rankas į viršų, kad automobilis „Audi A2“ sustotų. „Audi A2“ sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Jis priėjo prie automobilio, pabaladojo į automobilio vairuotojo pusės langą. Automobilyje sėdėjo moteris, tamsios spalvos plaukais, kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi, t. y. jos judesiai buvo nekoordinuoti, ji bandė žiūrėti į jį ir jos galva nulinkdavo žemyn. Atidarė jos dureles, užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius. Nedelsiant nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Automobilio „Audi A2“ vairuotoja pasakė, kad ji ne girta, prašė, kad ją paleistų. Jai išlipus iš automobilio, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Iki atvykstant policijos pareigūnams buvo šalia jos, moteris nieko negėrė, nerūkė ir nevalgė. Ji pati paskambino savo artimiesiems ir pasakė, kad „vėl prisidirbau“ ir kad atvažiuotų pas ją. Priešingoje eismo juostoje, kryptimi nuo Jonavos link Kauno, stovėjo kitas automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad automobilį ‚Audi A2“ sekė nuo Ramučių, jis taip pat pranešė policijos pareigūnams apie įvykį. Automobilio „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinis ir priekinis šonas buvo nubrozdintas. Atvykus policijos pareigūnams, girdėjo, kad jai nustatė girtumą virš 3 promilių, pareigūnai užsirašė jo duomenis ir po to jis išvažiavo (b. l. 69-72).

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. apie 11.10 val., dirbant radijo šaukiniu „1887” kartu su specialistu E. K. ir vyresn. specialiste R. H. iš operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą reaguoti į įvykį adresu Kauno rajonas, Karmėlavos mstl, Vilniaus g. 51. Atvykus nurodytu adresu, pamatė pranešime minėtą automobilį „Audi“, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo D. R., nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, ji svirduliavo. Minėtai vairuotojai patikrino blaivumą, ji buvo neblaivi. Įvykio pranešėjas paaiškino, kad važiavo ta pačia kryptimi, kaip automobilis „Audi“, kurį vairavo neblaivi moteris ir jis ją sustabdė, nurodė, kad ji mėtėsi po kelią, pavojingai manevravo. Taip pat įvykio vietoje buvo kitas asmuo, kuris matė įvykį, jis, iki jiems atvykstant, iš „Audi“ automobilio ištraukė automobilio raktelius. Abu vyriškiai patvirtino, kad automobilio „Audi“ vairuotoja iki jiems atvykstant nieko nevalgė, nerūkė ir negėrė. Automobilio „Audi“ vairuotoja pažeidimo neneigė, sakė, kad vartojo alkoholį ir, kad važiavo pas pažįstamus. Įvykis nebuvo filmuotas kūno kameromis, buvo fiksuotas tik tarnybinio automobilio vaizdo kamera (b. l. 75-78).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės J. S. 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. birželio 4 d., apie 11.10 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kelyje A6 asmenys susistabdė automobilį Audi, kuris pavojingai manevravo, vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus adresu Vilniaus g. 51, Karmėlavos mstl., Kauno r., kelias A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis – 13 km., pamatė automobilį „Audi“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. R.. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. D. R. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0373 pirmu pūtimu nustatytas 3,29 promilių girtumas, antru – 3,27 promilių girtumas. Įvykio vietoje taip pat buvo pranešėjas J. K. ir liudytojas K. D. (b. l. 31).

2022 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus g. 52A, Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r. Fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėta įvykio vietoje dalyvavusi transporto priemonė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Audi A2“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Augenas“ (b. l. 14-28).

2022 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas paimtas iš Kauno apskr. VPK automobilio „Skoda Superb“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės vaizdo kameros (b. l. 58-60).

2022 m. birželio 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. R. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0373, 2022 m. birželio 4 d. 11.18 val. nustatyta – 3,29 promilės, antrojo tikrinimo 2022 m. birželio 4 d. 11.36 val. - 3,27 promilės girtumas (b. l. 42). Patikros sertifikatas Nr. 1679314 (b. l. 42-44).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Audi A2“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra D. R. (b. l. 41).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, jog automobilio „Audi A2“, gamybos periodas 2000-2006, pasirinkti metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1 145,50 Eur, su PVM yra 1 450,00 Eur (b. l. 49).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 2811 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje pačios kaltinamosios D. R. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. D. R. 2022 m. birželio 4 d. apie 11.19 val., Kauno r., Karmėlavos mstl., Vilniaus g. ties pastatu Nr. 51, vairavo automobilį „Audi A2“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 3,27 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas D. R. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. D. R. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

Kaltinamoji D. R. teisiamojo posėdžio metu palaikė pateiktą raštišką prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato A. R. Sabaliausko atsakomybei, nurodydama, kad jis galės daryti jai teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, yra kaimynai, dažnai susitinka, aptaria problemas, iškilusius klausimus. Prašyme nurodoma, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Nurodo, jog yra neteista, gyvena kartu su ligota mama, kuriai būtina jos pagalba, augina nepilnametę dukrą. Prašo perduoti pagal laidavimą be užstato, nes šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, negauna išmokų, neturi savo pragyvenimo šaltinio, pragyvena iš mamos gaunamų pajamų.

Laiduotojas A. R. Sabaliauskas byloje pateikė prašymą perduoti D. R. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes jis neturi šiuo metu galimybės jo sumokėti, nes pragyvena iš neįgalumo išmokos, tačiau jis gali įtakoti jos elgesį, sprendimus, jis ją gerai pažįsta nuo vaikystės, pažįsta ir bendrauja su tėvais, gyvena iki šiol viename name, nuolat palaiko draugiškus ryšius, su D. R. yra susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai, dažnai sprendžia ir aptaria kartu savo gyvenimo problemas, klausimus. Jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Laiduotojas A. R. Sabaliauskas teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą raštišką prašymą, nurodydamas, kad jis gali teigiamai įtakoti D. R., nes dažnai bendrauja šeimomis, gyvena šalimais.

 BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį D. R. esančių duomenų, ji traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 89). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad D. R. labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ji praeityje bausta administracine tvarka administraciniu nurodymu už nešiurkštų pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 90-91). Pastebėtina, kad nors Administracinių nusižengimų išraše nurodoma, jog D. R. yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai, tačiau duomenų apie baustumus nėra, o patikrinus Teismų informacinę sistemą „Liteko“ taip pat nenustatyta, jog D. R. būtų už surašytus kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolus bausta. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Nagrinėjamoje byloje kai[p aukščiau minėta, D. R. bausta administracine tvarka 1 kartą, bauda sumokėta, vadovaujantis ANK 40 straipsniu, teismo nuosprendžio priėmimo dieną D. R. laikoma nebausta. D. R. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruota (b. l. 81), konsultuota VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos psichologo (b. l. 84), specialisto išvadoje nurodoma, jog skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 88-89). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė, nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra bausta už vairavimą būnant neblaivia. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo A. R. Sabaliausko asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas yra kaltinamosios šeimos draugas, kaimynas. Kaip matyti iš kaltinamosios ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, gyvenantys šalimais, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. R. Sabaliauskas yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. R. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su D. R. pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius ryšius, bendravimo reguliarumą, siejamus glaudžius draugiškus ir kaimyniškus santykius, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, jų draugišką ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotojo finansines galimybes, tai, kad jam nustatytas neįgalumas ir vienintelės pajamos – neįgalumo išmokos, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamoji D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. R. Sabaliausko atsakomybėn, baudžiamoji byla D. R. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys). 

Laiduotojui A. R. Sabaliauskui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl D. R. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

D. R., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo (3,27 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nes nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, turi vieną galiojančią nuobaudą. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamosios piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji nelinkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-341-397/2020, Nr. 1A-609-634/2019, Nr. 1A-606-348/2019, Nr. 1A-579-966/2019, Nr. 1A-518-919/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam D. R. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajai D. R., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas  paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

2022 m. birželio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti D. R. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, vaizdo įrašas CD laikmenoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo A. R. Sabaliausko atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. 

Baudžiamąją bylą D. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemones:

–  naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 10 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti D. R. priklausantį automobilį „Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais su signalizacijos pulteliu, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

D. R.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini.

Automobilio ,, Audi A2“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

D. R. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Vaizdo įrašą CD laikmenoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui D. R. ir laiduotojui A. R. Sabaliauskui išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

–       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                                          Vaida Baumilė